ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 25 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. U.,

dalyvaujant ieškovui G. I., jo atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui G. I. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir/ar nesudaryta.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovas G. I. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 9 849,68 Eur skolą, 221,28 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 070,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis) atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 9 849,68 Eur (34 008,97 Lt) neterminuotam laikui, tačiau pagal Paskolos sutarties 2.2 punktą pareikalavus ją grąžinti per 60 dienų (iki 2019 m. rugsėjo 18 d.), atsakovė paskolos negrąžino, į siūlymus skolą padengti nekilnojamuoju turtu – nereagavo. Sudarytą sandorį patvirtina finansiniai įmonės dokumentai. Šie dokumentai kas metai buvo tvirtinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, todėl jie žinojo apie sandorį, be to akcininkai patys neturėdami galimybės suteikti įmonei paskolos, reikalingos apyvartinėms lėšoms ar padidinti įstatinį kapitalą, prašė, kad suteiktų ieškovas. Paskolą atsakovė privalėjo grąžinti iki 2019 m. lapkričio 18 d. (reikalavime grąžinti paskolą nurodytas terminas), todėl iki 2020 m. gegužės 1 d. (ieškinio surašymo dienos), atsakovei naudojantis ieškovo suteikta 9 849,68 Eur paskola, mokėtinos palūkanos sudaro 221,28 Eur sumą.

3.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su ieškiniu, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo G. I. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas Paskolos sutartį sudarė su savimi pačiu, t. y. fiziniu asmeniu G. I. ir tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. I.. Ieškovas šią sutartį pasirašė be akcininkų sutikimo. Ieškovas neįrodė, kad įnešė pinigus į įmonės kasą, Paskolos sutartyje nėra įrašo, kad pinigai perduoti ir pinigai gauti, taip pat nėra jokio atskiro akto, nepateikė grynųjų pinigų įnešimo orderio. Ginčijama paskola įmonės balanse atsispindi tik kaip sutampanti pinigų suma, lėšų įnešimas nepatvirtintas jokiais dokumentais, o atsakovės pateikti paskolos laikotarpio dokumentai patvirtina, kad tokio įnašo nebuvo, atlikta inventorizacija, kuriai pirmininkavo pats ieškovas, patvirtina, kad tokių lėšų įmonėje nebuvo apskaityta. Ieškovas buvo kasininkas, pripažįsta, kad buhalteriją tvarkė atsakingai, visos skolos buhalteriniuose dokumentuose pažymėtos, tačiau ginčo sumos – ne. Atsakovė kritiškai vertina liudytojos parodymus. Mano, kad liudytoja supainiojo paskolą su kitu pinigų įnešimu. Atmeta ieškovo argumentą, kad paskolą buvo bandoma deklaruoti, nes tai buvo daroma 2019 metais, ir tiesioginiu ieškovo nurodymu, kuris ruošėsi bylinėjimuisi. Po tariamos beprocentės paskolos suteikimo ieškovas paėmė kreditą šeimos būsto statybai iš banko, mokėdamas palūkanas, toks jo poelgis būtų nelogiškas. Ieškovo nurodymas, kad jis pinigų buvo susitaupęs, dalį jam paskolino artimieji, yra neįtikinamas ir nelogiškas, nes paskola buvo beprocentė.

4.       2020 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai sprendimu ieškovo G. I. ieškinį atmetė, iš ieškovo G. I. priteisė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 633,50 Eur patirtas advokato pagalbos išlaidas.

5.       2020 m. gruodžio 7 d. teismui ieškovas G. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui G. I. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 849,68 Eur skolą, 221,28 Eur palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo visos 10 070,96 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       2021 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansų pradedant nuo 2012 m. ataskaitinio laikotarpio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto lentelėje pastabos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta įmonės įsipareigojimų būklė. Taip pat teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl 2012 m. ataskaitinio laikotarpio balanse nėra nurodyta 9 849,68 Eur (34 008,97 Lt) skola, nors teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. R. nurodė, kad ji stengėsi dokumentus sutvarkyti pagal atitinkamus reikalavimus, ji negalėjo nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentuose minėtos skolos jei tam nebūtų buvę jokio pagrindo. Teismas nesiaiškino, kodėl atsakovė tik 2019 m. rugsėjo 20 d. per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninę deklaravimo sistemą pateikė duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) už 2012 m. mokestinį laikotarpį, pateiktoje formoje deklaruota iš G. I. gauta 34 009 Lt paskola. Teismas neapklausė liudytojais UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų V. D. ir R. K. dėl bylos faktinių aplinkybių, apie tai, ar jiems buvo žinoma, kad ieškovas skolino pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuomet tapo žinoma kokios tai aplinkybės dėl galimo (ne)skolinimo. Be to, buvo iškeltos abejonės dėl 2012 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties surašymo aplinkybių, 2012 m. gruodžio 17 d. pranešimo dėl paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo pasirašymo aplinkybių. Nors liudytoja nurodė, kad galimai ji surašė minėtą paskolos sutartį, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Byloje teismas formaliai vertino ir minėto pranešimo įrodomąją vertę, apribodamas, kad nebuvo pateiktas į bylą šio dokumento originalas, kad galimai pranešimas neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas netyrė aplinkybės, kokiu tikslu 2012 m. gruodžio 3 d. G. I. sumokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 2 600 Eur sumą (kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau yra pagrindo spręsti, kad byloje faktinės aplinkybės dėl galimai ieškovo paskolintų lėšų nėra nustatytos. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo apklaustas pats ieškovas, kuris galėtų paaiškinti Paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, sutartyje išreikštą šalių valią, galimai skolintų lėšų poreikį ir pan. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė akcininkų ir nevertino faktinių aplinkybių kokiu pagrindu tvirtinamuose 2013 m. ataskaitinių metų ir vėlesniuose balansuose buvo nurodoma apie konkrečią skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 849,68 Eur (34 008,97 Lt) bei jos kilmę. Liudytoja buhalterė J. R. paaiškino, jog vienas iš dviejų atsakovės akcininkų – V. D. – 2019 m. rudenį inicijavo su ja susitikimą, klausinėjo dėl G. I. 2012 m. Paskolos sutarties, pinigų skolinimo įmonei aplinkybių, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netyrė, kokiu būdu ieškovas skolino pinigus atsakovei (pvz. ar paskolino atlikdamas dalinius mokėjimus, ar vienkartinius mokėjimus, kada buvo atlikti mokėjimai), ar Paskolos sutarties sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ netrūko apyvartinių lėšų, taip pat teismas nesiaiškino tikrosios Paskolos sutarties šalių valios. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovė nesutinka su skola ir teigia, kad ieškovas būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Paskolos sutartį sudarė pats su savimi, tačiau nereiškė priešieškinio dėl Paskolos sutarties nuginčijimo.

