Civilinė byla Nr. 2-201-547/2019

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00219-2018-4

                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                               2.4.2.9.1; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 18 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

atsakovei S. S., atsakovų atstovei A. U., advokato padėjėjai G. D.,

nedalyvaujant atsakovui A. Ž.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos ir Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, 

                teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. ieškinį ir patikslintus ieškinius dėl suteikimo teisės atlikti veiksmus atsakovams: S. S. ir A. Ž., tretiesiems asmenims: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos ir Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė pateiktais patikslintais ieškiniais suformulavo savo galutinius reikalavimus ir prašo: 1) pripažinti teisę ieškovei R. G. be atsakovų  S. S. ir A. Ž. sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų pakeitimus (kadastrinius matavimus) pagal UAB Capital Matininkai parengtą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais,  esančių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylą; 2) pripažinti teisę ieškovei R. G. be atsakovų  S. S. ir A. Ž. sutikimo pagal 2018-01-15 deklaraciją apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą įregistruoti R. G.,  S. S. ir A. Ž. vardu lygiomis dalimis Nekilnojamojo turto registre ir kadastre gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), pakeitimus, ir naujai pastatytą kitą inžinerinį įrenginį (lauko tualetą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog tokį ieškinį ji iškėlė tik todėl, kad tokie nurodymai buvo duoti teismo kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje: šalys turėjo atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, įvertinti turtą ir tuomet tikslinti reikalavimus byloje. Kadangi atsakovai patys nesiėmė jokių veiksmų, todėl, būdama suinteresuota, ji ėmėsi veiksmų, tačiau atsakovai nesutinka.

Nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai, dalyvaujant šalims buvo atlikti 2017-12-29 ir šių matavimų pagrindu buvo suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Matavimų rezultatai buvo žinomi atsakovams, jiems taip pat buvo perduota kadastrinių matavimų byla. Tačiau atsakovams nesutinkant nuo 2018 metų sausio, byla iki šiol nepasirašyta, keliant dirbtinius ir nepagrįstus reikalavimus dėl bylos suformavimo.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovai nepagrįstai atsisako pasirašyti gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimų bylą bei atlikti pakeitimų registraciją. Toks atsakovų veikimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise.

Atsakovams kartu buvo pateikta pasirašyti 2018-01-15 deklaracija apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, nes atliekant paprastojo remonto darbus buvo atnaujintas ieškovės gyvenamasis kambarys, seniai sugriuvusio seno lauko tualeto vietoje pastatytas naujas kitos paskirties statinys (tualetas). Atsakovai atsisakė pasirašyti ir šią deklaraciją, tad ieškovė nurodė, kad ji neturi kito kelio, kaip kreiptis į teismą.

Ieškovė ieškinyje išdėstė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą: statyti naują statinį, rekonstruoti remontuoti patalpas, kai dėl to gali keistis dalys nuosavybėje, daikto valdymas ar naudojimo sąlygos, realizuojama bendru sutarimu su kitais nuosavybės teisės subjektais (CK4.75 straipsnio 1 dalis).

Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Aukščiausiasis Teismas suformavo šiose bylose praktiką, nurodydamas, jog bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą.

Ieškovė daro išvadą, jog atsakovai be jokių pateisinamų priežasčių atsisako pasirašyti suformuotos esamų statinių 2017-12-29 Nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylą ir 2018-01-15 deklaraciją apie statinio, jo dalies statybos užbaigimo, nes šiais matavimais tik užfiksuojama esama padėtis.  

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad į visus pakeitimus, t. y. į padidėjusias dalis bus prašoma nustatyti kiekvienam bendraturčiui nuosavybę į 1/3 dalį. Netikslumus plane matininkas visus ištaisė, atsižvelgęs į pastabas. Patys atsakovai jokių veiksmų nesiėmė, o šie darbai buvo būtini, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovai  S. S. ir A. Ž. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jie nesutinka su ieškovės ieškiniu.

Atsakovai atsiliepime patvirtina, kad kitoje tarp šalių vykstančioje byloje (dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo), šalys teismo nutartimi buvo įpareigotos atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini)  Kadastrinius matavimus bei suformuoti atliktų matavimų pagrindu šių nekilnojamųjų daiktų kadastrines bylas – atlikti jų teisinę registraciją.

