Civilinė byla
Nr.2A-1118-390/2010
Pirmosios instancijos teismo
teisėja Virginija Lozoraitytė
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 114.11;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 7 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės,
Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,
dalyvaujant atsakovei V. M., jos atstovui advokatui
Jaroslav Los, ieškovui J. M., jo atstovei advokatei Dianai
Degutienei, viešame teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo
J. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos
nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovės V. M. priešieškinį
ieškovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito
sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir
išlaikymo priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
ieškovas J. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti J.
M. ir V. M. santuoką dėl V. M. kaltės,
po santuokos nutraukimo paliekant ieškovui M. pavardę; nepilnamečio sūnaus E. M.,
gim. 1995-12-24, gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu J. M.;
priteisti iš V. M. nepilnamečio sūnaus E.
M. išlaikymui po 250 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis
išmokomis, iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi
išlaidas. Nurodė, kad atsakovė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nėra atsakinga
šeimyniniame gyvenime - neatlieka savo, kaip sutuoktinės pareigų, nesirūpina
namų ūkiu, sutuoktinio poreikiais (ieškovas yra neįgalus), buitimi, nedirba,
nesirūpina vaiku. Atsakovė nuolat yra agresyvi, neprognozuojama. Sūnų atsakovė
muša, plūsta necenzūriniais žodžiais, grasina jam ir sutuoktiniui susidorojimu.
Tolesnis bendras gyvenimas su atsakove ieškovui yra neįmanomas, jie, kaip
sutuoktiniai kartu negyvena apie metus. Dėl nederamo atsakovės elgesio ieškovas
ne kartą kreipėsi į policiją, Vaiko teisių apsaugos skyrių. Atsakovei dėl
svaigalų vartojimo buvo ribotas veiksnumas, ieškovas buvo paskirtas jos
rūpintoju, tačiau ieškovas dėl sveikatos būklės atsisakė šios pareigos, o ir
pati atsakovė prižadėjo pasitaisyti. 2009-02-13 atsakovei panaikinus veiksnumo
ribojimą, atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu tiek, kad negali normaliai ir
adekvačiai gyventi šeimoje: grįžta namo naktimis, kelia triukšmą, prižadina
miegantį vaiką. Padėtis nesikeičia, todėl prašo santuoką nutraukti. Kadangi
atsakovė nėra pajėgi pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, prašo sūnaus gyvenamąją
vietą nustatyti su ieškovu. Šalys santuokoje turto neįgijo, kreditorių neturi.
Atsakovė priešieškiniu
prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo J. M. kaltės;
nepilnamečio sūnaus E. M., gim. 1995-12-24, gyvenamąją
vietą nustatyti su motina V. M. pagal jos gyvenamąją
vietą; priteisti iš J. M. nepilnamečio sūnaus išlaikymą po
250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės,
priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad nuo santuokos pradžios jų santykiai
buvo labai įtempti. Šalys gyveno pas atsakovės motiną, ieškovas iš darbo
kasdien grįždavo girtas, todėl tarp jų nuolat kilo konfliktai. Ieškovas
visiškai nesirūpino vaiku ir šeima, kadangi gautą atlygį už darbą pragerdavo.
Dėl išgerto didelio kiekio alkoholio ieškovas susirgo kepenų ciroze. Išsikėlus iš mamos gyventi į kitą butą, ieškovas
toliau vartojo alkoholį ir versdavo tai daryti atsakovę. Norėdama išvengti
triukšmo bei fizinės prievartos, ji išgerdavo kartu su juo. Atsakovė buvo
įgijusi priklausomybę nuo alkoholio, tačiau padedant motinai, šio žalingo
įpročio atsikratė. Atsakovė serga epilepsija, jai dažnai būna priepuoliai.
