Civilinė byla Nr. e2-1211-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00630-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos nemokumo administratorės Onos Paulauskienės prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Luksanos bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – J. P., A. Z., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) Luksanos (toliau – ir Bendrovė) nemokumo administratorė Ona Paulauskienė prašė pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu; informuoti prokurorą apie suinteresuotų asmenų J. P. ir A. Z. atliktas nusikalstamas veikas.

2.       Pareiškime nurodė, kad buvusi Bendrovės vadovė J. P. nevykdė įstatyme nustatytų pareigų, susijusių su Bendrovės valdymu, nes neparengė ir nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių už 2016–2020 m., taip pat nevykdė nei Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartyje, nei nemokumo administratorės 2022 m. balandžio 8 d. rašte nurodytų pareigų, susijusių su Bendrovės veiklos ir finansinės apskaitos dokumentų bei turto perdavimu. Dėl šių priežasčių bankroto procedūrų vykdymas yra apsunkintas, nėra jokios galimybės identifikuoti Bendrovės turto, įsipareigojimų apimties, efektyviai apginti kreditorių teises. Vienintelė Bendrovės akcininkė nuo 2012 m. lapkričio 28 d. yra A. Z., kuri reikalaujamų Bendrovės dokumentų ir turto taip pat neperdavė bei melagingai nurodė, kad nuo 2014 m. ji nėra Bendrovės akcininke. A. Z., būdama vienintele Bendrovės akcininke, t. y. Bendrovės valdymo organu, turinčiu visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, netinkamai vykdė savo pareigas Bendrovės atžvilgiu ir pripažintina prisidėjusi prie bankroto, kuris laikytinas tyčiniu, sukėlimo. Ji nevykdė pareigų, susijusių su tarpinės ir metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimu. Buvusiai Bendrovės vadovei J. P. atsistatydinus, akcininkė naujo vadovo Bendrovėje nepaskyrė. Be to, neperėmė (neišsaugojo) buvusios vadovės paliktos Bendrovės dokumentacijos ir turto. Bendrovė jau 2015 m. buvo nemoki, tačiau tęsė veiklą, dėl ko susidarė mokestiniai įsiskolinimai (Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 503,21 Eur ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 16 936,16 Eur). Bendrovės vadovei J. P. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma vėliausiai 2019 m., nes vien antstolių išieškomos sumos buvo pakankamos nemokumui konstatuoti, tačiau tuo metu bankroto byla nebuvo inicijuota. Tokie Bendrovės valdymo organų veiksmai (neveikimas) vertintini kaip sąmoningai blogas valdymas, tyčia privedant Bendrovę prie nemokumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino – BUAB Luksanos bankrotą pripažino tyčiniu.

4.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, nes buvusios vadovės J. P. ir akcininkės A. Z. veiksmai dėl bankroto bylos neinicijavimo, finansinės atskaitomybės dokumentų neperdavimo ir netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo atlikti vis dar galiojant ĮBĮ.

5.       Teismas nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Luksana Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. lapkričio 28 d., jos vadove nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. birželio 22 d. buvo J. P., nuo 2014 m. lapkričio 5 d. akcininke buvo A. Z. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi UAB Luksanai iškelta bankroto byla, kurios iškėlimą inicijavo VMI. UAB Luksanos finansinė atskaitomybė paskutinį kartą Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikta už 2015 m. Iš 2015 m. balanso matyti, kad Bendrovė turėjo 136 486 Eur vertės turto, kurį sudarė: ilgalaikis turtas – 929 Eur, trumpalaikis turtas – 135 557 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) siekė 142 528 Eur. UAB Luksanos pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad Bendrovės nuostolius sudarė 8 529 Eur. Už vėlesnius laikotarpius UAB Luksanos finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta, jokie duomenys iš Bendrovės vadovės ar akcininkės taip pat nebuvo gauti. Teismas konstatavo, kad Bendrovė jau 2015 m. gruodžio 31 d. faktiškai buvo nemoki.