Šalių susitarimu, kadastrinius matavimus buvo nutarta atlikti 2017-12-29, kurie ir buvo padaryti. Atsakovai nurodė, kad jų manymu, jie buvo klaidinami šių matavimų metu tiek ieškovės atstovo, tiek matininko, tačiau patvirtina, kad dalyvavo matavimuose. Atlikus kadastrinius matavimus, matininkas patikino, jog nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą paruoš per 2 savaites.

Atsakovas A. Ž. prašė matininko, kol jis neperžiūrės jo parengtos kadastrinių matavimų bylos patikrinimui į VĮ Registrų centras nesiųsti. Tačiau jau 2018-01-16 buvo gauta iš matininko parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, tačiau be jokių komentarų ar paaiškinimų. Tą pačią dieną ieškovė pateikė ir prašymą apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas: UAB ,,Aristofana“ kasos pajamų orderio kvitas ir VĮ Registrų centras apmokėjimo kvitas.

Atsakovai nurodė, kad 2018-02-05 matininkas pataisė bylą, pagal kai kurias jų nurodytas pastabas, tačiau ne visas. Atsakovų atstovė A. U. susitiko su matininku ir paklausus, kodėl byla nebuvo derinama su visais bendraturčiais kartu, o tik su vienu, jai paaiškino, kad jeigu derintų su visais, tai šios bylos niekados ir nebaigtų rengti, todėl jis vadovaujasi užsakovo reikalavimais ir be jos sutikimo jokių pakeitimų daryti negali.

Atsakovai nurodė, kad jie kreipėsi į ieškovę G. dėl patalpos, kuri kadastrinių matavimų byloje žymima indeksu 1-3, įvardijama kaip virtuvė, nors faktiškai naudojama ir kaip kambarys, nes joje yra miegama, bei kaip bus sprendžiamas palėpės matavimų ir naudojimo klausimas. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad palėpės patalpos neturėjo būti matuojamos, išskyrus atvejus, kai bendrojo naudojimo patalpa - pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Konkrečiu atveju nėra galimybės palėpę suformuoti kaip atskirą objektą, todėl kyla ginčas dėl palėpės patalpų suformavimo atskiru Nekilnojamojo turto objektu.

Atsakovai teikė dar visą eilę pastabų dėl suformuotos kadastrinių matavimų bylos ir matininkas, atsižvelgęs į pastabas keletą jų pataisė bei 2018-03-08 pateikė atsakovui A. Ž. pataisytą bylą.

Atsakovai nurodė, kad VĮ Registrų centras Alytaus filialo priimtame sprendime yra užfiksuotas padidėjęs gyvenamojo namo plotas nuo 86,41 kv. m. iki 130,06 kv. m. Tai neatitinka tikrovės, nes iš esmės gyvenamojo namo plotas nesikeitė. O šis plotas dirbtinai padidėjo po to, kai buvo išmatuotos palėpės patalpos, tai atitinkamai padidino ir namo vertę.

Atsakovai tvirtina, jog ieškovė niekada jiems nepateikė 2018-01-15 deklaracijos, nors jie ir prašė šį dokumentą pateikti.

Teismo posėdžio metu atsakovė  S. S. nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka ir ji palaikė visus savo atsiliepime išdėstytus motyvus. Ji nurodė, kad namo palėpė neturėjo būti matuojama, nes ji nėra įrengta. Planuose neatsispindi perstatyta krosnis, jos išmatavimai dabar kitokie. Atsakovė nurodė, kad viename name tokie trys nuolat konfliktuojantys bendraturčiai gyventi niekaip negali, prašė ieškinio netenkinti.

Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad remiantis Inspekcijos duomenų valdymo informacinėje sistemoje ,,Avilys“ (toliau – IS ,,Avilys“) atlikta paieška nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini), nei pagal ieškovės ir atsakovų vardus ir pavardes su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Inspekcija dėl nurodytų statinių nėra surašiusi kokių nors administracinių aktų ar priėmusi administracinių sprendimų. Taip pat Inspekcija nurodytame žemės sklype nėra atlikusi faktinių duomenų patikrinimo vietoje, nėra nustačiusi statinių matmenų, jų parametrų, netikrinusi statinių statybos teisėtumo.

Bendraturčiai turi pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo.

Vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba sutikimus. Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą statyti  statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl statybos darbų.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių ir statinių, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma registruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).

