Administracinė byla Nr. ATP-91-309/20152

Teisminio proceso Nr. 4-47-3-01142-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 79.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo V. P.:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 8 dalį skirta 8 Eur (aštuonių eurų) bauda,

pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirta 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

ATPK 33 straipsnio pagrindu paskirtas nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė nuobauda – 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

V. P. nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 6 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,54 promilės), ir policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje (2014 m. spalio 16 d. įstatymo  Nr. XII-1236 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. sausio 1 d.), 126 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirtą 434 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir šioje dalyje bylą nutraukti, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad su Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimu sutinka iš dalies. Sutinka su teismo nutarimo dalimi, kuria jam pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį buvo skirta 8 Eur bauda ir šios skirtos baudos neskundžia. Nesutinka su teismo nutarimo dalimi, kuria jam pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo skirta 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Pasak apelianto, šioje byloje nesurinkta įrodymų patvirtinančių jo kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, išskyrus policijos pareigūnų parodymų ir  neblaivumo patikrinimo rezultato, kuris gautas pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukciją, kadangi patikrinimas buvo atliktas nepraėjus 15 minučių nuo alkoholio vartojimo. Pagrindinis įrodymas šioje byloje būtų vaizdo ir garso įrašas, bet, kaip visada tokiose situacijose policijos automobilyje sumontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga neveikė. Policijos pareigūnų paaiškinimas, kodėl neveikė vaizdo ir garso įrašymo įranga, abejotinas “įvykio įforminimo metu vaizdo kamera tarnybiniame automobilyje buvo įjungta, tačiau galbūt dėl gedimo vaizdo įrašas neužfiksuotas“. Apelianto teigimu, vaizdo ir garso įrašas yra, bet policijos pareigūnams šis įrašas yra nenaudingas ir patvirtina jo žodžius, o ne tai, ką melagingai teisme nurodė policijos pareigūnai A. U. ir A. A.. Vaizdo kamera yra užfiksavusi, kaip prie jo prieina policijos pareigūnas A. U. ir be jokios priežasties trenkia jam į veidą bei pradeda tempti jį į tarnybinį automobilį. Visa tai matė policijos pareigūnė A. A.. Tarnybiniame automobilyje jam buvo grasinama, kad bus nubaustas už nesustojimą. Kai paaiškino, kad niekas jo nestabdė ir tai galima matyti iš vaizdo įrašo, kuris turėjo viską užfiksuoti, tada jam buvo liepta pasitikrinti neblaivumą. Jis paaiškino, kad alų vartojo prieš kelias minutes, automobilyje, kai sustojo. Kiek jam yra žinoma, pavartojus alkoholį, tik po 15 minučių galima atlikti neblaivumo patikrinimą, nes tai yra numatyta alkotesterio naudojimo instrukcijoje. Tai labai nepatiko policijos pareigūnui A. U., kuris pasakė, kad neišsigalvok čia kažkokių naujų taisyklių ir kategoriškai pareikalavo atlikti neblaivumo patikrinimą, nes priešingu atveju grasino vežti į (duomenys neskelbtini). Todėl jam teko paklusti tokiam reikalavimui. Jam nebuvo leista praskalauti burnos, nuo alaus vartojimo nebuvo praėję 15 minučių, tad alkotesterio parodymai yra neteisingi. Alkotesteriu buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumas. Rašant pasiaiškinimą, jam buvo nurodyta rašyti, kad alų vartojo ne prieš 15 minučių, o vakar, nes kitaip dar jį turėtų nubausti už alus vartojimą automobilyje, kas yra draudžiama. Apeliantas tikina, kad jis nesuprato tokių gudrybių, todėl taip ir parašė. Vėliau suprato, kad pasielgė neteisingai ir tikėjosi tai įrodyti nagrinėjant bylą Telšių rajono apylinkės teisme, išreikalavus vaizdo ir garso įrašą. Bet šis įrašas teismui nebuvo pateiktas, o paaiškinimas, kaip jau minėjo pirmiau yra abejotinas. Neabejoja, kad jei įraše būtų policijos pareigūnų pateikta versija, o ne jo, tai toks įrašas būtų teismui pateiktas. Administracinėje teisenoje visi neaiškumai, prieštaravimai yra trakuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kai tuo tarpu šioje byloje visi neaiškumai yra traktuojami Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų naudai.