7.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: pripažinti negaliojančia 2012 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo G. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 34 008,97 Lt. paskolos ir /arba reiškiamas alternatyvus reikalavimas: pripažinti 2012 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo G. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis); priteisti ieškovo G. I. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčija paskolos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.134 straipsnio pagrindu, prašo paskolos sutartį pripažinti nesudaryta (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). CK 2.134 straipsnio 1 dalis draudžia atsakovui sudaryti sandorius su pačiu savimi, tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Ieškovas negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Paskolos sutartis sudaryta tarp tų pačių asmenų: tariamo paskolos davėjo fizinio asmens G. I. ir tariamo paskolos gavėjo – juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus G. I.. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas tuo metu jis yra. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas, todėl kai sandorį bendrovės vardu sudaro jos valdymo organas, laikoma, kad sandorį sudarė pati bendrovė. Šie ribojimai netaikomi, jei kiti įstatymai numato ką kitą, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą (CK 2.134 straipsnio 2 dalis). Ieškovas niekuomet neprašė akcininkų sutikimo dėl ginčijamo sandorio sudarymo ir niekuomet tokio sutikimo negavo, nes nebuvo poreikio suteikti paskolą ir ieškovas jokios paskolos atsakovei niekuomet nesuteikė. Vienokios ar kitokios aiškiai neidentifikuotos pinigų sumos nurodymas finansinės atskaitomybės dokumentuose nesant aiškių duomenų, kad tai yra susijusio asmens – juridinio asmens valdymo organo – paskola juridiniam asmeniui ir nesant akcininkų pritarimo, sutikimo dėl tokio sandorio reiškia imperatyvų įstatymo reikalavimų pažeidimą. Ieškovas G. I. niekuomet neprašė ir negavo atsakovės akcininkų sutikimo sudaryti paskolos sutartį, ieškovas daugiau kaip 7 metus, tai yra iki 2019 m. lapkričio mėn. nei raštu, nei žodžiu neinformavo atsakovės akcininkų apie paskolos sutartį, todėl prašo sutartį pripažinti negaliojančia. Taip pat nurodo, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš 2012 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties, kurioje nurodoma, kad paskolos davėjas perduoda, o paskolos gavėjas priima 34008,97 Lt (9849,68 Eur), tačiau atsakovė pareiškia ir patvirtina, kad nei sutarties sudarymo dieną 2012 m. gruodžio 31 d., nei po jos sudarymo (ieškovas raštu nurodo, tai buvus vėliausiai iki 2013 m. sausio pabaigos) ieškovas į atsakovės sąskaitą ar kasą neįnešė 34008,97 Lt (9849,68 Eur), todėl paskolos sutartis laikytina nesudaryta. Ieškovas G. I. nei 2012 m. gruodžio 31 d., nei visą laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tariamo paskolos sudarymo, neturėjo ir negalėjo turėti piniginių lėšų, kurias tvirtina paskolinęs atsakovei, tai patvirtina byloje esantys dokumentai iš VSDFV apie ieškovo darbo užmokestį, turtą, apie ieškovo ir jo šeimos kreditą turto įsigijimui, apie ieškovo mokėtas palūkanas AB „(duomenys neskelbtini)“ už banko suteiktą paskolą, paties ieškovo suteikti į bylą duomenys apie ieškovo kriminalinę praeitį ir su tuo susijusius ieškovo praradimus bei pinigines išlaidas, dėl kurių tampa visiškai neįmanoma net teorinė sunkioje turtinėje padėtyje atsidūrusio ieškovo galimybė suteikti didžiulę paskolą atsakovei. Be to, paskolos davėjas privalo pateikti paskolos sutarties originalą ir pateikti įrodymus, kad paskolos gavėjui perdavė paskolos dalyką – pinigus, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, nes ieškovas paskolos nėra suteikęs. Suklastotame 2012 m. gruodžio 17 d. pranešime ieškovas nurodo, kad pinigai reikalingi kreditoriams ir darbo užmokesčiui, tačiau atsakovė, kuriai 2012 m. vadovavo ieškovas, 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, turėjo daugiau kaip 51 166 Lt nepaskirstytojo pelno; grynasis nuostolis – 26 794 Lt, todėl nepaskirstytasis ataskaitinių metų pelnas – 24 372 Lt – perkeltas į kitus finansinius metus. Priešingai nei tvirtina ieškovas, 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose, pelno – nuostolių ataskaitoje nėra nurodytas nei paskolos davėjas G. I., nei jo nurodoma kaip suteiktos paskolos suma – 34 008,97 Lt. Mano, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir yra pagrindas pripažinti priešieškinį pagrįstu.            