Trečiasis asmuo prašė ginčą spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Trečiasis asmuo Valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prieš paskutinį teismo posėdį  pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog R. G. kreipėsi į juos dėl sprendimo priėmimo ir buvo priimti 2 sprendimai prašymus atmesti. 2018-01-19 sprendime Nr. (1.17.6)R7-66 nurodoma, kad nekilnojamieji daiktai priklauso ne vienam, o keliems savininkams, todėl kadastro tvarkytojas gali keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turėdamas visų savininkų (bendraturčių) prašymą ar kitu būdu išreikštą valią – sutikimą keisti kadastro duomenis. Pradėjus lauko tualeto statybą buvo reikalingas bendraturčių sutikimas; atliekant gyvenamojo namo paprastą remontą, jam taip pat reikalingas bendraturčių sutikimas. Registrų centras nurodo, kad pateikta 2017-12-29 nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų ir tai yra kliūtis atlikti ieškovės prašomus veiksmus.

2018-01-22 sprendime Nr.(2.16.13)R5-26 nurodoma, kad turi būti pateiktas bendraturčių rašytinis susitarimas, nurodant kokiomis dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitenka po paprastojo remonto padidėjęs gyvenamasis namas, taip pat ir dėl ūkinių pastatų.

Registrų centras nurodė, kad minėtuose sprendimuose nurodytos aplinkybės trukdo nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti prašomus registravimo veiksmus, nėra pašalintos. Registro tvarkytojui nėra pateikta patikslinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, taip pat nėra pateikto prašymo dėl kadastro duomenų bylos išankstinės patikros atlikimo.

Liudytojas  R. J. paaiškino, kad jis atliko matavimus ieškovės užsakymu. Liudytojas nurodė, kad remonto darbų datą nurodo užsakovas, jie šių aplinkybių netikrina. Darydamas matavimus jis tik fiksuoja faktinę padėtį. Sienų konstrukcijų jeigu nesimato, pažymi pagal užsakovo suteiktą informaciją. Liudytojas nurodė, kad pastatas – pirtis registruotas yra kaip medinis pastatas, dabar – plytų, taip pat nurodė, kad šis pastatas žymimas kaip pagalbinis ūkio pastatas. Matininkas nurodė, kad tarp šalių yra ir atsidalijimo ginčas, todėl palėpę jis išmatavo, mano, jog tai būtina. Liudytojas nurodė, kad bylos jis neprivalo pateikti bendraturčiams, turi pateikti tik užsakovui. Jis taip pat nurodė, kad byla buvo pateikta Registrų centrui, tačiau tuo metu jis nebuvo pasirašęs elektroniniu parašu, todėl galėjo nematyti dokumentų.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys netenkinamas.

     Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011 nurodė: „CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarką ir sąlygas reglamentuojančio CK 4.80 str. 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši bendraturčio teisė reiškia, kad bendraturtis gali reikalauti atidalyti tik visą jam priklausančią daikto dalį, tokiu būdu siekdamas pakeisti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę kita privačios nuosavybės teisės rūšimi. Tokią išvadą patvirtina ir nuostata, kad esant ginčui, daiktas padalijamas natūra kiek tai galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tuo tarpu, kai daikto negalima padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, atidalijamasis bendraturtis (bendraturčiai) gauna kompensaciją pinigais. Bendraturčio atidalijimas iš bendro turto reiškia, kad tuo bendroji dalinė nuosavybė į daiktą atidalinto bendraturčio atžvilgiu yra nutraukiama“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-93/2015).

Taigi, teismas nagrinėdamas ir spręsdamas, ar atsakovei ir ieškovui priklausantis turtas gali būti atidalijamas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vadovavosi Kasacinio teismo praktikoje suformuluotais principais ir kriterijais. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės pateikto nekilnojamojo turto atidalijimo būdo, teismas vertino, ar (1) bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar (2) nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar (3) teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti. Teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

CK 4.75 str. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Išnagrinėjus bylą akivaizdu, kad tarp bendraturčių kilo nesutarimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, todėl ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmą (CK 4 knygos 80 straipsnio 1 dalis). 

