VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2020 m. gruodžio 7 d.

    Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Jolitai Rimai Puškorienei,

atsakovo atstovui advokatui Vytautui Kalmatavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių autocentras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trucks Market“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mokumo valdymo sprendimai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovas UAB „Kietaviškių autocentras“ (toliau tekste – ir Ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Trucks Market“ (toliau tekste – ir Atsakovas) 23 002,00 EUR turtinę žalą ir priteisti Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.    

2.       2020-11-13 teismui pateiktu papildomu prašymu (DOK-221738) Ieškovas taip pat prašo priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai 6,00 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

3.       Ieškovas nurodė, kad UAB „Kietaviškių autocentras“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus K. S., 2018-06-19 sudarė pirkimo-pardavimo sutartis dėl 14 transporto priemonių įsigijimo, už jas pilnai atsiskaitė tą pačią dieną. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius K. S. nurodė, kad 9 įsigytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) yra saugomos automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini), o jas galima atsiimti bet kada. UAB „Kietaviškių autocentras“ vadovui R. B. 2018-07-04 apie 12:00 val. nuvykus nurodytu adresu atsiimti įsigytų transporto priemonių, Atsakovo atstovas nurodė, kad transporto priemonių neatiduos, nes už automobilių saugojimą nėra atsiskaityta. Atsakovui buvo pateiktos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, patvirtinančios jų nuosavybės teisės perėjimą Ieškovui. Atsakovas priėmė sprendimą neatiduoti automobilių teisėtam savininkui ir tuomet, kai transporto priemonių savininkas yra nebe BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriems teikė automobilių saugojimo paslaugas, o Ieškovas. Ieškovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-19 sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl 14 transporto priemonių pirkimo-pardavimo už 20 000,00 EUR. Dalis pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatomų įsigyti automobilių buvo saugomos automobilių aikštelėje. Preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018-06-26 sumoka pardavėjui UAB „Kietaviškių autocentras“ 10 000,00 EUR dydžio avansą, kuris įskaičiuojamas į transporto priemonių kainą. Neįvykdžius pagrindinės sutarties dėl pirkėjo kaltės, avansas grąžinamas pirkėjui išskaičius iš jo netesybas arba pardavėjo nuostolius. Preliminaria sutartimi šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip 2018-07-04, kai transporto priemonės pristatomos pirkėjui (Sutarties 2.1 punktas). Preliminariojoje sutartyje numatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės Pagrindinė sutartis nesudaroma, atsako už visus kitos šalies patirtus nuostolius. Taip pat sutartyje numatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės pagrindinė sutartis nesudaroma, privalo sumokėti kitai šaliai 10 000,00 EUR dydžio baudą kitą dieną po to, kai sueina Pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Dėl Atsakovo neteisėtai sulaikytų devynių transporto priemonių, dėl kurių buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, Ieškovas negalėjo pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018-07-04 perleisti transporto priemonių ir užtikrinti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį vykdymo. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo UAB „Kietaviškių autocentras“ kaltės, transporto priemonės sutartu laiku nebuvo pristatytos pirkėjui, dėl ko patirta žala. Ieškovas, atsižvelgdamas į preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pagal 2018-07-07 pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 18/06 grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000,00 EUR dydžio avansinį mokėjimą ir pagal 2018-07-07 pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 18/07 sumokėjo 10 000,00 EUR dydžio netesybas. Dėl Atsakovo neteisėto Ieškovui nuosavybės teise priklausančių automobilių sulaikymo, Ieškovas neteko galimybės įvykdyti Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti netesybas dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo bei negavo pelno, kurį būtų gavusi nesant neteisėto automobilių sulaikymo. Bankroto administratorius UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ 2018-12-19 apmokėjo Atsakovui už transporto priemonių saugojimo paslaugas. Tik trečiajam asmeniui atlikus mokėjimus, Atsakovas leido Ieškovui pasiimti jam priklausančius automobilius. Atsižvelgiant į nurodytą, Ieškovas patyrė 23 002,00 EUR dydžio turtinę žalą, kurią sudaro: 10 000,00 EUR dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos netesybos, 13 002,00 EUR dydžio negautas pelnas (iš 20 000,00 EUR sutartimi numatytų gauti pajamų išskaičiuojama 9 numatytų parduoti automobilių 6 229,00 EUR įsigijimo išlaidos bei išskaičiuojamas 769,00 EUR pelnas, kuris gautas vėliau pardavus dalį automobilių kitiems pirkėjams – 13 002,00 EUR). Ieškovas pažymi ir tai, kad dėl Atsakovo neteisėto sulaikymo Ieškovui nepardavus Preliminariąja sutartimi numatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių, vėliau dalis šių automobilių buvo parduoti kitiems pirkėjams. Iš 9 automobilių, kurie turėjo būti parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu yra parduoti 6 bei gautas 769,00 EUR pelnas, kuris atskaitytas nurodant Ieškovo patirtą žalą.  