6.       Teismo vertinimu, UAB Luksanos atsakingi asmenys nesiekė vykdyti pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai. Šios aplinkybės nėra paneigtos suinteresuoto asmens A. Z., kadangi ji nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratorės prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kitų duomenų, paneigiančių nemokumo administratorės prašyme nurodytas aplinkybes. Teismas atmetė suinteresuoto asmens J. P. atsiliepime nurodytus argumentus, kad ji nežinojo, jog Bendrovė dirba nuostolingai, nes akcininkė netvirtino nei vieno jos teikiamo finansinių ataskaitų rinkinio ir jų nepasirašė. Teismas padarė išvadą, kad rengdama finansinių ataskaitų rinkinius J. P. matė, jog Bendrovės veikla vykdoma nuostolingai, Bendrovė yra nemoki. Juo labiau, kad J. P. UAB Luksanos vadove paskirta nuo 2014 m. lapkričio 5 d., o paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateikti už 2015 m., t. y. J. P. vadovavimo Bendrovei metu.

7.       Nors pagal UAB Luksanos 2015 m. gruodžio 31 d. balansą Bendrovė turėjo 136 486 Eur vertės turto, duomenų apie šio turto ar jo dalies egzistavimą suinteresuoti asmenys J. P. ir A. Z. nepateikė nei nemokumo administratorei, nei teismui. Dėl to yra pagrindas abejoti šio turto ar jo dalies buvimu. Tokios aplinkybės rodo ne tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimą, bet ir aiškias neigiamas šios pareigos nevykdymo pasekmes – kreditorių galimybės atgauti savo reikalavimus iš Bendrovės turto apsunkinimą (panaikinimą). Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas pripažino, kad UAB Luksanai vadovavę asmenys nesilaikė įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

8.       Buvusi UAB Luksanos vadovė J. P. ir akcininkė A. Z. neperdavė Bendrovės turto ir dokumentų. Suinteresuotas asmuo A. Z. nepateikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl UAB Luksanos bankroto pripažinimo tyčiniu, duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei Bendrovės dokumentų ir turto, o suinteresuoto asmens J. P. atsiliepime į nemokumo administratorės prašymą dėl UAB Luksanos bankroto pripažinimo tyčiniu nurodyti argumentai, teismo vertinimu, nelaikytini svariais pagrįsti Bendrovės dokumentų ir turto neperdavimo priežastis. Dėl to, anot teismo, yra pagrindas spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Suinteresuotas asmuo J. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos nemokumo administratorės Onos Paulauskienės prašymą dėl BUAB Luksanos bankroto pripažinimo tyčiniu; arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.                      J. P. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu nebuvo sudaryti neigiami Bendrovės finansinei būklei sandoriai. VMI patvirtino, kad jokio tyrimo dėl neva galimo tyčinio bankroto ar neteisėtų veiksmų kontrolės neatliko, todėl teismas, nesant įrodymų, negali konstatuoti fakto, jog Bendrovėje buvo sudaryti tyčiniai nuostolingi sandoriai ar atsiskaitymai vykdyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

9.2.                      Apeliantė pateikė visą turimą Bendrovės dokumentaciją ir duomenis, kad likę dokumentai yra pas akcininkę. Administratorė nesikreipė į akcininkę dėl dokumentų (duomenų) pateikimo. Teismas neskyrė buvusiai Bendrovės vadovei J. P. nuobaudos už dokumentų neperdavimą, nes akcininkė A. Z. neįrodė fakto, kad nurodyti dokumentai nėra saugojami UAB „Luksana“ patalpose ir nepasirūpino jų perdavimu administratorei. Jokių Bendrovės dokumentų apeliantė nesaugo ir neturi, todėl negali pateikti jų administratorei.

9.3.                      Byloje nenustatytas faktas, kad J. P. vedė apgaulingą buhalteriją. Akcininkė A. Z. netvirtino Bendrovės finansinių ataskaitų ir jų apeliantei neperdavė, kadangi ji nurodė, jog nėra akcininkė, o tuo metu tariamas akcininkas A. G. negalėjo patvirtinti šių ataskaitų, kadangi nebuvo įregistruotas kaip akcininkas. 

