Civilinė byla Nr. e2-7358-892/2024

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01558-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vialva“ ir  uždarajai akcinei bendrovei „Stolvika“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Vialva“ ir UAB „Stolvika“ 210,56 Eur, 6 procentų metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2015 m. birželio 5 d. Baltarusijoje dėl A. M., vairavusio UAB „VIALVA“ priklausančią transporto priemonę MAN TGL 12.210, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. M. buvo samdytas UAB „STOLVIKA“ ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGL 12.210, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – Baltarusijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 210,56 Eur sumai ieškovei, kuri sumokėjo nurodytą sumą. Ieškovė, sumokėjusi Baltarusijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – UAB „Stolvika“) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „Vialva“), tačiau atsakovai nurodytos sumos neapmokėjo.

3.       Atsakovė UAB „Stolvika“ atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad transporto priemonę vairavęs A.M. turėjo prieš komandiruotę patikrinti transporto priemonės techninę būklę bei visus komandiruotės dokumentus, tame tarpe techninės apžiūros bei draudimo galiojimus. Nurodė, jog minėtas asmuo nebedirba atsakovės įmonėje, todėl neįmanoma patikrinti reiškiamos pretenzijos pagrįstumo. Įmonės skaitmeninės apskaitos sistemoje nėra įrašų, nes dokumentų skaitmenizavimas prasidėjo tik nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio.

4.       Atsakovė UAB „Vialva“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl ilgo laikotarpio ir įmonėje įvykusios personalo kaitos nėra įmanoma patikrinti reiškiamos pretenzijos pagrįstumo. Įmonės skaitmeninės apskaitos sistemoje nėra įrašų, nes dokumentų skaitmenizavimas prasidėjo tik nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio.

5.       Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovių atsiliepimuose nurodytos aplinkybės neturi įtakos jų atsakomybei ieškovo atžvilgiu. Atsakovės nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes. A. M. paaiškinime patvirtino, kad jis, vairuodamas transporto priemonę MAN TGL 12.210, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino transporto priemonę OPEL OMEGA. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės išrašą transporto priemonė MAN TGL 12.210, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu.

6.       Atsakovė UAB „Stolvika“ triplike nurodė, kad iki pretenzijos gavimo 2023 m. spalio 17 d. nebuvo gavę jokių dokumentų ar informacijos dėl ieškovės aptariamo įvykio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.125 straipsnio 7 punktu, vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Todėl ieškovo reikalavimas turėtų būti atmestas pasibaigus senaties terminui. Kiekvienam įmonės vairuotojui įsidarbinant įteikiamos tarptautinių pervežimų vairuotojo – ekspeditoriaus darbo taisyklės, kurių 2.5 punkte nurodyta, kad vairuoti transporto priemonę gali tik turėdamas su savimi visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir civilinės atsakomybės draudimo polisą. A. M.išvažiavo iš įmonės buveinės neatlikęs savo pareigos patikrinti transporto priemonės dokumentus, tokiu būdu pažeisdamas įmonėje galiojančią tvarką. Tarptautinių pervežimų vairuotojo – ekspeditoriaus darbo taisyklių 4 skyriaus 4.2 punktas nustato, kad už savo pareigų netinkamą atlikimą vairuotojas – ekspeditorius atsako įmonės vidaus taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad transporto priemonę vairavęs A. M.neatliko savo pareigų.

7.       Atsakovė UAB „Vialva“ triplike nurodė, kad iki 2023 m. spalio 17 d., kai paštu gavo 2023 m. spalio 9 d. pretenziją, nebuvo gavę jokios informacijos apie ieškovo nurodytą įvykį. Prašė taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą.

8.       2024 m. liepos 15 d. paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad reikalavimas yra regresinis, bendraatsakovius ir biurą sieja iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 mėnesių senaties terminas. Remiantis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Pareigą apdrausti transporto priemonę turėjo ne UAB „Stolvika“ darbuotojas, bet transporto priemonės savininkas, tai yra UAB „Vialva“. Tuo tarpu reikalavimas UAB „Stolvika“ pareikštas kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui -bylai aktualų eismo įvykį sukėlusio A. M.  darbdaviui.  

Teismas

konstatuoja:

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl ieškinio senaties taikymo

9.       CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

10.       Atsakovės prašo taikyti vienerių metų senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, ir ieškovo reikalavimus atmesti šiuo pagrindu.

11.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir automobilio valdytojo ar savininko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012). Minėtoje nutartyje taip pat pabrėžiama, jog dėl neteisėtos veikos Biuras patiria turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atsakovėms yra regresinis. Atsakovių ir ieškovo nesieja jokie draudiminiai teisiniai santykiai. Ginčas kilo dėl žalos atlyginimo regreso teise. Taigi tokiam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

13.       Atsakovės, prašydamos taikyti ieškinio senatį, taip pat pažymėjo, kad ieškovas prašo prisiteisti išmoką už 2015 m. birželio 5 d. Baltarusijoje įvykusį įvykį.

14.       CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalį, Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, eismo įvykio metu padarytą žalą administravusiam ir atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Taigi Biuras įgyja teisę reikšti regresinį reikalavimą tik tada, kai išmoka išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, taigi ieškinio senatis skaičiuojama nuo šio momento. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-561-212/2018).

15.       Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš kartu su ieškiniu pridėto mokėjimo išrašo, Biuras savo pareigą įvykdė 2023 m. rugsėjo 20 d., sumokėdamas Baltarusijos nacionaliniam draudikų biurui 210,56 Eur. Ieškinys teismui dėl regresinio reikalavimo pareikštas 2024 m. gegužės 2 d. Taigi ieškovas nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino.

16.       Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovių reikalavimas atmesti ieškinį pasibaigus senaties terminui yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl ginčo esmės

17.       TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

18.       Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas (toliau – už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo), kuris identifikuojamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonė yra neregistruotina transporto priemonė ir nėra žinomas paskutinis jos savininkas, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas šios transporto priemonės valdytojas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsakingi solidariai.

19.       Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

20.       TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, jog draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalaujama pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jeigu ši apsauga yra didesnė. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji kortelė, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose ir neišbrauktose užsienio valstybėse.

21.       TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Biuras moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu: 1) kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, prilyginamoje pagal laisvą transporto priemonių judėjimą Europos Sąjungos valstybei narei, neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) Lietuvos Respublikoje įvykusio draudžiamojo įvykio metu padaryta žala asmens sveikatai ir (ar) atimta asmens gyvybė, kai žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, tačiau eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė nenustatyta. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir dėl padarytos žalos turtui, jeigu dėl to paties draudžiamojo įvykio nors vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui Biuras moka išmoką dėl padarytos žalos asmeniui, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris nustatomas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis; 3) kaltininkas žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (turi galiojančią draudimo sutartį), tačiau atsakingam draudikui – Biuro nariui iškelta bankroto byla (yra įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti bankroto bylą) arba priimtas sprendimas pradėti likvidavimo procedūrą dėl bankroto. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką, jeigu apdrausta transporto priemonė padarė žalą Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra pasirašęs Bendradarbiavimo nuostatus.

22.       TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, eismo įvykio metu padarytą žalą administravusiam ir atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar garantiniam fondui kompensuojama prašyme nurodyta suma, vadovaujantis Bendradarbiavimo nuostatais ir kitais žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais.

23.       Remiantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. O pagal šio straipsnio 5 dalį, Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

24.       Iš pridėtų VĮ Regitros duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Vialva“ yra transporto priemonės MAN TGL 12.210, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, o UAB „Stolvika“ yra minėtos transporto priemonės valdytoja. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. birželio 5 d. Baltarusijoje dėl A. M., vairavusio atsakovei UAB „Vialva“ priklausančią transporto priemonę MAN TGL 12.210, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. M.buvo atsakovės UAB „Stolvika“ darbuotojas ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGL 12.210, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Baltarusijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė ieškovui reikalavimą už 210,56 Eur sumą. Pridėtas mokėjimo išrašas patvirtina, jog ieškovas šią sumą sumokėjo. Kaip matyti iš pridėtų pretenzijų, ieškovas, sumokėjęs Baltarusijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, kreipėsi į atsakoves reikalaudamas atlyginti žalą, tačiau atsakovės reikalaujamos sumos nesumokėjo.

25.       Taigi nagrinėjamu atveju žala eismo įvykio metu buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, kuri įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Įvykus eismo įvykiui Baltarusijoje – žaliosios kortelės sistemos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus, šios transporto priemonės savininkė buvo atsakovė UAB „Vialva“, o teisėta valdytoja – atsakovė UAB „Stolvika“. Taigi UAB „Vialva“ buvo atsakinga už draudimo sutarties sudarymą, o UAB „Stolvika“ atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą.

26.       Kaip minėta, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1, 5 dalyse, 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Pagal šias įstatymo nuostatas Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti sumokėtos išmokos tretiesiems asmenims. Taigi atsakovių UAB „Vialva“ ir UAB „Stolvika“ solidarioji atsakomybė atsiranda iš TPVCAPDĮ nuostatų. Kadangi šie asmenys pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatytus draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala Biurui, todėl jų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

27.       Ginčo dėl žalos dydžio byloje nekilo.

28.       Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas, kurį grindžia TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 punktu, 23 straipsniu ir Biurų tarybos vidaus nuostatomis, priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Vialva“ ir UAB „Stolvika“ 210,56 Eur sumą regreso teise yra pagrįstas ir tenkintinas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1857-794/2022). 

Dėl procesinių palūkanų dydžio

29.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovių 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

30.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodytos procesinės palūkanos yra kompensuojamosios, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2004 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014).

31.       Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovių ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (210,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32.       Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovių lygiomis dalims ieškovo naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 114,28 Eur vertimo išlaidų, iš viso 136,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovių bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškinį, iš ieškovo nepriteistinos.

33.       Teismas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Vialva“ (juridinio asmens kodas 124145927) ir uždarosios akcinės bendrovės „Stolvika“ (juridinio asmens kodas 186104887) 210,56 Eur (du šimtus dešimt eurų 56 ct) nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (210,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 136,28 Eur, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 68,14 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 14 ct), bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                          Ieva Pluirienė