Civilinė byla Nr. 2-548-618/2013
(Proceso Nr. 2-06-3-12554-2012-3)
Procesinio sprendimo kategorija:
21.4.2.6.; 99.5.; 110.4.; 116.1.; 116.4.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovės S. T. atstovui advokatui J. B., atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovui E. P., trečiajam asmeniui S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo S. T.,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio 2009-12-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovė įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovei 10000,00 EUR sumą, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-7). Nurodė, kad pasirašė su atsakove paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė jai suteikė 10000,00 EUR vartojimo paskolą, suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, taip pat atsakovė pareikalavo ieškovės pasirašyti vekselį tai pačiai 10000,00 EUR sumai. Paaiškino, kad pasirašydama vekselį jokiais būdais nesiekė sukurti naujos skolinės prievolės, tik norėjo suteikti atsakovei užtikrinimą, kad tinkamai įvykdys savo prievolę pagal paskolos sutartį. Kadangi ieškovė turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo laiku įvykdyti prievolės pagal paskolos sutartį, atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį ir 2010-11-23 kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal minėtą vekselį išdavimo, be to, 2011 metų balandžio mėnesį atsakovė pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos, atsiradusios pagal paskolos sutartį, išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytinių, abu vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti skirtingiems antstoliams, taigi atsakovė reikalauja prievolių įvykdymo ir pagal paskolos sutartį, ir pagal vekselį. Ieškovė nurodė, kad pasirašydama vekselį suklydo dėl pačios tokio sandorio esmės ir pobūdžio – suklydo manydama, jog neįvykdymo atveju skola nebus išieškoma ir pagal paskolos sutartį, ir pagal vekselį kartu, o tik pagal vieną dokumentą. Ieškovės atstovas advokatas J. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai (b. l. 85). Paaiškino, kad iš tarp šalių susiklosčiusių santykių matyti, jog atsakovė vekselį panaudojo kaip antrą prievolę, kaip dokumentą, pagal kurį galima reikalauti antrojo išieškojimo, ieškovė iš atsakovo gavo vieną kartą 10000,00 EUR, o išieškojimas pradėtas pagal du skirtingus vykdomuosius dokumentus pas du skirtingus antstolius, du kartus areštuotas turtas, arešto mastai buvo gal 10 kartų didesni nei pati skola, taigi atsakovė pateikdama vekselį ir sukurdama antrą prievolę elgėsi nesąžiningai.
Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-31). Nurodė, kad tarp šalių pasirašytas vekselis nėra sutartis, jis pasirašytas paskolos sutarties pagrindu, išieškojimas vekselio pagrindu nėra susijęs su išieškojimu iš hipoteka įkeisto daikto, nes vekselis šiuo atveju atlieka paskolos grąžinimo užtikrinimo funkciją. Paaiškino, kad ieškovė laisva valia pasirašė vekselį, žinojo ir suprato, kad laiku negrąžinus skolos pagal paskolos sutartį atsakovė pradės išieškojimą supaprastinta tvarka pagal vekselį, kad šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsakovės atstovas E. P. teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 85). Paaiškino, kad vekselis buvo pasirašytas kaip papildoma garantija, kad prievolė bus įvykdyta, jo negalima laikyti atskira prievole. Be to, nebuvo vykdomi du išieškojimai, nes pagal teisės aktus, jei pardavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, išieškojimas nukreipiamas į kitą skolininko turtą, kaip šiuo atveju ir buvo daroma, nes už įkeistą turtą gautų lėšų nebūtų užtekę net pusei skolos grąžinti.
