Civilinė byla Nr. e2A-225-866/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11580-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.6.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Skardvila“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „CoReal“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. kovo 14 d. atsakovė įsigijo iš ieškovės skardos lankstinių, jų gaminių ir kitų prekių. Ieškovė perdavė prekes atsakovei ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė visos sumos nesumokėjo, į raginimus nereagavo. Neapmokėta skola, ieškinio pateikimo dienai sudaro 6 680,26 Eur, kurią ir prašė priteisti pareikštu ieškiniu. Taip pat, ieškovė prašė priteisti ir 123,65 Eur kompensuojamų palūkanų, 8 proc. procesinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrindė prekių perdavimo fakto. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, kurios nepagrindžia tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio pobūdžio.  Be to, atsakovė nurodė, kad yra sumokėjusi ieškovei 1 615,85 Eur sumą, pagal dalį į bylą pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (už prekes, kurias gavo faktiškai).   

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „CoReal“ ieškovui UAB „Skardvila“ 5 064,41 Eur skolą, 123,65 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 188,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bendra suma sudaro 6 680,26 Eur, o bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo 1 615,85 Eur, todėl priteisė likusią neapmokėtą 5 064,41 Eur.

5.       Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus dėl prekių neperdavimo, pažymėdamas, kad visose PVM sąskaitose faktūrose yra atsakovės darbuotojo parašai, patvirtinantys aplinkybę, jog prekes atsakovės atstovė gavo. Pažymėjo, kad sąskaitose faktūrose yra ne tik gavėjo parašas, bet sąskaitose įrašyti gavėjo vardas ir pavardė. Jokių pastabų, atžymų sąskaitose apie tai, kad atsakovei neperduotos kokios nors prekės, nurodytos sąskaitose faktūrose, nėra. Tai, kad atsakovė sąskaitose faktūrose nurodytas prekes gavo patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovė už nupirktas prekes atliko dalinius mokėjimus. Be to, pažymėjo, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas reiškė kokias nors pretenzijas ieškovui dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų negautų prekių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų esmė

6.       Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Coreal“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant PVM sąskaitas faktūras ir prekių perdavimo faktą, bei apeliuojant į teismų praktikos išakinimus, pažymi, kad PVM sąskaita faktūra  neleidžia nustatyti tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio pobūdžio.

8.       Anot apeliantės, pačios savaime PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina prekių perdavimo fakto, juolab atsakovė nematė poreikio daryti kokias nors žymas PVM sąskaitose faktūrose priimant tik dalį prekių. Atsakovė pažymi, kad sumokėjusi už dalį patiektų prekių, pagrįstai tikėjosi, kad likusioje dalyje už negautas prekes mokėjimo nebus reikalaujama. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė net neginčijo dalinio apmokėjimo 1 615,85 Eur sumai, kuris buvo atliktas už faktiškai gautas prekes.

9.       Apeliantės nuomone, sprendimas nagrinėjamoje byloje priimtas nepagrįstai ir dėl to, kadangi byla turėjo būti sustabdyta ir ieškovės reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje atsakovės restruktūrizavimo byloje (civilinės bylos Nr. eB2-2822-656/2022).

10.       Atsiliepimu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Skardvila“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad nors apeliantė ir teigia, kad ieškovė neįrodė prekių perdavimo fakto, tačiau iš esmės pati šio fakto neginčija.

11.       Kartu su atsiliepimu ieškovė teikia UAB „Utenos butų ūkis“ pažymą, kuri patvirtina, kad ieškovės produkciją atsakovė  panaudojo atitinkamuose objektuose.

12.       Ieškovė taip pat sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad vien PVM sąskaitos – faktūros su parašais patvirtina ir visų prekių gavimą, nes šias išvadas pagrindžia ir jų turinys, t. y. PVM sąskaitose faktūrose yra detalizuotos pačios prekės, jų kiekiai, bei nurodoma, kad prekės yra perduodamos (išduodamos) ir priimamos (gautos), pasirašant abiejų šalių atstovams.  

13.       Ieškovė nesutinka ir su apeliantės argumentais, kad ji neginčijo dalinio prekių apmokėjimo, pažymėdama, jog nurodoma 1 6158,85 Eur suma buvo sumokėta po civilinės bylos iškėlimo, taigi ieškinyje buvo nurodoma skolos suma, kuri buvo nepamokėta būtent ieškinio pateikimo metu.  

14.       Ieškovės nuomone, teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, juolab pagrįstai netenkino prašymo dėl bylos sustabdymo, nes atsakovė neįgijo restruktūrizuojamos įmonės statuso.

15.       Ieškovės vertinimu, atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teikė nepagrįstus prašymus dėl bylos perdavimo meditacijai, posėdžio atidėjimo, bylos stabdymo ir kt. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovė prašo skirti 5 000 Eur baudą, vadovaujantis CPK 95 straipsni 2 dalimi.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17.       Kaip minėta, prašydama prijungti prie bylos, ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė UAB „Utenos butų ūkis“ 2022 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. SD-966 „Dėl informacijos pateikimo“ su priedu, pažymėdama, kad šis įrodymas papildomai patvirtina prekių perdavimo faktą.

18.       CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

19.       Nagrinėjamu atveju, spręstina, kad atsakovė nepagrindė, jog įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes atsakovė ir pirmos instancijos teisme ginčijo prekių perdavimo faktą, todėl nagrinėjamu atveju CPK 314 straipsnyje nustatytos išimtys netaikytinos ir nauji įrodymai prie bylos neprijungiami, bei nevertinami.  

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20.       Byloje nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovei: 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą SKU Nr. 1580 - 615,85 Eur sumai; 2021 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą SKU Nr. 1587 - 559,61 Eur sumai; 2022 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą SKU Nr. 1607 – 2 072,43 Eur sumai; 2022 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą SKU Nr. 1614 – 3 432,37 Eur sumai. Ieškinio pateikimo dienai, PVM sąskaitose faktūrose nustatyti apmokėjimo terminai pasibaigę.

21.       Ieškinys teismui pateiktas ir civilinė byla iškelta 2022 m. gegužės 17 d. Po civilinės bylos iškėlimo, atsakovė 2022 m. gegužės 18 d. pagal 2022 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SKU Nr. 1607 sumokėjo 1 000 Eur; 2022 m. birželio 16 d. pagal 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SKU Nr. 1580 sumokėjo 615,85 Eur. Likusi nepamokėta skola sudaro 5 064,41 Eur.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

22.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantės nurodomi teismų išaiškinimai dėl PVM sąskaitų faktūrų vertinimo sprendžiant dėl tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio pobūdžio, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes tarp šalių nebuvo jokio ginčo dėl to, kad šalis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnis). Todėl plačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

23.       Nekvestionuojant apeliantės nurodymų argumentų dėl PVM sąskaitų faktūrų, kaip buhalterinės apskaitos dokumentų vertinimo ir nurodomos teismų praktikos išaiškinimų šiuo klausimu, pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Be to, kasacinės instancijos teismo yra pažymėta ir tai, kad pagal bendrąją taisyklę, PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

24.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė tiek atsikirtimus į ieškinį, tiek apeliacinį skundą, grindžia aplinkybe, kad faktiškai ne visos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo perduotos. Su apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus.

26.       Prekių perdavimo faktą pirmosios instancijos teismas konstatavo iš esmės atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitos faktūros yra pasirašytos abiejų šalių; PVM sąskaitos faktūros buvo dalinai apmokėtos; atsakovė nereiškė pretenzijų dėl likusių PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ir negautų prekių. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

27.       Šiuo atveju, apeliantė prekių neperdavimo faktą iš esmės grindžia subjektyviai interpretuodama kasacinės instancijos teismo aiškinimus, nepaisant šios bylos faktinių aplinkybių, bei iš esmės remdamasi argumentu, jog dalinis prekių apmokėjimas reiškia tik tai, kad atsakovė tikėjosi, jog likusio apmokėjimo už nepristatytas prekes nebus reikalaujama.

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalinis prekių apmokėjimas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad prekės buvo pristatytos, o ne atvirkščiai. Juolab, neįtikinimu laikytinas atsakovės argumentas, kad ji tikėjosi jog likusio apmokėjimo nebus reikalaujama. Pažymėtina, kad kaip seka iš atsakovės dėstomų argumentų, jai kaip ūkio subjektui yra puikiai žinoma PVM reikšmė, t. y. kad nuo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų  ūkio subjektas apskaito prekių pirkimą – pardavimą, moka mokesčius ir kt. Todėl, vien šiuo aspektu, atsakovės manymas, kad nebus reikalaujama likusio apmokėjimo neatrodo įtikinamas.

29.       Kita vertus, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad perdavusio ir gavusio asmens parašai, bei dalinis mokėjimų atlikimas leidžia padaryti objektyvią išvadą, kad prekės buvo faktiškai perduotos. Tuo tarpu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų.

30.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

31.       Visiškai teisiškai nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad teismas turėjo spręsti bylos sustabdymo klausimą, nes teismų informacinės duomenų sistemos Liteko duomenis, atsakovei restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta, taigi nėra ir nebuvo sąlygų spręsti dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų (ne)taikymo.         

Dėl baudos (ne)skyrimo

32.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

33.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

34.       Nagrinėjamu atveju, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovės teiktų procesinių prašymų perduoti bylą teisminei mediacijai, bylą stabdyti ir/ar atidėti posėdį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra objektyvus pagrindas taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytas sankcijas, todėl atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei netenkina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.       Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė duomenis apie faktiškai patirtas 871,20 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iš apeliantės ieškovės naudai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skardvila“ prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CoReal“ netenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skardvila“, juridinio asmens kodas 300997585, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ juridinio asmens kodas 302815362, 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.