Administracinė byla Nr. eA-5130-1062/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01516-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., R. B., D. S., Z. J., V. K., L. D., V. B., V. R., A. V. S., A. E. ir I. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M., R. B., D. S., L. S., Z. J., V. K., L. D., V. B., V. R., A. V. S., A. E. ir I. E. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai A. M., R. B., D. S., L. S., Z. J., V. K., L. D., V. B., V. R., A. V. S., A. E. ir I. E. (toliau – ir pareiškėjai) 2019 m. balandžio 18 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 1P-81-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau – Įsakymas) (I t., b. l. 1–11).
2. Pareiškėjai nurodė, kad Kauno laisvosios ekonomikos zonos (toliau – Kauno LEZ) plėtros projektas galėjo ir turėjo būti sudarytas taip, kad tam tikri sklypai visuomenės poreikiams būtų paimti visi (ne sklypų dalys). Tai būtų leidę, išlaikant tokį patį Kauno LEZ teritorijos plotą, dalies sklypų iš viso nepaimti, tačiau toks veiksmų modelis Žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizėje (toliau – Analizė) net nebuvo nagrinėtas. Nei minėtoje Analizėje, nei aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiai konkrečiai Kauno LEZ teritorijos daliai yra reikalingos paimamos sklypų dalys, nors Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privaloma pagrįsti, jog konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas.
3. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad nagrinėjant paėmimo schemą matyti, kad ruošiamasi paimti arba labai dideles, arba labai mažas sklypų dalis, kas leidžia teigti, kad ne visus sklypus buvo būtina paimti, kad Kauno LEZ projektas galėtų būti įgyvendintas. Pareiškėjų nuomone, valdžios sprendimai, kai nesistengiama suderinti procedūroje dalyvaujančių asmenų interesų ir imtis priemonių, kad pareiškėjų teisės būtų kuo mažiau varžomos, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo. Paėmus beveik visą sklypą ir paliekant ypač mažą jo dalį, savininkui priklausanti nuosavybė būtų neproporcingai ir nepatogiai padalinta. Už gautą sumą savininkas galėtų įsigyti sklypą kitoje vietoje, tačiau ypač maža likusio sklypo dalis būtų kitoje vietoje, o jos naudojimas būtų neracionalus. Kitu atveju, jeigu visuomenės poreikiams būtų paimama tik maža sklypo dalis iš savininko būtų atimama sklypo dalies valdymo ir naudojimo galimybė.
4. 2019 m. gegužės 28 d. pareiškėjai pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Europos Komisijos ekonominės naudos analizės atlikimo metodinės gairės (toliau – Gairės), kuriomis remiasi NŽT bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija), yra prieinamos tik anglų kalba (II t., b. l. 1–4). Pareiškėjai pažymėjo, kad šiomis Gairėmis yra paremta ir byloje esanti 2019 m. vasario mėnesį viešosios įstaigos „Eurokonsultantų grupė“ parengta Analizė. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai prašė teismo įpareigoti NŽT arba Ministeriją pateikti Gaires lietuvių kalba.
5. 2019 m. birželio 4 d. pareiškėjai pateikė teismui prašymą nustatyti 20 dienų terminą pozicijai ir argumentams dėl Ministerijos pateiktų dokumentų (dėl Analizės atitikties Gairėms) pateikti (V t., b. l. 1–7). Teismui nusprendus netenkinti šio prašymo dėl Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tokių bylų išnagrinėjimo trukmės, pareiškėjai prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalies galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjai taip pat prašė kviesti liudytoju asmenį, parengusį Analizę.
6. 2019 m. birželio 10 d. pareiškėjai pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad atliekant Analizę turėjo būti įvertintas tiesioginis poveikis pareiškėjų gyvenimo ir darbo sąlygoms (V t., b. l. 16–22). Pareiškėjai nurodė, kad nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nebuvo svarstomos kitos alternatyvos (pavyzdžiui, imtis veiksmų keičiant plano, kurio pagrindu vykdomas paėmimas, sprendinius), privalėjo būti vertinama galimybė imti kitus sklypus kitomis dalimis. Be to, pasak pareiškėjų, Analizėje nebuvo tinkamai apskaičiuota ir įvertinta visuomenės gautina nauda iš projekto įgyvendinimo naudojant konkretų žemės sklypą šiems poreikiams tenkinti. Analizė turi tinkamai pagrįsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudas ir naudą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, todėl minėta Analizė nepagrindžia žemės paėmimo būtinybės. Pareiškėjai nurodė argumentus, susijusius su Analizės neatitikimu Gairių nuostatoms, pažymėdami, kad tai nėra visi jų argumentai, nes pareiškėjams nebuvo suteiktas tam protingas terminas. Pareiškėjai pažymėjo, kad Įsakymo įsigaliojimas būtų prielaida pareiškėjams teisingai neatlyginti už nuosavybę, kurią ateityje rengiamasi paimti visuomenės poreikiams, nes vertinant nuostolius būtų atsižvelgiama tik į proporcingą paimamos dalies vertę, nevertinant kiek dėl tokios aplinkybės sumažės likusios dalies vertė ir kokių praradimų patirs pareiškėjai. Nenuginčijus Įsakymo, pareiškėjų nuomone, Įsakymas būtų pagrindas formuoti žemės sklypus neatitinkančius įstatymuose numatytų dydžių, kurie lemia sklypo ploto pripažinimą kaip racionalų.