9.4.                      Akcininkė A. Z. nesąžiningai valdė Bendrovę, nesiėmė sprendimų dėl skolų mažinimo, ignoravo buvusią direktorę J. P. Apeliantė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ir tyčia neprivedė UAB „Luksana“ prie bankroto.

10.       Pareiškėja BUAB Luksanos nemokumo administratorė Ona Paulauskienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo J. P. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

10.1.                      Tyčiniam bankrotui konstatuoti nebūtina nustatyti visų įstatyme nurodytų tyčinio bankroto požymių. Todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, kad teismas nenustatė konkrečių Bendrovės nemokumą lėmusių sandorių ar to, kad juridinio asmens atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnį, nelemia nutarties neteisėtumo.

10.2.                      Už tinkamą bendrovės apskaitos vedimą yra atsakingas bendrovės direktorius. UAB Luksanos direktore nuo 2014 m. buvo apeliantė. Dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui, vadovaujantis teismų praktika, reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių interesus.

10.3.                      Apeliantė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad ji buvo paruošusi Bendrovės finansines ataskaitas, kurių akcininkė nepatvirtino. Nurodytos aplinkybės, kad visi dokumentai nuvežti į Bendrovės biurą, taip pat neatitinka tikrovės, nes nemokumo administratorei nuvykus apeliantės nurodytu adresu, nustatyta, kad ten Bendrovės buveinės nėra. Bendrovės dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktų apeliantė taip pat nepateikė. Tai leidžia manyti, kad Bendrovės dokumentai buvusios vadovės ir akcininkės neperduodami sąmoningai – yra prarasti, sunaikinti arba slepiami.

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas Bendrovės nemokumo momentą nustatė remdamasis 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenimis. Ši finansinė atskaitomybė buvo ruošta Bendrovės direktorės pareigas einant J. P., tvirtinta akcininkės A. Z. Taigi, joms abiem buvo neabejotinai žinoma, kad Bendrovė nemoki, tačiau bankroto procedūros nebuvo inicijuotos. Apeliantės nurodomi akcininkės veiksmai laikytini neatitinkančiais Bendrovės interesų, tačiau tai savaime neeliminuoja vadovės atsakomybės.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas.

13.       Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu.

Dėl ginčo klausimui reikšmingų faktinių aplinkybių

14.       Byloje nustatyta, kad UAB Luksana Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. lapkričio 28 d., jos vadove nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. birželio 16 d. buvo J. P., nuo 2014 m. lapkričio 5 d. vienintelė akcininkė – A. Z.

15.       Bendrovės kreditorė VMI 2021 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Luksanai. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Ona Paulauskienė, nutartis įsiteisėjusi.

16.       Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintas BUAB Luksanos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtraukti du kreditoriai, t. y. VMI su 16 940,01 Eur reikalavimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su 529,87 Eur reikalavimu. Iš VMI pateiktų duomenų bankroto byloje nustatyta, kad Bendrovės mokestinę nepriemoką sudaro 2019 m. kovo 15 d.–2020 m. kovo 12 d. laikotarpiu nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir 2019 m. liepos 25 d.–2020 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai atliekami nuo 2019 m. liepos 31 d.

17.       UAB Luksanos finansinė atskaitomybė paskutinį kartą Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikta už 2015 m. Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, Bendrovė turėjo 136 486 Eur vertės turto, kurį sudarė: ilgalaikis turtas – 929 Eur, trumpalaikis turtas – 135 557 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) – 142 528 Eur. Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, Bendrovė patyrė 8 529 Eur nuostolių. 

18.       Iškėlus bankroto bylą, nei paskutinė buvusi Bendrovės vadovė J. P., nei vienintelė akcininkė A. Z. neperdavė nemokumo administratorei jokių Bendrovės dokumentų ir (ar) turto.

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

19.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktą). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktą).

20.       Nagrinėjamu atveju Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu buvo prašoma remiantis veiksmais (neveikimu), kurie buvo atlikti ar turėjo būti atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinos ĮBĮ normos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog veiksmai, susiję su Bendrovės dokumentų ir turto perdavimu nemokumo administratorei, turėjo būti atlikti jau galiojant JANĮ, todėl vertinant šių veiksmų (ne)atlikimą taikytinos JANĮ normos.

Dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų

21.       Pareiškėja prašė pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu dviem pagrindais: 1) dėl Bendrovės vadovo neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, Bendrovei esant nemokiai; 2) dėl apgaulingai ar aplaidžiai tvarkomos Bendrovės buhalterinės apskaitos, nepateikiant Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, neperduodant nemokumo administratorei Bendrovės dokumentų (juos paslėpus, sunaikinus ar jų neišsaugojus). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu abiem pareiškėjos nurodytais pagrindais.

Dėl Bendrovės nemokumo momento ir vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą nevykdymo kaip tyčinio bankroto požymio

22.       Kaip minėta, apeliantė Bendrovės vadovės pareigas ėjo nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. birželio 16 d. Po jos atsistatydinimo iš šių pareigų kitas vadovas iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nebuvo paskirtas. Pareiškėjos teigimu, Bendrovė jau 2015 m. buvo nemoki, tačiau tuometinė vadovė neinicijavo bankroto bylos iškėlimo.

23.       Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

24.       Viena iš įstatyme nustatytų įmonės valdymo organų pareigų yra laiku inicijuoti bankroto bylą. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

25.       Įstatyme nustatytą įmonės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas – įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, kad būtų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016 20 punktą).

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktą).

27.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).

28.       Apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020 15 punktą; 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-102-1120/2022 42 punktą).

29.       Pažymėtina, kad ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

30.       Taigi, vien iš Bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso, nesant duomenų apie tai, kokią dalį Bendrovės įsipareigojimų tuo metu sudarė būtent pradelsti įsipareigojimai, negalima spręsti apie Bendrovės nemokumą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal bankroto byloje pateiktus VMI duomenis Bendrovė turėjo jau nuo 2019 m. kovo 15 d. susidariusią mokestinę nepriemoką, kurios nuo 2019 m. liepos 31 d. atliekamais priverstinio išieškojimo veiksmais nepavyko išieškoti, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pati apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Bendrovė prasidėjus pandemijai (tai reiškia nuo 2020 m.) veiklos nebevykdė, visi darbuotojai buvo atleisti dėl skolos Sodrai, galima daryti išvadą, jog Bendrovė faktiškai buvo nemoki jau nuo 2019 m. liepos 31 d. Apeliantė nenurodė ir nepateikė argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų tokią išvadą ir patvirtintų, kad jos vadovavimo laikotarpiu Bendrovė buvo moki ir dėl to apeliantei nebuvo atsiradusi pareiga inicijuoti bankroto bylą.

31.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame JANĮ juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad Bendrovė ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui atitiko įstatyme įtvirtintą nemokaus juridinio asmens apibrėžimą.

32.       Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Apeliantė iš Bendrovės vadovės pareigų atsistatydino 2021 m. birželio 16 d., todėl konstatuotina, kad ir pagal JANĮ nuostatas Bendrovei esant nemokiai apeliantė nevykdė pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą.

33.       Tokie apeliantės veiksmai (neveikimas) patvirtina sąmoningai blogą Bendrovės valdymą, dėl kurio Bendrovei tapus nemokiai, jos turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta ir taip buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai. Pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu tiek pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tiek ir pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį.

Dėl juridinio asmens buhalterinės apskaitos apgaulingo ar aplaidaus tvarkymo kaip tyčinio bankroto požymio

34.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių įvardinti atvejai, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

35.       Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

36.       Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktą).

37.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, be kita ko, nustatytas 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo terminas, per kurį netekę įgaliojimų Bendrovės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Nei per teismo nustatytą terminą, nei vėliau paskutinė buvusi Bendrovės vadovė J. P., o taip pat ir vienintelė akcininkė A. Z. neperdavė nemokumo administratorei jokių Bendrovės dokumentų ir (ar) turto.

38.       Apeliantė nurodo, kad ji pateikė visą turimą Bendrovės dokumentaciją ir duomenis, kad likę dokumentai yra pas akcininkę. Tačiau šis argumentas nėra pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nurodyta Bendrovės nemokumo administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą, už tinkamą bendrovės apskaitos organizavimą yra atsakingas bendrovės vadovas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nepateikė Bendrovės dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktų. Apeliantės nurodytą aplinkybę, kad visi dokumentai palikti darbo vietoje Bendrovės patalpose, adresu Kirtimų g. 51, Vilnius, paneigia nemokumo administratorės pateikti įrodymai, jog nurodytu adresu yra tik logistikos sandėliai, o Nekilnojamojo turto registre Bendrovė nėra įregistruota kaip šių patalpų nuomininkė. Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, kad nemokumo administratorė nesikreipė į Bendrovės vienintelę akcininkę A. Z. dėl dokumentų pateikimo. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2022 m. birželio 10 d., atsakydama į nemokumo administratorės raštą dėl informacijos pateikimo, A. Z. paaiškino, jog pagal 2014 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ji pardavė UAB Luksanos akcijas A. G., todėl nebėra susijusi su šia Bendrove ir jos dokumentų niekada neturėjo. Pareiškėja taip pat byloje pateikė A. Z. kaip UAB Luksanos vienintelės akcininkės 2017 m. birželio 9 d. pasirašytą sprendimą dėl Bendrovės buveinės adreso pakeitimo, o tai paneigia jos nurodytą aplinkybę dėl akcijų perleidimo, be to, pagal Juridinių asmenų registro duomenis Bendrovės vienintelė akcininkė yra A. Z., o 2014 m. gruodžio 29 d. sutarties pagrindu akcininko pasikeitimas nėra įregistruotas. Įvertinus aptartus įrodymus ir jais remiantis nustatytas aplinkybes, labiau tikėtina nemokumo administratorės nurodyta versija, kad Bendrovės dokumentai buvusios vadovės ir (ar) vienintelės akcininkės neperduodami sąmoningai, nes yra prarasti, sunaikinti arba slepiami (CPK 185 straipsnis).

39.       Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantės vadovavimo Bendrovei laikotarpiu Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai už 2016–2020 m. Kaip minėta, tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris taikytinas nuo 2020 m. sausio 1 d. Apeliantės argumentas, kad akcininkė A. Z. netvirtino Bendrovės finansinių ataskaitų ir jų neperdavė apeliantei, nepaneigia pastarosios atsakomybės už jai kaip vadovei tenkančių pareigų netinkamą vykdymą (tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 10 punktai).

40.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės sutiktina su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytomis išvadomis, kad yra pagrindas spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos Bendrovės buhalterinės apskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti Bendrovės tikrųjų ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų bei veiksmų teisėtumo – egzistavimą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė aptartus požymius, kurie sudaro pagrindą pripažinti BUAB Luksanos bankrotą tyčiniu.

42.       Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai šių teismo išvadų nepaneigia. Dėl kitų apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų, kad byloje neįrodyta, jog jos vadovavimo laikotarpiu Bendrovėje buvo sudaryti tyčiniai nuostolingi sandoriai ar atsiskaitymai vykdyti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, šioje nutartyje išsamiau nepasisakoma, nes pareiškėja šių aplinkybių neįrodinėjo (neturėdama Bendrovės dokumentų tokių aplinkybių nemokumo administratorė negali patikrinti). Pažymėtina, kad tyčiniam bankrotui konstatuoti nebūtina nustatyti visų įstatyme nurodytų tyčinio bankroto požymių.

43.       Dėl to apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis