Baudžiamoji byla Nr. 1A-463-365/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28111-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8.;2.4.6.1.;2.4.6.4.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Viktorui Dovydaičiui, 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko (toliau – ir prokuroras) ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato Viktoro Dovydaičio apeliacinius skundus (toliau – ir nuteistojo gynėjas) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis VK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 16 d. 13.40 val. iki 2020 m. liepos 17 d. 14.31 val.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 285,37 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir trisdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus  civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 442,32 Eur  (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus ir trisdešimt du euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti jam iš A. K. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista iš A. K. 100 Eur (vienas šimtas eurų) G. P. naudai advokato išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1.       A. K. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis 2020 m. liepos 15 d. apie 20.50 val. būdamas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju G. P. metu, tyčia, ne mažiau kaip 7 kartus sudavė G. P. abiejų rankų kumščiais į veido sritį, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu aštunto danties projekcijoje.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2.       Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą įrodymų visumą, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad A. K. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Teismas, kaltinamajam A. K. neigiant kaltę ir iškėlus versiją, jog jam iškilo būtinosios ginties situacija, darė išvadą, kad byloje nėra jokių faktų ir aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusysis G. P. atliko kokius nors smurtinius veiksmus prieš kaltinamąjį A. K. ir vertino, kad BK 28 straipsnio taikymo kontekste nėra pagrindo spręsti, kad šio įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu A. K. turėjo teisę gintis nuo nukentėjusiojo neteisėtų smurtinių veiksmų savo sveikatą. Kaltinamojo (nuteistojo) parodymus, apylinkės teismas vertintino kaip gynybinę versiją, kartu atmesdamas ir liudytojo M. M. parodymus, pripažindamas juos nepatikimais dėl to, kad liudytojas laikytinas suinteresuotu bylos baigtimi, ne yra kaltinamojo draugas ir skolingas nukentėjusiajam G. P.. Pabrėžė, jog liudytojo M. M. bei kaltinamojo parodymai neatitinka ir kitų byloje surinktų įrodymų. Nurodė, jog  A. K. ir liudytojo M. M. parodymai dėl būtinosios ginties situacijos yra prieštaringi, o kaltinamojo (nuteistojo) versija paneigta nukentėjusiojo G. P. bei liudytojų K. R., A. D. parodymais, tarp jų ir nukentėjusiojo viso proceso metu duotais parodymais, kuriuos teismas vertino kaip nuoseklius. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesivadovavo kaltinamojo užimta pozicija, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgį į tarpkojį, pažymėdamas, jog tokią versiją patvirtina tik subjektyvūs kaltinamojo draugo M. M. parodymai, kuriuos paneigia liudytojų K. R., A. D., nukentėjusiojo G. P. parodymai, akcentuojant, jog nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir objektyvūs įrodymai – specialisto išvada, policijos registro išrašai, kiti medicininiai dokumentai bei tolesni kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmai iškart po konflikto. Pažymėjo, jog nukentėjusysis iš karto po šio įvykio nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo nustatyti kūno sužalojimai ir suteikta medicininė pagalba, kitą dieną protokolu-pareiškimu kreipėsi į policiją dėl A. K. veiksmų. Tuo tarpu kaltinamasis dėl, jo teigimu, patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. Dėl to darė išvadą, kad byloje, be liudytojo M. M. parodymų, nėra objektyvių kaltinamojo poziciją patvirtinančių įrodymų.

2.1.       Skirdamas bausmę teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. K. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės, numatytos už šią nusikalstamą veiką, vidurkis, bei baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

2.2.       Nagrinėdamas civilinius ieškinius pirmosios instancijos teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš A. K. 285,37 Eur turtinei žalai atlyginti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus  civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš A. K. 442,32 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo G. P. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir jam iš A. K. priteisė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 60 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur advokato išlaidoms atlyginti.

II.       Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir:

-       priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 285,37 Eur turtinės žalos atlyginimą, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos įvykdymo;

-       priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 442,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1.        Prokuroras, cituodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109, 113, 115 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamoje byloje, teismų praktiką dėl pagrindo priteisti procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimą bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

3.1.1.                      Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus plenarinė sesija, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, pasisakydama dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies taikymo baudžiamosiose bylose, 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Kartu pažymėjo, procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme taisyklė negali būti visa apimtimi įgyvendinta baudžiamojoje byloje ir nurodė, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, priteisia CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

3.1.2.                      Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo G. P. gydymo išlaidų – 285,37 Eur atlyginimo, kartu su prašymu priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, visiškai nepasisakė dėl civilinės ieškovės (Vilniaus teritorinės ligonių kasos) pareikšto reikalavimo priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo bei šio klausimo neišsprendė. Tokio savo sprendimo nepriteisti prašomų metinių palūkanų, teismas visiškai neargumentavo ir nemotyvavo. Taigi, netinkamai taikė BPK 113, 115 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

3.1.3.                      Taip pat nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo G. P. nedarbingumo – 442,32 Eur atlyginimo. Nors civilinis ieškovas ir neprašė priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio pagrįstumo, nuosprendyje turėjo pasisakyti dėl 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo. Taigi, ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 113, 115 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

3.2.       Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus prokuroras, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštų civilinių ieškinių reikalavimus, kasacinio teismo suformuotą praktiką, mano, kad apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu priėmęs apylinkės teismas ir visiškai patenkinęs Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, be 285,37 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo, esant civilinės ieškovės reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, taip pat patenkinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą civilinį ieškinį, be 442,32 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo nedarbingumo atlyginimo, nors ir nesant civilinio ieškovo reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turėjo priteisti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos įvykdymo.

4.       Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Viktoras Dovydaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiojo, Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. Nuteistojo gynėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netyrė ir objektyviai nevertino byloje esančių duomenų, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, neargumentavo priimamų procesinių sprendimų ir suformavo ydingą praktiką, kurioje visos abejonės aiškinamos kaltinamojo nenaudai. Teismas savo išvadas grindė įrodymais, kuriuos įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas.

4.1.        Apeliaciniame skunde dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad:

4.1.1.                      Teismo nuosprendyje daromos išvados grindžiamos išimtinai vieninteliu šaltiniu – nukentėjusiojo parodymais, kuriuos teismas nepagrįstai laiko patikimais ir nuosekliais. Pabrėžiama, jog nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. P. aiškino, kad jis su A. K. turėjo asmeniniu reikalų, todėl 2020 m. liepos 15 d. konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų, kuriuos G. P. atsisakė nurodyti. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu G. P. paaiškino, kad aiškintis santykių į automobilių saugojimo aikštelę, G. P. atvyko, neva tai dėl to, kad A. K. turėjo sumokėti jam už tai, kad G. P. 2020 m. gegužės mėnesį prisiėmė atsakomybę už neva tai A. K. padaryta autoįvykį, už kurį M. M. įmonė turėjo gauti draudimo išmoką. Nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina nei vienas byloje surinktas duomuo, G. P. negalėjo tiksliai nurodyti kokio dydžio „skolą“ turėjo jam atiduoti A. K., kodėl A. K. reikėjo perkelti atsakomybę už autoavariją nukentėjusiajam. Šias aplinkybes, paneigė ir nuteistasis, ir liudytojas M. M., o pirmosios instancijos teismas patikėjo absurdiškais ir akivaizdžiai išgalvotais nukentėjusiojo parodymais.

4.1.2.                      Specialisto išvadoje ir medicininiuose dokumentuose nurodytos kitokios G. P. sužalojimo aplinkybės, kurias jis buvo nurodęs medicinos darbuotojams. 2020 m. liepos 16 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos G. P. medicininėje kortelėje 1:13 val. užfiksuota, kad jis nurodė, jog buvo sumuštas ne jam pažįstamo A. K., bet „iš matymo pažįstamų asmenų“. Analogiškas įrašas yra ir kitame tos pačios medicininės įstaigos dokumente tik padarytas 2020 m. liepos 20 d. Be to, nei specialisto išvada nei medicinos dokumentai nepatvirtina fakto, jog G. P. sužalojimai buvo padaryti 10 smūgių suduotais kumščiais pasėkoje. T. T. to „nepastebėjo“.

4.1.3.                      Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad „Nei vienas proceso dalyvis neparodė, kad nukentėjusysis G. P. būtų sužalotas iki konflikto su A. K.“. Tačiau, pasak gynėjo, byloje nėra jokių duomenų, ką G. P. veikė laikotarpiu nuo konflikto aikštelėje pabaigos iki jis atvyko į medicinos įstaigą. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad praėjus neilgam laiko tarpui po konflikto aikštelėje pabaigos G. P. kvietė A. K. atvykti į kitą aikštelę, esančią toje pačioje gatvėje prie degalinės „Cirkle K“ pasiaiškinti santykių ir šių santykių aiškinimuisi jis buvo pasitelkęs savo draugus.

4.1.4.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ir nevertino baudžiamosios bylos medžiagoje esančių kitų duomenų, kuriuos patvirtino liudytojas M. M. ir nuteistasis. M. M. aiškino, kad G. P. kartais padėdavo jam tvarkyti įvairius reikalus, susijusius su M. M. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma naudotų automobilių prekyba. Maždaug 2020 m. gegužės mėnesį G. P. pareiškė M. M., kad jis jam skolingas 900 eurų. Paklausus, už ką jis jam skolingas, G. P. jam atsakė, jog už jo pastangas ir suteiktą pagalbą. M. M. jam atsakė, kad tokios sumos nemokės, nes nesupranta, kaip ir kada tokia skola susidarė. Po šio pokalbio G. P. M. M. pradėjo skambinti vos ne kiekvieną dieną ir reikalauti šios piniginės sumos perdavimo. 2020 m. liepos 14 d. G. P. jam paskambino ir pasakė, kad daugiau jis negali laukti ir iki 2020 m. liepos 14 d. 24.00 val. jis turi perduoti jam visus 900 eurus, jeigu jis to nepadarys, jis pagrasino „įjungti skaitliuką“ (kaip jis suprato su kiekviena diena jis reikalaus vis didesnės sumos) ir su juo bus susidorota kitokiu būdu (bus sugadintas jo ar įmonei priklausantis turtas arba bus panaudotas fizinis smurtas). Išsigandęs tokių grasinimų jis paskambino savo draugui A. K. ir paprašė, kad jis nuvežtų G. P. 100 eurų. A. K. tą pačią dieną apie 19.00 val. nuvežė pinigus G. P.. A. K. nurodė, kad perduodant pinigus G. P. jam pasakė, kad visą sumą jie turi grąžinti jam iki šios dienos 24.00 val., o priešingu atveju jis pagrasino susidoroti su juo ir M. M.. 2020 m. liepos 15 d. naktį automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje direktoriumi dirba A. K., ir kurioje tuo metu buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtii)“ automobiliai VOLVO ir MERCEDES BENZ, buvo padegtas butelis su degiuoju skysčiu, taip vadinamas „molotovo kokteilis“. Šis butelis buvo padegtas šalia dviejų UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių. Dėl šių G. P. grasinimų ir veiksmų, leidžiančių juos vertinti kaip nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos BK 181 straipsnyje, Vilniaus miesto AVPK šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.

4.1.5.                      Gynyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. M. yra suinteresuotas duoti parodymus prieš G. P.. Vertina, jog būtent G. P. yra suinteresuotas neigti aprašytus įvykius, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už turto prievartavimą, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nukentėjusiojo G. P. parodymų laikyti patikimais ir nuosekliais.

4.1.6.                      Pabrėžia, jog liudytojai K. R. ir A. D., paaiškino, kad matė konfliktą įvykusį tarp A. K. ir G. P., matė kaip G. P. mosikavo golfo lazda prieš A. K., vijosi A. K., A. K. šaukė, kad būtų kviečiama policija. Nei šie liudytojai nei M. M. nematė, kad A. K. būtų sudavęs kokius nors smūgius G. P.. Jie matė, kad iš karto po to, kai išvažiavo iš aikštelės G. P., A. K. skaudėjo akis, jos buvo paraudusios, nuteistasis valė akis vandeniu. Pažymi, jog pamatyti dešimt neva tai suduotų nukentėjusiajam smūgių minėti liudytojai turėjo visas galimybes, tašiau nei vienas iš jų to nematė.

4.1.7.                      Teismas

4.1.8.                      Nesutinkama su teismo išvada, kad A. K. turėjo pakankamai laiko kreiptis į medikus arba į policiją dėl G. P. veiksmų. Pabrėžiama, kad joks įstatymas nenustato termino per kurį asmuo turi pranešti apie įvykį policijai ar kreiptis į medikus. A. K. paaiškino, kad iš karto jam labai skaudėjo akis, kitą dieną jis planavo vykti pas medikus ne tik dėl akių, bet ir dėl galvoje po kontakto su golfo lazda atsiradusio guzo, tašiau jam sutrukdė policijos pareigūnai, kurie jau kitos dienos ryte jį nuvežė į policijos komisariatą. Akivaizdu, kad A. K. realiai neturėjo laiko kreiptis nei į gydytojus nei į policijos įstaigą dėl konflikto. Pradėtas prieš A. K. baudžiamasis procesas neturėjo jokios reikšmės jo inicijuojamam procesui prieš G. P., nes G. P. veiksmus A. K. vertino kaip realiai pavojingus, nes G. P., panaudojęs „molotovo kokteilį“ A. K. vadovaujamai įmonei priklausanšioje automobilių saugojimo aikštelėje, pradėjo realizuoti išvakarėse A. K. išsakytus grasinimus. Be to, priešingai negu nurodo teismas, pats G. P. nesikreipė į policiją, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą gavusi informaciją iš medicinos darbuotojų.

4.1.9.                      Apibendrindami 4.1 punkte nurodytus argumentus, apeliantai teigia, jog vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas ignoravo taisyklę, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis ir draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti spėjimais ar prielaidomis, nepatikimais įrodymais.

4.2.        Apeliaciniame skunde nesutinkama veikos kvalifikavimu. Apeliantų nuomone, byloje surinkti duomenys sudaro loginę faktinių aplinkybių visumą, kuria remiantis yra akivaizdu, kad A. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies požymių, o jeigu dėl A. K. veiksmų, kuriais jis gynėsi nuo G. P. užpuolimo, ir buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai nukentėjusiajam, juos reikia vertinti kaip Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnį jam suteiktos teisės į būtinąją gintį realizavimą, o tai reiškia, kad jis ir neturi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Šioje dalyje apeliacinis skundas, remiantis Kasacinio teismo praktika dėl būtinosios ginties situacijos, grindžiamas tuo, kad:

4.2.1.                      Teismas

4.2.2.                      G. P. agresyvus nusiteikimas, išsakyti grasinimai įvykių išvakarėse, naktiniai įvykiai aikštelėje, agresyvūs veiksmai atvykus į aikštelę, smūgių sudavimas A. K. į jautrias kūno vietas, į galvos sritį (t.y. į gyvybiškai svarbų organą), mėginimas suduoti metaline golfo lazda (jos panaudojimo faktą pripažino ir pats G. P.), kuris neturėjo jokių priemonių apsiginti rodo, kad egzistavo realus ir pakankamas pagrindas manyti, jog G. P. grasinimas nužudyti A. K. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, sunaikinti jo ir kitą svetimą turtą, gali būti įvykdytas. Šią išvadą patvirtina ir bylos duomenimis nepaneigtas faktas, jog savo neteisėtus ir agresyvius veiksmus G. P. nutraukė tik po to, kai A. K. parodė ir perspėjo jį apie aikštelėje esanšias vaizdą fiksuojanšias kameras. Šias aplinkybes patvirtino visi byloje apklausti liudytojai.

4.2.3.                      Agresyvios ir konfliktiškos nukentėjusiojo asmenybės bruožus bei nusiteikimą agresyviam pokalbiui su A. K., akivaizdžiai patvirtina ir nukentėjusiojo su savimi turėtas ir panaudotas „arsenalas“ - „molotovo kokteilis“, golfo lazda bei dujų balionėlis. Paprastai tik pasikalbėti dėl neva tai „asmeninių reikalų“ ar skolos grąžinimo žmogus nevežtų golfo lazdos, dujų balionėlių, nekalbant apie „molotovo kokteilį“ ir šių priemonių panaudojimą.

4.2.4.                      G. P. elgesys ir veiksmai aikštelėje, jo panaudotas prieš A. K. smurtas, grasinimai jį užmušti, rodo, kad nukentėjusiojo kėsinimasis į nuteistojo sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino, o apsiribojo paties G. P. parodymais, kurių nepatvirtino nei vienas įvykį matęs asmuo. Nors teismas kritiškai vertino nuteistojo parodymus dėl prieš jį nukentėjusiojo panaudotos golfo lazdos kaip keliančius jam pavojų, gynybos nuomone, tokia išvada nepagrįsta. Nuteistajam buvo mėginta suduoti smūgius į galvos sritį. Liudytojai parodė, kad vienu momentu A. K. pavyko sugriebti golfo lazdą savo rankomis ir jis kartu su nukentėjusiuoju traukė ją kiekvienas į savo pusę. Tačiau nukentėjusiajam pavyko ją pasilikti. Nuteistasis dėl nukentėjusiojo neteisėtais veiksmais sukelto streso šių grumtinių smulkmenų gerai neatsimena, tačiau būtent šių grumtynių metu ir galėjo susižaloti nukentėjusysis, suduodamas pats sau golfo lazda į galvos, veido sritį. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Jo panaudota gynyba negali būti laikoma akivaizdžiai neatitinkančia kėsinimosi pavojingumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. K. neveikė būtinosios ginties situacijoje. BK 28 straipsnis nereikalauja, kad užpultasis ar jį ginantis asmuo prieš besikėsinantįjį panaudojo adekvačias kėsinimosi pavojingumui priemones.

4.2.5.                      Apibendrindami 4.2. punkte nurodytus argumentus, apeliantai tvirtina, jog aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog A. K. veikė būtinosios ginties situacijoje, o tai reiškia, kad jis ir neturi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 28 str.).

4.2.6.                      Apeliaciniame skunde pasisakant dėl civilinių ieškinių, apeliantai, cituodami BPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, tvirtindami, jog A. K. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nurodo, jog baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėtais.

5.       Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo A. K. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti gynybos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. 

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4.         Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5.        Nuteistojo A. K. gynėjas, ginčydamas A. K. kaltę, mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atmetė apelianto kaltę paneigiančius duomenis, apkaltinamąjį nuosprendį grindė nepatikimais įrodymais ir nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, nevertino įrodymų visumos ir padarė baudžiamojo proceso įstatymo, t. y. BKP 20 straipsnio 5 dalies, reikalavimų pažeidimus. Tvirtina, jog bylos aplinkybės liudija, jog A. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies požymių, o jeigu dėl A. K. veiksmų, kuriais jis gynėsi nuo G. P. užpuolimo, ir buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai nukentėjusiajam, juos reikia vertinti BK 28 straipsnio kontekste, A. K. veikiant būtinosios ginties situacijoje.

6.       Kaip minėta, A. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 15 d. apie 20.50 val. būdamas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju G. P. metu, tyčia, ne mažiau kaip 7 kartus sudavė G. P. abiejų rankų kumščiais į veido sritį, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu aštunto danties projekcijoje.

7.       Byloje ginčo nėra, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad šio konflikto metu jis nesudavė smūgių G. P., specialiai kumščiu jam netrenkė, ir palaikė poziciją, jog nukentėjusysis judviejų grumtynių metu galėjo susižaloti pats, suduodamas pats sau golfo lazda į galvos, veido sritį. Apeliantas tokios pozicijos laikėsi ir ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu, tvirtindamas, kad G. P. atvažiavęs automobiliu „BMW“ ir dar nespėjęs išlipti iš automobilio, jau buvo labai agresyviai nusiteikęs, ėjo keikdamasis, prišoko prie A. K., sugriebė kaire ranka už marškinių, o dešine ranka trenkė į sėklides. Tuomet A. K. G. P. stipriai atstūmė, po ko jis (G. P.) iš mašinos išsitraukė golfo lazdą, prišoko su lazda prie A. K. ir ėmė trankyti įvairias jo kūno vietas: pirmu smūgiu golfo lazda kirto per ranką, antru smūgiu golfo lazda praskriejo A. K. pro pakaušį, buvo tik guzas nuo to, dar gavo keletą smūgių į kūną.  A. K. nepavyko atimti lazdos iš nukentėjusiojo, jis G. P. labai stipriai atstūmė ir išbėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pasakė K. R. skambinti į policiją, parodė G. P. ranka, kad aikštelėje yra kameros, po ko G. P. padėjo metalinę lazdą į bagažinę, atsisėdo į mašiną ir išvažinėdamas iš aikštelės pro atidarytą langą, papurškė A. K. dujų į akis.

8.       Tokią nuteistojo poziciją teisme tvirtino liudytoju apklaustas M. M., kuris nuteistąjį A. K. apibūdino kaip gerą draugą, fiziškai stipresnį, kurio jis (M. M.) ir paprašė kartu vykti į susitikimą pasikalbėti su nukentėjusiuoju G. P. dėl šio (G. P.) reikalaujamų pinigų, kuriuos M. M. buvo skolingas G. P. už darbą, nurodydamas, kad į sutartą vietą atvykęs G. P. išlipęs iš automobilio buvo agresyviai nusiteikęs iš karto puolė prie A. K. ir trenkė jam per sėklides, A. K. jį nustūmė nuo savęs ir gynėsi. Tačiau teisėjų kolegija tokią nuteistojo iškeltą versiją, kurią tvirtino liudytojas M. M., vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant nuteistajam išvengti ar švelninti baudžiamąją atsakomybę už padarytus veiksmus, nes baudžiamojoje byloje yra pakankamai teisiškai reikšmingų nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straisnio 1 dalyje, sudėtį A. K. veiksmuose atskleidžiančių duomenų, kurie pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais.

9.        Apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus laikė patikimais ir nuosekliais, nes pasak gynybos, nukentėjusysis neatksleidė aplikybių dėl ko įvyko konfliktas (pažymėdami, jog ikiteisminio tyrimo metu šis tvirtino, jog dėl asmeninių nesutarimų, teisminio nagrinėjimo metu – dėl inscenizuoto eismo įvykio), nėra pagrindas manyti, kad teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde aptariamas skolos dydis ir skolos atsiradimo aplinkybės visiškai neturi įtakos nukentėjusiojo parodymus vertinti neatitankančius faktinių aplinkybių (ir ar melagingus), nes nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse dėl nuteistojo A. K. elgesio sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, jie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o ir iš skundžiamo nuosprendžio argumentų bei motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. 

10.       Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų, jis parodė, kad priėjęs prie A. K. lengvai jį stumtelėjo dviem rankomis, po kiek laiko stumtelėjo dar kartą, tuomet A. K. jam sudavė kumščiu 3 smūgius į veido sritį. Tuomet G. P. nuėjo iki savo automobilio ir iš bagažinės išsitraukė golfo lazdą. Pamatęs, kad G. P. išsitraukė golfo lazdą, A. K. pradėjo bėgti iš automobilio aikštelės link (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Tuomet G. P. atsisėdo į automobilį ir ketino išvažinėti. Tačiau pradėjus judėti, A. K. priėjo prie jo automobilio keleivio pusės priekinio lango ir pradėjo jam kažką sakyti, susinervino ir pradėjo smūgiuoti kumščiais (ar abiem rankom smūgiavo pasakyti negali, nes buvo uždengęs veidą savo rankomis, iš automobilio išlipti negalėjo, nes buvo prisisegęs). Jam į veidą pro atidarytą automobilio langą smūgiavo A. K., viso buvo suduoti apie 7 smūgiai į veido sritį. G. P. iš automobilio porankio pačiupo dujų balionėlį ir papurškė į A. K. su pipirinėmis dujomis (T. 1, b.l. 23). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. P. nuosekliai tvirtino, kad jis lengvai stumtelėjo A. K., o šis jam du kartus trenkė, kuomet A. K. pamatė, kad jis ištraukė golfo lazdą, pradėjo bėgti link gatvės. Tuomet jis (G. P.) grįžo į automobilį ir nusprendė išvažiuoti. Jų konfliktas tęsėsi, dėl to, kad A. K. pradėjo per langą jam smūgiuoti į veidą, tuomet nukentėjusysis rado ašarines dujas, papurškė A. K. į veidą ir išvažiavo. Bevažiuojant pajautė, kad žandikaulio srityje negali normaliai sukąsti, todėl nuvažiavo į Žalgirio ligoninę ir jam konstatavo žandikaulio lūžį. Taigi, viso proceso metu nukentėjusiojo parodymai dalyje, kad jis nesudavė smūgių A. K., o šis jam sudavė smūgius į veidą ir tokiu būdu sulaužė žandikaulį nesikeitė. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina BIRT žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. liepos 16 d. 01.33 val. gautas pranešimas iš Žalgirio klinikų slaugytojos, kuri pranešė, kad 2020 m. liepos 15 d. apie 23.57 val. (t.y. 3 valandų laikotarpiu nuo įvykusio konflikto) į kliniką kreipėsi G. P., kuris paaiškino, jog 2020 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje jį sumušė pažįstamas asmuo (T. 1, b. l. 11-12); 2020 m. liepos 16 d. nukentėjusiojo G. P. protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. liepos 15 d. apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo aikštelėje žodinio konflikto metu pažįstamas A. K. kumščiu sudavė 10 smūgių į veido sritį, dėl ko sulaužė apatinį žandikaulį. Sąmonės nebuvo praradęs, konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų (T.1, b. l. 6); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2025/2020(01), kuria G. P. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis aštunto danties projekcijoje, padarytas minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL Žalgirio klinikas, t. y. iki 2020 m. liepos 15 d. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (T.1, b. l. 34-35).

11.       Gynybos įžvelgiami nukentėjusiojo parodymų neatitikimai šiam nurodant protokole-pareiškime didesnį smūgių skaičių (t.y. 10) į veido sritį, nepaneigia fakto, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam šioje byloje yra inkriminuoti ne mažiau kaip 7 kartai sudavus G. P. abiejų rankų kumščiais į veido sritį, todėl  toks argumentas nelaikytinas esmine aplinkybe, šalinančia A. K. atsakomybę už padarytus veiksmus ir nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo viso proceso metu duotų parodymų visumos patikimumu ir teisingumu. 

12.       Tuo tarpu tiek kaltinamojo (nuteistojo) parodymai, tiek jo poziciją palaikančio liudytojo M. M. parodymai nesutapo nei tarpusavyje, nei bylos duomenų visumoje. Nuteistasis, vienok tvirtindamas, kad jam nukentėjusysis sudavė smūgius lazda į galvos ir į rankų sritis ir neprisipažindamas kaltės, vis tik tvirtino, kad jis gynėsi ir netyčia galėjo padaryti sužalojimus nukentėjusiajam. Liudytojas M. M. tvirtindamas, kad smūgiai nukentėjusiajam nebuvo suduoti, kaip tai nurodė kaltinamasis, vėliau teigė, kad nematė, kaip būtų suduoti smūgiai A. K.. Tokie parodymų prieštaravimai leido pirmosios instancijos teismui susiformuoti vidiniam įsitikinimui, jog liudytojo M. M. parodymai neatitinka paties kaltinamojo (nuteistojo) nurodytų aplinkybių, kad G. P. sudavė jam smūgius su golfo lazda, trankė į įvairias kūno vietas. Kita vertus, kaip teisingai pastėbejo apylinkės teismas, M. M. parodė, kad, kai buvo purškiamos dujos, jis matė A. K. iš nugaros ir G. P. iš priekio, ir jie vienas kitą uždengė, dėl to jis girdėjo tik purškimo garsą. Taip pat M. M. teigė, kad jis ne visais rakursais viską matė, nes buvo labiau prie sargo būdelės. Taigi, paminėtos aplinkybės, įvertinus jas kartu su aplinkybėmis, kad M. M. yra kaltinamojo draugas (kuris, kaip matyti iš M. M. parodymų, į susitikimą su nukentėjusiuoju, kartu su A. K., vyko, kaip fiziškai stipresnis) bei skolingas nukentėjusiajam (tai liudytojas patvirtino apklausiamas 2021 m. gegužės 12 d. teisiamojo posėdžio metu) nesudarė teisinio pagrindo teismui remtis liudytojo M. M. parodymais nustatant faktines kilusio konflikto aplinkybes ir pagrįstai jo parodymais nesivadovavo, darydamas išvadą, kad liudytojas M. M. turi suinteresuotumą duoti kaltinamajam (nuteistajam) palankius parodymus.

13.       Be to, nuteistojo versija paneigta ne tik nukentėjusiojo G. P., bet ir liudytojų K. R., A. D. parodymais. Liudytojas K. R. (stebėjęs įvykį iš sargo budelės 10-15 m. atstumu) nurodė, kad nematė muštynių, kad suduotų kažkas; nematė, kad būtų buvę suduota su lazda A. K.; nematė, kad A. K. būtų sužalotas, tik į veidą kažką jam papurškė ir jis paprašė K. R., kad jam papiltų vandenį ir jis galėtų nusiplauti veidą. Taip pat liudytojas nurodė, kad tas asmuo (t.y. G. P.) išbėgo su lazda ir bėgo į A. K., bėgo paskui ir mosikavosi su lazda; direktorius pribėgo prie R. R. ir sakė, kad reikia kviesti policiją, jis atsisuko paimti telefoną, bet A. K. jam pasakė, kad nereikia policijos kviesti, nes vaizdo kameros viską įrašo. Kaip suprato, tas žmogus (t.y. G. P.) turbūt išsigando, pažiūrėjo į kameras, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Liudytojas A. D. parodė, kad atvykęs į aikštelę pamatė tris vyrus, tarp jų buvo ir A. K.; vienas iš jų stovėjo ir šnekėjo, o kitas mosikavo su beisbolo lazda; nematė, kad kažkas iš tų asmenų būtų sudavęs smūgius; žmogus (t.y. G. P.), kuris turėjo lazdą, su ja įvairiai mosikavo, nematė, ar A. K. sudavė smūgius tam asmeniui su lazda; nesigilino į tai, kas dedasi, nežino, kaip tie 3 asmenys išsiskirstė ir kada išvažiavo; jam išeinant iš aikštelės jie dar buvo joje, tuo momentu, kai jis matė, A. K. stovėjo ir nebėgo. Šių liudytojų parodymus, sugretinus su nukentėjusiojo parodymais darytina išvada, kad nei vienas liudytojas neparodė, kad nukentėjusysis G. P. būtų sužalotas iki konflikto su A. K., kad nukentėjusysis G. P. atliko kokius nors smurtinius veiksmus prieš kaltinamąjį (nuteistąjį) A. K.. Todėl teisėjų kolegija, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo užimta pozicija, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgį į tarpukojį, kurią patvirtino tik subjektyvūs nuteistojo draugo M. M. parodymai bei paneigė liudytojų K. R., A. D., nukentėjusiojo G. P. parodymai. Be to, šių proceso dalyvių parodymus sugretinus su aplinkybe, kad  nukentėjusysis dar tą pačią dieną (t.y. 3 valandų laikotarpiu) kreipėsi į medikus, o kitą dieną – į policiją su pareiškimu, teisėjų kolegijai yra pagrindas pritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusysis G. P. buvo sužalotas būtent konflikto su A. K. metu 2020 m. liepos 15 d. Apeliacinio skundo argumentai, kad po kurio laiko nuteistajam  paskambino G. P. ir pasakė, kad su savo draugais laukia jų degalinėje „Circle K“, bei nuteistojo A. K. nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu, kad jis (A. K.) su M. M. ten nevyko, paneigia gynybos keliamą versiją, jog nukentėjusysis susižaloti galėjo kitu laiku ir kitoje vietoje ir nepaneigia nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, patvirtinto objektyviais įrodymais – specialisto išvada, policijos registro išrašais bei kitais medicininiais dokumentais.

14.       Sutiktina su gynybos apeliacinio skundo argumentais, jog susirašinėjimas per Telegram programėlę nėra tiesioginis įrodymas. Tačiau būtina pasisakyti, jog baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginais įrodymais. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Dėl šios priežasties teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Pastebėtina, kad nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų, tačiau netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo parodymus apie A. K. smurtinius veiksmus (kuriuos visiškai patvirtina specialisto išvadų turinys apie sužalojimo mechanizmą ir pobūdį) bei A. K. tiesioginę tyčią patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – byloje esantys užfiksuoti susirašinėjimai „Telegram“ programėle (T. 1, b.l. 74). Pirmosios instancijos teismo aptartas susirašinėjimas per „Telegram“ programėlę (gynybai neigiant, kad tai yra nuteistojo ir nukentėjusiojo užfiksuotas susirašinėjimas, kurio neva nėra galimybių identifikuoti), įvertinus tai, kad susirašinėjimas buvo ne tik apie vartotą smurtą, bet ir kviestą policiją, bei tai, jog susirašinėjimas užfiksuotas praėjus nedaug laiko po 2020 m. liepos 15 d. konflikto tarp kaltinamojo (nuteistojo) ir nukentėjusiojo, teisėjų kolegijai taip pat nekelia abejonių, kad minėtame susirašinėjime užfiksuotas būtent kaltinamojo (nuteistojo) A. K. ir nukentėjusiojo G. P. pokalbis. Tokį įsitikinimą sustiprina susirašinėjime užfiksuotos vartotojo Tor frazės: “<…> pradejai vaziuoti ir gavai”; „pradejai vaziuoti ir msne stumdyti mano aiksteje“; “Is menturos skambino”; “Rasei pareiskimą?”; “Buvo mentai aiksteleje” atitinka bylos duomenis, nes nukentėjusysis G. P. parodė, kad konflikto metu stumtelėjo A. K., o pastarasis dirba konflikto vietoje esančios automobilių stovėjimo aikštelės direktoriumi. Taigi ir šiuo atveju apeliantų pozicija dėl įrodymų nepakankamumo yra nepagrįsta.

15.       Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tam, kad dėl to paties įvykio buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai ir šiuo metu ikiteisminis tyrimas nukentėjusiojo atžvilgiu (kuris buvo nutrauktas) atnaujintas. Taip pat akcentuojama, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl G. P. grasinimų bei veiksmų, prieš šį įvykį, leidžiančių juos vertinti kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnyje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, jog kiekvieno asmens (nukentėjusiojo, liudytojo, kaltinamojo ir kt.) parodymai analizuotini konkrečioje byloje, jų patikimumas sprendžiamas įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamosiose bylose nėra galimybės naudoti ir prejudicinius faktus, nes teismas privalo betarpiškai ištirti visus įrodymus ir tik tuomet padaryti atitinkamas išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo. Dėl to šie skundo argumentai plačiau nevertinami ir dėl jų nepasisakoma. Skundo argumentai dėl nuteistojo A. K. galimybės kreiptis į medikus, ar į policiją dėl pastarojo sužalojimų, nėra nauji, jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, todėl teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo išvadoms, jų nekartoja, juolab, kad šie argumentai nepaneigia faktinių kilusio konflikto aplinkybių.

16.       Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, keliamas būtinosios ginties klausimas. BK 28 str

17.       Daryti išvadą, kad apeliantui tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į gyvybę, į sveikatą pagrindo nėra. Įvertinus visumą paminėtų įrodymų, t. y. tai, kad nukentėjusiajam G. P. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis aštunto danties projekcijoje, padarytas minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo versiją, jog nukentėjusysis pirmas, kaip teigia nuteistasis, jam sudavė smūgį į tarpkojį (tokią versiją tvirtino tik subjektyvūs liudytojo – nuteistojo draugo – M. M. parodymai, kurie paneigti liudytojų K. R., A. D., nukentėjusiojo G. P. parodymais, kuomet nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina objektyvūs įrodymai – specialisto išvada, policijos registro išrašai, kiti medicininiai dokumentai), daroma išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pirmą smūgį sudavė nukentėjusysis, o nuteistasis, gindamasis nuo nukentėjusiojo, padarė šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atmetus tokią gynybos keliamą versiją, atmestini ir argumentai, jog nuteistasis neturėjo jokios tyčios sužaloti nukentėjusiojo, kad tai buvo atsakas į paties nukentėjusiojo smurtą. Nagrinėjamu atveju, nustatytos aplinkybės, jog konflikto su nukentėjusiuoju G. P. metu, nuteistasis ne mažiau kaip 7 kartus sudavė G. P. abiejų rankų kumščiais į veido sritį, rodo, kad nuteistasis A. K. suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali sužaloti nukentėjusįjį ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Be to, įvertinus specialisto išvada nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, akivaizdu, jog nuteistasis buvo itin aktyvus ir smurtiniai veiksmai buvo ne gynimasis, tačiau aktyvus puolimas. Be to, būtina pasisakyti ir dėl to, kad tiek apklaustas įtariamuoju, tiek kaltinamuoju A. K. apskritai neigė padaręs sužalojimus G. P. (apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat laikėsi tokios pačios pozicijos), dėl to ir šiuo atveju A. K. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti esant būtinajai ginčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis įvykio metu neveikė esant būtinosios ginties sąlygoms ir pagrįstai baudžiamosios bylos nenutraukė esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnyje.

18.       Remiantis išdėstytų argumentų visuma daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl A. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti išvadų pagrįstumu nuteistojo kaltės klausimu, todėl tenkinti apeliacinį skundą gynybos nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nustačius, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys (tenkinus jį iš dalies) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus  civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti, priteisti pagrįstai. Taip pat pagrįstai iš nuteistojo G. P. naudai priteista advokato išlaidoms atlyginti. Nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų.

Dėl procesinių palūkanų

19.       Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl netinkamo BPK nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimų, taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotos praktikos priteisiant procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Manoma, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas ir visiškai patenkinęs Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, be 285,37 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo, esant civilinės ieškovės reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, taip pat patenkinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą civilinį ieškinį, be 442,32 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo nedarbingumo atlyginimo, nors ir nesant civilinio ieškovo reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turėjo priteisti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos įvykdymo. 

20.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pareiškusi civilinį ieškinį dėl 285,37 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti iš kalto asmens 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 41-43). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškęs 442,32 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, reikalavimo priteisti iš kalto asmens 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nereiškė (T. 1, b. l. 49-51), toks prašymas nebuvo teikiamas ir pirmosios instancijos teisme.

21.       BPK 113 straipsnio

22.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai, jog teismai, priimdami nuosprendį baudžiamojoje byloje ir tenkindami pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, privalo priteisti procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tik esant civilinio ieškovo reikalavimui, pagrįstai nesprendė procesinių palūkanų priteisimo klausimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš nuteistojo A. K., nes, kaip ir minėta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškęs 442,32 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, reikalavimo priteisti iš kalto asmens 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nereiškė (1 t., b. l. 49-51), toks prašymas nebuvo teikiamas ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas.

23.       Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintina visisškai, t.y. nustatęs, jog nukentėjusiojo G. P. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, o prie ieškinio pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas patirtina, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 285,37 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo A. K., visiškai nepasisakė dėl civilinės ieškovės (Vilniaus teritorinės ligonių kasos) pareikšto reikalavimo priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo bei šio klausimo neišsprendė. Tokio savo sprendimo nepriteisti prašomų metinių palūkanų, teismas visiškai neargumentavo ir nemotyvavo. Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 113, 115 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, jog tokie civilinių ieškovų prašymai (priteisti procesines palūkanas) privalo būti tenkinami ir baudžiamajame procese, jeigu yra pateiktas civilinio ieškovo reikalavimas. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir priimamas naujas sprendimas byloje – civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Viktoro Dovydaičio apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Tenkinti visiškai Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2020 m. rugpjūčio 28 d. ieškinį Nr. 27842 „Dėl žalos atlyginimo“ ir priteisti iš A. K. 285,37 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir trisdešimt septynių euro centų) žalą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                 Gintaras Dzedulionis

Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Paulius Veršekys