7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 99–107).
8. NŽT nurodė, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vykdant Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatą bei atsižvelgiant į galiojusį ir galiojantį Kauno LEZ detalųjį planą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 (toliau – Detalusis planas). NŽT pažymėjo, kad paimamų sklypų plotas ir atitinkamos paimamos dalys buvo paskaičiuotos atsižvelgiant į tikslias Kauno LEZ teritorijos ribas, nustatytas Detaliuoju planu. Didesnių plotų, nei numatyta Detaliajame plane paėmimas prieštarautų teisės aktuose nustatytiems reikalavimams (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui), būtų nepagrįstas ir prieštarautų Konstitucijai.
9. NŽT atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjai įgyja teisę į teisingą atlyginimą už paimtą žemę, todėl pareiškėjų teisės nepažeidžiamos, o pareiškėjų teiginiai dėl patiriamos žalos yra nepagrįsti. Atlikus žemės paėmimą, pareiškėjams nebus apribotos teisės disponuoti likusiomis žemės sklypų dalimis, taip pat nebus kitaip apsunkintas šių žemės sklypų dalių valdymas.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti (I t., b. l. 121–127).
11. Ministerija pastebėjo, kad pareiškėjai iš esmės ginčija konkrečias Kauno LEZ ribas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tačiau šio klausimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Nei Ministerija, nei NŽT neturi teisės savarankiškai nustatyti Kauno LEZ ribų ar jas keisti. Pareiškėjams priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta tinkamai atlikus Analizę. Pareiškėjai, pasak Ministerijos, nenurodė jokių minėtos Analizės trūkumų, nepateikė argumentų dėl jos išvadų neteisėtumo ar nepagrįstumo. Ministerija taip pat pastebėjo, kad tinkamo atlyginimo už paimamą žemę klausimas ginčijamu Įsakymu nebuvo sprendžiamas.
12. 2019 m. gegužės 31 d. Ministerija pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Gairės neturi privalomos galios ir nėra teisės aktas, o yra vienas iš metodinių šaltinių rengiant Analizę (IV t., b. l. 1–3). Ministerija pastebėjo, kad pareiškėjai nekėlė klausimo dėl Analizės atitikimo Gairėms.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu administracinę bylą pagal pareiškėjų skundo dalį, susijusią su Įsakymu patvirtinto Žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) savininkų sąrašo 4 ir 8 punktais ir Prašomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sąrašo 4 ir 8 punktais, nutraukė, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (V t., b. l. 69–78).
14. Teismas nustatė, kad ginčijamu Įsakymu visuomenės poreikiams paimami ne tik pareiškėjams, bet ir Įsakymo neginčijantiems tretiesiems asmenims priklausantys sklypai. Teismas nurodė, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės ginčyti tą Įsakymo dalį, kuria buvo spręsta ne dėl pareiškėjų nuosavybės, todėl šią bylos dalį nutraukė.
15. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Įvertinęs Analizės turinį, teismas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad Analizė nepagrindžia visuomenės poreikio. Teismas pažymėjo, kad sprendimas, kokia teritorijos dalis patenka į Kauno LEZ ribas priimamas ne atlikus Analizę. Teismas nurodė, kad dėl Kauno LEZ teritorijos ribų nusprendė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515, pakeisdama Kauno LEZ teritorijos ribas, todėl Analizėje ir buvo vertinamos dvi alternatyvos, t. y. nepaimti visuomenės poreikiams numatytų žemės sklypų arba paimti šiuos numatytoje teritorijoje esančius žemės sklypus. Analizė padaryta išnagrinėjus galimas alternatyvas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingų žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimui, nurodžius konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo proceso dalyvius, jų naudas bei nuostolius, apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą, grynąją esamą vertę, įvertinus galimas projekto rizikas, numačius jų valdymo veiksmus. Teismas sprendė, kad išvada, jog sklypai yra tinkami projektui įgyvendinti buvo padaryta įvertinus pareiškėjų naudas bei nuostolius bei apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą.
16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tik vėlesniuose etapuose nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti Žemės įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas, todėl pareiškėjų argumentai dėl neteisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę galėtų būti vertinami galutinėje žemės paėmimo visuomenės poreikiams stadijoje, o ne priimant ginčijamą Įsakymą, kuriuo tik pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Teismas pažymėjo, kad atlikus žemės paėmimą pareiškėjams nebus apribojamos teisės disponuoti (parduoti) ar kitaip apsunkinamas likusių žemės sklypų dalių valdymas.
17. Teismas konstatavo, kad ginčijama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nes atitinka teisės aktų, reglamentuojančių tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama ši procedūra bei žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės metodu.
18. Teismas sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas reguliavimas paneigia pareiškėjų galimybes ginti pažeistas teises. Teismas nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl Žemės įstatyme įtvirtintų trumpesnių bylų nagrinėjimo terminų. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
III.
19. Pareiškėjai A. M., R. B., D. S., Z. J., V. K., L. D., V. B., V. R., A. V. S., A. E. ir I. E. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą ir panaikinti ginčijamą Įsakymą (V t., b. l. 84–102). Apeliantai taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. 2019 m. gegužės 29 d. Ministerija teismo buvo įpareigota per 3 dienas tiek teismui, tiek proceso dalyviams pateikti nuorodą į Gairių vertimą arba išverstas Gaires. Apeliantai neoficialų Gairių vertimą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą gavo 2019 m. birželio 4 d. Atsižvelgę į Gairių apimtį (341 puslapis) ir turinį (sudėtingas techninis dokumentas), apeliantai tą pačią dieną kreipėsi į teismą, prašydami suteikti 20 dienų terminą pateikti pozicijai dėl Ministerijos argumentų, susijusių su Analizės atitiktimi Gairėms, tačiau teismas suteikė tik 3 darbo dienas, t. y. apribojo apeliantų galimybės tinkamai ginti teisme savo pažeistas teises.
20.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo skundo argumentų visumos, neįsigilino į pareiškėjų poziciją, detaliai neanalizavo skundo argumentų. Paskutinis teismo posėdis vyko 2019 m. birželio 12 d., o sprendimas paskelbtas jau 2019 m. birželio 14 d. 2019 m. birželio 12–13 d. teisėjos Iveta Pelienė ir Beata Martišienė nagrinėjo nemažai bylų, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl esant tokiam darbo krūviui, teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti bylos medžiagos ir priimti sprendimo per 2 dienas.
20.3. Analizė buvo atlikta netinkamai ir negalėjo lemti ginčo procedūros pradžios. 2019 m. birželio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu Ministerijos atstovė pripažino, kad Analizė neatitiko Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. (apeliaciniame skunde nurodyta 2005 m. gegužės 25 d. laikytina rašymo apsirikimu) nutarimu Nr. 924 (toliau – Taisyklės) 3.3.3 punkto reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti priešingai. Taisyklių 3.3.3 punktas, be kita ko, įtvirtina, kad institucija, atliekanti sąnaudų ir naudos analizę, turi įvertinti tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms, tačiau nei teismas, nei NŽT, nei Ministerija nenurodė, kurioje Analizės vietoje buvo nagrinėtas šis aspektas. 2019 m. birželio 10 d. pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjai buvo nurodę, kad Analizė neatitinka ir kitų Taisyklių 3 punkte įtvirtintų nuostatų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino.
20.4. Nors Gairės ir nėra teisės aktas, tačiau pačioje Analizėje yra nurodyta, kad ji paremta Gairėmis, o tai reiškia, kad Analizė turi visiškai atitikti Gaires. Analizė nėra laisvos formos dokumentas, ji privalo pagrįsti, kad nepaėmus ginčo sklypų, nebus galima patenkinti visuomenės poreikio.
20.5. Procedūros pradžia gali turėti įtakos, kai bus sprendžiama dėl atlyginimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Įsakymu kuriamas prielaidas tinkamai neįvertinti pareiškėjų patirtų nuostolių ir maksimaliai apsunkinti šių nuostolių įrodinėjimą ateityje. Ginčo atveju susiklosto situacija, kai kuriamos prielaidos neatlyginti aiškiai patiriamus nuostolius dėl prarandamų galimybių turėti teisės aktų reikalavimus atitinkantį racionalaus dydžio sklypą ar turėti ūkininko sodybą. Nagrinėjamu atveju rengiamasi paimti tik sklypų dalis, todėl tai gali lemti, kad sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo, jų nepavyks tinkamai apskaičiuoti nustačius tik paimtos sklypo dalies vertę. Sprendimas dėl paimamos sklypo dalies dydžio tam tikrais atvejais gali akivaizdžiai apriboti savininkų galimybes naudoti, valdyti ir disponuoti likusia dalimi sklypo (didžiajai daliai pareiškėjų likusios sklypų dalys negalėtų sudaryti racionalaus dydžio sklypų, kurių dydžiai yra reglamentuojami teisės aktuose), o Žemės įstatyme nėra nurodyta jokia metodika, kaip tai turėtų būti įvertinta.
20.6. Racionalus sklypų plotas yra reglamentuotas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 6 punkte, numatančiame, kad žemės sklypo dalis nėra racionali, jeigu ji nėra didesnė nei 0,04 ha ploto kitos paskirties žemės sklypuose ir 0,3 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypuose. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ūkininko sodyba gali būti sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha. NŽT atstovas 2019 m. birželio 12 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjai, kuriems liks 0,03 ha arba 137 a žemės sklypų dalys, galės jas parduoti. Kai sklypų plotas mažesnis nei 0,5 ha, jie pripažįstami neracionalaus dydžio ir valstybinės žemės pardavimo kontekste (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo 2.15 p.). Teismas posėdžio metu taip pat pripažino, kad pareiškėjams paliekančios dalys yra neproporcingai mažos ir pažymėjo, kad plane esanti paklaida tikėtinai net apimtų šią dalį, tačiau teismo sprendime daromos visiškai nepagrįstos ir įstatymams prieštaringos išvados, kad Įsakyme nustatytomis dalimis visuomenės poreikiams paėmus nuosavybę, pareiškėjų nuosavybės teisė nebūtų apribota, nepaisant to, kad ginčo situacijoje didelei daliai pareiškėjų paliekamos sklypų dalys yra mažesnės nei 0,3 ha, o dar didesnei daliai – mažesnės nei 0,5 ha. Tai lemia tam tikrus apeliantų praradimus ir nuostolius, kurie nebus įvertinti sprendžiant dėl atlyginimo už paimamą apeliantų nuosavybę dydžio.
20.7. Nuosavybės teisės yra apribojamos ir kitų sklypų savininkų atžvilgiu. Visi ginčo sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl net ir iš 1,5 ha dydžio sklypo paimant 0,5 ha, tokiam savininkui apribojama galimybė likusią sklypo dalį valdyti ir naudoti taip, kaip prieš tai buvo naudojamas visas sklypas. Toks savininkas neturės galimybės įsigyti paimtos dalies dydžio sklypo netoliese esančioje teritorijoje, kas lems ypatingai apribotą galimybę ūkininkauti. Toks asmuo vietoje vientiso dirbamo žemės ploto, privalės papildomai važinėti į naujai įgytą sklypo dalį. Akivaizdu, kad tai lemtų kuro sąnaudas, kurios nebus įvertintos sprendžiant dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę. Įsakymo pagrindu negali būti sukuriamos prielaidos tokių nuostolių atsiradimui ir negali būti sudaromos sąlygos neteisingam nuostolių atlyginimui.
20.8. Byloje nebuvo pagrįsta, kad ginčo sklypų paėmimas yra būtinas Kauno LEZ veiklos plėtrai. Aplinkybė, kad Kauno LEZ ribos yra apibrėžtos Vyriausybės nutarimu neužkerta institucijoms galimybės siekti, kad tokiu nutarimu nustatytos ribos būtų pakeistos į žymiai racionalesnes, ypač, kai tai padėtų suderinti visų paėmimo procedūroje dalyvaujančių asmenų interesus, o apeliantų nuosavybės teisių nereikėtų riboti daugiau nei būtina. Tačiau tiek NŽT, tiek Ministerija patvirtino, kad nesikreipė ir neketino kreiptis į Vyriausybę, kad pakeistų nutarimu nustatytas Kauno LEZ ribas. Teritorija, kuri neva reikalinga visuomenės poreikiams yra niekuo nesiskirianti nuo greta esančios teritorijos, todėl nėra jokio pagrindo teiginiui, kad paėmus ginčo sklypus kitokia konfigūracija, ginčo visuomenės poreikis negalėtų būti įgyvendintas. Būtent Analizė turi pagrįsti sprendimo paimti ginčo sklypų dalis tikslingumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams.
20.9. Apeliantai turi teisę ginčyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradžią kaip prieštaraujančią teisės aktams, nepaisant to, jog dalis Įsakymo pagrindu paimamų sklypų apeliantams nepriklauso. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl byloje nedalyvaujančių, tačiau Įsakyme nurodytų savininkų (J. A. ir V. J.) įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, o ne nutraukti dalį bylos.
21. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų atstovas teismo posėdyje pripažino, kad negali būti paimama visuomenės poreikiams žemė, esanti už Kauno LEZ ribos, nepasikeitus Kauno LEZ Detaliajam planui, kuris nėra bylos dalykas, t. y. nenurodė teisės aktų, kuriems prieštarauja skundžiamas Įsakymas. NŽT pažymi, kad Gairės yra rekomendacinio pobūdžio, todėl neturi reikšmės bylos baigčiai. Net tariamas Analizės neatitikimas Taisyklių 3.3.3 punktui nesudaro pagrindo paimti žemės sklypus už Kauno LEZ ribos. NŽT pastebi, kad apeliantai kelia žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrįstumo ir naudingumo klausimus, nors anksčiau teigė, kad neprieštarauja žemės paėmimui visuomenės poreikiams, tačiau nesutiko su tuo, kad visuomenės poreikiams paimami ne vientisi sklypai, o sklypų dalys. NŽT nurodo, kad būtent Kauno LEZ, kaip visuomeninės reikšmės ekonomikos objektas, sudaro pagrindą paimti žemę visuomenės poreikiams. Apeliantų teisės nebus pažeidžiamos, nes jie įgis teisę į teisingą atlyginimą už paimtus žemės sklypus visuomenės poreikiams.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Ministerija pažymi, kad neegzistuoja joks Žemės įstatyme ar kitame teisės akte nustatytas teisinis pagrindas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl tų apeliantams priklausančių žemės sklypų dalių, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritoriją. Iš apeliantų paėmus tokias žemės sklypų dalis būtų pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas, o nepaėmus iš apeliantų tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritorijos ribas, negalės būti tinkamai įgyvendintas valstybei svarbus ekonominis projektas, t. y. Kauno LEZ plėtra.
25. Ministerija nurodo, kad kartu su 2019 m. vasario 26 d. raštu pateikė NŽT Analizę, kurioje konstatuota, kad įvardyti žemės sklypai yra tinkami projektui įgyvendinti, o kitos alternatyvos negalimos. Pasak Ministerijos, apeliantai nepagrįstai teigia, kad Analizė neatitinka Taisyklių 3.3.3 punkto reikalavimų. Analizėje konstatuota, kad visi žemės sklypai yra žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties, jie nėra apgyvendintoje teritorijoje, juose nėra registruota jokia ūkinė veikla, pastatai.
26. Ministerija pažymi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nustato teisę apeliantams gauti teisingą, susijusių su jų žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimą. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemės savininkui pinigais atlyginami ir visi kiti savininko nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. šioje teisės normoje yra įtvirtinta apeliantų teisė gauti visų nuostolių, kurie atsirado dėl apeliantams priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimą.
27. Dėl apeliantų argumentų, kad likusios sklypų dalys negalėtų sudaryti racionalaus dydžio sklypų, Ministerija pastebi, kad tuo apeliantai iš esmės siekia, kad teismas įvertintų Vyriausybės nutarimą, kuriuo buvo nustatytos Kauno LEZ teritorijos ribos, bei Įsakymą ekonominio ir politinio tikslingumo požiūriu, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reglamentavimas. Be to, Ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantai negalės naudotis, valdyti ir disponuoti likusiomis sklypų dalimis.
28. Ministerijos nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjų prašymas suteikti 20 dienų terminą susipažinti su rekomendacinio pobūdžio dokumentu (Gairėmis) neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo. Ministerija nurodo, kad Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog žemė gali būti paimama, kai ji yra reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. X-1225 Kauno LEZ plėtra įtraukta į valstybei svarbių ekonominių projektų sąrašą. Kauno LEZ teritorijos ribos yra patvirtintos Vyriausybės nutarimu, o Įsakymu paimami sklypai patenka į Kauno LEZ teritoriją, todėl, pasak Ministerijos, byloje buvo pagrįsta, kad ginčo sklypų paėmimas yra būtinas Kauno LEZ veiklos plėtrai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT direktoriaus Įsakymo, kurio 1 punktu patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas, žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams, savininkų sąrašas (toliau – Savininkų sąrašas), laisvos valstybinės žemės, reikalingos visuomenės poreikiams, sąrašas, 2 punktu pradėtos žemės sklypų (jų dalių), nurodytų Savininkų sąraše, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, o 3 punktu pavesta šį Įsakymą paskelbti ir apie jį pranešti suinteresuotiems asmenims (I t., b. l. 15–16).
30. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundą dėl Įsakymo panaikinimo padavė ne visi Savininkų sąraše esantys asmenys, nutraukė bylos dalį, susijusią su skundo nepadavusiais asmenimis. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantai, nesutikdami nei su dalies bylos nutraukimu, nei su jų skundo atmetimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindė tiek proceso teisės normų pažeidimais (nutarties 20.1, 20.2 ir 20.9 punktai), tiek ir netinkamu teisės aiškinimu ir taikymu (nutarties 20.3–20.8 punktai).
31. Absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai yra nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Vienas tokių pagrindų yra tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.). Įsakymu patvirtintame Savininkų sąraše (4 ir 8 punktuose) yra asmenys, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, todėl teismas pagrįstai nutraukė bylą tiek, kiek ginčijamas Įsakymas buvo tiesiogiai susijęs su šiais asmenimis ir pagrįstai sprendė, ar Įsakymas nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad byloje gali būti ginamos tik individualios pareiškėjų teisės, todėl argumentai dėl jiems nepriklausančių žemės sklypų neturi būti vertinami (LVAT 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017).
32. Dėl šios nutarties 20.1 ir 20.2 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
33. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai laiko tinkamai išnagrinėti bylą, nes teismo sprendimo priėmimas buvo atidėtas tik dviem dienoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byla yra išnagrinėjama teismo posėdžio metu (ABTĮ 78 str., 81 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2019 m. birželio 12 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (V t., b. l. 62–67).. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 84 straipsnio 3 dalį, teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju teismas pasinaudojo ABTĮ 84 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti. Todėl tai, kad, išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas atidėjo sprendimo priėmimą, pasak apeliantų, trumpam laikotarpiui, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad byla buvo išnagrinėti netinkamai. Šiuo aspektu procesinės teisės normos pažeistos nebuvo. Kartu pažymėtina, kad bylos rengiamos posėdžiui iš anksto (kaip antai, teisės aktų, teismų praktikos, mokslinės jurisprudencijos surinkimas ir įvertinimas, konkrečios bylos faktinių aplinkybių surašymas), o sprendimo priėmimui ir jo surašymui įstatymas ilgo termino nenumato. Kaip minėta, ABTĮ 84 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo.
34. Dėl teismo suteikto, apeliantų vertinimu, per trumpo termino papildomiems rašytiniams paaiškinimams pateikti (susipažinus su Gairėmis lietuvių kalba), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo spręsti, jog dėl šios aplinkybės galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti kaip neatitinkantį ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
35. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad Kauno LEZ ribų apibrėžimas Vyriausybės nutarimu neužkerta institucijoms galimybės siekti, kad tokiu nutarimu nustatytos ribos būtų pakeistos į žymiai racionalesnes, ypač, kai tai padėtų suderinti visų paėmimo procedūroje dalyvaujančių asmenų interesus (nutarties 20.8 punktas), teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip sąvoką „visuomenės poreikiai“ aiškindamas ekspropriacijos instituto kontekste yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams siejamas ne su tuo, kam paimta nuosavybė atiteks, bet su tos nuosavybės paėmimo tikslais – panaudoti daiktą visuomenės interesams, socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkretaus paimamo daikto individualiomis savybėmis; visuomenės poreikių negalima aiškinti kaip visais atvejais draudžiančių paimti nuosavybę ir ją perduoti privačion nuosavybėn; ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, lemia ne tai, koks subjektas (valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo) vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri buvo paimta iš savininko, tikrai buvo paimta dėl to, kad ji buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkrečiu paimamu turtu (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas).
36. Taigi, nuosavybės objekto paėmimas visuomenės poreikiams galimas, kai siekiama socialiai svarbių tikslų, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkrečiu paimamu turtu, to konkretaus paimamo daikto (turto) individualiomis savybėmis. Teismas nevertina ginčijamo akto ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.). Spręsti kokio dydžio sklypą tikslinga paimti visuomenės poreikiams nėra priskirta teismų kompetencijai. Socialinio ir ekonominio tikslingumo, klausimai, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai) nėra ir konstitucinės bylos dalykas. Konstitucinis Teismas savo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime nurodė, kad Konstitucinis Teismas savo 2006 m. gegužės 31 d. nutarime (taip pat savo 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d nutarimuose) yra konstatavęs kad „valstybės ekonominės politikos turinio (inter alia prioritetų), priemonių bei metodų vertinimas (kad ir kas juos vertintų), taip pat ir pagrįstumo bei tikslingumo aspektu),<...> savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą (anksčiau suformuotą ir vykdytą) ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Konstitucijai (taip pat ir Konstituciniame Teisme inicijuojant konstitucinės justicijos bylas), nebent tas teisinis reguliavimas jau jį nustatant teisės aktuose būtų akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes“.
37. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Konstitucinio Teismo doktriną, spręsti kokio dydžio sklypas nagrinėjamu atveju turi būti paimtas visuomenės poreikiams, nėra teismo kompetencija. Be to, Vyriausybės nutarimų priėmimas, taip pat ir jų pakeitimų inicijavimo procedūros, yra viena iš Vyriausybės funkcijų, jos veikla teisėkūros procese, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės veiklos. Atitinkamai, teismas negali vertinti nagrinėjamu atveju tokių pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
38. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su apeliantams paliksiančiais galimai neracionalaus dydžio žemės sklypais (nutarties 20.5–20.7 punktai), kartu pažymėtina, kad teisės aktai, kuriais apeliantai grindžia savo apeliacinio skundo argumentus dėl jiems paliksiančių žemės sklypų neracionalių dydžių, reglamentuoja kitus santykius. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad NŽT, priimdama įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, turi teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją (LVAT 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantų nurodytos valstybės poreikiams nepaimamos žemės sklypų dalys nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, todėl, sprendžiant dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, minėti apeliantų argumentai nėra teisiškai reikšmingi.
39. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Įsakymu kuriamas prielaidas tinkamai neįvertinti jų patirtų nuostolių ir maksimaliai apsunkinti šių nuostolių įrodinėjimą ateityje. Pasak apeliantų, ginčo atveju susiklosto situacija, kai Įsakymu kuriamos prielaidos neatlyginti už jų aiškiai patiriamus nuostolius. Nagrinėjamu atveju rengiamasi paimti tik sklypų dalis, todėl tai, pasak apeliantų, gali lemti, kad sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo, jų nepavyks tinkamai apskaičiuoti nustačius tik paimtos sklypo dalies vertę. Šiuo aspektu nagrinėdama byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia skundo dalykas – materialinis teisinis reikalavimas. Būtent jo apimtyje ir turi būti nagrinėjamas iškeltas ginčas. Teisė suformuluoti skundo dalyką priklauso pareiškėjui. Skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę (žr., pavyzdžiui, LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1291/2012). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai suformulavę skundo dalyką (Įsakymo galimą neteisėtumą ir pagrįstumą), apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas taip, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų reiškiamo reikalavimo (panaikinti Įsakymą) pagrįstumą, vertino tik tas aplinkybes, kurios turėjo teisinės reikšmės sprendžiant dėl minėto Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu Įsakymu atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nevertino pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su tuo, kad ateityje, pasak pareiškėjų, galbūt, nebus įvertinti visi pareiškėjų praradimai, susiję su tuo, kad pareiškėjams bus paliktos, pareiškėjų nuomone, neracionalaus dydžio žemės sklypų dalys.
40. Kita grupė apeliacinio skundo argumentų yra susijusi su tuo, kad Įsakymas turėjo būti panaikintas, nes jis buvo priimtas netinkamai atlikus Analizę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Analizė buvo pateikta NŽT kaip Ministerijos 2019 m. vasario 26 d. rašto priedas. NŽT direktoriaus Įsakyme nurodyta, kad Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Ministerijos 2019 m. vasario 26 d. raštą, todėl sprendžiant dėl Įsakymo pagrįstumo vertintina taip pat Analizė. Apeliantų nuomone, Analizė prieštarauja tiek Taisyklių, tiek Gairių reikalavimams (nutarties 20.3–20.4 punktai). Pasak pareiškėjų, Analizė privalėjo atitikti Gairių reikalavimus, nes joje buvo nurodyta, kad ji yra paremta Gairėmis.
41. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką nustato Žemės įstatymo 46 straipsnis, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Taigi, Žemės įstatymas įtvirtina, kad minėta analizė turi būti atlikta Vyriausybės nustatyta tvarka. Sąnaudų ir naudos analizės atlikimo procedūras reglamentuoja Vyriausybės patvirtintos Taisyklės (Taisyklių 1 p.). Taisyklėse nėra duodama nuoroda į Gaires, nėra nurodyta, kad sąnaudų ir naudos analizė turi būti atliekama Gairėse nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju Analizės įvade buvo nurodyta, jog Analizė atlikta vadovaujantis Gairėmis (I t., b. l. 49), savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tikrinti, ar Analizės atlikimo procedūros atitiko Gairių nuostatas. Įstatymų leidėjas Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtino, kad būtent Vyriausybė nustato minėtos analizės atlikimo tvarką. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo teisinius santykius, teisėtai ir pagrįstai vertino Taisyklėse, o ne Gairėse įtvirtiną reglamentavimą.
42. Tai, ką turi įvertinti suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę, yra nustatyta Taisyklių 3 punkte. Apeliantai tvirtina, kad nagrinėjamu atveju Analizėje nebuvo įvertintos aplinkybės nurodytos Taisyklių 3.3.3 punkte (tiesioginis poveikis esamų savininkų gyvenimo ir darbo sąlygoms), taip pat nebuvo vadovautasi kitomis Taisyklių 3 punkto nuostatomis. NŽT atsiliepime iš esmės neginčija šių apeliacinio skundo argumentų, tik nurodo, kad net tariamas Analizės neatitikimas Taisyklių 3.3.3 punktui nesudaro pagrindo paimti žemės sklypus, esančius už Kauno LEZ ribos.
43. Kaip minėta, pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, sąnaudų ir naudos analizė turi būti atlikta tam, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pagrįstų konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą bei tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumą. Taisyklių 3.7 punkte numatyta, kad suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę, pateikia išvadą dėl konkretaus žemės sklypo tinkamumo projektui įgyvendinti. Tai reiškia, kad Taisyklių 3.1–3.6 punktuose nurodyta sąnaudų ir naudos analizės atlikimo tvarka iš esmės yra skirta tam, kad nuspręsti dėl konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumo konkrečiam, objektyviai egzistuojančiam visuomenės poreikiui.
44. Nagrinėjamu atveju visuomenės poreikis, kurio objektyvaus egzistavimo iš esmės neginčija ir apeliantai, yra Kauno LEZ veikla. Apeliantai, nesutikdami su jiems paliktais (visuomenės poreikiams neplanuojamais paimti), jų nuomone, neracionalaus dydžio žemės sklypais, kaip teisingai atsiliepime pastebėjo Ministerija, kelia ginčą dėl Kauno LEZ teritorijos ribų, kurias pagal Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 4 straipsnį, nustato Vyriausybė. Šiuo atveju Kauno LEZ teritorijos ribos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 (su vėlesniais pakeitimais). Apeliantai nepateikė įrodymų, kad Įsakymu buvo pradėtos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros tų pareiškėjų žemės sklypų (jų dalių), kurie nepatenka į minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kauno LEZ teritorijos ribas. Atitinkamai, nėra abejonės dėl šių konkrečių žemės sklypų (jų dalių) paėmimo būtinumo konkrečiam, objektyviai egzistuojančiam visuomenės poreikiui – Kauno LEZ veiklai. Šios išvados paneigti negali apeliantų nurodyti Analizės trūkumai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad būtų pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pakankama sąlyga laikytina tai, jog paimami žemės sklypai (jų dalys) patenka į Detaliuoju planu suplanuotas Kauno LEZ teritorijos ribas (LVAT 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015, 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017).
45. Apeliantai neįrodinėja aplinkybės, kad į nustatytas Kauno LEZ ribas patenka tos jų žemės sklypų dalys, dėl kurių paėmimo ginčijamu Įsakymu procedūros nebuvo pradėtos, tačiau apeliantai mano, kad ginčijamas Įsakymas užkirs kelią teisingam atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamą žemę, nes Žemės įstatyme nėra numatyta jokių kriterijų, kurie leistų įvertinti pareiškėjų įvairius praradimus dėl jiems paliktų, pareiškėjų nuomone, neracionalaus dydžio žemės sklypų. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Taigi, Žemės įstatymas įpareigoja žemės savininkui už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę atlyginti teisingai. Teisingo atlyginimo pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Teisingo atlyginimo principas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.67 straipsnyje, be kita ko, numatančiame, kad valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams leidžiama tik įstatymo numatytais atvejais ir tvarka teisingai atlyginant. Taigi, žemės savininkai, manantys, kad jiems nėra teisingai atlyginama turi galimybę įrodinėti visus savo nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Atitinkamai, sprendžiant dėl to, koks atlyginimas būtų teisingas, turi būti atsižvelgta į visus su tuo susijusius savininkų praradimus dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, jei tokie praradimai iš tikrųjų būtų nustatyti.
46. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
47. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, netenkinamas ir apeliantų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. M., R. B., D. S., Z. J., V. K., L. D., V. B., V. R., A. V. S., A. E., I. E. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė