Civilinė byla Nr. e2A-167-538/2021
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00099-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.2.3;1.3.7.2.1; 1.3.7.2.4; 3.3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės, Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zalba“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zalba“ dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti 4 377,60 Eur turėtų gydymosi ir slaugymo išlaidų, 1 290,36 Eur netektų pajamų už 2017 m. rugsėjo 21 d. – 2018 m. balandžio 11 d. laikotarpį, taip pat netektų pajamų dėl netekto darbingumo periodinę kompensaciją, t. y. 179,36 Eur už 2019 m. liepos mėnesį, po 295,10 Eur per mėnesį už 2019 m. rugpjūčio mėn. - 2021 m. birželio 18 d. laikotarpį ir po 196,73 Eur per mėnesį nuo 2021 m. birželio 18 d. iki jo gyvos galvos, priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog dirbant pas atsakovę dėl eksploatavimo sąlygų neatitinkančio transporto priemonės elemento gedimo buvo sužalota sveikata, jis neteko dalies darbingumo, patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Jis daugiau nei pusę metų buvo nedarbingas, beveik nepertraukiamai daugiau nei keturis mėnesius praleido gydymosi bei reabilitacijos įstaigose (duomenys neskelbtini). Nors gydymas buvo apmokamas ligonių kasos lėšomis, didelę dalį vaistų, medicinos priemonių teko įsigyti savo lėšomis, patyrė 4 377,60 Eur gydymosi ir slaugymo išlaidų. Dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas ir neteko galimybės gauti tokį darbo užmokestį, koks buvo su atsakove sutartas ir kurį atsakovė mokėjo ir toliau būtų gavęs, jeigu nebūtų buvęs sužalotas ir kurio socialinio draudimo išmokos nekompensavo. Pažymėjo, jog nedarbingumo laikotarpiu 6 mėnesiai ir 21 diena, jam buvo išmokėta ligos socialinio draudimo išmoka 2 497,83 Eur, kuri buvo apskaičiuota nuo atsakovės deklaruoto minimalaus darbo užmokesčio. Sudarant darbo sutartį buvo sutarta, jog bus mokama už kiekvieną su kroviniu nuvažiuotą kilometrą, o nuo 2017 m. buvo mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas po 0,08 Eur už kiekvieną vilkiku nuvažiuotą kilometrą. Tačiau pasirašant darbo sutartį, buvo nurodytas 400 Eur darbo užmokestis, proporcingai dirbtam laikui, t. y. minimalus darbo užmokestis. Kadangi jo faktiškai gautas atlyginimas 2017 m. birželio mėnesį buvo 1050 Eur, liepos mėnesį 859 Eur, rugpjūčio mėnesį 1246 Eur, vidutinis darbo užmokestis - 1050 Eur, todėl už 2017 m. rugsėjo 21 d. – 2018 m. balandžio 11 d. laikotarpį jam priklausė ne mažesnis nei 7 017,97 Eur darbo užmokestis. Iš šios sumos atėmus jam išmokėtas socialinio draudimo išmokas (7017,97 Eur – 2497,83 Eur -3229,78 Eur), prašo priteisti 1 290,36 Eur netektų pajamų atlyginimui. Taip pat prašo priteisti netekto darbingumo periodines kompensacijas: 179,36 Eur už 2019 metų liepos mėnesį, po 295,10 Eur per mėnesį už 2019 m. rugpjūčio – 2021 m. birželio 18 d. laikotarpį bei po 196,73 Eur per mėnesį už laikotarpį, einantį po 2021 m. birželio 18 d. iki ieškovo gyvos galvos, šios sumos apskaičiuotos kaip netekto darbingumo piniginė išraiška nuo vidutinio darbo užmokesčio 983,66 Eur (2017 m. kovo – rugpjūčio mėnesiais gauti atlyginimai - 595+977+1175+1050+859+1246). Kadangi atsakovo sveikata buvo sužalota (duomenys neskelbtini), sužalojimas nustatytas ieškovui esant jauno amžiaus ir jo pasekmes jaus didesnę gyvenimo dalį, prašo neturtinės žalos atlyginimui priteisti 25 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zalba“ 1 563,68 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 337,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. S.. Nutraukė dalį civilinės bylos dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos 179,36 Eur už 2019 metų liepos mėnesį, po 295,10 Eur per mėnesį už 2019 m. rugpjūčio – 2021 m. birželio 18 d. laikotarpį bei po 196,73 Eur per mėnesį už laikotarpį, einantį po 2021 m. birželio 18 d. iki ieškovo gyvos galvos. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo T. S. 2 752,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zalba“. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zalba“ 148 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Atsižvelgiant į tai, kad procesinis terminas yra praleistas neženkliai, į ginčo, kuris yra susijęs su sveikatos sužalojimu pobūdį, termino praleidimo aplinkybes, tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas praleistą procesinį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir ginčą išnagrinėti.
3.2. Kai prievolė atlyginti žalą nukentėjusiajam atsiranda CK 6.270 straipsnyje įtvirtintu deliktinės atsakomybės atveju, turi būti įrodytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta asmens sveikatai, sprendžiant dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo klausimą, taikytinas ir CK 6.283 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, nustatantis atlygintinos žalos rūšis ir nuostolių sampratą.
3.3. Atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, atsakovei kyla prievolė atlyginti ieškovui įvykio metu padarytą žalą.
3.4. Nors ieškovas nurodė, jog patyrė 4 377,60 Eur išlaidų, teismas konstatavo, kad įrodymais pagrįstos 1 563,68 Eur išlaidos, t. y. 300 Eur už Hialurono rūgšties injekcijas į kelio sąnarį, 243,68 Eur už įsigytas medicinines priemones vaistinėse, (duomenys neskelbtini) ligoninėje pagal pateiktus banko sąskaitos išrašus, 1 020 Eur kelionės išlaidos jį vežiojusiam asmeniui, todėl šias išlaidas priteisė iš atsakovės.
3.5. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovui buvo mokamas jo nurodytas darbo užmokestis, šiuos jo teiginius paneigia atsakovės į bylą pateikti įrodymai apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl 1 290,36 Eur netektų pajamų priteisimo.
3.6. Darbuotojas, sutikdamas, kad jam būtų mokamas darbo užmokestis „vokelyje“, prisiima atsakomybę už pasekmes atsitikus nelaimingam atsitikimui, praradus darbingumą ar sulaukus senatvės pensijos.
3.7. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos 179,36 Eur už 2019 metų liepos mėnesį, po 295,10 Eur per mėnesį už 2019 m. rugpjūčio – 2021 m birželio 18 d. laikotarpį bei po 196,73 Eur per mėnesį už laikotarpį, einantį po 2021 m. birželio 18 d. iki ieškovo gyvos galvos priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina, bylos nutraukimo pasekmės ieškovui žinomos.
3.8. Byloje nustatyta, jog dėl patirtų sužalojimų ieškovas ne tik kentė didelį skausmą, patyrė ilgą gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, netikrumo dėl ateities. Traumos pasekmes jaučia iki šiol -(duomenys neskelbtini). Taip pat teismas atsižvelgė į sveikatos sužalojimo laipsnį – ieškovui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir priteisė 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kuria iš dalies tenkintas ieškovo T. S. ieškinys atsakovei UAB „Zalba“, ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti ir teisingai paskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovei iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Ieškovas nenurodė, o teismas sprendimu nenustatė svarbių ir pateisinamų priežasčių, kuriomis galėtų būti pateisinamas DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyto kreipimosi į teismą termino praleidimas, be pateisinamos priežasties praleistas terminas buvo pakankamas pagrindas ieškinį atmesti.
4.2. Atsakovės įsitikinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnį ir dėl to nepagrįstai pripažino atsakovę atsakingą už ieškovo reikalaujamą žalą.
4.3. Vienintelis ieškovo įrodymas, kuriuo yra grindžiami tariami Atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais rėmėsi teismas, specialisto išvada, kurioje specialistas nustatė, kad pagal padangų gamintojo Continental rekomendacijas padangas „Unroyal monopoly FH100“ (385/65 R22,5) rekomenduojama naudoti greitkeliuose, o tuo tarpu su eismo įvykiu susijusi padanga buvo naudojama ne tik greitkeliuose, bet ir neasfaltuotame kelyje.
4.4. Teismas turėjo įvertinti padangų gamintojo pateiktų rekomendacijų pobūdį ir reikšmę, o ne specialisto išvadą, kuri neturi jokios didesnės įrodomosios galios, vertinti kritiškai, lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais.
4.5. Teismas priteisė 243,68 Eur už įsigytas, kaip nurodoma sprendime, medicinines priemones vaistinėse, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ši suma išleista būtent medicininėms priemonėms ir būtent skirtoms ieškovui.
