Civilinė byla Nr.3K-3-471/2007                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 124.3 (S)                                                        

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl R. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Raseinių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir V. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

            2006 m. spalio 5 d. pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą R. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo byloje, savo prašymą grįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. tuo, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. spalio 28 d. jis paskolino R. Š. 15 000 Lt, kuriuos šis turėjo grąžinti iki 2005 m. balandžio 28 d., 2005 m. vasario 15 d. paskolino R. Š. 5000 Lt, kuriuos šis turėjo grąžinti iki 2005 m. kovo 30 d., ir 2005 m. kovo 9 d. paskolino R. Š. 40 000 Lt, kuriuos šis turėjo grąžinti 2005 m. birželio 9 d. Kadangi skolų grąžinimo terminai buvo pasibaigę, tai 2006 m. kovo mėn. jis pateikė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2006 m. kovo 28 d. buvo išduotas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti kreditoriui A. P. iš skolininko R. Š. 60 000 Lt skolos, 1458,59 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1460,94 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šiuo metu R. Š. jam (pareiškėjui) yra skolingas 62 919,53 Lt. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 22 d. R. Š. ir V. Š. dovanojimo sutartimi perleido jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą savo dukros J. Š. nuosavybėn, todėl jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriame šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla pagal jo ieškinį dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2006 m. liepos 10 d. jam tapo žinoma, kad yra priimtas Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimas, kuriuo santuoka tarp sutuoktinių R. ir V. Š. nutraukta ir kuriuo visas R. ir V. Š. santuokoje įgytas turtas atiteko V. Š. Kadangi santuokos nutraukimo dieną R. Š. buvo skolingas jam 60 000 Lt ir šios skolos nėra grąžinęs iki šiol, tai jis turi teisę imtis visų įstatymuose nustatytų savo (kreditoriaus) interesų gynimo priemonių. Pareiškėjo teigimu, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jis, kaip kreditorius, turėjo būti informuotas apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Neįtraukus jo į bylą, buvo pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės, todėl, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas R. ir V. Š. santuokos nutraukimo byloje atnaujintinas.   

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

            Raseinių rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. R. Š. skola A. P. atsirado laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 28 d. iki 2005 m. kovo 9 d. Galutinis skolos grąžinimo terminas suėjo 2005 m. birželio 9 d., tačiau dėl jos priteisimo į teismą A. P. kreipėsi tik 2006 m. kovo mėnesį. Šį A. P. reikalavimą teismas patenkino, priimdamas teismo įsakymą, todėl naujo ieškinio tuo pačiu pagrindu A. P. negali reikšti. Teismas pažymėjo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė negali būti tapatinama su naujai atsiradusia aplinkybe, kuri neturi įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Pareiškėjo nurodyti faktai, teismo vertinimu, neatskleidžia R. ir V. Š. ištuokos byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumo, jo nepagrįstumo ir neteisėtumo bei nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas. Teismas atsižvelgė į tai, kad santuokos nutraukimo byloje V. Š. atiteko didesnė dalis turto, tačiau ji prisiėmė padengti 61 640 Lt kreditą AB DnB NORD bankui. R. Š. taip pat liko dalis turto – jam atiteko 49 444,75 Lt vertės lengvasis automobilis „Mazda 3“, jo prisiimtas kreditorinis įsiskolinimas pagal šio automobilio finansinio lizingo sutartį buvo 43 435 Lt, o šiuo metu yra sumažėjęs iki 31 000 Lt. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal A. P. ieškinį dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turint tikslą nukreipti būtent tos pačios skolos išieškojimą į skolininko R. Š. turtą.

            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 15 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį paliko nepakeistą, pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismas priėmė pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti civilinį procesą R. ir V. Š. ištuokos byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paskyrė jo nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 1, 2 dalys) ir, 2007 m. sausio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą atnaujinti civilinį procesą būtent nurodytuoju pagrindu, skundžiama nutartimi prašymą atmetė, motyvuodamas savo išvadas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustačiusi, kad A. P. nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu R. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo byloje, teisėjų kolegija konstatavo, kad asmenys, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, tačiau kurių teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia toje byloje priimtas teismo sprendimas, gali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pažymėjusi, kad prašymus atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, gali paduoti tik byloje dalyvavę asmenys, teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjas A. P. neturi teisės prašyti atnaujinti procesą šiuo pagrindu, o kadangi kito proceso atnaujinimo pagrindo savo prašyme pareiškėjas nebuvo nurodęs, tai pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo pagrindą skundžiama nutartimi jį atmesti.

 

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

            Kasaciniu skundu pareiškėjas A. P. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl R. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai nesilaikė CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatytos prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu duotų metodinių išaiškinimų, ir tai lėmė neteisėtų, proceso atnaujinimo instituto paskirčiai prieštaraujančių nutarčių byloje priėmimą. Kasatoriaus teigimu, remiantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, teismas atnaujina procesą, jeigu konstatuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus. Prašyme atnaujinti procesą buvo nurodytas tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujintas, tačiau visiškai netyrė galimybės pagal prašyme išdėstytus faktus ir pateiktus įrodymus atnaujinti procesą kitu, nors ir prašyme nenurodytu, CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Tokio pagrindo egzistavimą konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad prašomoje atnaujinti byloje priimtame sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, privalėjo ne tik konstatuoti, kad pareiškėjas prašyme suklydo dėl proceso atnaujinimo pagrindo teisinio kvalifikavimo, bet kartu turėjo, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, savo iniciatyva panaikinti neteisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu. Tokia teismo pareiga išplaukia ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualiais klausimais duotų metodinių išaiškinimų, pagal kuriuos prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva.         

            Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo V. Š. prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas pats pasirinko proceso atnaujinimo teisinį pagrindą, motyvuodama jį atitinkamais argumentais, nekeitė jo viso bylos nagrinėjimo metu, ir teismas neturėjo jokios pareigos imtis iniciatyvos bei pats nustatyti, kokiu pagrindu pareiškėjas gali įgyvendinti savo teisę dėl proceso atnaujinimo.    

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

 

            Raseinių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir V. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

            Pareiškėjas A. P. suteikė R. Š. laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 28 d. iki 2005 m. kovo 9 d. paskolų už bendrą 60 000 Lt sumą. Paskutinės paskolos grąžinimo terminas suėjo 2005 m. gegužės 9 d. 2006 m. kovo mėnesį A. P. kreipėsi ir buvo išduotas teismo įsakymas dėl 60 000 Lt skolos, 1458,59 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 1460,94 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriui A. P. iš skolininko R. Š. išieškojimo.

            2006 m. spalio 5 d. A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą R. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo byloje, savo prašymą grįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. tuo, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas teigė, kad santuokos nutraukimo dieną R. Š. buvo skolingas jam 60 000 Lt ir šios skolos nėra grąžinęs iki šiol, todėl jis, kaip R. Š. kreditorius, turėjo būti informuotas apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

            Kasaciniame skunde teigiama, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai nesilaikė CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatytos prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui.

            Proceso atnaujinimo instituto tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Procesas byloje atnaujinamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas.

            Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas atnaujina procesą, jeigu konstatuoja bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą.

            Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad R. Š. yra jo skolininkas, byla dėl santuokos nutraukimo ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo išnagrinėta jam tinkamai apie bylos iškėlimą nepranešus (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis), todėl jis negalėjęs įstoti bylą ir apginti savo, kaip kreditoriaus, teisių. Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

            Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu į R. Š. ir V. Š. santuokos nutraukimo bylos dalies dėl turto padalijimo nagrinėjimą, todėl jis galėtų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, tačiau tokio proceso atnaujinimo pagrindo savo prašyme nebuvo nurodęs. Su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija negali sutikti. Iš pareiškėjo prašymo turinio galima daryti išvadą, kad jis prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Apie tai nutartyje pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta ne ta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, negali būti pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti procesą, kai iš prašyme išdėstytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui yra aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą. Bylą nagrinėję teismai pareiškėjo prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo teisiškai nekvalifikavo, nors tai yra teismo prerogatyva, proceso atnaujinimo klausimą sprendė pernelyg formaliai ir taip pažeidė CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei proceso operatyvumo principą (CPK 7 straipsnis). Tai duoda pagrindą pripažinti, kad apskųstos teismų nutartys yra priimtos pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl teismų nutartys naikintinos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis remdamasis jis prašė atnaujinti procesą, galima padaryti neabejotiną išvadą, jog jis prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas, būdamas sutuoktinio kreditoriumi, negalėjo įstoti į santuokos nutraukimo bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nes, iškėlus bylą dėl turto padalijimo, sutuoktinis neįvykdė pareigos nurodyti duomenis apie visus jam žinomus vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Šios įstatyme sutuoktiniui, paduodančiam prašymą dėl santuokos nutraukimo, įtvirtintos pareigos įvykdymas sudaro sąlygas teismui santuokos nutraukimo byloje išspręsti ne tik sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, bet ir jiems kreditorių pareikštus savarankiškus turtinius reikalavimus, ir taip apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Be to, toks visų reikalavimų išsprendimo teisinis reglamentavimas lemia tai, kad priėmus santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Galiojant tokiam teismo sprendimui, kreditorius neturi teisės reikalauti, kad pagal vieno ar abiejų sutuoktinių prisiimtą prievolę būtų vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nes tokio turto neliko. Dėl to darytina išvada, kad neįtraukus kreditoriaus į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, tokioje byloje priimtu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl kreditoriaus teisių, jas pažeidžiant. Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo nepraleidęs trijų mėnesių termino (CPK 368 straipsnis), todėl, panaikinus skundžiamas teismų nutartis, priimtinas naujas sprendimas ir procesas bylos dalyje dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

           

Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. 2-1209-0237/2005 dalyje dėl R. Š. ir V. Š. santuokoje įgyto turto padalijimo.

Perduoti bylą nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Juozas Šerkšnas          

 

                                                                                                                        Algirdas Taminskas

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys