Civilinė byla Nr. 2A-2613-601/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04072-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:78.2.1; 99.3;

(S)

121.18; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Evaldo Burzdiko (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Z., atstovaujamos advokatės A. G., apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. (B.) ieškinį atsakovui A. B., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama – pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-3737-91/10, 5.1 punkto sąlygas bei nustatyti, kad atsakovas A. B. dukters I. B. išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria po 800 Lt kasmėnesinių išmokų laikotarpiu nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-09-24) iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. I. B. nustatoma uzufrukto teisė į lėšas, skiriamas vaiko išlaikymui.

Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko dalinai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai (t. 2, b. l. 46-51).

1. Pakeitė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-3737-91/10, 5.1 punkto sąlygas bei nustatė, kad atsakovas A. B. dukters I. B. išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria po 500 Lt kasmėnesinių išmokų laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. I. B. (Z.) nustatė uzufrukto teisę į lėšas, skiriamas vaiko išlaikymui.
2. Priteisė iš atsakovo A. B. ieškovės I. B. (Z.) naudai 1 200 Lt (347,54 Eur) advokato atstovavimo išlaidų.
3. Priteisė iš atsakovo A. B. 180 Lt (52,13 Eur) žyminio mokesčio, 60 Lt (17,37 Eur) teismo pašto išlaidų, 630,29 Lt (182,54 Eur) už vertimus Marijampolės rajono apylinkės teismo naudai, pervedant šią sumą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Priteisė iš ieškovės I. B. (Z.) atsakovo A. B. naudai 600 Lt (173,77 Eur) advokato atstovavimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo dukra I. B.. 2010-06-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-3737-91/10 šalių santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 5.1 punktu buvo nustatytas atsakovo nepilnametei dukrai I. B. teiktinas išlaikymo dydis po 250 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų. Ieškovė neneigia, kad atsakovas dukrą išlaikyti padeda, tačiau mergaitė jau paaugo, jos poreikiai taip pat išaugo, todėl prašo priteisti iš jo periodinėmis išmokomis po 800 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui išleidžia apie 1 240 Lt per mėnesį, prašoma priteisti suma yra minimali. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą grindžia ta aplinkybe, kad atsakovo pajamos yra gerokai didesnės nei ieškovės. Teismo išreikalauti iš įvairių Danijos institucijų dokumentai patvirtina faktą, kad atsakovas 2007, 2008, 2010, 2011, 2012 m. dirbo ir gavo pajamas. Ši aplinkybė buvo žinoma ir ieškovei, santuokos nutraukimo proceso metu 2010 m. jokių pretenzijų dėl mažos išlaikymo sumos nereiškė, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatė išlaikymo dydį – 250 Lt. Teismas sutiko su ieškove, kad 250 Lt išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža. Tačiau įvertinant tai, kad vaiko tėvas aktyviai prisideda prie vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo bei tai, kad kai kurių ieškovės dukros poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodytų ginčytinų išlaidų sumų ieškovė nepateisino ir neįrodė (pvz. būsto išlaidos), sprendė, kad vaiko išlaikymui būtina vieno mėnesio suma lygi vienam MMA, t. y. 1 000 Lt. Abiejų tėvų mėnesinės pajamos yra panašios, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, liudijančių ypatingas priežastis, lėmusias padidėjusias dukros išlaikymo išlaidas. Teismas darė išvadą, kad iš atsakovo priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas Danijoje dirbo iki 2013 m., vėliau Lietuvoje buvo registruotas darbo biržoje, o nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, kad ieškinys pareikštas 2013-10-17, į tai, kad išlaikymą atsakovas mokėjo reguliariai, dukra dažnai gyvendavo pas tėtį, pati ieškovė anksčiau į teismą nesikreipė, sprendė, kad padidintas išlaikymas priteistinas ne nuo kreipimosi į teismą dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisdamas advokato atstovavimo išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – priteisė 60 proc. už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, t. y. 1 200 Lt, iš ieškovės atsakovo naudai 40 proc. advokato atstovavimo išlaidų, t. y. 600 Lt. Iš atsakovo valstybės naudai priteisė 180 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt teismo pašto išlaidų bei 630,29 Lt išlaidų už vertimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti advokato atstovavimo išlaidas (t. 2, b. l. 61-68).

Motyvuose nurodė:

1. Nepagrįstai atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai I. B. suma padidinta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, taip netinkamai taikyta ir aiškinta CK 3.201 str. 1 d. norma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje civilinėse bylose CK 3.201 str. 1 d. taikymą aiškina taip, jog padidintas išlaikymas vaikui priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui momento. Sprendimu nepagrįstai nebuvo taikytas prioritetas nepilnametės šalių dukters I. B. interesams, taip pažeista CK 3.3 str. 1 d.
2. Netinkamai nustatyta faktinė aplinkybė, jog I. B. dažnai gyvendavo pas atsakovą. Nepagrįstai atsakovo paaiškinimai laikyti patikimu įrodymu. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kurias numato CPK 185 str. bei CPK 230 str. 1 d. Nepagrįstai liudytojos V. B. paaiškinimai laikyti patikimu įrodymu, nes ji yra atsakovo mama. Aplinkybę, jog šalių dukra dažnai gyvendavo pas atsakovą ir prašymą apklausti liudytoją, atsakovas pareiškė tik paskutinio teismo posėdžio dieną, bylą nagrinėjant iš esmės, tokiu būdu ieškovei nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos atsikirsti į naujas atsakovo nurodytas aplinkybes. Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos CPK 178 str. įtvirtintos įrodinėjimo pareigų paskirstymo šalims taisyklės. Tik atsakovui, o ne kam kitam, teko pareiga įrodyti faktinės aplinkybės, jog dukra dažnai gyvendavo su juo, pagrįstumą. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė patvirtino aplinkybes, kad išlaikymą atsakovas mokėjo reguliariai, dukra dažnai gyvendavo pas tėtį.
3. Nenustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y. kiek laiko atsakovas praleido su nepilnamete dukra laikotarpiu nuo 2013-09-24 iki 2014-09-12 ir, ar šiuo laikotarpiu atsakovas teikė didesnį išlaikymą dukrai nei priteistas 2010-06-30 sprendimu, o jeigu taip – kokios formos ir kokio dydžio išlaikymas buvo teiktas. Aplinkybė, jog dalį laiko per metus dukra praleidžia su tėvu, nesudaro pagrindo nepriteisti dukrai didesnio išlaikymo už laikotarpį nuo 2013-09-24 iki 2014-09-12 bei priteisti mažesnį išlaikymą. Tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, būtų galima daryti pagrįstas išvadas apie tai, kiek laiko ir su kuo gyvena dukra ir atsižvelgti į tai nustatant išlaikymo dydį.
4. Iš atsakovo nepagrįstai priteista 500 Lt, o ne 800 Lt išlaikymo dydis, kadangi netinkamai nustatyta atsakovo turtinė padėtis, kuri yra geresnė nei ieškovės, ir atsakovas turi galimybes mokėti dukrai išlaikymą po 800 Lt per mėnesį. Atsakovas ankstesniu elgesiu įrodė, jog sugeba, turi galimybes gauti dideles pajamas. Nepagrįstai sprendimu buvo neįvertintas faktas, jog ieškovės turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo ir jai turi būti skirta mažesnė išlaikymo dukrai dalis. Taip pat netinkamai nustatyti I. B. poreikiai.
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas pažeidė CPK 98 str. 1 d. įtvirtintą teisės normą. Nepagrįstai iš dalies atmetė ieškovės prašymą dėl 3 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į bylos turinį, sudėtingumą, trukmę bei tikslus 3 700 Lt atstovavimo išlaidų suma yra protingo dydžio ir turėjo būti ieškovės naudai priteista.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Priteisti atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 83-89)

Motyvuose nurodė:

1. Teismas tinkamai aiškino tiek materialines, tiek procesines teisės normas. CK 3.201 str. nėra įtvirtinta, jog padidintas ar sumažintas išlaikymas skaičiuojamas nuo teisės atsiradimo momento. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – galioja tas sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Išimtys dėl priteisimo momento galimos tik tokiu atveju, jei išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Ieškovė siekdama, jog nuo bylos iškėlimo teismo pradžios vaikui būtų teikiamas padidintas išlaikymas turėjo teisę pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau toks prašymas teismui nebuvo pateiktas.
2. Atsakovas teikė teismo sprendimu priteistą išlaikymą bei savo noru papildomai prisidėjo prie mergaitės išlaikymui reikalingų išlaidų, ją pats išlaikė. Atsakovas užtikrino savo dukters interesus ir realiai teikė jai daug didesnį išlaikymą ne tik pinigais, bet ir apmokėdamas mergaitės atostogas, skirdamas lėšas dukters laisvalaikio praleidimui, didelę laiko dalį pats rūpindamasis dukra. Atsakovas aktyviai prisidėjo bei prisideda prie dukters išlaikymo ir priežiūros, o mergaitė apskritai didelę laiko dalį gyvena bei leidžia su tėvu. Atsakovas nėra kėlęs jokių pretenzijų dėl esamo išlaikymo dydžio mažinimo ar atsisakęs mokėti dalį išlaikymo. Dar net neįsiteisėjus ginčijamam teismo sprendimui, atsakovas jau moka dukrai padidintą išlaikymą.
3. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas užvilkino bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu buvo pažeistos vaiko teisės, nes vaikas negavo padidinto išlaikymo beveik metus laiko. Atsakovas tyčia nevilkino bylos nagrinėjimo, bendradarbiavo su teismu ir viską atliko tinkamai. Priešingai, ieškovė sudarė situaciją, jog byla užsitęsė, nes civilinė byla buvo atidėta būtent ieškovės prašymu. Be to, ieškovė užvilkino bylos nagrinėjimą, nes tik 2014 m. gegužės 2 d. pateikė patikslintą ieškinį. Ieškovė, siekdama įrodyti, jog atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, privalėjo pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.
4. Ieškovės argumentai dėl neva netinkamai nustatytos aplinkybes, kad šalių dukra didelę dalį gyveno pas tėtį, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Teismas pagrįstai vadovavosi liudytojos parodymais, tokią poziciją patvirtina ir prie apeliacinio skundo pridėtos  fotonuotraukos. Liudytojos parodymai nepripažinti melagingais, besipainiojančiais tarpusavyje ar prieštaraujančiais atsakovo išsakytai pozicijai. Nelogiški ieškovės argumentai, kad ji neturėjo galimybių atsikirsti į liudytojos, kuri apklausta paskutinio posėdžio metu,  parodymus.
5. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad teismas nesiaiškino, kiek atsakovas daugiau prisidėjo prie dukters išlaikymo, kiek tiksliai dukra praleido laiko su tėvu, negali turėti esminės reikšmės teismo sprendimui, nes iš visų byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas visą laiką įvairiais būdais teikė išlaikymą dukrai, ja rūpinosi kiek įmanoma maksimaliai. Rūbams, laisvalaikiui, vaiko maitinimui, vaiko kitų buitinių poreikių tenkinimui išlaidos reikalingos, kurios atsiranda vaikui gyvenant pas atsakovą, neabejotinai yra priskiriamos prie vaiko išlaikymo išlaidų.
6. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, todėl teismas pagrįstai nustatė išlaikymo dydį ir jį šalims paskirstė lygiomis dalimis. Teismas pagrįstai pasisakė, jog šiuo atveju išlaikymas didinamas dėl vaiko poreikių pasikeitimo, o ne dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo. Atsakovo turtinė padėtis nuo sprendimo, kuriuo šalių dukrai buvo priteistas laikymas, nepasikeitė. Tai, kad ieškovė šiuo metu laukiasi antro vaiko, neturi jokios reikšmės ieškovės pareigai išlaikyti savo pirmąjį vaiką. Sunki turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau nėra pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ginčo esmė: 1) ar pagrįstai teismo sprendimu priteistas 1 000 Lt išlaikymo dydis, šalims priteistas lygiomis dalimis, 2) nuo kada turi būti priteistas didesnio dydžio išlaikymas (pakeistas išlaikymo dydis), t. y. ar nuo ieškinio pareiškimo dienos, ar nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl išlaikymo dydžio.

Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali <...> sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimu A. B. ir I. B. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi nepilnametės dukters I. B. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su motina I. B.. Nesant ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, bendravimo tvarka nenustatyta. A. B. dukters I. B. išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria po 250 Lt. I. B. nustatyta uzufrukto teisė į lėšas, skiriamas vaiko išlaikymui. Ieškovės šeiminė ir turtinė padėtis: gyvena kitoje santuokoje, be bendro su atsakovu vaiko ((duomenys neskelbtini)), laukiasi kito vaiko; apeliantė dirba nuo 2012-08-14 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) – siekia apie 1 000–1 300 Lt, turi transporto priemonę SEAT ALTEA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2005 m.), turi 26,63 kv. m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė. Atsakovo šeiminė ir turtinė padėtis: nėra duomenų apie kitą atsakovo santuoką ar kitus jo vaikus, atsakovo vardu registruotas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 m.), nekilnojamojo turto neturi, VSDFV duomenimis šiuo metu  Lietuvoje niekur nedirba, buvo įsigijęs verslo liudijimą laikotarpiais 2014-01-08 – 2014-02-28, 2014-03-24 – 2014-04-11, 2014-05-12 – 2014-05-27 ir paskutinis verslo liudijimo įsigijimo laikotarpis 2014-08-22 – 2008-08-29.

Ieškovė ieškinyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo dukrai priteista po 250 Lt, nepilnametės dukros poreikiai padidėjo, tokio amžiaus vaiko išlaidos vidutiniškai sudaro 1 240 Lt. Ieškovė prašė padidinti vaikui išlaikymą, iš atsakovo priteisiant 800 Lt dėl jo geresnės turtinės padėties, tokiu būdu jai paliekant 440 Lt išlaikymo sumą.

Pažymėtina, kad byloje nekyla ginčas dėl fakto, jog vaiko poreikiai pasikeitė ir yra pagrindas didinti vaikui priteistą išlaikymo dydį. Byloje spręstina dėl vaiko išlaikymo dydžio ir kiekvienam iš tėvų tenkančios išlaikymo sumos pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės paskaičiuota nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga suma (1 240 Lt) neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų. Apeliantės pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kai kurios poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodytos išlaidų sumos nepateisintos ir neįrodytos, pvz:. išlaidos būstui vienam žmogui 400 Lt per mėnesį (pagal apeliantę gaunasi, kad kas mėnesį apeliantė su dukra už 26,63 kv. m. butą turi ne mažiau kaip 800 Lt būsto išlaidų, kas mažai tikėtina). Teisėjų kolegijos nuomone pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui (apeliantei), o ne nepilnamečiam vaikui. Ieškovė yra ištekėjusi, todėl jos sutuoktinis taip pat turi prisidėti prie būsto išlaikymo. Taip pat pažymėtina, kad ir kitos nurodytos išlaidos nepilnamečiam vaikui yra aiškiai per didelės. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes kaip: 1) išlaikymas nepilnamečiam vaikui nustatytas 2010-06-30, t. y. daugiau nei prieš 4 metus, 2) vaikui augant jo poreikiai neabejotinai didėja, 3) nustatytas labai mažas išlaikymas (250 Lt), kuris, negali užtikrinti būtinų minimalių vaikui vystytis sąlygų, 4) šiai dienai ekonominė situacija šalyje pasikeitusi, 5) vaikas neturi specialiųjų poreikių ir taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl minimalaus vaiko išlaikymo dydžio, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 1 000 Lt išlaikymo dydį vaikui.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priteisdamas išlaikymą lygiomis dalimis nepagrįstai nevertino atsakovo turtinės padėties, kuri yra geresnė, taigi apeliantės nuomone atsakovas prie dukters išlaikymo turėtų prisidėti didesne išlaikymo suma. Apeliaciniame skunde dėl geresnės atsakovo turtinės padėties ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2007 iki 2012 m. dirbo užsienyje, gavo dideles pajamas, 2012 m. kovo – gruodžio mėnesiais atsakovas gavo 132 462 Danijos kronų – 61 316,66 Lt, atsakovui buvo grąžinta 2 133 Danijos kronų mokesčių – 987,37 Lt, atsakovas turi deklaruoto turto – bankuose turimos obligacijos, vertybiniai popieriai, kurių vertė 13 275 Danijos kronų – 6 145 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytas argumentas dėl geresnės atsakovo turtinės padėties nepagrįstas pirmiausiai dėl to, kad nurodytos aplinkybės apie atsakovo gerą finansinę padėtį susijusios su 2012 ir ankstesniais metais, kurios neaktualios šios bylos nagrinėjimo metu, kadangi vertintina ieškovo turtinė padėtis ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo ir (ar) bylos nagrinėjimo momentu (nuo 2013-10-17). Visų antra, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes apie šalių šeimyninę bei turtinę padėtį, nėra pagrindo konstatuoti apie atsakovo geresnę nei ieškovės finansinę padėtį. Bylos duomenimis nustačius, kad atsakovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, turi 2000 metų automobilį, o ieškovė dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis paskutinius mėnesius siekia 1 000–1 300 Lt, turi butą, automobilį, darytina išvada apie ieškovės geresnę turtinę padėtį (nors ir nežymiai).

Atsižvelgiant į tai, kad būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti pagrįstai nustatyta 1 000 Lt suma, į tai atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės, atsakovas neginčija vaikui išlaikymo sumos dydžio mėnesiui, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis – 500 Lt per mėnesį (atitinkamai 500 Lt dydžio išlaikymą paliekant ieškovei), yra teisėta ir pagrįsta.

         Dėl išlaikymo priteisimo momento.

         Pirmosios instancijos teismas didesnio dydžio išlaikymą vaikui nustatė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 12 d.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su tokia teismo išvada negalima sutikti jau vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tam tikrus teisinius padarinius sukelia nuo įsiteisėjimo momento, o jis įsiteisėja tik pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl jis įsiteisės tik nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo momento (CPK 279 str. 1 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteistą išlaikymą padidinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo neįsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo dienos) negali būti laikomas pagrįstu, nes, kaip jau minėta, neįsiteisėjęs teismo sprendimas nesukelia šalims teisinių padarinių. Šiuo atveju tikslinga pasisakyti, ar didesnio dydžio išlaikymas neturėtų būti priteistas nuo teismo sprendimo dėl didesnio dydžio išlaikymo priteisimo įsiteisėjimo.

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo prievolė yra tęstinė, todėl šios prievolės turinys, gali kisti, didėjant arba mažėjant vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. CK 3.201 straipsnyje, skirtingai nei kai kuriose kitose šeiminius tęstinius turtinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 3.200 str. išlaikymo priteisimo momentas – nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos), neidentifikuotas modifikuotos išlaikymo prievolės (sumažinto arba padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas. Taigi šioje normoje reglamentuojamų santykių pradžios momento nustatymas yra teisės aiškinimo klausimas, priklausantis teismo kompetencijai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) ieškiniu į teismą dėl teismo sprendimu nustatyto vaiko išlaikymo padidinimo kreipėsi 2013 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 19, žyma ant voko), nurodydama, jog atsirado tam tikros aplinkybės (padidėjo vaikų poreikiai), dėl ko reikalinga padidinti priteistą išlaikymą vaikui, kas leidžia daryti išvadą, kad jau 2013 m. spalio mėnesį nepilnamečiam vaikui buvo reikalingas didesnis išlaikymas, negu priteistas (po 250 Lt). Taigi, vertinant esamą situaciją tikslinga atsižvelgti į tai, kuris sprendimo būdas (išlaikymo padidinimas nuo ieškinio pateikimo dienos, ar išlaikymo padidinimas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, kai yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant reikalinga padidinti priteisto išlaikymo dydį, tačiau tai yra padaroma ne nuo to momento, kai atsirado tokia teisė (teisė gauti didesnį, reikalingą tuo metu išlaikymą), bet nuo formalaus pagrindo (teismo sprendimo įsiteisėjimo), kuris, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo operatyvumo, gali atsirasti po pakankamai ilgo laiko (metų, kaip nagrinėjamu atveju, ar ilgesnio). Taigi sprendžiant, nuo kada padidinti priteisto išlaikymo dydį, prioritetas teiktinas vaikų interesams, todėl atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi pareigą užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų būtinus vaiko poreikius, darytina išvada, kad momentas, nuo kurio padidinamas priteistas išlaikymas yra ieškinio pareiškimo momentas, kuris neabejotinai sutampa su vaiko teise jau tuo metu gauti didesnį išlaikymą, negu gauna.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo momento vertino tai, kad atsakovas Danijoje dirbo iki 2013 m., vėliau Lietuvoje registruotas darbo biržoje, nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, kad atsakovas reguliariai mokėdavo išlaikymą vaikui, dukra dažnai gyvendavo pas tėtį, pati ieškovė anksčiau į teismą nesikreipė. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad net jei teismas vertintų, kad išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą momento, akivaizdu, kad atsakovas visą laiką aktyviai pridėjo prie dukters išlaikymo ir priežiūros, o mergaitė apskritai didelę dalį gyvena bei leidžia su tėvu, nurodytoms atsiliepimo į apeliacinį skundą aplinkybėms pagrįsti pateikė fotonuotraukas (t. 2, b. l. 100-121). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateiktos fotonuotraukos nepagrindžia dukters nuolatinio buvimo ar, kaip nurodo atsakovas, didelės dalies gyvenimo pas jį aspekto, kadangi: pirmiausia dauguma atsakovo nuotraukų daryta iki ieškinio padavimo teisme dienos, dėl to neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai; visų antra – pateiktos nuotraukos ir sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas iš tikrųjų rūpinasi dukra ir nevengia vykdyti tėvo pareigų, tačiau pateikti dokumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pas atsakovą dukra gyvendavo ne periodiškai (ne tik per šventes, savaitgaliais, o ilgesnį laiko tarpą). Tik atsakovui įrodžius, kad dukra realiai tam tikrais laikotarpiais (pvz:. visą mėnesį ar daugiau) gyvendavo pas tėvą ir tuo pačiu jis ją išlaikydavo, teismui būtų buvęs pagrindas spręsti termino, nuo kurio skaičiuotinas išlaidų priteisimas, pradžios momento nustatymo klausimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai nurodo, kad byla užsivilkino dėl ieškovės veiksmų. Kaip matyti bylos nagrinėjimas buvo atidėdamas, tačiau dėl to, kad teismas ieškovės prašymu rinko duomenis apie atsakovo Danijoje gaunamas pajamas (per Danijos Teisingumo ministeriją), atliko gautų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių.

Esant aukščiau nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad iš atsakovo A. B. dukters I. B. išlaikymui kiekvieną mėnesį priteistina po 500 Lt (144,81 Eur) kasmėnesinių išmokų laikotarpiu nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-10-15) iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovės patirtos išlaidos sudaro 2 000 Lt, kai ieškovė patyrė 3 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų, už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą sumokėta 1 700 Lt, todėl šios išlaidos taip pat atlygintinos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje pateikti Pinigų priėmimo kvitai, Kasos pajamų orderio kvitai bei sąskaita už teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 63-67; t. 2, b. l. 38-39) patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3 700 Lt dydžio išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ne visi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apskaičiavimo ir pagrindimo lentelėje nurodyti dydžiai pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrįstomis laikytinos išlaidos, patirtos už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą (t. y. 1 200 Lt + 500 Lt), kliento konsultavimo, byloje esančių dokumentų analizės, pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje išlaidos iš esmės susijusios su ieškinio parengimu, todėl atskirai neskaičiuotinos. Taip pat priteistinos išlaidos, patirtos už atstovavimo parengiamajame teismo posėdyje (35 min.) bei teismo posėdyje (1 val. 25 min.), tačiau atsižvelgiant Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą maksimalų vienos atstovavimo valandos teisme dydį (8.18 p.), teismas sprendžia, kad už dalyvavimo teismo posėdyje (parengiamajame teismo posėdyje) maksimalus priteistinas dydis sudaro 300 Lt sumą (t. y. iš viso 2 val. x 1 000 Lt x 0,15). Išlaidoms už naujų rašytinių įrodymų rinkimą bei jų parengimą pateikti teismui, teismo vertinimu, taikytinas koeficientas už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu, parengimą (8.16 p.), todėl priteistina 120 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. y. 1 000 Lt x 0,12). Be to, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės interesus atstovavo advokato padėjėja, kuriai, vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu už jos teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijose nurodyto maksimalus užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apskaičiavimo pagrindimo lentelėje nurodytų darbų sąrašo (ne) pagrįstumą, į Rekomendacijoje nustatytus paslaugų už suteiktas teisines paslaugas maksimalius dydžius, į aplinkybę, kad ieškovės interesams atstovo advokato padėjėja, į tai, kad byla nesudėtinga, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovės patirtų išlaidų suma – 2 000 Lt bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra pagrįsta. Nesant ginčo dėl patenkintos ieškovės ieškinio dalies procentinės išraiškos dydžio (ieškovės ieškinys tenkintas 60 proc.), iš atsakovo ieškovei pagrįstai priteista 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Apeliantė už apeliacinio skundo paruošimą už advokato teisines paslaugas sumokėjo 900 Lt, atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą už advokato teisines paslaugas sumokėjo 1 714,88 Lt (t. 2, b. l. 121-122). Atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos patirtos vaiko interesų atžvilgiu, bylos esmė yra vaiko išlaikymo dydis ir tėvų išlaikymo pareigos paskirstymo klausimas, išlaikymas priteistas nuo 2014-10-15, o ne ieškovės prašomos 2014-09-24, šalims paliekamos jų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, t. y. tėvų turėtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos kiekvienai iš šalių ir kitai šaliai nepriteistinos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo priteisimo momento ir nustatyti, kad atsakovas A. B. dukters I. B. išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria po 500 Lt (144,81 Eur) kasmėnesinių išmokų laikotarpiu nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-10-15) iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                         Žibutė Budžienė

              Evaldas Burzdikas

              Leonas Jachimavičius