9.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovas ir atsakovė, atstovaujama direktoriaus G. I., pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.1. punkte nurodyta, kad ieškovas (paskolos davėjas) perduoda atsakovei (paskolos gavėjai) 34 008,97 Lt (9 849,68 Eur), o atsakovė priima pinigus ir įsipareigoja sutartyje numatytomis sąlygomis grąžinti pasiskolintą sumą. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020-11-05 sprendimo pateikė į bylą naujus įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens apskaitos kortelę (Op. Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir Didžiosios knygos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingas asmuo G. I.“ išrašą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens apskaitos kortelėje (Op. Nr.: (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 31 d. gavo 34 008,97 Lt paskolą iš atskaitingo asmens (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Didžiosios knygos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingas asmuo G. I.“ išraše nurodyta, kad nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. G. I. atliko mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 34 008,97 Lt paskolą iš atskaitingo asmens G. I.. Šie ieškovo naujai pateikti įrodymai, apeliacinės instancijos teismui juos priėmus, tapo teisminio nagrinėjimo dalyku. Iš šių įrodymų matyti, kad atsakovės skola ieškovui susidarė laikotarpiu nuo 2012-01-23 iki 2012-12-31 ieškovui atliekant mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš savo asmeninių lėšų, o atsakovės skola ieškovui buvo įforminta surašant ginčo paskolos sutartį, kuri buvo apskaityta atsakovės buhalteriniuose dokumentuose. Atsakovės skolinis įsipareigojimas, sutampantis su ginčo paskolos sutartyje nurodyta suma, tai yra, 34 008,97 Lt (9 849,68 Eur), yra fiksuotas atsakovės buhalterinės atskaitomybės dokumentuose: atsakovės 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta skola po vienerių metų – 9 849,68 Eur (34 008,97 Lt); 2015 m. gruodžio 31 d.; 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta po vienerių metų mokėtina skola – 9 850 Eur; 2013 m. kovo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte (2012 m. finansinių ataskaitų rinkinys) lentelės Nr. (duomenys neskelbtini) „Įmonės įsipareigojimų būklė“ grafoje kitos finansinės skolos po vienerių metų nurodyta suma – 64 410,00 Lt. Sutampančio su ginčo paskolos suma ilgalaikio finansinio įsipareigojimo fiksavimas atsakovės buhalterinės atskaitomybės dokumentuose nebūtų įmanomas, jeigu tokio atsakovės skolinio įsipareigojimo ieškovui nebūtų buvę. Metinę finansinę atskaitomybę tvirtina akcininkai akcininkų susirinkime, įmonės finansiniuose dokumentuose, teikiamuose visuotiniam akcininkų susirinkimui svarstyti, buvo nurodyti duomenys apie įmonės ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, todėl kiekvienas iš akcininkų turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teisę gauti visą objektyvią informaciją apie bendrovės veiklą ir pasidomėti, kokį ilgalaikį finansinį įsipareigojimą atspindi buhalterinės atskaitomybės dokumentuose fiksuota 9 849,68 Eur suma. Pažymėjo, kad ieškovo turimais duomenimis vienas iš atsakovės akcininkų – R. K. buvo atvykęs pas ieškovo tėvą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką ir vadovą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini)) ir siūlė pasirašyti trišalį susitarimą tarp ieškovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, numatant, jog atsakovės turimas skolinis įsipareigojimas ieškovui būtų grąžintas per 3 metus, įskaitant nuomininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei mokėtiną nuomos mokestį į atsakovės ieškovui grąžintiną paskolos sumą.       

10.       Ieškovas G. I. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, bei nurodė, kad 2012-12-17 akcininkų sutikimo originalo neturi, pateikti negali, o dėl USB laikmenos gali pateikti, tačiau ten nėra buhalterinės programos, tik duomenų kopijos.

11.       Ieškovo atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė, kad ieškovas buvo atsakovės vadovas (direktorius) ir buvo atsakovės atskaitingas asmuo. Ieškovas savo ieškinį grindžia paskolos sutartimi ir byloje įrodinėja, kad atsakovė jam, kaip atskaitingam asmeniui, yra skolinga 9 849,68 Eur. Ši atsakovės skola ieškovui, atsiskaitinėjant už atsakovę, buvo susidariusi 2012-12-31 dienai ir šalys atsakovės skolą ieškovui, kaip atskaitingam asmeniui, pakeitė nauja prievole – grąžinti skolą pagal Paskolos sutartį, t. y., šalims sudarius Paskolos sutartį, įvyko novacija (CK 6.141 straipsnis). Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad ji su ieškovu, kaip buvusiu darbuotoju ir atskaitingu asmeniu, yra visiškai atsiskaičiusi. Priešingai – atsakovė sąmoningai neteikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų atsiskaitymo su ieškovu faktą. Atsakovė 2021-09-28 rašte nurodė, kad ieškovas, nutraukdamas darbo (direktoriaus) santykius su atsakove, jai neperdavė pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau tokios atsakovės pozicijos nepatvirtino teismo posėdžio metu apklaustas V. D., nepatvirtinęs, kad kokie nors bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai būtų prarasti. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad būtų kokių nors dokumentų iš ieškovo reikalavusi, o taip pat nepateikia įrodymų, kad ji būtų atlikusi teisės aktų numatytus teisinius veiksmus tuo atveju, jei atsakovės pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai būtų prarasti. Ieškovas, kaip atskaitingas atsakovės darbuotojas, atsakovei trūkstant piniginių lėšų, savo lėšomis atsiskaitinėjo už atsakovę, o mokestinių 2012 metų pabaigoje atsakovei negalint atsiskaityti su ieškovu, šalys sudarė Paskolos sutartį. Ieškovo atsiskaitymo už atsakovę faktą patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta atsakovės atskaitingo asmens apskaitos kortelė (Op. Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurioje užfiksuota, kad 2012 m. gruodžio 31 d. gauta 34 008,97 Lt paskola iš atskaitingo asmens (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)); Didžiosios knygos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingas asmuo G. I.“ išrašas, kuriame nurodyta, jog nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. G. I. atlikdavo mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 34 008,97 Lt paskolą iš atskaitingo asmens G. I.. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 01 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė šiuos įrodymus kaip atitinkančius leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, ir šiais įrodymais grindė savo procesinį sprendimą. Atsakovė byloje nepaneigė šių buhalterinės apskaitos programos duomenų teisingumo, o šioje buhalterinės apskaitos programoje užfiksuoti duomenys atitinka ir kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose – banko sąskaitose išrašuose – užfiksuotą piniginių lėšų judėjimą. Atsakovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentuose nuo pat 2012 metų yra nurodyti atsakovės įsipareigojimai – po vienerių metų mokėtinos sumos: 2012 metais – 64 410 Lt, 2013 metais – 34 009 Lt, 2014 metais – 34 009 Lt, 2015 metais – 9 850 Eur, 2016 metais – 9 850 Eur, 2017 metais – 10 348 Eur. Atsakovė, byloje įrodinėja, kad ši atsakovės mokėtina suma yra ne jos skola ieškovui, tačiau į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – jos 2012 metų banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė tuo metu, kai ieškovas kaip atskaitingas asmuo atsiskaitinėjo už atsakovę, pakankamai lėšų atsiskaitymams neturėjo, o taip pat neturėjo lėšų atsiskaityti su ieškovu 2012-12-31 dieną; Didžiosios knygos duomenimis ieškovas kaip atskaitingas asmuo už atsakovę iki 2012-05-02 dienos atsiskaitinėjo jam kaip atskaitingam asmeniui perduotomis piniginėmis lėšomis, tačiau nuo 2012-05-02 iki 2012-05-15, nuo 2012-06-06 dienos iki 2012-06-24, nuo 2012-07-03 iki 2012-12-31 dienos jam atsakovės perduotų lėšų atsiskaitymams nepakako. Atsakovė į bylą yra pateikusi jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2012-12-06 dienos paskolos sutartį (III tomas b. l. 13), kurią abiejų šalių vardu sudarė tas pats atstovas – ieškovas, taigi formaliai pažeidžiant CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas, kaip atskaitingas asmuo, 2012 mokestiniais metais atsiskaitinėjo už atsakovę, pasibaigus 2012 m. mokestiniam laikotarpiui atsakovė su ieškovu neatsiskaitė ir skolos grąžinimo prievolę įformino Paskolos sutartimi. Pripažinus negaliojančia Paskolos sutartį, teismas, sutinkamai su CK nuostatomis, turėtų taikyti vienašalę restituciją – grąžinti jos šalis į pradinę padėtį – priteisti ieškovui iš atsakovės 9 849,68 Eur sumą. Atsakovė savo priešieškinį įrodinėja ir aplinkybe, kad atsakovas neturėjo pakankamai lėšų atsiskaitymams už atsakovę, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovės pateiktos ieškovo gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos bei pažymos apie draudžiamąsias pajamas už 2012 ir vėlesnius mokestinius laikotarpius atsakovės įrodinėjamo ieškovo finansinio nepajėgumo fakto neįrodo. Ieškovas iki darbo atsakovėje jos direktoriumi pradžios, dirbo tarptautinių pervežimų vairuotoju, ką patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės vadovas V. D.. Ieškovo pajamas sudarė ne tik jo darbo užmokestis, tačiau ir dienpinigiai, kurie nėra nei GPM objektas, nei draudžiamosios pajamos. Tokias pajamas – dienpinigius – atsakovas gavo ir vėliau, apie ką nurodė ir savo paraiškoje kreditui gauti AB (duomenys neskelbtini) (II tomas b. l. 107) ir jo gaunami dienpinigiai buvo triskart didesni nei jo draudžiamosiomis pajamomis laikomas darbo užmokestis. Taip pat nurodė, kad byloje ieškovas įrodinėjo, kad pinigines lėšas naudojo, kaip bendrovės darbuotojas. Paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Suklastojimą pagrindžiančių duomenų nėra pateikta.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškinyje kalbama apie skolą bendrąja prasme, o ne apie paskolą. Kad tai yra darbo ginčas - ieškovas apie tai niekada neužsiminė, bei nepateikė jokių įrodymų, kad šis ginčas kažkaip susijęs su darbo santykiais. Ieškovas privalėjo pateikti įrodymus dėl G. I. pareigos, tačiau tokių įrodymų nėra, jų net neminėjo pats G. I.. Atmestina baigiamųjų kalbų dalis, kuri visiškai nebuvo tirta bylos nagrinėjimo metu. G. I. buvo ir direktorius, ir pinigų turėtojas, ir paskolos suteikėjas. Paskolos sutartyje nėra nurodytas atsiskaitymo terminas, todėl ji turėjo būti sumokėta, kai G. I. pareikalaus. Kai G. I. pareikalavo - ji nebuvo sumokėta. G. I. beveik 10 metų, turėdamas galimybę atsiskaityti su savimi, bei kai turėjo tam galimybę, to nepadarė. Į bendrovės sąskaitas savo asmeninių piniginių lėšų G. I. neįnešė. Tai patikrino atsakovė. G. I. buvo įpareigotas nurodyti - kada tiksliai, kokiomis aplinkybėmis ir kaip buvo suteikta paskola. G. I. pateikė savo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2012 metų pabaigoje sprendė dėl tolesnės įmonės veiklos ir buvo sutarta, kad G. I. suteiks įmonei beprocentinę paskolą. Nurodo, kaip į įmonės kasą buvo įnešti pinigai. Pateikdamas skundą jis pateikė visai kitokias aplinkybes ir nurodė, kad neatsimena, kaip tiksliai buvo įnešti pinigai. Kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikia, skolininkas turi įrodyti, kad paskola grąžinta, tačiau ieškovas neįrodė, kad buvo suteikta paskola UAB "(duomenys neskelbtini)". Į įmonės kasą pinigai nebuvo įnešti. Nėra duomenų, kad 2012-12-31 G. I. suteikė kokią nors paskolą ar aplamai kažkaip buvo susijęs su UAB "(duomenys neskelbtini)". Pateikti į bylą 2012-12-31 atliktos inventorizacijos dokumentų originalai. Atliekant inventorizaciją paskola turėjo būti rasta ir užfiksuota. Yra kreditorių sąrašas, kuriame nėra kreditoriaus G. I.. Tai patvirtina, kad G. I. ir UAB "(duomenys neskelbtini)" nėra saistomas kokiais nors kreditoriniais santykiais. Nei G. I., nei jo sudaryta komisija nerado jokių duomenų, kad G. I. būtų suteikęs paskolą 2012 metais ar tą 2012-12-31 dieną. Visi įplaukų dokumentai yra pateikti, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad G. I. būtų kreditoriumi, nei kad G. I. būtų įnešęs pinigų į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą ar į kasą. Nepakanka paties pinigų perdavimo fakto. Ieškovas pakeitė poziciją ir įrodinėjo, kad 2012-12-31 jis pinigų bendrovei neperdavė, kad melavo, nenurodė, kodėl melavo, aiškino, kad vėliau savo pinigais dengė kokias tai bendrovės prievoles. Ieškovas šiuo metu įrodinėja ne paskolos suteikimą, o įrodinėja UAB "(duomenys neskelbtini)" nepagrįsta praturtėjimą. G. I. neturėjo ir negalėjo turėti tokių lėšų, kurias tvirtina skolinęs bendrovei. G. I. šeima neturėjo pajamų, kreipėsi į banką, kur jam buvo suteiktas kreditas. Pajamų gavimo faktus nurodė nevienodai ir nenuosekliai. Aiškino, kad jam paskolino pinigus tėvai, o baigiamosiose kalbose išreiškė nuomonę, kad turėjo santaupų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo nustatytas ieškovo turto sumažėjimas, o atsakovo turto padidėjimas. Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikyti negalima. Ieškovas yra pateikęs paskolos sutartį. 2012-12-17 pranešimas yra sumaketuotas. Kilus abejonėms dėl jo teisingumo, turi būti pateiktas originalas, tačiau originalas nebuvo pateiktas. Šis pranešimas yra suklastotas ieškovo ir tai yra oficialus dokumentas, kuriuo ieškovas įrodinėja savo civilinius teisinius santykius. Ieškovas taip pat nepasinaudojo vieninteliu tinkamu įrodymo ištyrimo būdu - atlikti ekspertizę USB laikmenai. Ieškovas tokios ekspertizės atsisakė. Prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą 4537,50 Eur bei žyminį mokestį.  

13.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad G. I. niekada neskolino pinigų įmonei, pats ieškovas statėsi namą, turėjo paskolas. Po 6-7 metų prisiminė, kad įmonei buvo paskolinęs pinigų. 2015 m. visi dokumentai buvo sunaikinti, pats buvo pasiėmęs ir neaišku ką darė. 2012 m. G. I. buvo direktorius ir dar kelių įmonių direktorius. Jį atsivedė G. P., jis dirbo vairuotoju, o paskui tapo direktoriumi. R. K. ir jis, jie buvo du akcininkai, paskyrė G. I. direktoriumi. Skolinti pinigų įmonei G. I. neturėjo tokios teisės, turėjo pranešti jiems, tačiau niekam nepranešė. Jokie 34 000 Lt įmonėje nebuvo atsiradę. G. I. išeidamas nieko neperdavė. Žino, kad yra kopija 2012 m. dokumento, tačiau ji suklastota, kadangi nei jis, nei R. K. šio dokumento nepasirašinėjo, tokio susitarimo nebuvo. V. buvo suradusi iš ko buvo padaryta kopija ir suklastoti parašai. Jie būtų galėję padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jei sakydavo, kad reikia pirkti automobilį, tai jį pirkdavo iš savo lėšų, G. I. nesakė, kad padėtis sunki, kadangi taip nebuvo.

14.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. nurodė, kad apie bylą žino, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, taip pat akcininku yra V. D.. G. I. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuriuo laikotarpiu, nepamena. Apie G. I. suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, dabar jau girdėjo, kad buvo paskolinti pinigai, nors kaip akcininkai turėjo žinoti. Jis nesidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine būkle, apie 2012 m. įmonės finansinę būklė nieko nežino. Abejoja, kad G. I. skolino įmonei pinigus, nes jei jų būtų reikėję, jis ir V. D. patys būtų atradę pinigų. Nežino kam yra ta skola. G. I. sužlugdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie 2012 m. pranešimą nieko nežinojo, nėra pasirašęs. Mano, kad 35 000 Lt suma yra didelė. Apie G. I. turtinę padėtį negali pasakyti, ieškovas atėjo dirbti į įmonę kaip vairuotojas. Jo ir V. D. buvo sunešti į įmonę pinigai, transportas buvo jų nuosavas, neturėjo kreditų. G. I. nėra prašęs iš jų pinigų. Dėl pastato buvo 10 metų sudaryta sutartis, G. I. su savo tėvu sutartį sudarė. Niekada nebuvo siūlyta už skolą pasiimti pastatus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo transporto įmonė, abejose įmonėse G. I. buvo direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo V. D. įmonė.  

15.       Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. R. nurodė, kad žino apie bylą, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. iki 2013 m. vyr. buhaltere, tvarkė finansinę apskaitą. Iš pradžių G. P. buvo direktoriumi, paskui, gal 2012 m., direktoriumi tapo G. I.. Ji buvo viena, po to buvo kelios padėjėjos, visą buhalteriją tvarkė ji pati, gaudavo viską nuo pirmų dokumentų, tvarkė kaip reikalauja įstatymas. Kažkokia paskola buvo sudaryta tarp G. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo dar dvi įmonės. Paskola buvo įnešta į kasą, forminama pagal paskolos sutartį ir duodama direktoriui pasirašyti. Ta sutartis buvo jai parodyta teisme. Negali pasakyti, kas jai pasakė, kad reikia paruošti paskolos sutartį. Jai gali pasakyti, kad įneša pinigus ir reikia padaryti sutartį, o kaip buvo padaryta, ji negali atsakyti. Už 2012 m. deklaraciją teikė ji, neatsimena ar nurodė paskolą. Prie jos jokių atitikimų nebuvo, ji veda apskaitą griežtai, paskolų neinventorizuodavo. Kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, važinėjo po visą Lietuvą ir Europą. Atsidarė kita įmonė, nes norėjo važiuoti į Rusiją, įmonės persigrupavo, dirbo abi lygiagrečiai. Tuo metu gal UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mažiau pajamų. Mano, kad didžioji knyga yra išsami, atskaitingas asmuo yra G. I., matosi kiek jis atsiskaitęs, pirkimai, išlaidos ir pajamos. Jei pagal ją, tai gruodžio 31 d. paskola atskaitingo asmens, jei metų gale įmonė negali grąžinti tų pinigų, tai forminama paskola. Šiuo atveju nieko nemato įrašyta, tik atsidarius programą būtų galima geriau atsakyti. Kaip vyko dokumentų perdavimas atsakyti negali, ji buvo buhalterė ir kad būtų dariusi perdavimą – nepamena, fiziškai neperdavė. Taip pat paaiškino, kad be direktoriaus niekas negali į kasą įnešti pinigų, su programa dirbo ji. G. I. fiziškai nepildė kasos knygos, ją pildė ji. Atskaitingas asmuo atsiskaito už pinigų išleidimą. Avansinėje apyskaitoje yra eilutės, yra eilutė minusinė, kas reiškia, kad žmogus išleido daugiau pinigų. Jei sąskaita vėluoja, tai ji įtraukiama, kai gaunama. Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose visi nedalyvaudavo, pranešimus akcininkams rašydavo ji. Dokumentai būdavo kabinete, kaip juos pasirašydavo atsakyti negali. „(duomenys neskelbtini)“ programoje padarius pataisymus, sugriūtų visas balansas, tačiau įėjus į programą yra galimybė koreguoti. Ar kopijoje galima daryti pakeitimus, negali atsakyti.       

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas visiškai.

16.       Byloje ginčas kilo dėl reikalavimo dėl skolos priteisimo pagal Paskolos sutartį pagrįstumo ir teisėtumo.

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovas G. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus G. I., pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.1. punkte nurodyta, kad ieškovas (paskolos davėjas) perduoda atsakovei (paskolos gavėjai) 9 849,68 Eur (34 008,97 Lt), o atsakovė priima pinigus ir įsipareigoja sutartyje numatytomis sąlygomis grąžinti pasiskolintą sumą. Paskolos sutartyje taip pat nurodyta, kad paskola suteikta neterminuotam laikui (2.1. punktas), tačiau paskolos davėjui pateikus prašymą, paskola turi būti grąžinta per 60 dienų (2.2. punktas). Ieškovas 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymu pareikalavo iš atsakovės iki 2019 m. lapkričio 18 d. imtinai grąžinti paskolą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta skola po vienerių metų – 64 410,00 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta skola po vienerių metų – 9 849,68 Eur (34 008,97 Lt); 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta po vienerių metų mokėtina skola – 9 850 Eur. 2013 m. kovo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte (2012 m. finansinių ataskaitų rinkinys) lentelės Nr. (duomenys neskelbtini) „Įmonės įsipareigojimų būklė“ grafoje kitos finansinės skolos po vienerių metu nurodyta suma – 64 410,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 3.2. punkte numatyta, kad bendrovė turi teisę skolintis pinigus, įstatų 7.4.7. punkte įtvirtinta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovės veiklos ataskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra V. D. ir R. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. balandžio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkime užfiksuota, kad bendrovės akcininkai nusprendė patvirtinti bendrovės metinę finansinę atskaitomybę bei bendrovės vadovo ataskaitą apie bendrovės veiklą 2012 m. ataskaitiniais finansiniais metais. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad G. I. 2012 – 2019 m. nėra pateikęs gyventojo (šeimos) turto deklaracijų, t. y. ieškovas nėra deklaravęs sudarytos Paskolos sutarties. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. I. 2012 m. gruodžio 17 d. pranešime akcininkams R. K. ir V. D. dėl paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, trūkstant apyvartinių lėšų, siekiant laiku atsiskaityti su kreditoriaus ir darbuotojais, pagal žodinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko V. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. I. susitarimą, G. I., kaip fizinis asmuo suteiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą iki 35 000,00 litų. Liudytoja J. R. 2020 m. rugsėjo 14 d. rašytiniuose parodymuose paaiškino, kad 2012 m. pabaigoje trūkstant apyvartinių lėšų direktorius G. I. įnešė į kasą savo lėšas, kurios buvo įformintos kaip G. I. paskola įmonei. 2019 m. rugsėjo 20 d. per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninę deklaravimo sistemą pateikė duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) už 2012 m. mokestinį laikotarpį, pateiktoje formoje deklaruota iš G. I. gauta 34 009 Lt paskola. 2020 m. rugsėjo 21 d. rašytiniame paaiškinime ieškovas nurodė, kad 2012 m. pabaigoje, trūkstant įmonei apyvartinių lėšų, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais sutarė, kad jis suteiks įmonei beprocentinę paskolą. Vyr. finansininkei nurodžius trūkstamų lėšų sumą įmonės įsipareigojimams įvykdyti, 2012 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis ir į įmonės kasą įnešti gryni pinigai, t. y. visa suma vienu kartu. 2012 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) kvite nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė iš G. I. 2 600 Lt sumą. 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos apraše Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindas 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti inventorizaciją, ir kurį pasirašė materialiai atsakingas asmuo direktorius G. I., nurodyta, kad inventorizacija atlikta pagal 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenis, Inventorizacijos parašo Nr. (duomenys neskelbtini) intarpo 1 lape „Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašas“ yra nurodyti 24 kreditoriai, tačiau G. I. kaip kreditorius šiame sąraše nėra nurodytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens apskaitos kortelėje (Op. Nr.: (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 31 d. gavo 34 008,97 Lt paskolą iš atskaitingo asmens (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Didžiosios knygos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingas asmuo G. I.“ išraše nurodyta, jog nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. G. I. atliko mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 34 008,97 Lt paskolą iš atskaitingo asmens G. I.. Atsakovės UAB “(duomenys neskelbtini)“ atstovė 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad išsiaiškino, kad buhalterinėje programoje galima daryti įvairius pakeitimus „atbuline“ data, o pateikus susipažinti G. I. pateiktą išrašą nustatyta, kad išrašo duomenys (pagal jų formą, dėstymą) yra iš naujesnės programos versijos, kuri nebuvo sukurta ir nebuvo naudojama nei 2012 m., nei 2013 m., todėl nėra pasak G. I. „stalčiuje rasta USB laikmenoje buhalterinė programa“, nes skiriasi 2012 m. įmonėje esantys ir atspausdinti dokumentai, kuriuos turi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakovė prašė administruojančią programą „(duomenys neskelbtini)“ atstatyti programos duomenis, nes jie buvo visiškai prarasti, tačiau administruojanti įmonė nurodė, kad atkurti programą gali tik 2015 m. sausio 1 d., tai yra, visi atsakovės buhalterinės apskaitos duomenys programoje iki 2015 m. sausio 1 d. buvo prarasti, todėl nėra pagrindo tikėti, kad ieškovo pateikta į bylą tariamai 2012 m. programos kopija yra tikra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 27 d. balanse už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 bei 2020 m. gruodžio 31 d. trumpame balanso priede matyti, kad bendrovės įsipareigojimų būklė – 9849,68 Eur abejotinų skolų suma, tačiau įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos apraše skolintojų (kreditorių) sąraše G. I. nėra. 2021 m. rugsėjo 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose G. I. nurodė, kad nuo 2020-02-10 iki 2020-10-07 buvo išleistas kasmetinių atostogų, jo atostogų metu bendrovės vadovo pareigas vykdė vyr. buhalterė I. V., darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nutraukė 2020 m. liepos 1 d., bei jis neprisimena ar atleidimo iš UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų dieną su atsakove/jos įgaliotu asmeniu pasirašė dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo akto egzemplioriaus/akto kopijos neturi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai liko bendrovės patalpose ir buvo atsakovės darbuotojos I. V. žinioje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 28 d. pažymoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad nei G. I. atleidimo iš darbo metu, nei anksčiau ar vėliau G. I. nesurašė ir nepasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akto, jokių dokumentų naujam bendrovės vadovui neperdavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į buhalterinės programos administratorių dėl duomenų atstatymo, tačiau programa buvo atkurta nuo 2015 m. sausio 1 d. ir šiai dienai atnaujintų duomenų patikrinti galimybės nėra, nes G. I. buhalterinės programos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui neperdavė. 2021 m. spalio 22 d. G. I. pateikė rašytinius paaiškinimus nurodydamas, kad nuo 2012-01-23 iki 2012-12-31 G. I. atlikdavo mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 34008,97 Lt. (9849,68 Eur) paskolą iš atskaitingo asmens G. I., pateikė įrodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-06-22 pirko angliarūgštę 29 kg balionuose, pirkimą atliko grynais pinigais 52,00 Lt sumai; AB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-08-13 į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ 298,03 Eur; įmonė A. V. firma „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2012 m. viso 114 Eur sumai; IĮ „(duomenys neskelbtini) atliko pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2012-2013 metus; nuo 2012-04-12 iki 2012-12-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių iš AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, “R. S.“, UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, KB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei už tai atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012 m. rugsėjo 28 d. Paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus G. I., suteikia paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus G. I., 21 000 Lt sumai ir 2012 m. gruodžio 6 d. Paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus G. I., suteikia paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus G. I., 9400 Lt sumai. Pagal 2011 m. birželio 10 d. Transporto priemonės subnuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad už teikiamas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį mokės nuomotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 12 000 Lt ir PVM kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d. nuo 2011 m. birželio 13 d. 2022 m. balandžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi ieškovo prašymu paskirta kompleksinė informacinių technologijų – apskaitos ir finansų ekspertizė dėl USB laikmenoje esančių duomenų, tačiau 2022 m. gegužės 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas neatlikus minėtos ekspertizės, kadangi ieškovas už ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą pinigų nesumokėjo. 

18.       Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

19.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Šios aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 išaiškinta, kad net ir tais atvejais, kai rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), tai nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

21.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovas G. I. ieškinį grindžia 2012 m. gruodžio 31 d. sudaryta paskolos sutartimi tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tarp ieškovo, kuris paskolos sudarymo metu buvo ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei vienintelis įmonės valdymo organas, turėjęs teisę ir pareigą veikti įmonės vardu. Nors ieškovas nurodo, kad ieškovas atsakovei perdavė sutarties dalyką – pinigus, eidamas savo darbines funkcijas pas atsakovę – būdamas jos vadovu, todėl atsakovė, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad ji su ieškovu, kaip buvusiu darbdaviu, yra visiškai atsiskaičiusi, tačiau teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, kadangi tiek paskolos sutarties sudarymo metu, tiek kreipimosi į teismą pareiškimu, bei vėliau ieškiniu G. I. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, be to, savo ieškinio negrindė darbo santykiais.

23.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kaip aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, kyla pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta.

24.       Ieškovas G. I. nurodo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir įmonei pritrūkus apyvartinių lėšų, sutarus su įmonės akcininkais bei jiems neturint galimybės patiems  įnešti į įmonės kasą grynųjų pinigų, jis sutiko suteikti įmonei beprocentinę paskolą, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino savo asmenines lėšas 9 849,68 Eur (34 008,97 Lt), kurias į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešė grynaisiais pinigais vienu metu. Tačiau, G. I., teikiamas apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, nurodo, kad jis buvo pamiršęs kaip viskas buvo ir stalčiuje rado USB laikmeną su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programa bei pateikė teismui iš šios programos atspausdintą išrašą. G. I. nurodo, kad ši USB laikmenoje esanti programa patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., jis panaudojo savo asmenines lėšas, sumokėdamas už atsakovę.   

25.       Kaip jau minėta, bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, tai yra esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Nustačius, kad paskolos dalykas (pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). 

