Civilinė byla Nr. e2-28526-1094/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22844-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4;

2.3.3.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,

sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,

dalyvaujant ieškovei D. G., ieškovės atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei,

trečiajam asmeniui R. N.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Babravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui M. G. (M. G.) dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo – R. N., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė D. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas M. G. (M. G.) nėra nepilnamečio L. G., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas, vaikas, sūnus), biologinis tėvas; panaikinti nepilnamečio L. G. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, kad vaiko tėvas yra M. G. (M. G.); 2) nustatyti, kad nepilnamečio vaiko L. G. tėvas yra trečiasis asmuo R. N.; 3) pakeisti nepilnamečio L. G. pavardę į „(duomenys neskelbtini)“.

2.       Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nutraukta jos ir atsakovo santuoka. (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus trims šimtams dienų nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, gimė ieškovės ir trečiojo asmens R. N. sūnus L. G., tačiau į vaiko gimimo liudijimą kaip tėvas įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis – atsakovas M. G.. Ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo su ieškiniui sutinka, (duomenys neskelbtini) notarine tvarka patvirtintu pareiškimu R. N. pripažino tėvystę. Atsakovas M. G. su ieškiniu taip pat sutinka.

3.       Atsakovas M. G. atsiliepime sutiko su ieškinio reikalavimu nuginčyti jo tėvystę nepilnamečiam vaikui. Nurodė, kad prieštarauti ieškovės reikalavimams neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl sutinka, jog ieškinys būtų patenkintas.

4.       Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku ir sugyventiniu R. N. gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei. L. G. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad trečiasis asmuo pripažįsta savo tėvystę, į bylą yra pateiktas notariškai patvirtintas pareiškimas. Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo šioje byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo ieškovė nereikalauja, prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad planuodami vaiką nežinojo įstatymo raidės dėl vaiko gimimo. Garbingai nori būti įrašytas vaiko gimimo liudijime kaip vaiko tėvas.

8.       Teismo posėdyje Tarnybos atstovė sutiko su ieškiniu, palaikė teismui pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes. Tarnybos vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimai visiškai atitinka nepilnamečio L. G. interesus.

9.       Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). 2020 m. rugsėjo 2 d. gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovas sutinka, kad jam nedalyvaujant vyktų parengiamasis teismo posėdis, ir neprieštarauja, jog parengiamajame teismo posėdyje būtų pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat sutinka, kad ieškinys būtų patenkintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas

10.       Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

11.       Atsakovui pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo

12.       Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

13.       Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

14.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovės D. G. ir M. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-20903-930/2019, panaikintas ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos akto įrašas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismui patvirtinus šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kurios preambulėje šalys nurodė, kad sutarties pasirašymo momentui šalys kartu nebegyvena ir netvarko bendro ūkio daugiau nei vienerius metus. Ieškovei D. G. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. G., kurio gimimas įregistruotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu įrašytas M. G.. Taigi ieškovės sūnus gimė po ieškovės ir atsakovo M. G. santuokos nutraukimo, tačiau vadovaujantis įstatyme nustatyta prezumpcija, (duomenys neskelbtini) L. G. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio vaiko tėvu įrašytas atsakovas M. G. (CK 3.140 straipsnio 2 dalis). (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo R. N. notarine tvarka patvirtintu pareiškimu pripažino, kad remiantis VĮ Respublikinės Kauno ligoninės (duomenys neskelbtini) išduotu vaiko gimimo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimęs vyriškos lyties kūdikis yra jo sūnus.

15.       Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

16.       Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko bei tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko bei tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes ir išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas M. G. nėra nepilnamečio L. G. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo M. G. tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės D. G., atsakovo M. G., trečiojo asmens R. N. ir Tarnybos išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

17.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, kad M. G. nėra biologinis L. G. tėvas, taigi teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovė įrodė, o atsakovas M. G. sutiko, kad jis nėra vaiko L. G. tėvas, todėl ieškovės D. G. reikalavimas dėl jos vaiko L. G. tėvystės M. G. nuginčijimo tenkinamas, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

18.       Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). 

20.       Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis ir nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaiko L. G. biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, jog nuo gimimo trečiasis asmuo rūpinasi savo vaiku, jį išlaiko ir visapusiškai dalyvauja jo gyvenime. Iš Tarnybos pateiktos išvados taip pat matyti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo R. N. gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, namuose jam sudarytos tinkamos sąlygos. Taigi nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko ir trečiojo asmens yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai ryšiai, tuo tarpu atsakovas M. G. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

21.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad trečiasis asmuo R. N. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, juo rūpinasi, teikia vaikui išlaikymą, taip pat į tai, jog atsakovas M. G. neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, priešingai, sutinka, kad ieškinys būtų tenkintas, į vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, trečiasis asmuo R. N. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko L. G. tėvu, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo įraše (CK 3.148 straipsnis).

22.       Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju M. G. tėvystės nuginčijimas ir R. N. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnamečio L. G. interesų, nes vaikas nelieka be tėvo, o su biologiniu tėvu (trečiuoju asmeniu), juos sieja faktiniai, socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Vaiko ir atsakovo M. G. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su trečiuoju asmeniu R. N. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme.

23.       Teismas pažymi, kad savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių bei turtinių teisių ir pareigų.

24.       Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

25.       CK 3.167 straipsnis nustato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju ieškovės sūnui suteikta ieškovės D. G. pavardė „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą ir trečiojo asmens R. N. sutikimą su ieškovės prašymu, teismas ieškovės prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina, suteikdamas vaikui pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27.       Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė iš atsakovo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

28.       Teisme patirta 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad M. G. (M. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. G. (M. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti vaiko L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jam tėvo R. N. pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Irena Bielskytė