4.        Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo Ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (DOK-124656). Nurodo, kad tarp Atsakovo bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. M., 2016-10-18 buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 20161018 (toliau - ir Pasaugos sutartis). Be kita ko, minėta sutartis apėmė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių atlygintinio saugojimo paslaugas (Paslaugų sutarties Priedo Nr. 1 punktas 1.10). Taigi minėtos sutarties pagrindu susiklostė civiliniai pasaugos teisiniai santykiai. Pasaugos sutarties vykdymo metu pasikeitė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, tačiau naujasis bankroto administratorius Pasaugos sutarties nenutraukė. 2018-03-19 Atsakovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRMAR Nr. 06592 už automobilių saugojimo paslaugas bei ją 2018-03-19 paštu nusiuntė minėtam bankroto administratoriui. Kadangi minėta sąskaita nebuvo apmokėta, o transporto priemonės nebuvo pasiimtos, Atsakovas išrašė kreditinę sąskaitą dėl pirmiau paminėtos 2018-03-19 išrašytos sąskaitos anuliavimo. Minėtą kreditinę sąskaitą Atsakovas 2018-07-02 elektroniniu laišku nusiuntė bankroto administratoriui. Paminėtu elektroniniu laišku Atsakovo darbuotojas pasiteiravo, ar pas Atsakovą saugomos transporto priemonės yra parduotos, pasiteiravo apie transporto priemonių kainą. Atsakovas atsakymo į minėtą laišką negavo. Kadangi Ieškovui atvykus pasiimti Atsakovo saugomų transporto priemonių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsiskaitę su Atsakovu už minėtų transporto priemonių saugojimo paslaugas, todėl Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.840 straipsnio 5 dalimi, sulaikė jam perduotas saugoti transporto priemones iki tol, kol su juo bus atsiskaityta. Po minėto transporto priemonių sulaikymo pagal CK 6.840 straipsnio 5 dalį, t. y. nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d., Atsakovas komunikavo su bankroto administratoriumi dėl įsiskolinimo padengimo: jam buvo siunčiami priminimai apmokėti sąskaitas už transporto priemonių saugojimo paslaugas, tačiau už paslaugas nebuvo atsiskaityta. Tik Atsakovui geranoriškai pasiūlius pritaikyti nuolaidą už suteiktas pasaugos paslaugas, bankroto administratorius sutiko su tokiu pasiūlymu bei paprašė išrašyti sąskaitą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimą vykdančiai UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Minėta sąskaita buvo apmokėta 2018-12-19. Tą pačią dieną, kai Atsakovas gavo apmokėjimą už paslaugas, Atsakovas elektroniniu paštu bankroto administratoriui nurodė, kad saugomos transporto priemonės gali būti pasiimtos. Atsakovo teigimu, Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neįrodė, kad egzistuoja visos Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl Ieškovo ieškinys turi būti atmestas. Ieškovo teigimu, vadovaujantis CK 6.830 straipsnio 1 dalyje pateikiama pasaugos sutarties samprata, pasaugos davėjas neprivalo būti perduodamo saugoti daikto savininku. Pažymi, kad CK nuostatos, reglamentuojančios pasaugos teisinius santykius, nenumato, kad daikto saugotojas neturi teisės pasinaudoti daikto sulaikymo teise tais atvejais, kai daikto davėjas, po daikto perdavimo saugoti, perleidžia kitam asmeniui nuosavybės teisę į paminėtą daiktą. Įstatymas nenumato, kad CK 6.840 straipsnio 5 dalyje nustatyta daikto sulaikymo teise daikto saugotojas gali pasinaudoti tik tada, kai daikto davėjas yra perduoto saugoti daikto savininku. Sistemiškai aiškinant CK 6.832 straipsnio 2 dalį bei CK 6.840 straipsnio 5 dalį, daro išvadą, kad daikto saugotojas turi teisę sulaikyti jam perduotą saugoti daiktą iki tol, kol neatsiskaitys daikto davėjas nepriklausomai nuo to, ar daikto sulaikymo metu daikto davėjas yra sulaikyto daikto savininku, nes CK 6.840 straipsnio 5 dalyje yra numatytas specialus atvejis, kada galima pasinaudoti daikto sulaikymo teise. Priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos piktnaudžiauti teise, nes siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasaugos davėjui perdavus saugoti daiktą, užtektų perleisti minėto daikto nuosavybės teisę, kad minėto daikto atžvilgiu nebegalėtų būti taikomas daikto sulaikymas. Taigi Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nes pasinaudojo CK 6.840 straipsnio 5 dalyje nustatyta specialia daiktų sulaikymo teise. Atitinkamai Ieškovas, kaip naujasis sulaikytų daiktų savininkas, neturėjo teisinio pagrindo gintis nuo minėtų transporto priemonių sulaikymo, motyvuodamas tuo, kad daiktų sulaikymo metu jis jau buvo daiktų savininkas ir neturėjo skolinių įsipareigojimų daiktų valdytojui, t. y. sulaikiusiam daiktus asmeniui (Atsakovui). 

5.       Ieškovas 2020-07-17 pateikė dubliką (DOK 138593), kuriuo prašo Ieškovo ieškinį patenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad pats Atsakovas atsiliepime (11 pastraipa) nurodo, kad 2018-07-04 Ieškovui atvykus atsiimti automobilių iš saugomų automobilių aikštelės, tapo žinoma, kad Ieškovas yra teisėtas saugomų automobilių savininkas bei apie automobilių nuosavybės teisės perėjimą Ieškovui patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius. Vis dėlto, pats Atsakovas patvirtina, kad automobilius atiduoti Ieškovui atsisakė iki bankroto administratorius atliks mokėjimą už suteiktas paslaugas, t. y. Atsakovas sąmoningai sulaikė Ieškovui priklausančius automobilius dėl trečiojo asmens, neturinčio jokių teisių į automobilius, įsipareigojimų Atsakovui įvykdymo. Maža to, pats Atsakovas atsiliepime pareiškė, kad pareiga bankroto administratoriui atlikti mokėjimą už automobilių saugojimą 2018-07-04 nebuvo kilusi, nes tuo metu Atsakovas bankroto administratoriui nebuvo už suteiktas paslaugas pateikęs sąskaitos apmokėjimui bei nebuvo suėjęs tokio mokėjimo įvykdymo terminas. Taigi Atsakovas sulaikė automobilius neturėdamas reikalavimo teisės ne tik į Ieškovą, bet ir į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat Atsakovas sulaikymo teise pasinaudojo sulaikydamas Ieškovui, o ne Atsakovo galimai skolininkui priklausantį turtą. Atsakovas nurodo, kad sulaikymas laikytinas teisėtu pagal CK 6.840 straipsnio 5 dalį, tačiau su tuo negalima sutikti, kadangi ši teisės norma nesuteikia galimybės sulaikyti trečiajam asmeniui, kurio atžvilgiu nereiškiami jokie reikalavimai, nuosavybės teise priklausantį turtą. Nesant Atsakovo neteisėto sulaikymo, Ieškovas ieškiniu prašomos atlyginti žalos būtų nepatyręs, bei būtų įvykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“.  

6.       Atsakovas pateikė tripliką (DOK-148327). Atsakovo vertinimu, CK 6.840 straipsnio 5 dalies pagrindu, daikto saugotojas turi teisę sulaikyti saugomą daiktą nepriklausomai nuo to, kad neturi reikalavimo teisės į sulaikyto daikto savininką. Byloje nėra ginčo, kad tarp Atsakovo bei bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2016-10-18 Paslaugų teikimo sutartis laikytina atlygintine pasaugos sutartimi. CK 6.840 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pasaugos sutartis yra atlygintinė, davėjas privalo sumokėti saugotojui atlyginimą pasibaigus saugojimui. Šalys gali susitarti, kad atlyginimas bus mokamas dalimis periodiškai, pasibaigus sutartyje nustatytam periodui. Taigi įstatymas numato pasaugos davėjo pareigą sumokėti saugotojui atlyginimą pasibaigus saugojimui, jeigu tarp šalių buvo sudaryta atlygintinė pasaugos sutartis. CK 6.840 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad saugotojas turi teisę sulaikyti perduotą jam saugoti daiktą tol, kol davėjas su juo neatsiskaitys. Taigi įstatymų leidėjas yra numatęs specialų atvejį, kada galima pasinaudoti daikto sulaikymo teise, t. y. esant sudarytai atlygintinei pasaugos sutarčiai, daikto saugotojas turi teisę sulaikyti jam perduotus saugoti daiktus tol, kol daiktų davėjas su juo atsiskaitys. Pažymi, kad CK nuostatos, reglamentuojančios pasaugos teisinius santykius, nenumato, kad daikto saugotojas neturi teisės pasinaudoti daikto sulaikymo teise tais atvejais, kai daikto davėjas, po daikto perdavimo saugoti, perleidžia kitam asmeniui nuosavybės teisę į minėtą daiktą. Taip pat, įstatymas nenumato, kad CK 6.840 straipsnio 5 dalyje nustatyta daikto sulaikymo teise daikto saugotojas gali pasinaudoti tik tada, kai daikto davėjas yra perduoto saugoti daikto savininku. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar daikto davėjas yra perduoto saugoti daikto savininkas, ar ne, daikto saugotojas turi teisę gauti atlygį iš daikto davėjo už suteiktas pasaugos paslaugas. Pažymi, kad CK 6.840 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad daikto saugotojas turi teisę sulaikyti perduotą jam saugoti daiktą iki tol, kol davėjas su juo atsiskaitys, t. y. pagal įstatymą daikto sulaikymo teisė siejama būtent su daikto davėjo pareiga atsiskaityti už pasaugos paslaugas. Tuo pačiu sistemiškai aiškinant CK 6.832 straipsnio 2 dalį bei 6.840 straipsnio 5 dalį, Atsakovas daro išvadą, kad daikto saugotojas turi teisę sulaikyti jam perduotą saugoti daiktą iki tol, kol neatsiskaitys daikto davėjas nepriklausomai nuo to, ar daikto sulaikymo metu daikto davėjas yra sulaikyto daikto savininku. Daro išvadą, kad atlygintinių pasaugos teisinių santykių atveju daikto sulaikymo teisės įgyvendinimui nėra svarbu, kam nuosavybės teise priklauso sulaikomas daiktas ir ar daikto saugotojas turi reikalavimo teisę į sulaikomo daikto savininką. Daikto sulaikymo teisės įgyvendinimui pakanka tos aplinkybės, kad daikto davėjas neatsiskaito už daikto pasaugos paslaugas. Atsakovo vertinimu, Ieškovas dublike nepaneigė Atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų, kad Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad būtent dėl to, kad Atsakovas sulaikė saugomas transporto priemones, Ieškovas negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-06-19 Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. 

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ 2020-09-01 pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-167998). Nurodė, kad trečiasis asmuo visiškai palaiko ieškinį ir juo pareikštus reikalavimus. Pažymi, kad Atsakovas neturėjo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo sulaikyti Ieškovui priklausantį turtą. Nurodo, kad sutartimi tarp šalių sukurti pasaugos teisiniai santykiai sieja Atsakovą ir trečiąjį asmenį, tačiau Ieškovui, kuri nėra šios sutarties šalimi, sutarties nuostatos teisinės galios neturi bei nesukuria Ieškovui jokių pareigų atlikti mokėjimus už transporto priemonių saugojimą bei Ieškovo nuosavybės teisė negali būti apribota trečiajam asmeniui neatlikus mokėjimų pagal sutartį.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8.       Teismo posėdžio metu Ieškovo atstovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad Ieškovas įsigijo iš bankrutuojančios įmonės automobilius, pilnai atsiskaitė su bankroto administratoriumi, atvyko į saugojimo aikštelę, tačiau šių automobilių Ieškovui neatidavė. Atsakovas atsisakė grąžinti automobilius dėl nesuprantamų priežasčių. Atsakovo piktybiškumas buvo akivaizdus, nes Atsakovas negali neatiduoti automobilių jų teisėtam savininkui. Ieškovas pilnai atsiskaitė bankroto administratoriui už transporto priemones. Jis buvo sąžiningas, teisėtas įgijėjas, o dėl neteisėtų Atsakovo veiksmų buvo patirta žala.

9.       Teismo posėdžio metu Atsakovo atstovas nurodė, kad nesutinka su pareikštais reikalavimais. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo santykiuose yra svarbus objekto perdavimo momentas, šalys tai turi aptarti sutartyje. Tuo atveju, jei tai nėra aptarta sutartyje, tuomet objektas laikomas perduotas ir nuosavybė pereina nuo perdavimo momento. Kaip tik ši pirkimo-pardavimo santykių dalis ir nebuvo šalių aptarta ir pardavėjas bankrutuojanti įmonė pirkėjui arba neatskleidė apie esamą padėtį, arba pirkėjas (Ieškovas) apie tai nerašo. Taigi nutylima pardavėjo pareiga (vykdant pirkimo-pardavimo sutartį) pranešti, kad automobiliai yra saugojami atitinkamoje vietoje, kad buvo sudaryta Pasaugos sutartis, ir kad joje numatyta, kad už automobilių saugojimą atsiėmimo metu turi būti atsiskaityta. Taip pat preziumuojama, kad šalims turi būti žinomos CK nuostatos, kur yra nurodyta, kad jei su saugotoju nėra atsiskaityta norint atsiimti daiktą, saugotojas turi teisę sulaikyti daiktą iki atsiskaitymo su juo momento. Jei šalys būtų tinkamai vykdžiusios pirkimo-pardavimo sutartį, tokių problemų nebūtų kilę. Atsakovas vadovaujasi CK normomis, kurios reglamentuoja pasaugos sutartį, taip pat paslaugų teikimo sutartimi, pagal kurią Atsakovui buvo perduoti saugoti automobiliai. Pasaugos sutartis turi specifinį elementą, saugantį nuo nesąžiningo daikto davėjo veiksmų, t. y. daiktas grąžinimas iš saugojimo tik atsiskaičius už saugojimo paslaugas. Taigi Atsakovas elgiasi tiek pagal teisės aktais jam suteiktas teises, tiek elgdamasis pagal Pasaugos sutartį.  

k o n s t a t u o j a:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Atsakovo ir bankrutuojančios (šiuo metu - išregistruotos iš Juridinių asmenų registro) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-18 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (toliau – ir Pasaugos sutartis) (atsiliepimo DOK-124656, pateikto 2020-06-29, priedas Nr. 10). Ši sutartimi, be kita ko, numatyta ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių atlygintinio saugojimo paslaugos (Sutarties Priedo Nr. 1.10 punktas).

11.       Iš byloje esančio 2016-10-18 perdavimo-priėmimo akto nustatyta, kad paminėtos sutarties pagrindu Atsakovas jo valdomoje aikštelėje saugojo šias BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus perduotas 9 transporto priemones: (duomenys neskelbtini).

12.       Ieškovas, atstovaujamas vadovo R. B., ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus K. S., 2018-06-19 sudarė pirkimo-pardavimo sutartis dėl aukščiau paminėtų transporto priemonių.

13.        Byloje nėra ginčo, kad 2018-07-04 į Atsakovo valdomą saugojimo aikštelę atvyko UAB „Kietaviškių autocentras“ atstovai ir nurodė, kad nori atsiimi Atsakovo saugomas transporto priemones. Ieškovui atvykus pasiimti Atsakovo saugomų transporto priemonių, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu nebuvo atsiskaitę su Atsakovu už minėtų transporto priemonių saugojimo paslaugas. Todėl Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.840 straipsnio 5 dalimi, sulaikė jam perduotas saugoti transporto priemones iki tol, kol su juo bus atsiskaityta.  

14.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar Atsakovas turėjo teisinį pagrindą, remiantis CK 6.840 straipsnio 5 dalimi, sulaikyti pas Atsakovą saugotas transporto priemones. Ieškovo teigimu, paminėta įstatymo nuostata nesuteikia teisės sulaikyti trečiajam asmeniui, kurio atžvilgiu nėra reiškiami jokie reikalavimai, nuosavybės teise priklausančio turto. Atsakovas nurodo, kad tokią sulaikymo teisę turėjo, nes atlygintinių pasaugos teisinių santykių atveju daikto sulaikymo teisės įgyvendinimui nėra svarbu, kam nuosavybės teise priklauso sulaikomas daiktas ir ar daikto saugotojas turi reikalavimo teisę į sulaikomo daikto savininką, daikto sulaikymo teisės įgyvendinimui pakanka tos aplinkybės, kad daikto davėjas neatsiskaito už daikto pasaugos paslaugas.

Dėl daikto sulaikymo (ne)pagrįstumo.      

15.       Įstatyme įtvirtinta teisė asmeniui ginant savo civilines teises panaudoti savigyną. Jos įgyvendinimą reglamentuojančio CK 1.139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savigyna leidžiama tik šio kodekso nustatytais atvejais. Taigi savigyna yra įteisintas, t. y. įstatymu pagrįstas ir tik jo nustatytais atvejais taikomas, prievartinis savo teisės įgyvendinimas jėga. Viena iš civilinės teisės reglamentuojamų savigynos priemonių – tai daikto sulaikymo teisė.

16.       Dėl savo pobūdžio, kad ji įgyvendinama asmens valia ir nuožiūra, o tai kelia didesnę riziką pažeisti kitų asmenų teises, savigyna leidžiama ribotai. Viena, savigyna ir daikto sulaikymo teise galima pasinaudoti tik įstatymo nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad savavališka, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, savigyna nėra leidžiama. Antra, savigyna naudojamasi pagal įstatyme nustatytas sąlygas. Naudojimosi šia teise atvejus gali nustatyti prievolinės ir (ar) kitos teisės normos, o šios teisės turinį ir įgyvendinimo tvarką reglamentuoja daiktinės teisės normos. Dėl tokios prigimties ir reglamentavimo sulaikymo teisė kaip vienas iš savigynos teisinių būdų yra traktuojama ir kaip prievolinių teisių užtikrinimo priemonė, ir kaip daiktinė teisė. Tai reiškia, kad ji turi šių abiejų teisinių institutų bruožų.

17.       Prievoliniuose santykiuose kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą įtvirtinta CK 6.69 straipsnyje. Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę (nurodyto straipsnio 1 dalis). Sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos (šio straipsnio 2 dalis).

18.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuotas daiktinės teisės normų (CK 4.229-4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013). 

19.       Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos sulaikymo teisei realizuoti, t. y. kreditorius (Atsakovas) pagrįstai pasinaudojo daikto sulaikymo teise iki daikto davėjas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už transporto priemonių saugojimo paslaugas.

20.       Visų pirma, nagrinėjamu atveju kreditorius (daikto valdytojas) – Atsakovas, turėjo reikalavimo teisę į skolininką (pradinį transporto priemonių savininką) BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jau minėta, tarp Atsakovo ir bankrutuojančios (šiuo metu – išregistruotos iš Juridinių asmenų registro) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-18 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (atsiliepimo DOK-124656, pateikto 2020-06-29, priedas Nr. 10). Byloje nėra ginčo, kad šia sutartimi, be kita ko, numatyta ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių atlygintinio saugojimo paslaugos, tarp Atsakovo ir pradinio transporto priemonių savininko (BUAB „(duomenys neskelbtini)“) susiklostė atlygintiniai pasaugos teisiniai santykiai.    

21.       CK 6.830 straipsnio 1 dalis numato, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jei tai nustatyta sutartyje. Pagal šalių susitarimą pasaugos sutartis gali būti gali būti atlygintinė arba neatlygintinė (CK 6.830 straipsnio 2 dalis).

22.       Nagrinėjamu atveju Pasaugos Sutartyje numatyta, kad kai paslaugų gavėjas atsiima saugomas transporto priemones iš paslaugų teikėjo, paslaugų gavėjas moka paslaugų teikėjui transporto priemonės saugojimo ir priežiūros darbų mokestį, numatytą sutarties 1.10.1 ir 1.10.2 punktuose (Sutarties Priedo Nr. 1.10 punktas). Ginčo, kad pasaugos (transporto priemonių saugojimo) paslauga buvo suteikta, nagrinėjamoje byloje nėra. Aplinkybė, kad transporto priemonių atsiėmimo metu (2018-07-04), nebuvo atsiskaityta už suteiktas paslaugas, taip pat nėra ginčijama. Todėl darytina išvada, kad pradinis daikto davėjas turėjo pareigą už suteiktas paslaugas pagal sutartį apmokėti (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, nagrinėjamu atveju Atsakovas turėjo reikalavimo teisę į skolininką BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

23.       Antra aukščiau paminėta sulaikymo teisės sąlyga – reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs). Įstatymas numato, kad jeigu pasaugos sutartis yra atlygintinė, davėjas privalo sumokėti saugotojui atlyginimą pasibaigus saugojimui. Šalys gali susitarti, kad atlyginimas bus mokamas dalimis periodiškai, pasibaigus sutartyje numatytam periodui (CK 6.840 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Pasaugos sutarties 1.10 punktas daiktų (transporto priemonių) davėjo pareigą apmokėti už suteiktas saugojimo paslaugas sieja su transporto priemonių atsiėmimo momentu. Taigi šiuo atveju tiek įstatymas, tiek Pasaugos sutartis numato, kad pasibaigus saugojimui daikto davėjas privalo atsiskaityti su daikto saugotoju, kai yra sudaroma atlygintinė pasaugos sutartis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Ieškovui atvykus 2018-07-04 pas Atsakovą pasiimti pastarojo saugotų transporto priemonių, už transporto saugojimo paslaugas nebuvo apmokėta. Byloje nėra ginčo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ atsiskaitė vėliau – tiek Ieškovas ieškinyje, tiek Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad už transporto priemonių saugojimo paslaugas buvo apmokėta 2018-19-19. Todėl darytina išvada, kad Atsakovas tuo metu, kai sulaikė daiktus, turėto teisę reikalauti apmokėti už suteiktas transporto priemonių saugojimo paslaugas.

24.       Trečia, kreditorius teisėtai valdė skolininkui priklausiusį daiktą ir ši valdymo teisė nebuvo pasibaigusi. Kaip jau minėta, Atsakovas valdė transporto priemones Pasaugos sutarties pagrindu. Pasaugos sutartis nebuvo nutraukta, nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo šioje dalyje, kadangi susiklostė tokia situacija, kuomet Pasaugos sutarties sudarymo metu transporto priemonių savininkas buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Ieškovui 2018-06-19 sudarius pirkimo-pardavimo sutartį pasikeitė šių transporto priemonių savininkas. Transporto priemonių atsiėmimo metu (2018-07-04) savininkas buvo Ieškovas. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar sulaikymo teisė seka paskui daiktą.

25.       Nagrinėjamoje byloje Ieškovas, teigdamas, kad jam nuosavybės teise įsigijus transporto priemones, Atsakovas neturėjo teisės sulaikyti transporto priemonių, remiasi tuo, kad įstatymo nuostata nesuteikia teisės sulaikyti trečiajam asmeniui, kurio atžvilgiu nėra reiškiami jokie reikalavimai, nuosavybės teise priklausančio turto. Ieškovas vadovaujasi CK 4.299 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, numatančia, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Taigi, Ieškovo nuomone, būtent ši įstatymo nuostata nesuteikia teisės sulaikyti trečiajam asmeniui, kurio atžvilgiu nėra reiškiami jokie reikalavimai, nuosavybės teise priklausančio turto.

26.       Ieškovas šiame kontekste taip pat remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje buvo sprendžiamas žalos, padarytos dėl netinkamo turto saugojimo, atlyginimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013). Kasacinis teismas paminėtoje civilinėje byloje išaiškino, kad kreditorius sulaikė ne skolininkui, o trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį ieškovui lizingo sutarčių pagrindu perduotą naudotis ir valdyti daiktą (medienos apdirbimo įrangą). Tai reiškia, kad kreditorius, sulaikydamas ne skolininkui priklausantį daiktą, pasirinko šiuo atveju neleistiną savo pažeistų teisių gynimo būdą.  

27.       Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Ieškovo nurodytos ir cituojamos kasacinės instancijos teismo civilinės bylos ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovo cituojamoje byloje kreditoriaus buvo sulaikytas turtas, kuris skolininkui nuosavybės teise niekada ir nepriklausė (Ieškovo cituojamoje byloje kreditorius sulaikė lizinguojamą daiktą, kuris visuomet priklausė lizingo davėjui). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje susiklostė kita faktinė situacija, kuomet Pasaugos sutarties sudarymo metu daikto tuometinis savininkas buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, vėlesnėje daiktų saugojimo eigoje daikto savininkas pasikeitė – 2018-06-19 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu naujuoju daikto savininku tapo Ieškovas.

29.       Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis). Daiktinės teisės atsiranda ir pasibaigia įstatyme numatytais atvejais ir pagrindais. Sulaikymo teisės pabaigą reglamentuoja CK 4.235 straipsnis. Skolininkas, pateikęs adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, turi teisę reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam (CK 4.235 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisė baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teisę, išskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas išnuomojamas arba įkeičiamas kitiems asmenims (nurodyto straipsnio 2 dalis).

30.       Teismo vertinimu, ginčo atveju aktuali kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar kreditorius turi teisėtą pagrindą naudotis daikto sulaikymo teise prieš naująjį daikto savininką, atsižvelgiant į teisių ir pareigų perėmimą, ir, atitinkamai, ar naujasis daikto savininkas turi teisę apsiginti nuo daikto sulaikymo remdamasis tuo, kad naujasis daikto savininkas ir neturi skolinių įsipareigojimų daikto valdytojui, t. y. sulaikiusiam daiktą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

31.       Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodyta, kad daikto sulaikymui, kaip vienai iš daiktinių teisių, yra būdingi daiktinių teisių bruožai: absoliutumas, ryšys su daiktu, sekimas. Daiktinės teisės absoliutumas reiškia, kad daiktinės teisės turėtojo teisės niekas neturi teisės pažeisti. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims. Daiktinės teisės yra susijusios su daiktu, o ne su asmeniu. Šios teisės seka paskui daiktą. Tai reiškia, kad sekdama paskui daiktą, po savininko pasikeitimo, ši teisė, kaip susieta su daiktu, nenustoja galios vien dėl savininko pasikeitimo, t. y. ji galioja ir naujajam savininkui, išskyrus atvejus, jeigu dėl konkretaus perleidimo pagrindo įstatymas reglamentuoja, kad sulaikymo teisė pasibaigia (pavyzdžiui, CPK 748 straipsnis). Ši teisė pasibaigia konkrečiais įstatyme numatytais pagrindais. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatas perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, kad jeigu perleidžiamas daiktas yra apsunkintas sulaikymo teise, tai ji kaip daikto suvaržymas, pereina naujajam savininkui. Daikto sulaikymas nėra kliūtis perleisti daiktą, tai nėra turto areštas ar panašaus pobūdžio nuosavybės ar panašaus pobūdžio nuosavybės teisės ar disponavimo daiktu suvaržymas <...>. Daikto sulaikymo teise prieš skolininką besinaudojantis teisėtas valdytojas šia teise gali naudotis prieš naująjį daikto savininką, kuris po daikto perleidimo yra daikto sulaikymo teisės suvaržymo perėmėjas. Jis neturi teisės apsiginti nuo daikto sulaikymo tuo, kad yra daikto savininkas ir neturi skolinių įsipareigojimų daikto valdytojui, t. y. sulaikiusiam daiktą asmeniui. Kreditorius turi teisėtą pagrindą naudotis daikto sulaikymo teise prieš naująjį daikto savininką, atsižvelgiant į teisių ir pareigų perėmimą ir sulaikymo teisės sekimą, jeigu daikto savininkas turėjo galiojantį skolinį įsipareigojimą kreditoriui, buvo kreditoriui perdavęs daiktą ir iki daikto perleidimo naujajam savininkui kreditorius jau buvo sulaikęs daiktą. Tai reikštų, kad daikto sulaikymo teisė atsirado ir buvo panaudota prieš skolininką, kuris buvo daikto savininkas. Dėl sekimo požymio, kaip minėta, daikto savininko pasikeitimas savaime nepanaikina šios daiktinės teisės, jeigu nėra įstatyme nustatyto daikto sulaikymo teisės pasibaigimo pagrindo, todėl daikto sulaikymas gali būti panaudotas prieš asmenį, kuris perėmė daiktą. Sulaikymo teisė tokiu atveju išlieka, iki atsiras įstatymo nustatytas pagrindas jai pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

32.       Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, Ieškovas įgijo nuosavybės teisę tuomet, kai Atsakovas teisėtai, Paslaugų teikimo sutarties pagrindu nuo 2016-10-18 valdė devynias transporto priemones (teikė šių transporto priemonių saugojimo paslaugas). Kaip jau nustatyta, Atsakovas turėjo reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, ši teisė buvo vykdytina, nes BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti su Atsakovu pastarajam baigus teikti transporto priemonių saugojimo paslaugas (kas, kaip jau minėta, ir buvo numatyta sutartyje). Tuo tarpu aplinkybė, kad daikto valdymo (saugojimo) metu pasikeitė daikto (daiktų) savininkas, neeliminuoja teisėto daikto valdytojo (saugotojo) teisės sulaikyti šio daikto iki su juo bus atsiskaityta, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta įstatyme numatytų aplinkybių, sąlygojančių daikto sulaikymo pagrindų pasibaigimą.

33.       Daiktinė teisė – absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis). Daiktinės teisės atsiranda ir pasibaigia įstatyme nustatytais atvejais ir pagrindais. Sulaikymo teisės pabaigą reglamentuoja CK 4.235 straipsnis. Skolininkas, pateikęs adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, turi teisę reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam (CK 4.235 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisė baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teisę, išskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas išnuomojamas arba įkeičiamas kitiems asmenims (nurodyto straipsnio 2 dalis).

34.       Nagrinėjamu atveju Atsakovo transporto priemonių valdymo praradimo faktas nėra konstatuotas. Priešingai, kaip jau minėta, byloje nekilo ginčo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui 2018-12-19 atsiskaičius su Atsakovu už saugojimo paslaugas, daikto sulaikymo teise Atsakovas nebesinaudojo ir leido Ieškovui atsiimti jo įsigytas transporto priemones. Šią faktinę aplinkybę patvirtina Atsakovo 2019-01-02 bankroto administratoriui adresuotas elektroninis laiškas, kuriame teiraujamasi, kada Ieškovas atsiims pas Atsakovą saugomas transporto priemones (atsiliepimo, pateikto 2020-06-29 DOK-124656, priedas). Byloje taip pat nėra nustatyta, kad skolininkas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (ar naujasis daikto įgijėjas) būtų pateikę Atsakovui adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą. Todėl daikto savininko pasikeitimo po to, kai atsirado teisė į daikto sulaikymą, sulaikymo teisė, kaip daiktinė teisė dėl sekimo požymio, šiuo atveju nenustojo galios, o perėjo paskui daiktą ir dėl to kreditoriaus (šiuo atveju Atsakovo) galėjo būti taikoma naujajam daikto savininkui nuosavybės teise priklausančiam daiktui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant nustatyto įstatyme įtvirtinto pagrindo šiai teisei pasibaigti, Atsakovo pozicija, kad sulaikymo teisė galiojo ir pagrįstai buvo taikoma Ieškovui nuosavybės teise priklausantiems daiktams, iki buvo atsiskaityta už perduotus daiktus, laikytina pagrįsta ir įrodyta (CPK 178 straipsnis).

35.       Priešingas aiškinimas, nei nurodyta sprendimo 32, 34 punktuose, sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teise, nes siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, daiktų davėjui perdavus saugoti daiktą, pakaktų perleisti šio daikto nuosavybės teisę, kad minėto daikto atžvilgiu nebegalėtų būti taikomas daikto sulaikymas. Teismo vertinimu, tai reikštų Atsakovo, kaip kreditoriaus, neproporcingą ir neadekvatų savigynos teisės, apie kurią minėta Sprendimo 15, 16 punktuose, apribojimą.

36.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Atsakovas teisėtai pasinaudojo sulaikymo teise prieš naująjį daiktų (transporto priemonių) savininką – Ieškovą. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nes teisėtai pasinaudojo CK 6.840 straipsnio 5 dalyje nustatyta daiktų sulaikymo teise. Nenustačius Atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas nepasisako dėl kitų įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37.       Teismas taip pat nepasisako ir dėl 2018-06-19 preliminarios sutarties galimo fiktyvumo, kadangi šios sutarties teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, t. y. nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia.

38.       Esant nurodytam, Ieškovo ieškinys, neįrodžius būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų,  Atsakovo veiksmų neteisėtumo pasinaudojant sulaikymo teise, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40.       Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė iš viso 4 398,35 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-222197, 2020-11-16 pateikto prašymo priedai).

41.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).

42.       Pažymėtina, kad Atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamu atveju neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Nagrinėjamu atveju Atsakovo atstovas rengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalyvavo teismo posėdyje. Taigi įvertinus ginčo dalyką, advokato darbo laiko ir sąnaudas, taip pat bylos sudėtingumą, atmetus ieškinį, teismo vertinimu, Ieškovas Atsakovui turi atlyginti visas Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš Ieškovo Atsakovo naudai priteistina iš viso 4 398,35 EUR bylinėjimosi išlaidų, Atsakovo patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

43.       Teismas byloje patyrė 4,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios neviršija minimalios į valstybės biudžetą priteistinos sumos dydžio, todėl iš Ieškovo į valstybės biudžetą nėra priteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių autocentras“ ieškinį.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių autocentras“, juridinio asmens kodas 302586134, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trucks Market“, juridinio asmens kodas 302251463, naudai pastarojo patirtų 4 398,35 EUR (keturi tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Lina Greičiūtė-Petrauskienė