4.6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad pats nevairavo ir patyrė kelionės išlaidų samdydamas transporto priemonę ir vairuotoją, šios kelionės išlaidos ieškovui teismo sprendimu buvo priteistos atskirai, įvertinus tik liudytojo parodymus, taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl 2018 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu pagrįstų 20,01 Eur išlaidų pagrįstumo ir sąsajumo su įrodinėjama žala.
4.7. Atsakovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai ieškovo ir liudytojo M. G. nurodomas 1 020 Eur išlaidas vertino tinkamai įrodytomis ir nepagrįstai šią sumą laikė ieškovo žala.
4.8. Teismas, priteisdamas ieškovui turtinę žalą, neįvertino ir nepagrįstai netaikė CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatų.
4.9. Atsakovė nėra ir negali būti pripažintas atsakingu už eismo įvykį ir jo ieškovui sukeltas pasekmes, dėl ko neturėtų būti įpareigotas mokėti neturtinę žalą ieškovui.
4.10. Teismas sprendimu priteisdamas 5 000 Eur neturtinę žalą nenurodė konkrečių teisminės praktikos pavyzdžių, kuriais vadovaudamasis parinko tokį neturtinės žalos dydį. Atsakovės nuomone, ieškovui priteisiant 5 000 Eur neturtinės žalos buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir kartu netinkamai pritaikyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Procesinis terminas baiginėjosi švenčių (Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų) laikotarpiu, todėl tikėtina, kad dėl didelio užimtumo ieškovo gynėjas nespėjo parengti gana sudėtingą ieškinį, praleido terminą, tačiau vien šio termino praleidimo, atsižvelgiant į tai, kad dėl termino praleidimo ieškovo iš esmės kaltės nėra, užkirsti kelią į gynybą ieškovui būtų neteisinga ir neatitiktų teisingumo principų.
5.2. Jei atsakovė būtų buvusi rūpestinga ir atidi, ji būtų parinkusi savo transporto priemonėms tokias padangas, kurios pagal gamintojo reikalavimus būtų atitikusios naudojamoms sąlygoms.
5.3. Ieškovas pasitikėdamas atsakovo geranoriškumu, specialiai nekaupė medicinos priemonių kvitų, jis patyrė žymiai didesnius turtinius nuostolius, negu jie jam buvo priteisti.
5.4. Atsakovė iš esmės šioje vietoje yra stipresnioji pusė, sprendimu, nors jis ir buvo tenkintas iš dalies, tačiau dėl žymiai mažesnės, negu prašyta priteistos neturtinės žalos, ieškovas šioje byloje iš esmės patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų nei atsakovė, juo labiau ieškovui priteistos advokato atstovavimo išlaidos buvo iš esmės mažesnės, nei tokios išlaidos buvo priteistos iš ieškovo atsakovei, todėl toks teismo sprendimas nėra palankus ieškovui, tačiau net ir tokį sprendimą atsakovė ginčija, didina teismines išlaidas, sunkina ieškovo padėtį.
5.5. Žinant tą aplinkybę, kad dėl padarytų sužalojimų ieškovas turėjo nuolat vykti pas medikus, tai yra užfiksuota pateiktuose teismui prieduose (išrašuose iš medicininių kortelių), o jis pats negalėjo vairuoti transporto priemonės dėl savo būkles, akivaizdu, kad jis turėjo samdyti kitus asmenis, kad jie nuvežtų ieškovą pas medikus.
5.6. Teismas turi atsižvelgti į visas konkrečios bylos aplinkybes, o ne matematiškai taikyti priteisinėjamą žalą, juo labiau, kad įstatymas neturtinės žalos dydžio nenustato, todėl, ieškovo nuomone, teismas pakankamai įvertino ieškovo patirtą neturtinę žalą ir priėmė teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas dirbo bendrovėje vairuotoju – šaltkalviu, darbo funkcijoms atlikti jam buvo perduotas vilkikas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptyje buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, įvykus vilkiko priekinio kairiojo rato dehermetizacijai, staiga pakeitė važiavimo kryptį, kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį(duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. S., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir vilkiko keleivis E. J., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Buvo nustatyta, jog T. S. Kelių eismo taisyklių bei transporto priemonių eksploatavimo taisyklių nepažeidė, nukentėjusių asmenų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, todėl baudžiamoji atsakomybė (duomenys neskelbtini) atsakingam už transporto priemonės eksploatavimą asmeniui netaikoma. 2018 m. gegužės 2 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1 konstatuota, jog tyrimo metu darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, nelaimingas atsitikimas įvyko dėl vilkiko priekinio kairiojo rato dehermetizacijos, sprogus padangai, vilkikas tapo nevaldomas. Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, jog vilkiko (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo rato dehermetizacija įvyko prieš eismo įvykio kilimą, padangos „Uniroyal“ protektorinės dalies pažeidimai atsirado sprogimo metu, tikėtina, dėl karkaso susilpnėjimo eksploatuojant padangą sudėtingomis sąlygomis (važinėjama per aštriabriaunius objektus – akmenis, skaldą), o tokios sąlygos neatitinka gamintojo rekomendacijoms. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės UAB „Zalba“ priteisti 4 377,60 Eur turėtų gydymosi ir slaugymo išlaidų, 1 290,36 Eur netektų pajamų, taip pat netektų pajamų dėl netekto darbingumo periodinę kompensaciją, t. y. 179,36 Eur už 2019 m. liepos mėnesį, po 295,10 Eur per mėnesį už 2019 m.. rugpjūčio mėn. – 2021 m. birželio 18 d. laikotarpį ir po 196,73 Eur per mėnesį nuo 2021 m. birželio 18 d. iki jo gyvos galvos, priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, nesutinka.