Apeliantas nurodo, kad tai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jei buvo padarytas, tai ar nustatant neblaivumą nebuvo padaryti esminiai materialinės teisės normų pažeidimai, turėję įtakos neteisingų rezultatų, t. y. neblaivumo nustatymui, privalėjo surinkti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o teismas šiuos įrodymus privalėjo tinkamai įvertinti ir visus prieštaravimus ir neaiškumus vertinti jo naudai. Teismas pripažino, kad yra prieštaravimų, bet nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimas pašalinti. Teismas administracinę byla nagrinėjo formaliai, apsiribodamas vien tik policijos pareigūnų paaiškinimais, jo paaiškinimus interpretavo, kaip norą išvengti administracinės atsakomybės. Pasak apelianto, jei policijos pareigūnai būtų veikę taip kaip reikalauja teisės aktai, tai jam nebūtų buvęs nustatytas neblaivumas, nes po kelių gurkšnių alaus asmuo negali būti neblaivus, tik kvapas ir daugiau nieko. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios įvykio ir teisės aktų analizės, kurių pagrindu ir turėjo būti priimtas motyvuotas teismo nutarimas, bet tai nebuvo padaryta, tad toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu, todėl jis yra nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašiose bylose, nesilaikė konstitucinių principų ir Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos, ir tai turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti, o tai yra pagrindas panaikinti jam Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirtą 434 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir šią bylos dalį nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina  tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad V. P. padarė jam inkriminuotus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūnų A. U. ir A. A. tarnybiniuose pranešimuose, alkotesterio patikrinimo rezultatų šaknelėje, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės akte, alkotesterio patikros sertifikate, policijos vieningų pajėgų valdymo sistemos išraše užfiksuotos aplinkybės, policijos pareigūnų A. U. ir A. A. pirmosios instancijos teisme kaip liudytojų duoti parodymai ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti bei pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesiremti liudytojų A. U. ir A. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi šių liudytojų duotus parodymus patvirtina jų tarnybiniuose pranešimuose, policijos vieningų pajėgų valdymo sistemos išraše užfiksuotos aplinkybės, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole paties V. P. užrašytas paaiškinimas. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių leidžiančių pagrįstai manyti, kad liudytojai A. U. ar A. A. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti ir administracinėn atsakomybėn patraukti V. P., tokių aplinkybių nenurodė ir pats V. P.. Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nereikalaujama surinkti visų įmanomų įrodymų, byloje pakanka surinkti tiek įrodymų, kad pakaktų daryti motyvuotas ir teisiškai pagrįstas išvadas. Šiuo atveju teismo vertimu byloje surinktų įrodymų pakanka daryti pagrįstas išvadas, kad V. P. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

Teismas atmeta apelianto argumentus, kad policijos pareigūnai prieš jį naudojo smurtą, jam grasino, nurodė kaip rašyti pasiaiškinimą, ir todėl byloje nėra vaizdo ir garso įrašo iš policijos automobilio, kadangi tokių argumentų nepagrindžia jokie bylos duomenys, o kaip minėta netikėti policijos pareigūnų A. U. ir A. A. duotais parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo išlipdamas iš automobilio, jam neblaivumas buvo nustatytas pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukciją, kadangi iš policijos pareigūnų A. U. ir A. A. duotų parodymų matyti, kad jie vijosi V. P. vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad prisivijus automobilį ir jam sustojus jie pamatė kaip iš šio automobilio išlipo V. P. ir skubiu žingsniu pradėjo eiti nuo automobilio, ir netrukus policijos pareigūno A. U. buvo sulaikytas, kad policijos pareigūnai V. P. automobilio nebuvo pametę iš akiračio, kad V. P. nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro. Iš policijos vieningos pajėgų valdymo sistemos išrašo matyti, jog policijos automobilio, kuriuo tarnybą vykdė policijos pareigūnai A. U. ir A. A., specialieji šviesos signalai buvo įjungti nuo 9:20:31 val. iki 9:27:51 val., specialieji garso signalai buvo įjungti nuo 9:26:07 val. iki 9:26:36 val., iš alkotesterio patikrinimo rezultatų šaknelės matyti, kad V. P. 2014 m. gruodžio 6 d. 9.35 val. nustatytas 0,54 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. nenurodė, jog jis alkoholį vartojo vairuodamas automobilį, kad policijos pareigūnas A. U. jį sulaikė netrukus po to kai V. P. automobilis sustojo ir iš jo išlipęs V. P. pradėjo šalintis, t. y. neturėjo laiko vartoti alkoholinių gėrimų, kad nuo to momento, kai policijos pareigūnai pradėjo persekioti V. P. automobilį iki momento kai buvo patikrintas V. P. neblaivumas praėjo 15 minučių, aukštesnysis teismas sprendžia, jog V. P. neblaivumas buvo nustatytas laikantis alkotesterio naudojimo taisyklių ir susiformavusios teismų praktikos, ir konstatuoja, kad V. P. teisėtai ir pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.  

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog byloje yra prieštaravimų nesiėmė jokių priemonių jiems pašalinti,  administracinę byla nagrinėjo formaliai, apsiribodamas vien tik policijos pareigūnų paaiškinimais, jo paaiškinimus interpretuodamas, kaip norą išvengti administracinės atsakomybės, kadangi iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismas ėmėsi priemonių, jog į bylą būtų pateikti duomenys apie policijos pareigūnų automobilyje naudotus vaizdo ir garso signalus, tai pat visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir remdamasis jais padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismas priimdamas 2015 m. sausio 16 d. nutarimą V. P. administracinių teisės pažeidimų byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                   Zigmas Kavaliauskas