Ieškovė R. G., siekdama įgyvendinti savo teisę atsidalinti (dėl kurios civilinė byla yra sustabdyta) bei siekdama racionalaus ir teisėto būdo išspręsti bendraturčių nuosavybės teisių padalinimo klausimus, po Kauno apygardos teismo nutarties ir Varėnos rajono apylinkės teismo nutarties ėmėsi iniciatyvos, siekdama atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus ir jų duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registre. Visiems šiems darbams yra reikalingas bendraturčių sutikimas, kadangi bendraturčiai nesutinka, ieškovė prašo leisti jai be bendraturčių sutikimo atlikti šiuos veiksmus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Ieškovė teismui pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopiją, kurioje nurodyta, jog ją parengė UAB Capital Matininkai matininkas  R. J. 2017-12-29.

Teismui buvo pateiktas VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2018-01-19 Sprendimas Nr. (2.17.6)R7-66, kuriame yra pažymima, kad R. G. kreipėsi dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo (pakeitimo) į nekilnojamojo turto kadastrą ir pateikė dokumentus (2018-01-15 deklaraciją apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą/statinio ir jo dalies patalpos paskirties pakeitimą Nr. 1, 2017-12-29 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą) ir įvertinus pateiktus dokumentus, buvo priimtas sprendimas prašymą atmesti. Nurodė, kad nekilnojamieji daiktai priklauso ne vienam, o keliems savininkams, todėl kadastro tvarkytojas gali keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turėdamas visų savininkų (bendraturčių ) prašymą ar kitu būdu išreikštą valią – sutikimą keisti kadastro duomenis. 2018-01-15 deklaracija apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą/ statinio ir jo dalis patalpos paskirties pakeitimą neatitinka įstatymo reikalavimų ir nėra tinkamas teisinis pagrindas nekilnojamųjų daiktų įrašymui, nes dėl lauko tualeto neužpildytas punktas – duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą. Gyvenamojo namo byloje užfiksuotas paprastasis remontas, kuriam atlikti reikalingas bendraturčių sutikimas. Pateikta 2017-12-29 nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro duomenų įstatymo reikalavimų. Byloje nenurodyta ūkinio pastato 12I1mp statybos rūšis; taip pat kadastro duomenų byloje nesutampa duomenys apie ūkinį pastatą 4I1m (statinių išdėstymo plane 4I1ž, o pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenyse 4I1m). Pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko įregistruotus duomenis pasikeitė 2017-12-29 kadastro duomenų byloje statinių – ūkinio pastato 4I1m ir ūkinio pastato 6I1m sienų medžiaga. Taip pat buvo pažymėta, kad Kadastro duomenų byla įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą turi būti pateikta elektroninio ryšio priemonėmis per Nekilnojamojo turto registro posistemę ,,Matininkas“.

Kaip jau buvo pažymėta, atlikus pirminę patikrą buvo nustatyta nekilnojamojo turto duomenų kadastro bylos trūkumai, kuriuos buvo privalu šalinti. Tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, kad tie trūkumai buvo pašalinti. 2019-01-09 teisme gautame dokumente VĮ Registrų centro Alytaus filialas patvirtina, kad 2018-01-19 sprendime Nr. (2.17.6)R7-66 ,,Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo“ ir 2018-01-22 sprendime Nr. (2.16.13.)R5-26 ,,Dėl fizinio asmens nuosavybės teisės į statinį įregistravimo/išregistravimo“ nurodytos aplinkybės, kurios trukdo nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti prašomus registravimo veiksmus, nėra pašalintos. Registro tvarkytojui nėra pateikta patikslinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, taip pat nėra prašymo dėl kadastro duomenų bylos išankstinės patikros atlikimo.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Minėto įstatymo 11 straipsnio 9 dalis nustatoma, kad matininko veiklos pažeidimu laikoma, kai matininkas nesilaiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų jo veiklos reikalavimų (vienas iš jų – matininkas savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais).

Tad byloje lieka nepaneigta aplinkybė, jog kadastrinių matavimų domenų byla nėra visiškai parengta, nes nustatyti trūkumai nėra pašalinti. Kad byla nebuvo pateikta pakartotiniam  patikrinimui, patvirtina Valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose.

Ieškinio dalykas yra leisti be bendraturčių sutikimo įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir kadastre gyvenamojo namo su priklausiniais kadastro duomenų pakeitimus pagal UAB Capital Matininkai parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Tad konkrečiu atveju yra labai svarbu, kad duomenys, kurie yra nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje būtų tikslūs ir aiškūs, kurie atitiktų įstatymo reikalavimus, nes priešingu atveju kadastro tvarkytojas negalės tų duomenų įregistruoti.

Be trečiojo asmens nurodytų kadastro duomenų bylos trūkumų, didelę abejonę kelia ir gyvenamojo namo palėpės patalpų išmatavimas. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 66, 77 ir 179 punktai pasisako dėl pastogės. Pastogė – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo (66 punktas). Byloje buvo nustatyta, jog pastogė nėra naudojama, ji nėra įrengta. Kaip paaiškino ieškovė R. G., jei nežinoma, kas pastogėje, nes ji neturi galimybių į ją patekti, o atsakovai nuolat name negyvena, lankosi tik šiltuoju metų laiku ir taip pat nurodė, kad pastogės niekas neįrengė. Taisyklių 77 punktas nurodo, kad pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jeigu pastogėje esančios patalpos yra įrengtos. Taisyklių 179 punkte nurodoma dar vienas atvejis: neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru kadastro objektu. Atskiru kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas. Teismas laiko, kad ištyrus byloje esančias aplinkybes neginčytinai nustatyta, jog šalių ginčo objektas – pastogė neįrengta, nebuvo prašymo formuoti ją atskiru kadastro objektu, todėl palėpės kadastriniai matavimai neturėjo būti daromi.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Kaip jau buvo pažymėta veiksmus, kaip turi būti atliekami kadastriniai matavimai reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nekilnojamojo turto kadastro nuostatai bei Taisyklės. Matininkas, atlikdamas matavimus, parengdamas bylas bei jas pateikdamas tikrinimui, turi vadovautis teisės aktų reikalavimais. Konkrečiu atveju nustatyta, jog matininkas nevykdė imperatyvių įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų, dėl ko ir šiuo metu yra likę neaiškumų, netikslumų dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, be to byla po nustatytų pirminių trūkumų neaišku ar buvo pataisyta, nes kontroliuojanti institucija nurodo, kad byla pakartotiniam tikrinimui iki 2019-01-09 nebuvo pateikta.

Todėl teismas daro išvadą, kad ieškinys negali būti patenkinamas, esant tiek neaiškių aplinkybių ir atmestinas dėl visų reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovės ieškinys netenkintas, tai jai neatlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

Atsakovai patyrė proceso išlaidų, kadangi jie turėjo atstovus byloje. Pagal byloje esančius dokumentus, atsakovai advokatei A. Skujytei išleido 200 Eur ir 800 Eur pasikeitus atstovei byloje. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas atstovė nurodė, kad 300 Eur sudaro susipažinimas su byla, pasikeitus atstovui ir konsultacijos suteikimas, 150 Eur – už klausimų parengimą trečiajam asmeniui, ir 350 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui bei dalyvavimas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Atsakovų atstovė buvo atvykusi į du teismo posėdžius.

Civilinės bylos nagrinėjimas vyko ilgai, t. y. nuo 2018 metų balandžio mėnesio. Pati ieškovė atstovams išleido beveik 800 Eur. Tad atsakovų pateikta suma neženkliai viršija pačios ieškovės išlaidas advokatams. Tai rodo, kad abiejų šalių išlaidos yra panašios, pagrįstos ir negali būti vertinamos per didelėmis, turint omenyje gan ilgą bylos nagrinėjimą, kartu teismas vertina, jog byloje nebuvo teisinių klausimų naujumo. Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dydžių atsakovų atstovų nurodytos sumos neviršija yra realios, šalims atvykti į posėdį reikėjo važiuoti iš Vilniaus į Varėną, kaip buvo nurodyta vyko 2 posėdžiai (dalyvaujant naujajai atstovei). Vadovaujantis Rekomendacijų I skyriaus 5 d. už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 procentų nurodyto maksimalaus užmokesčio. Todėl teismas vertina, kad pagal pateiktus dokumentus, įvertinus Rekomendacijų normas, 800 Eur suma (atsakovų išlaidos advokatams) yra pagrįsta ir priteistina iš ieškovės.

Bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 4. 75 straipsniu, CPK 259, 263-270 straipsniais

n u s p r e n d ė :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus euro) advokato atstovavimo išlaidų S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis.

Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,97 Eur (trylika euro 97 euro centus) pašto išlaidų,  valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660).

Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos  rūmų raštinę (111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja                                                                            Silvana Girdenienė