Dėl ieškinio senaties.
9. Apeliantė argumentuoja, kad nei ieškovas nurodė, nei teismas sprendimu nenustatė svarbių ir pateisinamų priežasčių, kuriomis galėtų būti pateisinamas DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyto kreipimosi į teismą termino praleidimas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
10. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad 1 dalyje nustatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Klausimą, ar termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir dėl jų yra pagrindas atnaujinti terminą, teismas sprendžia atsižvelgdamas į nustatyto termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis). Šis praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
12. Kaip byloje nustatyta, ieškovas dar iki šio ginčo pradžios su ieškiniu buvo kreipęsis į teismą ir teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3736-514/2018 ieškovo pateiktą ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, kad ieškovas, teikdamas ieškinį tiesiogiai teismui, nesilaikė DK įtvirtintos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Ieškovas kreipėsi su prašymu į DGK spręsti jo ginčą, tačiau DGK 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškovo prašymą paliko nenagrinėtą, nes konstatavo, kad ieškovas kreipėsi į DGK praleidęs DK 220 straipsnyje nustatytus terminus. Po to, ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, taigi ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti. Be to, pareikštu ieškiniu ieškovas siekia apginti tokią vertybę kaip asmens sveikata, kuri buvo sutrikdyta nelaimingo atsitikimo darbe metu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuomet pareikštu ieškiniu siekiama ginti tokias vertybes kaip asmens sveikata, ieškinio senaties termino taikymas užtikrinant santykių stabilumą ir apsaugant pažeidimą darbo saugos srityje padariusį atsakovą nuo pareigos atlyginti padarytą žalą, būtų neproporcingas vertybei, kuri liktų be teisminės gynybos – asmens sveikatai ir būtinybei kompensuoti jos praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į ieškovo patirtus sužalojimus, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas laiku teismine gynyba pasinaudoti negalėjo dėl savo sveikatos būklės, taip pat atsižvelgtina, kad ieškovas darbo ginčų komisijos sprendimą gavo 2019 m. gruodžio 29 d., todėl yra pagrindas konstatuoti, kad terminas kreiptis į teismą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi ieškovės nurodytų procesinio termino praleidimo priežasčių buvimas leidžia jas pripažinti svarbiomis, terminas ieškiniui pateikti yra praleistas nežymiai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (DK 231 straipsnio 2 dalis).
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
13. Apeliantė nurodo, kad jos įsitikinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnį ir dėl to nepagrįstai pripažino atsakovą atsakingą už ieškovo reikalaujamą žalą. Šis argumentas iš esmės pagrįstas.
14. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
16. CK 6.270 str. reglamentuoja atvejus, kai didesnio pavojaus šaltinis padaro žalą ir už tą žalą didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės (griežtoji atsakomybė). Tačiau CK 6.270 str. taikomas, kai žala yra padaroma tretiesiems asmenims, t. y. nesusijusiems su valdytoju ir jo vykdomomis funkcijomis (pavyzdžiui, kai turtinė žala padaroma pėstiesiems, dviratininkams, kelių ir kelio statinių savininkams, stovinčių transporto priemonių valdytojams) . Tuo tarpu, kai nuo didesnio pavojaus šaltinio poveikio nukenčia didesnio pavojaus valdytojo darbuotojas, CK 6.270 straipsnis nėra taikomas, išskyrus atvejus, kai nukentėjęs darbuotojos įvykio metu nevykdė savo darbo funkcijų.
17. Kaip byloje nustatyta, ieškovas vairuodamas vilkiką (duomenys neskelbtini), su priekaba (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptyje buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, įvykus vilkiko priekinio kairiojo rato dehermetizacijai, staiga pakeitė važiavimo kryptį, kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, buvo sužalotas, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, kadangi žala padaryta didesnio pavojaus šaltiniu darbuotojui vykdant darbo funkcijas, darbdavys atsako bendrais CK ir DK įtvirtintais pagrindais (nustačius neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę) ir CK 6.270 straipsnio nuostatos nėra taikomos.
18. Kaip byloje nustatyta, vilkiko (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo rato dehermetizacija įvyko prieš eismo įvykio kilimą, padangos „Uniroyal“ protektorinės dalies pažeidimai atsirado sprogimo metu, tikėtina, dėl karkaso susilpnėjimo eksploatuojant padangą sudėtingomis sąlygomis (važinėjama per aštriabriaunius objektus – akmenis, skaldą), o tokios sąlygos neatitinka gamintojo rekomendacijoms. 2020 m. rugsėjo 7 d. posėdžio metu ieškovas nurodė, kad vilkiku, kurio padanga sprogo, greitkelyje buvo važiuojama apie 80 procentų visų nuvažiuotų kilometrų, o likę 20 kilometrų buvo važiuojami kitokiais keliais (žvyrkelis, karjeras ir pan.). Tai, kad padangų gamintojas griežtai neuždraudžia savo gaminį naudoti vienomis ar kitomis sąlygomis, tačiau rekomenduoja tai, sudaro pagrindą atsakovei, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkei, atsižvelgti į šias rekomendacijas.
19. Nors apeliantė teigia, kad gamintojas nurodė, jog padangų naudojimo rekomendacijos jokiu būdu nereiškia, kad padangas yra draudžiama ar nesaugu naudoti kitokiuose keliuose, tačiau pažymėtina, kad tai, jog padangų gamintojas griežtai neuždraudžia savo gaminį naudoti vienomis ar kitomis sąlygomis, tačiau rekomenduoja, tai sudaro pagrindą atsakovei, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkei, atsižvelgti į šias rekomendacijas. Neatsižvelgdamas į šias rekomendacijas darbdavys prisiima riziką, kad įvykus nelaimingam atsitikimui, darbdavys turės pareigą dėl jo nepakankamo rūpestingumo atlyginti nuostolius.
20. Nagrinėjamu atveju įvyko įvykis, kurio metu sužalojimus patyrė atsakovės darbuotojas, tai yra silpnesnioji darbo santykių šalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė padangų gamintojo rekomendacijų ir neužtikrino savo darbuotojui saugių darbo sąlygų ir dėl to buvo sutrikdyta apeliantės darbuotojo sveikata, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė nesilaikydama padangų naudojimo rekomendacijų atliko neteisėtus veiksmus, šie neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje dėl ko ieškovas patyrė žalą.
Dėl turtinės žalos
21. Apeliantė argumentuoja, kad teismas, priteisdamas ieškovui turtinę žalą, neįvertino ir nepagrįstai netaikė CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatų.
22. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.
23. DK 155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas į bylą buvo pateikęs duomenis, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba jam išmokėjo 3 229,78 Eur dydžio išmoką dėl įvykio, pripažintu nelaimingu atsitikimu darbe. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, kad dėl įvykio ieškovas patyrė 1 563,68 Eur turtinę žalą. Taigi nustatytas priteistinos žalos dydis neviršija ieškovo gautų socialinio draudimo išmokų, todėl sutiktina su apeliantės argumentu, kad ji turėjo būti įskaitoma į gautas išmokas ir iš atsakovės nepriteisiama. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui 1 563,68 Eur turtinę žalą, nėra pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistinos turtinės žalos dydžiu ir jo pagrįstumu.
Dėl neturtinės žalos
25. Apeliantė argumentuoja, kad ji nėra ir negali būti pripažinta atsakinga už eismo įvykį ir jo ieškovui sukeltas pasekmes, dėl to neturėtų būti įpareigota mokėti neturtinę žalą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
26. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
27. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).