Trečiasis asmuo S. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti (b. l. 81). Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b. l. 85). Paaiškino, kad ieškovė nebuvo kredito unijos narė, tik pasirašiusi paskolos sutartį tą dieną tapo nare, pasirašant paskolos sutartį trečiasis asmuo dalyvavo kartu su ieškove ir abu vienareikšmiškai suprato, jog ir paskolos sutartis, ir vekselis yra viena skola.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009-12-21 sudaryta paskolos sutartis Nr. 09-00042 EUR, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 10000,00 EUR vartojimo paskolą, nustatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas 2010-12-15, paskolos grąžinimas užtikrintas poilsio pastato dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 18.92 kv. m., žemės sklypo dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0.0116 ha, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimas, taip pat numatyta papildoma sąlyga – siekiant užtikrinti savalaikį įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą ir supaprastinti paskolos išieškojimo procesą, ieškovė pasirašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10000,00 EUR sumai (b. l. 10-12). Ieškovė 2009-12-21 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10000,00 EUR sumai, pagal kurį įsipareigojo atsakovei sumokėti 10000,00 EUR, atsakovei pateikus vekselį (b. l. 28). Atsakovė 2010-11-05 pranešimu informavo ieškovę, jog nuo 2010-11-05 vienašališkai nutraukta 2009-12-21 paskolos sutartis Nr. 09-00042EUR, ir įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip iki 2010-11-22 sumokėti atsakovei įsiskolinimą, susidariusį iki 2010-11-05: 10000,00 EUR paskolą, 336,99 EUR palūkanas ir 355,58 EUR delspinigius (b. l. 13). Antstolė B. P. 2010-11-25 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/16524/PRV pradėjo išieškojimą pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2010-11-23 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GB-6708 dėl 34722,10 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. T. išieškotojos kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai (b. l. 14). Antstolė B. P. 2011-02-08 turto arešto aktu areštavo 56/100 dalis poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 257/1937 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius S. T. (b. l. 18-19). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5705-144/2011 nutarė pagal 2009-12-21 paskolos sutartį Nr. 09-00042EUR išieškoti kreditorės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai iš skolininkės S. T. 10000,00 EUR skolą, 336,99 EUR priskaičiuotas palūkanas, 355,58 EUR delspinigius, iš viso 10692,57 EUR (36977,05 Lt) skolą ir 135,00 Lt žyminį mokestį, bei už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą: 56/100 dalis pastato – poilsio pastato, kurio bendras plotas 33.79 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias S. T. ir S. T. (b. l. 15-16). Antstolis J. P. 2012-05-16 patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/01419 paskelbė pirmąsias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes (b. l. 17). Trečiasis asmuo S. T. 2012-11-14 mokėjimo nurodymu Nr. 118 pervedė atsakovei 37112,05 Lt, mokėjimo paskirtis – S. T. atsiskaitymas pagal 2009-12-21 paskolos sutartį Nr. 09-00042EUR (b. l. 45). Ieškovė 2012-11-14 pareiškimu informavo atsakovę bei antstolius J. P. ir B. P. apie prievolės įvykdymą (b. l. 46).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2009-12-21 sudaryta paskolos sutartis Nr. 09-00042 EUR, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 10000,00 EUR vartojimo paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, taigi darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.870 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys sudarydamos 2009-12-21 paskolos sutartį numatė, jog ieškovei suteiktos paskolos grąžinimas užtikrinamas poilsio pastato dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 18.92 kv. m., žemės sklypo dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0.0116 ha, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu, be to, pagal paskolos sutarties 2.18. punktą (papildomos sąlygos) ieškovė įsipareigojo kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę pasirašyti atsakovės naudai paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10000,00 EUR sumai.
Tarp šalių kilo ginčas dėl 2009-12-21 ieškovės pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio paskirties ir galiojimo. Ieškovė nurodo, kad pasirašydama vekselį suklydo dėl pačios tokio sandorio esmės ir pobūdžio – suklydo manydama, jog neįvykdymo atveju skola nebus išieškoma ir pagal paskolos sutartį, ir pagal vekselį kartu, o tik pagal vieną dokumentą. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių pasirašytas vekselis nėra sutartis, jis pasirašytas paskolos sutarties pagrindu, išieškojimas vekselio pagrindu nėra susijęs su išieškojimu iš hipoteka įkeisto daikto, nes vekselis šiuo atveju atlieka paskolos grąžinimo užtikrinimo funkciją. Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas yra nurodęs jog vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Kasacinis teismas pabrėžė, kad būtent plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją, tačiau netampa garantija ar laidavimu, taigi negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone siaurąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2009-12-21 sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 10000,00 EUR vartojimo paskolą, suteiktos paskolos grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, taip pat sutartyje numatyta papildoma sąlyga – siekiant užtikrinti savalaikį įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą ir supaprastinti paskolos išieškojimo procesą, ieškovė pasirašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10000,00 EUR sumai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytą vekselio sampratą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, jog vekselis kaip prievolės užtikrinimo priemone gali būti laikomas tada, kai pasirašant vekselį yra užtikrinama savarankiška prievolė, t. y. kaip patvirtinimas, jog, pavyzdžiui, tam tikram asmeniui yra suteikta paskola, ir siekiant užtikrinti, jog kreditorius prievolės neįvykdymo atveju galės supaprastinta tvarka kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nagrinėjamoje byloje 2009-12-21 tarp šalių buvo pasirašyta paskolos sutartis, sutartyje šalims susitarus dėl vekselio pasirašymo ir tą pačią dieną pasirašius vekselį tai pačiai sumai, kaip ir numatytai paskolos sutartyje, vekselis sukūrė naują, savarankišką, abstrakčią prievolę pagal vekselį, kuri iš esmės teisiškai nepriklauso nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu ji buvo sukurta, t. y. tarp šalių pasirašytos paskolos sutarties, taigi tokio vekselio pasirašymas negali būti pripažįstamas pagrindinės prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselis kaip rašytinis dokumentas yra asmens vidinės valios išraiškos, valinio veiksmo rezultatas, todėl vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio taikymui nurodytų sąlygų visumą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Atsakovė nurodo, kad ieškovė laisva valia pasirašė vekselį, žinojo ir suprato, kad laiku negrąžinus skolos pagal paskolos sutartį atsakovė pradės išieškojimą supaprastinta tvarka pagal vekselį, kad šiuo atveju ir buvo padaryta. Ieškovė su šiais atsakovės teiginiais nesutinka, nurodo, kad pasirašė vekselį manydama, jog neįvykdymo atveju skola nebus išieškoma ir pagal paskolos sutartį, ir pagal vekselį kartu, o tik pagal vieną dokumentą. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, daryta išvada, jog ieškovės suklydimas šiuo atveju turi esminės reikšmės, nes buvo suklysta dėl paties sandorio (vekselio) esmės – ieškovės suklydimas pasireiškė tuo, kad ieškovė suklydo, manydama, jog prievolės grąžinti paskolą neįvykdymo atveju iš jos skola nebus išieškoma pagal paskolos sutartį ir pagal vekselį kartu, taip neproporcingai suvaržant jos teises, t. y. pateikiant du vykdomuosius dokumentus skirtingiems antstoliams, areštuojant keliskart didesnės vertės turtą, negu būtų reikalinga skolos sumai pagal paskolos sutartį padengti, mokant vykdymo išlaidas dviems antstoliams už jų atliktus vykdymo veiksmus. Vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė nurodė, jog tiek paskolos sutartį, tiek vekselį rengė atsakovė, ieškovė neturi teisinių žinių, todėl pasitikėdama atsakove pasirašė visus jos pateiktus dokumentus. Pažymėtina, jog atsakovė yra specifinis subjektas, t. y. kredito įstaiga, kuri verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taigi ieškovė pagrįstai pasitikėjo atsakove ir pasirašė jos pateiktus dokumentus, nesikreipdama papildomų konsultacijų į kitus specialistus. Be to, trečiasis asmuo S. T. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra medikė, teisinių žinių neturi, kredito unijos nare tapo tik tą dieną, kai pasirašė su atsakove paskolos sutartį, todėl ji negalėjo žinoti visų atsakovės ketinimų ir suteikiamai paskolai keliamų sąlygų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kadangi, kaip jau minėta, šiuo atveju ieškovės pasirašytas 2009-12-21 vekselis negali būti laikomas prievolių pagal 2009-12-21 paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone, o atsakovė vekselio išrašymu siekė būtent prievolių užtikrinimo, pripažintina, jog ieškovė pagrįstai prašo pripažinti 2009-12-21 vekselį negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio nuostatas.
Atsakovės atstovas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo vykdomi du išieškojimai, nes pagal teisės aktus, jei pardavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, išieškojimas nukreipiamas į kitą skolininko turtą, kaip šiuo atveju ir buvo daroma, nes už įkeistą turtą gautų lėšų nebūtų užtekę net pusei skolos grąžinti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas jos įvykdymą yra užtikrinęs jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, yra konstatavęs, kad, jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto. Hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą turtą parduoti iš varžytynių yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Jei pardavus įkeistą turtą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, antstolis tęsia priverstinio vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2010-11-24 pateikė antstolei B. P. vykdyti 2010-11-23 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GB-6708 dėl 10000,00 EUR (34722,10 Lt) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų iki visiško vekselio apmokėjimo dienos išieškojimo iš ieškovės (b. l. 14, 66) ir tik 2011-11-30 atsakovė pateikė antstoliui J. P. 2011-07-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-5705-144/2011 dėl 10692,57 EUR (36977,05 Lt) skolos išieškojimo iš ieškovės, išieškojimą nukreipiant į ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą (b. l. 15-16, 67, 68). Taigi pagal nustatytas aplinkybes matyti, jog atsakovė pirmiausia kreipėsi dėl išieškojimo pagal 2009-12-21 vekselį ir tik po beveik metų kitam antstoliui pateikė teismo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės įkeisto nekilnojamojo turto, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, bei atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsakovė visų pirma turėjo kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, pateikti teismo nutartį išieškoti skolą, parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, vykdyti pasirinktam antstoliui, ir tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą turtą gautų lėšų neužtektų visam ieškovės įsiskolinimui padengti, tos pačios nutarties parduoti už skolą iš varžytynių įkeistą turtą, pagrindu antstolis turėtų tęsti skolos išieškojimą iš ieškovės, nukreipiant išieškojimą į kitą ieškovei priklausantį turtą bendra tvarka kartu su kitais kreditoriais.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų bei trečiojo asmens paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pripažinti 2009-12-21 ieškovės pasirašytą vekselį negaliojančiu, taigi ieškovės ieškinys, kaip pagrįstas, tenkintinas.
Ieškinį patenkinus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1036,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 8) ir 2420,00 Lt atstovavimo išlaidos (b. l. 54), iš viso 3456,00 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 3456,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš atsakovės valstybei priteistina 18,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu ab initio 2009-12-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovė S. T. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ 10000,00 EUR dydžio sumą.
Priteisti ieškovei S. T. 3456,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 18,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Larisa Šimanskienė