Gyvendama su atsakovu, rūpinosi juo, tvarkė namus, skalbė ieškovo ir vaiko
rūbus, gamino maistą. Dėl šeimoje kylančių konfliktų kalti abu. Ieškovas nuolat
be pagrindo užsipuola atsakovę. Ieškovui susirgus, jis pasidarė labai
nervingas, nesivaldantis, dažnai naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Atsakovė
kvietė policiją į namus, kad jį sutramdytų, todėl dėl jo kaltės prašo nutraukti
santuoką. Ieškovas dėl ligos maitinasi atskirai, vaiku nesirūpina, jam maisto
negamina, neskalbia drabužių, nepadeda jam mokytis, neprisideda prie kambarių
tvarkymo ir šeimos gerovės palaikymo. Kadangi ieškovas yra sunkus ligonis,
kuris nesugeba pasirūpinti pats savimi ir niekada savarankiškai to nėra daręs,
o vaikui reikalinga priežiūra ir rūpestis tvarkant jo buitinius ir mokymosi
klausimus, todėl prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį
atmetė. Santuoką nutraukė dėl atsakovės V. M. kaltės,
paliekant santuokoje turėtas pavardes:
M., M.. Nustatė
sūnaus E. M. gyvenamąją vietą su tėvu J.
M.. Priteisė iš atsakovės išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos.
Priteisė iš atsakovės ieškovui J. M. 332 Lt bylinėjimosi
išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė dėl
piktnaudžiavimo alkoholiu 2006-02-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu
buvo pripažinta ribotai veiksnia, ieškovas paskirtas jos rūpintoju. 2009-02-13
nutartimi atsakovei veiksnumo ribojimas panaikintas. Su šeima 2003-2004 m. dirbo socialinė
darbuotoja. Buvo susitikta 11 kartų, surašyti du aktai, radus V.
M. išgėrusią. Paramos šeimai tarnybos socialinė darbuotoja lankėsi M. bute
bei surašė aktus, kuriuose konstatuota, kad apsilankymo metu nuo V. M. sklido alkoholio kvapas, tačiau moteris nepripažino,
kad vartoja alkoholį. J. M. teigimu, V.
M. alkoholį vartoja kiekvieną dieną. V. M. bausta
administracine tvarka: 2005-08-10 už nepilnamečio sūnaus nepriežiūrą,
2008-10-30 nutarimu - už vagystę, 2009-11-20 – už vaikų nepriežiūrą. Šeima dėl V. M. girtavimo ir vaiko nepriežiūros nuo 2003 metų įrašyta į
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Įvertinęs byloje
nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės. Teismas,
atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ilgą laiką vartojo alkoholį, neturi kur gyventi
ir teismo posėdžio metu neišreiškė konkrečių minčių apie tai, kur gyventų su
sūnumi, senelė atsisako priimti dukrą ir anūką gyventi pas save, tėvas jau
keletą metų nevartoja alkoholio, turi butą, gauna didesnę neįgalumo pašalpą,
pats sūnus nori gyventi dabartiniame bute, atsakovė ne kartą bausta už vaiko
nepriežiūrą bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, neatsižvelgė į vaiko
norą gyventi su mama, kaip prieštaraujantį vaiko interesams. Teismo nuomone,
ieškovas turi geresnę galimybę užtikrinti tinkamas aplinkos ir palankias
gyvenimo sąlygas, todėl nepilnamečio E. M. gyvenamąją
vietą nustatė su tėvu J. M.. Ieškovo prašymą priteisti po
250 Lt per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui tenkino iš dalies ir priteisė
po 200 Lt, kadangi tiek atsakovė tiek ieškovas yra neįgalūs, tačiau atsakovė
neturi gyvenamosios vietos, o ieškovas gauna didesnę nei atsakovė neįgalumo
pašalpą.
Apeliaciniu skundu
atsakovė V. M. prašo 2010-03-18 sprendimą panaikinti ir
perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad
teismas akivaizdžiai neobjektyviai ir paviršutiniškai vertino liudytojų
parodymus, palaikydamas ieškovo pusę. Teismas nesiaiškino ko neatlieka atsakovė
kaip sutuoktinė, nors tai kaip vieną iš pagrindinių aplinkybių nurodė ieškovas
savo ieškinyje. Sprendime nurodoma,
kad atsakovė nedirba, nesirūpina vaiku, tačiau nesiaiškino, kas rūpinasi
buitimi, teismą tenkino ieškovo atsakymai. Teismas taip pat nesiaiškino kaip
galėjo nutikti, kad 2009-02-13 Kauno miesto apylinkės teisme ieškovas tvirtino,
kad atsakovė nepiktnaudžiauja alkoholiu ir prašė panaikinti veiksnumo apribojimą, o praėjus
keletui mėnesių (2009-05-14) vėl kreipiasi į teismą teigdamas priešingus
duomenis. Teismas neištyrė ir neįvertino, kad ieškovas dėl ligos gali būti
veikiamas giminaičių siekiant perimti jo turtą, kadangi dėl ligos neaišku kaip
jis suvokia susidariusią situaciją. Teismas nebuvo aktyvus ir nepareikalavo
ligos istorijos bei gydytojų išvadų dėl ligonio būklės. Apklaustas tretysis
asmuo E. M. nurodė, kad juo atsakovė rūpinasi, gamina
maistą, skalbia bei prižiūri namus. Jo mokslo reikalais rūpinasi tik atsakovė,
ji padeda ruošti pamokas ir tik ji lankosi mokykloje.
Ieškovas tuo niekada nesidomėjo. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovas
nepagrįstai, tyčia priekabiauja prie atsakovės, siekdamas išvesti iš
pusiausvyros. Tai patvirtina atsakovės teiginius, kad ieškovas jos atžvilgiu
naudoja psichologinį smurtą, o nesant vaiko -
ir fizinį. Kauno miesto vaikų teisių apsaugos išvada yra tendencinga,
kaltinamas tik vienas šeimos narys, dėl nepilnamečio vaiko nepriežiūros
protokolai surašomi tik motinai, nors
vaikas turi ir tėvą.
Atsiliepimu į apeliacinį
skundą ieškovas J. M. prašo 2010-03-18 sprendimą palikti
nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia,
kad apeliaciniame skunde nenurodytos materialinės ar procesinės teisės normos,
kurias teismas pažeidė ar netaikė. Paaiškina, kad ieškovas kreipėsi į teismą
dėl atsakovės veiksnumo ribojimo panaikinimo, nes atsakovė tuo metu stengėsi
pasitaisyti, negerti. Ieškovas suteikė jai dar vieną galimybę išgelbėti šeimą,
tačiau atsakovė to nepadarė. Iš atsakovės elgesio ieškovas suprato, jog jokie
teigiami pokyčiai jos gyvenime nebegalimi. Šalių sūnaus paaiškinimų apie tai,
kad ieškovas psichologiškai smurtauja prieš atsakovę byloje nėra.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas
tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir
neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra
skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas
tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva
teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius
argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329
straipsnis).
Apeliaciniame
skunde keliami teisiniai klausimai dėl procesinių teisės normų, nustatančių
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo, dėl jų kolegija pasisako.
Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo
ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose,
todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą
ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis.
Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus
įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką
sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar
atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas
turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos
teismas neobjektyviai ir paviršutiniškai vertino liudytojų parodymus,
palaikydamas ieškovo pusę. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-02-02 Kauno
miesto apylinkės teismo nutartimi apeliantė buvo pripažinta ribotai veiksnia
dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais (b.l. 13). Šeima dėl V.
M. girtavimo ir vaiko nepriežiūros nuo 2003 metų įrašyta į Kauno miesto
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos
šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 23). Su šeima 2003-2004 m. dirbo socialinė
darbuotoja. Buvo susitikta 11 kartų, surašyti du aktai, radus V.
M. išgėrusią (b.l. 35-36). V. M. bausta administracine
tvarka: 2005-08-10 už girtavimą, nepilnamečio sūnaus nepriežiūrą, (b.l. 32),
2008-10-30 nutarimu - už vagystę (b.l. 62), 2009-11-20 – už motinos valdžios
panaudojimą priešingai nepilnamečio sūnaus interesams (b.l. 63). Ieškovas buvo kreipęsis į policiją dėl V. M. elgesio (b.l. 57, 59-61, 67-71). V. M.
buvo pristatyta į KMUK dėl epilepsijos priepuolio, buvo nustatyta, jog ji
neblaivi (b.l. 58, 77). 2009-06-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos
vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui apklausiant nepilnametį E. M., pastarasis paaiškino, jog valgyti jam padaro mama, bet
labiausiai juo rūpinasi tėtis. Mama, kai gauna pinigus, ką nors nuperka, o
likusius pinigus prageria. Geria stadione, kai grįžta į namus prisigėrusi – jį muša,
kelia namuose triukšmą. Taip pat nurodė, jog mama (apeliantė) geria alkoholį kiekvieną mėnesį,
kai tik gauna pensiją (b.l. 25). Teismo posėdžio metu E. M. parodė,
jog mama iš viso nevartoja alkoholio apie du mėnesius, tėtis alkoholį anksčiau
vartojo, dabar nebe (b.l. 105). Liudytoja N. G. (ieškovo
sesuo) parodė, kad ieškovas apie du metus iš viso nevartoja alkoholio, o
ieškovės nėra mačiusi blaivios (b.l. 106). Liudytoja R. B. (ieškovo
sesuo) nurodė, kad ieškovas anksčiau vartojo alkoholį, vasaros metu dažnai
matydavo atsakovę neblaivią parduotuvėje „Saulėtekis“ ar su neblaiviais
draugais prie parduotuvės. Vaikas atrodydavo nešvarus, neapskalbtas (b.l. 107).
Liudytoja A. T. G. (atsakovės motina) paaiškino, kad gėrė abu, nuo tada,
kai ieškovui diagnozavo kepenų cirozę jis nebegeria. Liudytoja teigė, jog šiuo
metu atsakovė alkoholio nevartoja, ji kontroliuoja, kad nevartotų (b.l. 107). Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje
surinktų įrodymų visuma, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog santuoka iširo
būtent dėl atsakovės kaltės, o ieškovas turi geresnes galimybes užtikrinti
tinkamas aplinkos ir gyvenimo sąlygas nepilnamečiui vaikui. Aplinkybę, jog apeliantė ir
toliau tinkamai nesirūpina nepilnamečiu sūnumi patvirtina apeliacinės
instancijos teisme gauti įrodymai, V. M. vėl surašytas administracinės
teisės pažeidimo protokolas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo
priešingai vaiko interesams. Nepagrįstas apeliantės argumentas dėl pirmosios
instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir
teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, tinkamai įvertinti įrodymai ir
išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Ta aplinkybė, kad
atsakovei buvo apribotas veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tik patvirtina
išvadą, jog šeima susiduria su problemomis būtent dėl atsakovės kaltės. Apeliaciniame
skunde nurodyti teiginiai, jog sūnaus mokslo reikalais rūpinasi tik atsakovė,
ji padeda ruošti pamokas ir tik ji lankosi mokykloje prieštarauja byloje
esantiems rašytiniams įrodymams. 2010-04-29 Kauno Dainavos vidurinės mokyklos
direktoriaus rašte nurodyta, kad tėvas rūpinasi vaiko auklėjimu, domisi
pažangumu, bendrauja su mokytojais, lanko tėvų susirinkimus, motina pateisino
42 pamokas iš vaiko praleistų 74 (b.l. 132). Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog
pateisinamųjų raštelių dėl pamokų praleidimų rašymas anaiptol nereiškia
rūpinimosi sūnaus mokslo reikalais.
Atsižvelgiant
į išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo
priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstyti
argumentai teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir padarytų išvadų
nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis
skundas atmestinas.
Ieškovo J. M. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas,
kadangi šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos
išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį
skundą atmesti.
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Algimantas
Kukalis
Kolegijos teisėjai Dalė
Burdulienė
Albinas
Čeplinskas