Civilinė byla Nr. e2-62-995/2021

Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05694-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 17 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Ginai Mosteikytei, Sabinai Vigelytei, Sigitai Jonauskienei,

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Erikai Stonkutei ir Sauliui Preikšai,

atsakovui R. P., jo ir R. P. atstovei advokatei Rūtai Šimkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams R. P. ir R. P. dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.        Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir R. P. 32808,52, Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomąją sąskaitą.

2.        Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1.        2017 m. birželio 29 d., 13.00 val., buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams R. P. ir R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 121 juodalksniai (po patikslinto ieškinio), vienas beržas karpotasis, kurie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, patvirtintų „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.1 punkto, 3.5 punkto, 3.13 punkto pagrindu priskirtini saugotiniems, yra žuvę (nudžiūvę), kamienuose matomos gręžimo žymės. Tyrimo metu nustatyta, kad saugotini želdiniai buvo neteisėtai sunaikinti, pragręžiant kamienus bei įterpiant chemines medžiagas taip pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Atsakovai R. P. ir R. P., būdami saugotinų želdinių savininkai, nevykdė pareigos išsaugoti želdinius, ko pasekmėje jie buvo neteisėtai sunaikinti. Taip pat tame pačiame sklype neteisėtai, neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą, leidžiančio dokumento buvo pastatytas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinas statinys – 230 m2 ploto betoninių trinkelių aikštelė, dėl ko 230 m2 plote buvo sunaikinta žolinė augalija.

2.2.        2021 rugpjūčio 2 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklype pasodinta želdinių ir augalų už 1629,50 Eur nuolaidų būdu sutiktų sumažinti žalos dydį nurodytai sumai. Departamentas taip pat nurodė, kad pareigūnams įvertinus 7 vnt. juodalksnių, esančių (duomenys neskelbtini), būklę ir atlikus Saugotinų medžių augančių ne miško žemėje atkuriamosios vertės apskaičiavimą nustatyta, kad minimų medžių vertė yra 1251,00 Eur. Atitinkamai aplinkai padarytos žalos dydis mažinamas šiai sumai ir sudaro 32808,52 Eur.

3.        Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Erika Stonkutė palaikė patikslintą ieškinį, jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė teismo tenkinti ieškinį ir priteisti prašomą žalą solidariai iš atsakovų R. P. ir R. P.. Paaiškino, kad savivaldybė, atlikusi inventorizaciją 2017 metais, nustatė, kad medžiai yra blogos būklės, nudžiūvę. Teritorijoje buvo atlikti grunto ir vandens tyrimai, kurie parodė, kad jokio užterštumo nėra, tuomet paaiškėjo aplinkybės, kad medžiuose yra pragręžtos skylės ir taip jie sunaikinti. Nurodo, kad sunaikinti medžiai buvo skaičiuojami ir įvertinami pagal faktą atvykus į vietą (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju atsakovų visas žemės sklypas buvo aerodromo apsaugos zonoje bei paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl visi jų sklype augę medžiai buvo saugotini. Tokie patys duomenys atsispindi ir Palangos miesto bendrajame plane, iš kurio aiškiai matyti, kad atsakovų žemės sklypas įeina į aerodromo apsaugos zoną, kuri sudaro 5,1 km.. Pabrėžia, kad atsakovas pats kreipėsi į Palangos savivaldybę po nustatyto pažeidimo, kad galėtų nukirsti nudžiūvusius medžius, kas patvirtina aplinkybę, kad tie medžiai jo sklype buvo nesaugomi. Ieškovo atstovas Saulius Preikšas papildomai nurodė, kad inventorizacijos planas yra sudarytas 2017 m. rugsėjo mėnesį, o žala, kad medžiai yra fiziškai ir chemiškai paveikti, buvo fiksuota 2016 metais, taigi inventorizacijos aktas buvo surašytas, kaip saugotini medžiai jau buvo paveikti. Nurodo, kad turi būti remiamasi pareigūnų skaičiavimais ir matavimais. Pažymi, kad sumažino sunaikintų medžių skaičių, nes atsakovai pateikė įrodymus, kad sklype yra žaliuojančių, nesunaikintų medžių.

4.        Atsakovų R. P. ir R. P. atstovė advokatė Rūta Šimkienė pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutiko su patikslintu ieškiniu ir prašė jo netenkinti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, nepašalino visų abejonių dėl sklype augusių ir nudžiūvusių medžių kiekio, jų būklės, tinkamai neįvertino faktinės padėties, nustatydamas žalą nenustatė medžių būklės ir nesivadovavo savo paties nustatytomis aplinkybėmis, be to, nenustatė medžių augimo vietos, nes nepateikė įrodymų, kad medžiai neaugo vandenyje ar komunikacijų zonose. Tokiu būdu ieškovas, skaičiuodamas žalą, ne tik, kad neįrodė atsakovų padarytos žalos, bet ir nesivadovavo privaloma žalos apskaičiavimo metodika.

4.1        Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ir po patikslinto ieškinio pateikimo šioje byloje būtinų sąlygų atsakovų civilinės atsakomybės taikymui neįrodė, nes po bylos atnaujinimo nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad dėl atsakovų veiksmų faktiškai 129 medžiai buvo tyčia paveikti fiziniais veiksmais, dėl ko medžiai nudžiūvo. Atkreipia dėmesį, kad ieškinyje ieškovas buvo nurodęs ir patikslintu ieškiniu palaiko aplinkybę, kad žala aplinkai buvo padaryta aktyviais veiksmais: pragręžiant medžių kamienus ir įterpiant chemines medžiagas. Taip pat ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovų kaltės naikinant medžius jis nenustatė, tačiau, prieštaraudamas pats sau, atsakovams ieškinį teikia tik dėl to, kad jie yra sklypo savininkai ir neva nesiėmė tinkamos medžių priežiūros.

4.2.        Taip pat nurodo, kad ieškovas patikslintu ieškiniu pripažino faktą, kad atsakovų sklype „pasodinta želdinių ir augalų už 1629,50 Eur“, tačiau šia suma ieškinio reikalavimo nemažino. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, bei CPK 187 straipsniu (faktų pripažinimas), nustatančiu, kad Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, prašo teismo pripažinti nustatytu faktą, kad atsakovai žemės sklype pasodino želdinių ir augalų už 1629,50 Eur sumą, jei žala (nors ir neįrodyta) būtų priteisiama.

4.3.         Pažymi, kad šiai dienai sklype faktiškai esančių juodalksnių kiekis yra 7 vnt. pagal ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktą 2021 m. liepos 12 d. apžiūros aktą ir 4 vnt. pagal pateikiamą faktinės būklės foto priedas Nr. 3, viso 11 vnt., todėl, apibendrinus šiuos įrodymus apie faktiškai esančių medžių kiekį sklype su 2017 metų Palangos miesto savivaldybės užsakymu atliktos medžių inventorizacijos duomenimis, yra konstatuotina, kad sklype neišsaugomų juodalksnių kiekis galimai buvo 33 vnt. Tai yra maksimalus galimas želdinių kiekis, įrodytas nepriklausomos institucijos sudarytos inventorizacijos duomenimis. Ir tai yra maksimalus neišsaugotų želdinių kiekis, už kurį ieškovas galėtų reikalauti žalos atlyginimo (net nevertinant šių želdinių augimo vietos, būklės ir/ar kitų atsakomybės taikymui būtinų sąlygų).

4.4.        Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka“, nustato, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai: auga apsaugos zonose, kuriose pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas neturi augti (4.15 p.); numatyti kirsti, atlikus želdynų ir želdinių inventorizavimą (4.17 p.). Byloje pateikiamos augančių medžių fotografijos įrodo, kad jie auga vandenyje, o kaip analogiją pasižiūrėjus į (duomenys neskelbtini), želdynų taksacijos lentelę, visus vandenyje augusius želdinius buvo numatyta šalinti be atsodinimo, ir ieškovas už šiuos želdinius žalos atlyginimo patikslintu ieškiniu atsisakė. Primintina, kad įsakymo Nr. D1-87 10 punktas nustato, kad net „Leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikia, kai jie auga vandens telkiniuose (10.1.1. punktas)“ (apie tai detaliai pasisakyta 2021-05-26 atsakovų prašyme ir pateiktas įrodymas - 2018-07-13 Palangos miesto savivaldybės administracijos ūkio ir turto skyriaus raštas Nr. (15.9)-ITS1-101).

4.5.        Taip pat, atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame 2021 m. liepos 12 d. „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, atkuriamosios vertės apskaičiavime“ ieškovas aiškiai nurodė, kad dabar žemės sklype (duomenys neskelbtini), augančių želdinių būklė yra patenkinama ir tuo pagrindu mažino želdinių vertę 25 proc. Įrodymų, kad želdiniai, už kuriuos ieškovas reikalauja 32 808,52 Eur žalos atlyginimo, buvo geros būklės – ieškovas byloje nepateikė. Kadangi visi juodalksniai sklype jau augo, kai atsakovai sklypą pirko (tame tarpe ir dabar augantys), todėl akivaizdi aplinkybė yra ta, kad visi sklypo medžiai buvo tapačios būklės kaip ir dabar žaliuojantys sklype. Todėl būtų teisinga, kad apskaičiuodamas žalos dydį dėl neišsaugotų medžių sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas taikytų analogiškus kriterijus, kuriuos taikė ginčui dėl žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini), t. y. imtų 33 vnt. mažiausio skersmens želdinius bei mažintų žalos dydį 25 proc., nes pats nustatė patenkinamą medžių būklę kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame 2021 m. liepos 12 d. skaičiavime. 

5.        Teismo posėdžio metu atsakovas R. P., bei jo ir R. P. atstovė advokatė Rūta Šimkienė prašė patikslintą ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas ir su ieškiniu, bei prašoma priteisti žala nesutinka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis su sutuoktine yra pensininkai, išgyvena tik iš gaunamos senatvės pensijos, abu turi didelių sveikatos problemų, todėl teismui tenkinus ieškinį, toks žalos priteisimas jų šeimai būtų nepakeliama finansinė našta. Nurodo, kad įsigijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ten buvo žvyrkelis ir jokios žolinės augmenijos nebuvo, buvo tik medžiai, kurie nebuvo įrašyti į nekilnojamojo turto dokumentus ir jie buvo nudžiūvę, be lapų, menkaverčiai. Sklypas buvo netvarkingas, kaip šiukšlynas, mėtėsi statybinės medžiagos, atliekos, kurių vis daugėjo. Mano, kad administracinių nusižengimų protokolas surašytas buvo neteisingai, buvo paskirta nuobauda už neišsaugojimą, o ne už sunaikinimą. Papildomai nurodo, kad stengėsi aptvarkyti teritoriją ir paklojo statybines trinkeles, vietoj buvusio žvyrkelio, jokio augmenijos nebuvo toje vietoje, kurioje išklojo trinkeles. Pasidarė projektą, tam, kad galėtų sutvarkyti sklypą, ką ir padarė, sutvarkė teritoriją, pašalino nudžiūvusius medžius, pagal sudarytą projektą. Kad planuoja iškirsti nudžiūvusius medžius, pranešė savivaldybės ūkio skyriui, kuris nurodė, kad leidimo nereikia, tik reikia pranešti ūkio skyriui, ką atsakovas ir padarė. Atsakovas teigia, kad nebūtų pirkęs šio sklypo, jei ten būtų buvę saugotini medžiai ir nežino kas galėjo sunaikinti medžius, nes tą sklypą norėjo nusipirkti daug žmonių. Taip pat nurodo, kad pasodino nemažai naujų želdinių, stengėsi viską sutvarkyti ir tikrai nieko nenaikino.

6.        Teismo posėdžio metu atsakovų R. P. ir R. P. atstovė advokatė Rūta Šimkienė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai neatliko jokių aktyvių veiksmų, žalojant medžius ir neturėjo tokio tikslo. Administracine tvarka atsakovai nubausti už želdinių neišsaugojimą, o kaip saugoti neaišku, nes to sklypo atsakovai neturi teisės aptverti. Atsakovų elgesys turėtų būti vertinamas atidaus ir rūpestingo asmens kriterijumi, tačiau ieškovas nenurodė ką atsakovai turėjo konkrečiai padaryti. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimui. Ieškovas neįrodė, kad žala buvo padaryta atsakovų tyčiniais kaltais veiksmais. Nurodo, kad atsakovai įsigijo sklypą 2016 metais, kuomet sklypas jau buvo apleistas ir medžiai jau buvo pažeisti, nudžiūvę. Papildomai nurodė, kad šiuo metu teritorijoje yra žaliuojančių medžių, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi medžiai yra nudžiūvę. Taip pat, parodo, kad Palangos savivaldybės pateiktame inventorizacijos akte medžių skaičius yra žymiai mažesnis nei ieškovo pateiktuose aktuose.

7.        Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. paaiškino, kad ji dirbo Palangos miesto aplinkos apsaugos skyriuje, Jai dirbant buvo gautas pranešimas, kad reikia patikrinti medžius. Jai nuvykus į vietą pamatė, kad viename sklype buvo apkasti medžiai, o kituose dvejuose sklypuose medžiai buvo visiškai nudžiūvę. Pradėjus tyrimą, nustatė, kad tie medžiai buvo pragręžti, panaudotos herbicidas, kad medžiai nudžiūtų ir būtų išvežti. Taip pat nurodė, kad ji pati dalyvavo tyrime nes turi kompetenciją daryti tokius tyrimus. Tyrimo metu buvo matuojami medžiai, jų diametras ir skersmuo, panaudojant matavimo ruletę, įvertinama jų būklė, fiksuojama kiti duomenys. Nurodo, kad teritorijoje yra trys privatūs sklypai, iš kurių viename vis dar žaliuoja medžiai, o kituose dvejuose sklypuose, priklausančiuose atsakovui ir jo dukrai, medžiai yra nudžiūvę. Pažymi, kad nustatyti, kad buvo pragręžti medžiai tiksliai negali, tačiau mano, kad medžiai galėjo būti gręžiami žiemą arba pavasarį. Taip pat, liudytoja teigia, kad trinkelės buvo išklotos neteisėtai, nebuvo tam reikalingo statybos leidimo, žemės sklypo paskirtis toje vietoje buvo želdynų teritorija, todėl aikštelės ten būti negalėjo. Aplinkybės, kad ten yra kanalizacijos tinklai netyrė, tačiau mano, kad jeigu medžiai būtų trukdę kanalizacijos tinklams, tai Palangos vandenys nebūtų leidę augti želdiniams toje vietoje. Nurodo, kad tyrimą ir visus matavimus atliko pagal taisykles ir norminius aktus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčo esmė

8.        Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą, sunaikinus medžius bei žolinę augmeniją. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir R. P. 32808,52 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovai būdami žemės sklypo, kuriame auga saugotini želdiniai, savininkai, nevykdė pareigos išsaugoti želdinius, kurie yra pripažinti saugotinais, ko pasekoje 121 juodalksnis ir 1 beržas karpotasis beržas sunaikinti nepriimtinu būdu, pragręžiant juos, vėliau paveikiant herbicidais, taip pat 230 m2 plote buvo sunaikinta žolinė augalija, dėl ko aplinkai padaryta žala yra 32808,52 Eur, kuri turi būti atlyginta. Atsakovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, motyvuodami tuo, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, be to, ieškovas nepagrindė padarytos žalos dydžio, kadangi neaišku kur, kokius ir kiek medžių priskaičiavo, nevertino medžių būklės, buvusios iki jų sunaikinimo, nuo ko tiesiogiai priklauso žalos dydis, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad žemės sklype būtų buvusi žolinė augmenija, be to, nevertino visų būtinųjų dokumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9.        Rašytiniais bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d., 13.00 val., buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams R. P. ir R. P., augę juodalksniai ir beržas yra žuvę, kamienuose matomos gręžimo žymės. Ieškovo atliekamo tyrimo metu taip pat užfiksuota, kad atsakovai savavališkai, neturėdami Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiną statinį – 230 m2 ploto betoninių trinkelių aikštelę, dėl ko neteisėtai 230 m2 plote buvo sunaikinta žolinė augalija.

10.        2018 m. gegužės 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-503-2018 (ROIK: 180802545437), kuriuo R. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur dydžio bauda.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

11.        Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).

12.        Atsakovai savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį grindžia tuo, kad ne visi privačiame sklype augę medžiai galėjo būti pripažinti saugotinais, nes neatitiko visų kriterijų.

13.        Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ įstatymų leidėjo įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, (toliau – medžiai ir krūmai), augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, jeigu jie atitinka bent vieną žemiau nurodytą kriterijų. Minėto nutarimo 3.1 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, jei auga kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačias namų valdas, mėgėjiškų sodų teritorijų individualius sodo sklypus, deklaruotus laukus; 3.5 punkte – jei auga aerodromų apsaugos zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui; 3.13 punkte – auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose.

14.        Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovo Departamento atstovai Erika Stonkutė, Saulius Preikša nurodė, kad visi atsakovų privačiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), augę medžiai priskirtini saugotiniems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (toliau - Nutarimas Nr. 206) 3.1, 3.5, 3.13 punktus.

15.        Nutarimo Nr. 206 3 punkte nustatyta, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, jeigu jie atitinka bent vieną žemiau nurodytą kriterijų. Nutarimo Nr. 206 3.1 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, jei auga kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačias namų valdas, mėgėjiškų sodų teritorijų individualius sodo sklypus, deklaruotus laukus. Byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas, kuriame nebuvo išsaugoti želdiniai, yra privatus, todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog neišsaugoti želdiniai gali būti priskirti saugotiniems, vadovaujantis Nutarimo Nr. 206 3.1 punkto pagrindu.

16.        Nutarimo Nr. 206 3.5 punkte įtvirtinta, kad medžiai ir krūmai priskirtini saugotiniems, jei jie auga aerodromų apsaugos zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 16.4.3. punktu, Palangos oro uosto apsaugos zona yra 5,1 km. Iš Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, nustatyta, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Palangos oro uosto apsaugos zoną, šie duomenys viešai prieinami Palangos miesto savivaldybės oficialioje internetinėje svetainėje. Palangos miesto bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje, kuriame aerodromo apsaugos zona žymima raudona punktyrine linija, aiškiai matyti, kad aerodromo apsaugos zona apima visą atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

17.        Nutarimo Nr. 206 3.13 punkte įtvirtinta, kad medžiai ir krūmai priskirtini saugotiniems, jei jie auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose. Nagrinėjamu atveju atsakovams priklausančiam sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), gamtotvarkos planas nebuvo rengtas (rengtas tik detalusis planas), todėl spręstina, kad saugotiniems priskirtini tik sklype augę didesnio nei 16 centimetrų skersmens juodalksniai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ne visų želdinių – juodalksnių skersmuo buvo didesnis nei 16 cm. Iš savavališkai nukirstų/nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų matyti, kad pozicijose Nr. 9, 11, 16, 20, 28, 40, 45, 49, 57, 67, 75,81, 85,92,95, 104, 110, 124, nurodytų juodalksnių skersmuo atitinkamai buvo 12, 9, 12, 9, 9, 15, 15, 15, 10, 13, 15, 8, 11, 9, 14, 10, 14 cm. Taip pat nustatyta, kad minėtame žemės sklype savavališkai buvo sunaikintas ir saugotiniems priskirtinas medis - karpotasis beržas, kurio skersmuo – 10 cm.

18.        Taigi, teismas įvertinęs išdėstytą, vadovaudamasis Nutarimo Nr. 206 3.5 punktu, 3.13 punktu, sprendžia, kad visi atsakovų nuosavybes teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augę medžiai buvo saugotini.

19.        Byloje nustatyta žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žalos gamtai fiksavimo metu 2017 m. birželio 29 d. priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atlikus patikrinimą atsakovams priklausančiame žemės sklype, buvo nustatyta, kad sklype esantys medžiai yra pažeisti itin nepriimtinu būdu – į medžio kamieną prie šaknies kaklelio atliekant įgręžimus. Taip pat, tyrimo eigoje buvo aptikta, jog atsakovai sunaikino žolinę augaliją, neteisėtai pasistatydami betoninių trinkelių aikštelę. Atliekant nudžiūvusių medžių apmatavimus nustatyta, kad atsakovams priklausančiame sklype yra nudžiūvę 128 juodalksniai ir vienas karpotasis beržas. Po įvykio, pakartotinai atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo apžiūrą, nustatyta, kad kelių juodalksnių būklė yra patenkinama. Apžiūros rezultatai užfiksuoti 2021 m. liepos 12 d. akte, nurodant, kad 7 juodalksnių būklė yra patenkinama – medžiai sveiki, bet ūglių prieaugis nedidelis, mažesnis sulapojimas, laja netolygiai išsivysčiusi, stiebas su nedideliais mechaniniais ir kenkėjų pažeidimais, nedidelėmis drevėmis. Byloje pateikta dendrologo išvada patvirtina, jog atsakovų valdomame žemės sklype esančių juodalksnių bei karpotojo beržo kamienuose yra gręžimo žymės ir gręžimo darbai atlikti medžių kelminėje dalyje, stengiantis nuslėpti veiklos žymes. Iš kartu su dendrologo išvados pateiktų fotofiksacijų taip pat matyti, jog medžių kamienuose yra teisingos apskritimo formos gręžimo žymės. Iš esmės tokias pat aplinkybes patvirtina tiek girininko S. J. išvada, jog, apžiūrėjus nudžiūvusių medžių kamienus, kiekviename rasta grąžtu padarytos skylės, pro kurias galėjo būti įpurškiamos medžiagos, turinčios herbicidinį poveikį, tiek Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės S. P. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad ji pati dalyvavusi tyrime ir matė, kad medžiai buvo pragręžti, buvo panaudotas herbicidas, tiek ir jos tarnybiniame pranešime dėl sunaikintų želdinių (duomenys neskelbtini), užfiksuotos aplinkybės, kad imant grunto mėginius buvo nustatyta, jog visuose nudžiūvusių saugotinų želdinių kamienuose prie šaknų kaklelių yra po kelias gręžimo žymes.

20.                Atsakovai teigia, jog jie patys jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jie žemės sklypo negalėjo aptverti dėl miesto veiksmų, dėl to jų veiksmuose nėra kaltės dėl atsiradusios žalos. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, apibendrinęs savo suformuotą praktiką, konstatavo, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

21.        Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 1 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta asmenų pareiga neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teisės ir pareigos sukonkretintos įstatymo 15 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta valdytojų ir savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

22.        Byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovų argumentus, jog jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, sunaikinant medžius, kadangi atsakovai, būdami žemės sklypo savininkais, nebuvo pakankamai rūpestingi įgyvendindami pareigą išsaugoti sklype esančius želdynus, kurie buvo sunaikinti fiziškai – atliekant gręžimo darbus. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jie negalėjo sukontroliuoti, kas sunaikino medžius, nepašalina iš CK 6.246 straipsnio 1 dalies kylančių atsakovų pareigų elgtis atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, rūpintis bei kontroliuoti, kad nebūtų atliekami neteisėti veiksmai, taip pat iš Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto kylančių atsakovų pareigų neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti. Kadangi atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė CK 6.246 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu, nagrinėjamu atveju, atsakovų nurodomos aplinkybės, kad kiti jiems nežinomi tretieji asmenys galėjo atlikti neteisėtus veiksmus, neturi esminės reikšmės ir pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą neeliminuoja. Vadinasi, atsakovų, kaip žemės sklypo savininkų atsakomybė už neteisėtą poveikį sklype esantiems medžiams ir pareigos užtikrinti žemės sklype esančių želdinių vientisumą, jų apsaugą neįvykdymą nėra paneigta. Be kita ko, byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-503-2018 (ROIK: 180802545437), kuriuo R. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą, jai paskirta administracinė 60,00 Eur dydžio bauda. Atsakovė minėto nutarimo neskundė ir prašyme apgailestavo dėl susidariusios situacijos, kurios pasėkoje nukentėjo gamta, labai gailėjosi, kad nesugebėjo išsaugoti medžių, kas įrodo, kad atsakovai nesiėmė veiksmų, kad išsaugotų medžius.

23.        Ieškovas taip pat ieškinio reikalavimu prašo priteisti žalos padarytos, sunaikinat žolinę augaliją, atlyginimą. Atsakovai nesutinka su šiuo ieškovo reikalavimu ir teigia, kad jie nesunaikino žolinės augalijos, nes jos ten nebuvo.

24.        Byloje esančiame 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsakyme ieškovui, nurodyta, kad Klaipėdos departamentas 2017 m. lapkričio 14 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą Nr. FAK – 3199 (16.30. Patikrinimo metu nustatyta, kad statytojas žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai stato II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį – betoninių trinkelių aikštelę (plotas – apie 230 m2), tam neturėdamas privalomojo statybą leidžiančio dokumento. Aplinkybės, kad būtent atsakovai įsirengė automobilių aikštelę, atsakovai neginčija, tačiau atsiliepime bei kituose procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad prieš įrengiant aikštelę, jokios žalios vejos, pievos ir pan., toje vietoje nebuvo, tačiau iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano skyriaus 3.3 „Teritorijos aplinkos tvarkymo programa“ nuostatų matyti, kad planuojamoje teritorijoje yra želdiniai, augantys ne miško žemėje – sklype esantys želdiniai; vyrauja ištisinė pieva, yra pavieniai medžiai (lapuočiai). Iš www.geoportal/map/ internetinės svetainės ortofoto nuotraukų 2012-2015 m., ir aktualaus vaizdo, akivaizdžiai matyti, kad iki 2015 metų atsakovų įsirengtos aikštelės vietoje yra žolinė augmenija. Taip pat pažymėtina, kad jau minėtu 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-503-2018 (ROIK: 180802545437), R. P. buvo nubausta ne tik už medžių neišsaugojimą, bet ir už tai, kad savavališkai įsirengus aikštelę, buvo sunaikinta žolinė augalija, ji savo kaltės neneigė ir šio nutarimo dalies taip pat neskundė. Atsakovai nenurodė, kad kiti asmenys galėjo organizuoti žolinės augalijos sunaikinimą jų žemės sklype ar buvo tuo suinteresuoti. Žalia augmenija sunaikinta ne įvairiose žemės sklypo vietose, o tikslingai, apibrėžtoje žemės sklypo dalyje. Tai rodo siekį šią žemės sklypo dalį, pašalinus žolinę augaliją, naudoti savo tikslams, konkrečiai – automobilių aikštelės įsirengimui. Nors atsakovai ir teigia, kad jų įsirengtos aikštelės vietoje, buvo susiformavęs keliukas, tačiau šių teiginių byloje esantys duomenys nepatvirtina. Priešingai, liudytoja S. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vietoje atsakovų įrengtos aikštelės iki jos įrengimo buvo žalia veja. Vertinant logikos dėsnius, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra įrodyta, kad atsakovai padarė žalą aplinkai savavališkai įsirengiant betoninių trinkelių aikštelę, jiems nuosavybės teise priklausančiame 230 m2 ploto žemės sklype, dėl ko minėtame plote buvo sunaikinta žolinė augalija.

25.        Teismui konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus dėl medžių neišsaugojimo, žolinės augalijos sunaikinimo, privalo nustatyti ir žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

26.        Pažymėtina, kad teismas pirmiau aptartais motyvais nustatė, kad visi atsakovų sklype augę medžiai, nepriklausomai nuo jų skersmens buvo saugotini. Tačiau konstatuoti žalos faktui neužtenka nustatyti, kad augalai buvo saugotini, tačiau reikia nustatyti ir tai, kad dėl jų neišsaugojimo gamtai buvo padaryta žala, kurią atsakovai turėtų atlyginti.

27.        Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

28.        Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Žala aplinkai apskaičiuota atsižvelgiant į sunaikintos žolinės augalijos plotą, želdinių kelmų skersmenis (cm), želdinių būklę, taip pat, kad žolinė augalija bei želdiniai augo mieste.

29.        Atsakovai teigia, kad paskaičiuota žala turi būti perskaičiuota, nes ieškinio pateikimo dieną pasikeitė teisinis reglamentavimas, turi būti taikytini kiti žalos dydžio apskaičiavimo kriterijai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 206.

30.        CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 punktas numato, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 5 punktą žalos aplinkai dydis, sunaikinus ar sužalojus kraštovaizdžio kompleksus ir ar objektus, skaičiuojamas sumuojant atskirų sunaikintų ar sužalotų gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ar objektų vertę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, jog žala turėjo būti pakartotinai perskaičiuota, kadangi žala gamtai skaičiuojama pagal metodikoje nustatytus žalos apskaičiavimo koeficientus pagal objektų vertę žalos padarymo momentu arba kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje.

31.        Atsakovai taip pat teigia, jog žala negali būti skaičiuojama už visus juodalksnius, kadangi dalies jų skersmuo nesiekė 16 cm (Nutarimo Nr. 206 3.13 p.), todėl jie galėjo būti šalinami neatlyginamai, dalį jų buvo numatyta pašalinti, tačiau teismo nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype augę želdiniai buvo saugotini nepriklausomai nuo jų skersmens, todėl ir šie atsakovų argumentai atmestini.

32.        Nustatyta, kad ieškovo pateiktoje 2017 m. liepos 20 d. „Savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, augančių ne miško žemėje matavimo duomenų“ lentelėje nurodytas juodalksnių kiekis – 128 vienetai ir vienas karpotasis beržas. Perskaičiavęs žalą ieškovas pateikė teismui 2021 m. liepos 12 d. apžiūros aktą ir pateikė saugotinų medžių, augančių ne miško žemėje matavimo duomenis, iš kurių matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovų žemės sklype yra septyni juodalksniai, kurių būklė patenkinama. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, perskaičiavo žalos dydį, jį sumažinant. Perskaičiuotos žalos dydis už sunaikintus medžius sudaro 32 757 Eur, o už sunaikintą žolinę augaliją pagal pirminį žalos apskaičiavimą - 51,52 Eur.

33.        Nors ieškovo darbuotojų nustatytas želdinių skaičius skiriasi nuo 2017 m. Palangos miesto želdinių taksoraštyje nurodyto medžių skaičiaus, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos želdinių būklės eksperto J. B. paaiškinimuose nurodyta, kad vykdant bendrąją 2017 metų želdinių inventorizaciją (duomenys neskelbtini), skirtumas tarp 2017 metų inventorizacijos ir agentūros darbuotojų apmatuotų želdinių skaičiaus susidarė dėl to, kad vykdant inventorizaciją nurodomas tik medžių kiekis (nenurodant jų kamienų kiekio), o skaičiuojant žalą vertinamas kiekvieno medžio kamienas. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti specialistų sudarytų želdinių inventorizavimo kortelės duomenimis.

34.        Taip pat kaip nepagrįstus teismas atmeta ir atsakovų argumentus, jog žala aplinkai negali būti skaičiuojama už juodalksnius, kurie Želdinių inventorizavimo kortelėje pažymėti kaip šalintini, net jei ir pastabose pažymėtas nurodymas pasodinti naujus želdinius. Teismo nustatyta, kad šie želdiniai priskirti saugotiniems. Be to, nėra pagrindo išvadai, jog tokių medžių šalinimui nėra reikalingas atsakingų institucijų leidimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. 10 punkte nurodyta, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui art kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga: vandens telkiniuose, grioviuose, pylimų (polderių) ir griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose (10.1.1. punktas); ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą: slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose ir jų šlaituose (išskyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiūros juostoje (10.2. punktas); ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių (10.3.3 punktas); kapavietėse (suderinus su kapinių priežiūrą vykdančia organizacija ar atsakingu asmeniu), išskyrus kultūros paveldo objektų teritorijas (10.3.4 punktas). 12 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai: 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo (12.1 punktas); želdiniai auga naudingųjų iškasenų telkiniuose (12.2. punktas);  pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus (12.3 punktas). Taigi leidimas medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikalingas tik esant bent vienai sąlygai, numatytai 10 punkte. Visais kitais atvejais galioja bendra leidimų išdavimo tvarka nepriklausomai nuo to, medžiai šalinami atlygintinai, ar ne. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad visi pakrantės apsaugos juostoje augę medžiai buvo vandenyje. Be to, pastebėtina, kad medžių, kurie inventorizavimo kortelėje buvo nurodyti kaip augantys vandenyje, ieškovas į patikslintą ieškinį neįtraukė.

35.        Atsakovai taip pat teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad visi medžiai buvo geros būklės, tačiau teismas su šiais atsakovų argumentais taip pat nesutinka.

36.                Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, saugotini želdiniai buvo neteisėtai sunaikinti pragręžiant kamienus bei įterpiant chemines medžiagas, taip pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Taigi 2017 m. birželio 29 d. nustatyta, kad atsakovų sklype augę medžiai buvo mechaniškai ir chemiškai pažeisti, todėl šiuo atveju reikšminga želdinių būklė iki jų pažeidimo.

37.        Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta.

38.        Iš bylos duomenų nustatyta, kad medžius apžiūrėjo ir jų būklę vertino girininkas S. J., turintis miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, ir dendrologas J. B.. Abu specialistai nurodė, jog iki sunykimo medžių būklė buvo gera ir pateikė tokių savo išvadų argumentus. Tai yra iš byloje pateikto girininko S. J. 2017 m. rugpjūčio 7 d. medžių apžiūros ir įvertinimo akto, taip pat iš dendrologo J. B. 2018 m. vasario 19 d. išvados dėl žuvusių medžių, augusių (duomenys neskelbtini), matyti, kad specialistai, įvertinę tai, kad ant žuvusių juodalksnių likę 2016 m. derliaus riešutėliai, kurių derliaus kiekis didesnis nei vidutinis, padarė išvadą, jog 2016 m. šie medžiai buvo sveiki, vešlūs ir puikiai derėjo. Taip pat girininko pažymėta, jog 2016 m. atlikdamas darbines funkcijas jis pro šiuos sklypus dažnai važiuodavo, medžiai buvo sveiki, jokių ligų ar kenkėjų požymių jis nepastebėjo, o būtent šiuo atveju, kai nudžiūsta visi prieš metus buvę visiškai gyvybingi ir sveiki medžiai, suponuoja išvadą, kad jie buvo paveikti chemiškai – paveikiant herbicidinio poveikio medžiagomis. Detaliai apžiūrėjus nudžiūvusių medžių kamienus, kiekviename rasta po 8-9 mm, 10-15 mm aukščiau šaknies kaklelio, grąžtu padaryta skylė. Dendrologas J. B. 2018 m. vasario 19 d. išvadose taip pat neabejotinai patvirtino, kad iki žuvimo medžiai buvo sveiki ir vešlūs. Šias išvadas jis padarė iš smulkiųjų medžių šakelių, kankorėžiukų išlikimo, viršūnių išvaizdos, žievės atšokimo nuo kamieno. Taip pat atsižvelgtina ir į ieškovo paaiškinimus, jog Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) peržiūrėjus sudarytus ortofotografinius žemėlapius galima pastebėti, jog 2012-2013 metais užfiksuotas vaizdas leidžia daryti išvadą, kad želdiniai – geros būklės.

39.        Bylos duomenys patvirtina, kad žalos atlyginimo dydis paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos “Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Kadangi sunaikinti juodalksniai ir karpotasis beržas patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtinto „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ 1 priedo II grupę, todėl vadovaujantis įkainių 2.2 punktu pagrįstai taikytas 6,00 Eur įkainis už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą vieno metro aukštyje. Atsižvelgiant į tai, kad sunaikinti saugotini želdiniai augo mieste, vadovaujantis Įkainių 5.3 punkto nuostatomis medžių atkuriamosios vertės įkainiai pagrįstai padidinti du kartus.

40.                Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, todėl atsakovai privalo solidariai atlyginti aplinkai padarytą žalą, t. y. 32808,52 Eur.

41.        Atsakovas R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra labai didelė ir, jei teismas priteistų tokią sumą, tai jų šeimai būtų nepakeliama finansinė našta.

42.        Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. Remiantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Išimties taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

43.        Pastebėtina, kad atsakovai viso proceso metu tvirtino, kad žalos gamtai nėra padarę, neprašė teismo sumažinti ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio. Teismas įvertina, tai, kad abu atsakovai yra senatvės pensininkai, atsakovų teigimu, jų pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija, atsakovas R. P. turi sveikatos problemų ir tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, tačiau įvertintina ir tai, kad atsakovai turi keletą nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų, gyvenamąjį namą, butus – gyvenamąsias patalpas, ir kt.), transporto priemonių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Banko sąskaitos išrašų, galinčių patvirtinti lėšų atsakovų sąskaitose likutį, ar tai, kad atsakovai turi išlaikytinių, pateikta nebuvo, taip pat nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovų šeimos narių sunkią padėtį, atsakovai neįrodinėjo negalėjimo visiškai atlyginti žalą aplinkybių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad, priteisus ieškovo prašomą žalos atlyginimą, atsakovams atsirastų nepriimtinos ir itin sunkios pasekmes. Taip pat pažymėtina ir tai, jog atsakovams nebuvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (kas leistų daryti išvadą dėl sunkios atsakovų turtinės padėties). Esant visoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas yra tos nuomonės, kad atsakovai savo itin sunkios turtinės padėties, bei to, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, neįrodė. Todėl teismas neturi pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį, vadovaujantis 6.282 straipsnio 3 dalimi, tačiau sprendžiant dėl žalos dydžio, įvertintinos aptarto teisės pažeidimo padarymo ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės.

44.        Priteisiant iš atsakovų padarytą gamtai žalą, atsižvelgiama į aptariamo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, priteistinos žalos dydį, taip pat, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovai žemės sklype pasodino želdinių ir augalų už 1629,50 Eur, kuriuos ieškovas nuolaidų būdu sutinka šia suma sumažinti žalos dydį. Taigi įvertinus tai kas išdėstytą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, prašomos priteisti žalos dydis mažintinas pasodintų želdinių ir augalų suma, ir iš atsakovų solidariai priteisiama 31179,02 Eur žalos atlyginimas (32808,52 Eur – 1629,50 Eur) (CK 1.5 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

45.        CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

46.        Ieškovo prašymas dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų tenkinamas. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 12 d. iš atsakovų ieškovui solidariai priteistinos ieškovo prašomos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48.        Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.

49.        Ieškinį patenkinus iš dalies (91 proc.), atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas už patenkintą ieškinio dalį (91 procentas) mokėtinas žyminis mokestis – 672,00 Eur, t. y. po 336,00 Eur (32808,52 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 91 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

50.        Atsakovai šioje byloje iš viso turėjo 4900,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

51.        Įvertinus, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose priteistinų bylinėjimosi išlaidų, ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovams priteisia 441,00 Eur 4900,50 Eur – 91 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

52.        Duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir R. P. 31179,02 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 2 ct) aplinkai padarytos žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 31179,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor Bank.

Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakovų R. P. ir R. P. naudai 441,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 00 ct) ) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. P. ir R. P. po 336 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus) iš kiekvieno, žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.

Teisėja                                                                                        Vaida Railienė