28. Apeliantė teigia, kad teismas sprendimu priteisdamas 5 000 Eur neturtinę žalą nenurodė konkrečių teisminės praktikos pavyzdžių, kuriais vadovaudamasis parinko tokį neturtinės žalos dydį. Atsakovės nuomone, ieškovui priteisiant 5 000 Eur neturtinės žalos buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir kartu netinkamai pritaikyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
29. Neturtinės žalos prigimtis lemia šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
30. Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama nuo 2 896,20 Eur iki 25 000 Eur neturtinė žala: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003 (šioje byloje darbuotojui buvo nutraukti kairės rankos pirmasis pirštas ir nykštys, darbuotojas neteko 60 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004 (darbuotojas patyrė daugybinius kaulų lūžius, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 (darbuotojas patyrė pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, jam nustatytas smegenų pakenkimas ir kaukolės pamato lūžis, priteista 25 000 Lt (7 240,50 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006 (darbuotojas dėl kritimo iš aukščio neteko 100 procentų darbingumo, buvo nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia, priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006 (darbuotojas neteko 40 proc. darbingumo, taip pat patyrė estetinius išvaizdos sužalojimus dėl sprogimo, priteista 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 (dėl traumos darbuotojas neteko 85 proc. darbingumo, jam nustatyta pirma invalidumo grupė, apsunkintos judėjimo galimybės, sutriko lytinė funkcija, priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008 (darbuotojas neteko plaštakos, nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012) (darbuotojas patyrė sunkią traumą, nustatytas smegenų sumušimas ir kaukolės lūžiai, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 (darbuotojas tapo neįgalus, nedarbingas, paralyžiuotas ir priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga, priteista 21 721,50 Eur neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 (darbuotojui buvo traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo, priteista 25 000 Eur neturtinės žalos). Panašiai neturtinės žalos dydžio klausimas sprendžiamas ir kitų teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-661-565/2014 darbuotojui priteista 15 000 Lt (5 179,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (darbuotojas patyrė traumą – kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžį (dėl užkritusio rąsto)). Taigi teismų praktika neturtinės žalos dydžio klausimu skirtinga. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nurodytus žalos atlyginimo dydžio būtina atsižvelgti ir į infliaciją. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
31. Kaip byloje nustatyta, dėl patirtų sužalojimų ieškovas ne tik kentė didelį skausmą, patyrė ilgą gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, netikrumo dėl ateities. Traumos pasekmes jaučia iki šiol - dėl patirtų nudegimų ant kūno liko randai, judėjimo galimybės yra ribotos – dėl patirtų lūžių (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovo sveikata buvo sužalota(duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtas ir pagrįstas atsakovės neteisėtus veiksmus/neveikimą atitinkantis ir ieškovo neturtinę žalą galintis kompensuoti neturtinės žalos dydis yra 5 000 Eur, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 5 000 Eur atlygintinos žalos dydis atitinka ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų, kurių pasekmes jaučia ir jos yra matomos iki šiol.
32. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 1 563,68 Eur turtinė žala, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
34. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
35. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 1 426 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė patyrė 3 501,27 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
36. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 337,41 Eur ir 148 Eur žyminį mokestį valstybei, iš ieškovo – atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų daliai (78,60 procentų) 2 752,08 Eur.
37. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos ( Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ). Civilinis Kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
38. Šioje byloje ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintas. Nors iš atsakovės priteista ne visa ieškovo ieškiniu prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau konstatavus, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės patenkintas, žalos dydį nustatė teismas, todėl vertintina, kad skundžiamu sprendimu yra patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, iš atsakovės ieškovui priteistina suma padidintina nuo 337,41 Eur iki 713 Eur, iš ieškovo atsakovei priteista suma sumažintina nuo 2 752,08 Eur iki 1 750, 64 Eur, iš atsakovės priteistas žyminis mokestis padidintinas nuo 148 Eur iki 150 Eur. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas laikytinas atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovės sumokėta suma už teisines paslaugas žymiai viršija ieškovo pateiktų teisinės pagalbos išlaidų sumą (CK 1.5 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 464,10 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 148 Eur žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme, ieškovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (50 proc.), t. y. panaikinta teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, o dėl neturtinės žalos atlyginimo palikta nepakeista, atsakovei iš ieškovo priteistina 806,05 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui T. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zalba“ priteista 1 563,68 Eur suma.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zalba“ ieškovui T. S. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 337,41 Eur iki 713 Eur.
Iš ieškovo T. S. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zalba priteistą sumą sumažinti nuo 2 752,08 Eur iki 1 750, 64 Eur.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zalba“ priteistą žyminio mokesčio sumą padidinti nuo 148 Eur iki 150 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovo T. S. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zalba priteisti 806,05 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Almantas Padvelskis
Milda Skersienė
Larisa Šimanskienė