KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2012 m. spalio 4 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,

dalyvaujant nuteistajam M. R.,

nuteistojo gynėjui advokatui Aliui Galminui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda, nurodant paskirtą baudą sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu priteista iš M. R. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 3 000 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

M. R. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. kovo mėnesį iš 12 d. į 13 d. naktį, tikslesnis laikas nesustatytas,  UAB (duomenys neskelbtini) viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), 409 kambaryje sugadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: durų spyną,  tapetus, televizoriaus korpusą, televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį, lango žaliuzes, tris lovas, kiliminę dangą, čiužinį, tris komplektus patalynės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 3 000 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Teigia, skundžiamas nuosprendis pagrįstas prielaidomis, abejonėmis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi melagingais bei prieštaringais liudytojų parodymais, nepaneigė prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir nemotyvavo, kurias liudytojų nurodytas aplinkybes pripažino įrodytomis, o kurias atmeta ir kodėl. Apelianto teigimu, jis buvo apkaltintas visiškai nepagrįstai. Nuteistasis M. R. aiškina, jog jis 2011 m. kovo 12 d. nebuvo Tauragės mieste. Tą dieną jis buvo Kretingoje pas mamą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur šventė sesers Marijos gimtadienį, kurio pratęsimas vyko pas seserį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kad tą dieną vakare bei kitą dieną iš ryto jis šventė sesers gimtadienį, patvirtino teisme kaip liudytojai apklausti jo mama R. R., T. M. bei V. S.. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be pagrindo nepatikėjo jo – M. R. – paaiškinimais bei minėtų liudytojų parodymais. Liudytojai R. R. ir V. S. teisme davė teisingus parodymus ir netikėti jais nėra jokio įstatymų numatyto pagrindo. Minėtos liudytojos patvirtino, kad M. M. gimtadienis buvo švenčiamas adresu (duomenys neskelbtini), ir kad jis – M. R. – aš iš namų niekur nebuvo išvykęs.

Tauragės rajono apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad jo – M. R. – kaltė yra įrodyta pinigų priėmimo kvitu, tačiau šiame kvite nėra nei jo parašo, nei anketinių duomenų, bei asmens tapatybės kortelės kopija ir privataus kaltintojo viešbučio savininko R. O., jo žmonos D. O. bei dukros B. O. parodymais. Nuteistojo teigimu, nė vienas iš paminėtų nuosprendyje išvardytų įrodymų neįrodo, kad būtent jis tą dieną buvo viešbutyje UAB (duomenys neskelbtini) ir suniokojo viešbučio turtą. Jeigu jis būtų viešbutyje forminęs dokumentus, mokėjęs pinigus už kambarį, kaip teigia R. O. šeima, tai kvite apie pinigų priėmimą būtų jo parašas. Apelianto teigimu, negalima tikėti liudytojų O. prieštaringais parodymais, kadangi jie visi yra šeimos nariai, suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojai R. O. ir D. O. tvirtino, kad tą dieną, t. y. 2011-03-12 visi šeimos nariai buvo savo viešbutyje, nurodė, kad apie 24 val. į viešbutį atėjo du vaikinai ir dvi merginos, vienas iš jų buvo jis – M. R., kuris pateikė asmens dokumentą, sumokėjo 100 Lt ir visi nuėjo į viešbučio kambarį. Apklausta teisme kaip liudytoja B. O. nurodė, kad būdama šalia savo tėvų matė į viešbutį atėjusį tik vieną vaikiną, t. y. jį – M. R., o kitų asmenų šalia nebuvo. Taigi, apelianto teigimu, liudytojų O. parodymai visiškai nesutampa, kadangi R. O. ir D. O. teigė, kad į viešbutį buvo atėję keturi asmenys, tuo tarpu jų dukra nurodė, kad jis – M. R. – buvo vienas. Be to, apeliantui M. R. keista yra tai, kad D. O. ir B. O. teisme teigė, kad jį matė pirmą kartą, o po metų susitikus teisme šios liudytojos jį atpažino.

Nuteistojo M. R. nuomone, Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir byla perduota Tauragės apskrities VPK tolimesniam tyrimui, siekiant nustatyti tikrus šią nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir kad jie būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nukentėjusieji tvirtino, kad viešbutyje buvo ne, o vienas keturi asmenys, bei nurodė nežinantys, kas tiksliai suniokojo viešbučio turtą.

Apeliantas nurodo, jog 2009 metais, tikslios datos neprisimena, jis buvo apsigyvenęs viešbutyje UAB (duomenys neskelbtini) ir gerai prisimena, kokia buvo apmokėjimo tvarka, t. y. kad už viešbučio kambarį jis sumokėjo 100 Lt ir iš karto ant pinigų priėmimo kvito parašė savo anketinius duomenis ir pasirašė, kad sumokėjo pinigus. Be to, viešbučio darbuotojai buvo paėmę jo asmens tapatybės kortelę ir pasidarė kopiją. Tuo tarpu viešbučio savininkai O. teigia, kad iš pradžių sumokami pinigai, išrašomas pinigų priėmimo kvitas ir tik kitą dieną duodama pasirašyti ant šio dokumento, patvirtinančios, kad pinigai sumokėti. Apeliantas pažymi, kad nė viename viešbutyje nėra tokios tvarkos, priešingai, pinigų priėmimo kvitas išrašomas tada, kai yra sumokami pinigai, o ne kitą dieną, kaip teigė O. . Nuteistojo M. R. nuomone, jo vardu ir pavarde išrašytas pinigų priėmimo kvitas buvo surašytas atgaline data, t. y. šis dokumentas yra suklastotas.

Kita aplinkybė, kuri kelia abejonių dėl liudytojų O. parodymų, M. R. teigimu, yra ta, jog teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde buvo nurodytas jo vardas, pavardė bei pažymėta, kad jo asmens kodas nežinomas. Tačiau O. teigė, kad turi jo asmens tapatybės kortelės kopiją, todėl jiems turėjo būti žinomas ir jo asmens kodas, jeigu O. iš tikrųjų būtų turėję jo asmens tapatybės kortelės kopiją. Nuteistojo M. R. nuomone, jo asmens tapatybės kortelės kopiją nukentėjusieji rado savo dokumentų archyve, nes jis 2009 metais lankėsi jų viešbutyje. Apelianto teigimu, nukentėjusieji, nenustatę tikrų kaltininkų, kurie suniokojo viešbučio kambarį, nepagrįstai jį apkaltino. Apeliantas tvirtina, jog jis tikrai nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, nes minėtą dieną nebuvo Tauragės mieste. Nurodo jog jis anksčiau nebuvo teistas. Jeigu būtų padaręs BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jis tikrai būtų atsiprašęs nukentėjusiųjų bei atlyginęs padarytą turtinę žalą, taigi būtų susitaikęs su nukentėjusiaisiais ir išvengęs teistumo. Tačiau jis negali atsakyti už tai, ko nepadarė.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo M. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – nuteistojo, liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Nors nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde neigia dalyvavęs jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šią nusikalstamą veiką, nes jie prieštarauja byloje surinktiems, pirmosios instancijos teismo ištirtiems ir nuosprendyje aptartiems faktiniams bylos duomenims.

Kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais privataus kaltintojo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. O., liudytojų D. O. ir B. O. parodymais, kurie  teisiamajame posėdyje parodė, jog 2011m. kovo mėnesį naktį iš 12 d. į 13 d. viešbučio kambarį užsisakė būtent M. R., nurodė, kad jis pateikė savo asmens dokumentą,  kurio kopiją viešbučio administracija pasiliko, ir už nakvynę viešbutyje sumokėjęs 100 Lt, buvo apgyvendintas 409 kambaryje. Ryte pamatė, kad M. R. bėga iš kambario, nuėję pasižiūrėti į kambarį, rado suniokotą turtą apdegintus baldus, patalynę, kiliminę dangą, nuplėštus  tapetus. Kambarys buvo suverstas, apdaužytas televizoriaus korpusas ir nuotolinio valdymo pultelis, todėl nuėjo iškvietė policijos pareigūnus ir nurodė M. R. kaip asmenį, kuris sugadino viešbučio turtą. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu privatus kaltintojas R. O. ir liudytojos D. O. bei B. O. patvirtino, kad būtent M. R. užsakė viešbučio kambarį, nurodė, kad jį atpažįsta iš išvaizdos, teigė, jog dėl jo asmenybės neklysta. Be to, R. O. nurodė, kad iš senų laikų pažįsta M. R. motiną. Pažymėtina, jog O. nėra reikalo apkalbėti ar neteisingai apkaltinti M. R.,  nes jie jokių santykių su pastaruoju nepalaikė, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo.

Apelianto skundo argumentas, jog liudytoja B. O. nurodė tą naktį viešbutyje mačiusi tik vieną M. R., tuo tarpu Romualdas ir D. O. teigė, jog į viešbutį tą naktį apie 24 val. atvyko keturi jaunuoliai – du vaikinai ir dvi merginos, priešingai apelianto tvirtinimui, neduoda pagrindo išvadai, jog O. parodymai prieštaringi.  Apklausiama teisme kaip liudytoja B. O. parodė: „2011-03-12 d. mačiau kaip mama priėmė šitą pilietį. Pirmą kartą mačiau. Kiek atvyko nemačiau. Mačiau, kad jis stovėjo prie registratūros ir dokumentą pateikė. Prie registratūros vienas stovėjo R. . Toliau nemačiau kiek buvo. Jis vienas pasiėmė kambarį, o kas nuėjo nemačiau. ...Visko nefiksavau, mačiau, kad atėjo žmogus, kad priėmė, kad paėmė dokumentą. Šalia nestovėjau ir nestebėjau. ......Nemačiau kaip pinigus mokėjo, aš visko nestebėjau. R. atpažįstu, nes atsimenu, kad buvo šviesus vaikinas.“ (b. l. 88–89). Pacituoti liudytojos B. O. parodymai, priešingai apelianto tvirtinimui, neprieštarauja jos tėvų O. parodymams, priešingai – esminėse aplinkybėse sutampa. Tai, jog ši liudytoja nurodė tą naktį viešbutyje mačiusi tik vieną M. R., o jos tėvai teisme parodė, kad tą naktį į viešbutį atvyko keturi jaunuoliai, nereiškia, kad O. melavo, nes liudytoja B. O. teigė visko nestebėjusi, taigi ji kitų jaunuolių galėjo ir nematyti.

Apeliantas teigia, jog O. teismui pateikta jo – M. R. – asmens tapatybės kortelės kopija negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis, jog jis 2011 m. kovo mėn. iš 12 d. į 13 d. naktį buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir sugadino viešbučio turtą, nes jis šiame viešbutyje buvo 2009 m., ir jo asmens tapatybės kortelė šiame viešbutyje galėjo būti likusi nuo 2009 m. Šią apelianto iškeltą versiją apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes, remiantis viešbučio savininkų O. parodymais nustatyta, jog asmens tapatybės dokumentų kopijų jie  nearchyvuoja, o iš karto sunaikina. Be to, tą aplinkybę, jog būtent M. R. tą naktį užsisakė viešbučio kambarį, patvirtina ne tik viešbutyje esanti pastarojo asmens tapatybės kortelės kopija, bet, kaip minėta, tą naktį viešbutyje dirbusių R. O., D. O. ir B. O. parodymai, kurie atpažino M. R. kaip asmenį, tą naktį užsisakiusį viešbutyje nakvynę, pateikusį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir sumokėjusį pinigus už kambarį.

Nelogiškas apelianto argumentas, jog tai, kad privataus kaltinimo skunde nenurodytas jo asmens kodas, neva patvirtina tą aplinkybę, jog O. tik vėliau viešbučio archyve rado jo asmens dokumento kopiją, kuri turėjo būti likusi nuo 2009 m., kada jis lankėsi šiame viešbutyje. Pažymėtina, jog privataus kaltinimo skunde nurodyta M. R. gimimo data, kuri, jeigu būtų tikima šia apelianto versija, O. taipogi turėjo būti nežinoma ir negalėjo būti  nurodyta šiame skunde. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, tai, jog privataus kaltinimo skunde buvo nurodytas jo vardas, pavardė, tačiau nenurodytas jo asmens kodas, pažymint, kad jis nežinomas, nepaneigia O. parodymų, jog M. R. įvykio naktį pateikė jiems asmens tapatybės kortelę, kurios kopiją jie pasidarė, o vėliau pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams kaip įrodymą, jog būtent M. R. tą naktį užsisakė kambarį jų viešbutyje.

Pažymėtina, jog apelianto iškelta versija, jog jis 2011 m. kovo  12 d. buvo Kretingoje ir mamos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šventė sesers M. M. gimtadienį, kurio pratęsimas vyko pas seserį, adresu (duomenys neskelbtini), prieštarauja jo paties teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duotiems parodymams. Apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu M. R. nenurodė, jog sesers gimtadienio, kuris, kaip jis teigė, buvo švenčiamas mamos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pratęsimas vyko sesers namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tokios apelianto M. R. versijos, t. y. kad jo sesers gimtadienis iš pradžių buvo švenčiamas mamos namuose, o vėliau pratęsimas vyko jau sesers namuose, nepatvirtino ir kaip liudytojos teisme apklaustos M. R. mama R. R. ir V. S., kurios teigė, jog M. M. (M. R. sesers) gimtadienis buvo švenčiamas pačios M. M. namuose, esančiuose Savanorių g. 5, Kretingoje. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai suabejojo M. R. parodymų teisingumu ir pagrįstai jais nesirėmė, nes jie prieštarauja ne tik minėtų liudytojų parodymams, bet ir paties M. R. parodymams. Kita vertus, nuteistojo bei liudytojų R. R., V. S. bei  T. M. parodymai apie tai, jog M. R. 2012-03-12 visą laiką dalyvavo savo sesers M. M. gimtadienyje, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog M. R. 2011 m. kovo mėn., naktį iš 12 d. į 13 d. buvo atvykęs į viešbutį UAB (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, privatus kaltintojas R. O. bei liudytojos D. O. ir B. O. apklausiami teisme patvirtino, jog 2011m. kovo mėn. naktį iš 12 d. į 13 d. viešbučio kambarį užsisakė būtent M. R., kurį jie atpažino kaip asmenį, tą naktį užsisakiusį kambarį jų viešbutyje bei pateikusį savo asmens tapatybės kortelę ir sumokėjusį pinigus, kuris ryte pabėgo iš viešbučio kambario, jį nuniokojęs ir sugadinęs jame buvusį turtą, dėl to iš karto jie kreipės į policiją ir pareigūnams nurodė būtent M. R. kaip asmenį, sugadinusį viešbučio turtą. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-AT-118-11 yra M. R. asmens tapatybės kortelės kopija bei mokėjimo kvitas, kuriuos kaip įrodymus, jog M. R. lankėsi (duomenys neskelbtini) viešbutyje, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė šio viešbučio direktorė D. O.. Nuteistasis be pagrindo apeliuoja į tai, kad pinigų priėmimo kvite nėra jo parašo, nes tą aplinkybę, jog jis 2011 m. kovo mėn., naktį iš 12 d. į 13 d. buvo atvykęs į  viešbutį ir užsisakė kambarį, patvirtina ir pateikta M. R. asmens tapatybės kortelės kopija. Kaip minėta, šio dokumento kopija negalėjo būti likusi dar nuo 2009 metų., kai M. R., jo teigimu, lankėsi (duomenys neskelbtini), nes viešbučio savininkai patvirtino, kad jie asmens dokumentų nearchyvuoja, o iš karto sunaikina, be to, nurodė, jog pagal nusistovėjusią tvarką pinigų priėmimo kvitą klientai turi pasirašyto ryte, grąžindami viešbučio kambario raktą.

Taigi nuteistojo M. R. kaltė dėl svetimo turto sugadinimo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas M. R. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Violeta Miliuvinė

Teisėjai                                                                                                                Remigijus Preikšaitis

                                                                                                                Aurelija Sadauskaitė