26.       Šiuo atveju, sudaryta paskolos sutartis laikoma realinė ir yra laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, todėl ieškovas turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o tai įrodžius, atsakovė turi įrodyti, kad paskolą grąžino. Byloje nėra pateikta dokumentų, kad 2012 m. gruodžio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą buvo įnešta 9 849,68 Eur (34 008,97 Lt). UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse nurodoma trūkstama suma, kuri sutampa su ginčo suma, nepagrindžia, kad ši suma buvo įmokėta į įmonės kasą. Pats G. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų tvarkymą ir pirminių buhalterinių dokumentų pateikimą buhalterei ir tinkamą apskaitą, turėjo žinoti, kad įnešant grynuosius pinigus į įmonės kasą, turi būti surašomas dokumentas, patvirtinantis pinigų įnešimą (grynųjų pinigų įnešimo orderis, kvitas), tačiau tokių dokumentų byloje nėra. Liudytoja teisme apklausta J. R., kuri paskolos sudarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė bei 2012 m. tvarkė buhalterinę apskaitą, kaip pati nurodo vedė apskaitą griežtai, pagal įstatymus, tačiau šiuo metu negali pasakyti, kas jai pasakė, kad reikia paruošti paskolos sutartį, jai galėjo būti pasakyta, kad įneša pinigus, kuriuos į įmonės kasą gali įnešti tik direktorius, ir reikia padaryti sutartį, o kaip buvo padaryta, ji atsakyti negali, mano, kad didžioji knyga yra išsami, atskaitingas asmuo yra G. I., matosi kiek jis atsiskaitęs, pirkimai, išlaidos ir pajamos, tačiau tik atsidarius programą būtų galima pasakyti daugiau. Byloje pateikta USB laikmena su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programa bei pateiktas teismui iš šios programos atspausdintas išrašas, kuris neįrodo paskolos suteikimo faktą, kadangi nėra aiškus pateikto atspausdinto išrašo skaidrumas, nes duomenys tokios buhalterinėje programoje gali būti lengvai keičiami, o pats ieškovas atlikti kompleksinę informacinių technologijų – apskaitos ir finansų ekspertizę dėl USB laikmenoje esančių duomenų atsisakė. Taip pat G. I. nepateikė USB laikmenoje esančius duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atkūrimui. Byloje pateikti inventorizacijos dokumentai, iš kurių 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos aprašas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindas 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti inventorizaciją, pasirašytas materialiai atsakingo asmens direktoriaus G. I., kur G. I. suteikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola turėjo būti rasta ir užfiksuota, tačiau jame nurodyta, kad inventorizacija atlikta pagal 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenis, Inventorizacijos parašo Nr. (duomenys neskelbtini) intarpo 1 lape „Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašas“ yra nurodyti 24 kreditoriai, tačiau G. I. kaip kreditorius šiame sąraše nėra. Aprašo baigiamajame lape yra įrašas, kur pats G. I. 2012 m. gruodžio 31 d. pasirašydamas nurodo, kad komisija inventorizacijos akte nurodytą turtą patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturi; už išvardintą turtą atsako G. I.. Šie 2012 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos dokumentai sutampa su kasos knygos duomenimis ir banko sąskaitų duomenimis. Byloje pateikti 2012 m. gruodžio mėn. - 2013 m. sausio mėn. buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose nėra jokių duomenų, kad G. I. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą įnešė grynuosius pinigus. 2012 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kvite nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė iš G. I. 2 600 Lt (753,01 Eur) sumą, tačiau dokumentas nepasirašytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. I. 2012 m. gruodžio 17 d. pranešime akcininkams R. K. ir V. D. dėl paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, trūkstant apyvartinių lėšų, siekiant laiku atsiskaityti su kreditoriaus ir darbuotojais, pagal žodinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko V. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. I. susitarimą, G. I., kaip fizinis asmuo suteiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą iki 35 000,00 litų, tačiau byloje pateikta šio dokumento kopija, dokumento originalo G. I. neturi, dokumente minimi akcininkai teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio dokumento nepasirašė, neigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu turėjo finansinių sunkumų, neigė G. I. paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktą, nurodė, kad G. I. apie paskolos suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekam nepranešė, taip pat niekada nebuvo siūlyta už skolą pasiimti pastatus. Teismas sutinka su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsikirtimais ir konstatuoja, kad G. I. neįrodė, kad perdavė pinigus pagal paskolą. 

27.       Be to, ieškovas, po bylos grąžinimo iš Šiaulių apygardos teismo, naujai įrodinėja, kad ieškovas, neturėdamas teisinio pagrindo ir jokios pareigos mokėti už atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ už ją mokėjo, vykdė kai kurias prievoles ir tokiu būdu susidarė skola, kuri ieškinyje nurodoma kaip paskola. Ieškovas pakeitė savo poziciją, tuo paneigdamas 2012 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties sudarymo bei pinigų perdavimo faktą, tačiau nurodė, kad suteikė paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydamas už įmonę prievoles, mokėdamas už paslaugas, po to, prievolių vykdymą įformino kaip paskolos sutartį, sutarus su akcininkais. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ manymu, šiuo atveju ieškovas įrodinėja ne paskolos suteikimą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstą praturtėjimą.

28.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz. negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-710-611/2015).

29.       Nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuomet, kai teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo – tarp šalių esančių paskolos teisinių santykių, o nesant reikalavimo grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą, remdamasis ieškinyje nenurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįsto praturtėjimo.

30.       Iš byloje pateiktų duomenų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad G. I. 2012 m. gruodžio 31 d. neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų suteikti paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovo šeima pati ėmė kreditą pastatų statybai, asmeninių pinigų turėjimo faktą grindė nenuosekliai, byloje nenustatytas G. I. turto sumažėjimas. Pagal 2011 m. birželio 10 d. Transporto priemonės subnuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės direktorius G. I.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės direktorius G. I.) susitarė, kad už teikiamas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį mokės nuomotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 12 000 Lt ir PVM kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d. nuo 2011 m. birželio 13 d., todėl atsakovės nuomone šią prievole pridengiant kitą buvo imituojamas paskolos suteikimo sandoris, tačiau  neatlikus ekspertizės, tokio fakto negalima nustatyti. Sutarties nesudarymą įrodo kitų, netiesioginių įrodymų visuma: pranešimas kreditoriams dėl paskolos suteikimo neužregistruotas, byloje kitų kreditorių nepripažintas, todėl laikytina, kad toks pranešimas niekada nebuvo pareikštas; kaip jau minėta įmonės balanse nurodyta suma tiksliai sutampa su ginčo suma, tačiau nėra skaidri šių lėšų kilmė, jokie dokumentai nepagrindžia, kad ši suma buvo įmokėta į įmonės kasą; įmonės pelno – nuostolių ataskaitoje nėra nurodyta nei ginčo paskola, nei jos davėjas; ieškovas nepateikė jokių įtikinamų argumentų dėl to, kad buvo pajėgus įmonei suteikti sąlyginai didelę beprocentę paskolą; įmonė deklaruodama pajamas nedeklaravo paskolos; ieškovas, turėdamas tariamą teisę atgauti paskolą iš atsakovės, jos nereikalavo, o pats ėmė procentinį kreditą būstui iš banko; 2012 metų gruodžio mėnesio sąskaitų išrašai patvirtina, kad ginčo suma nebuvo įnešta, kasos knygoje tokių pajamų nėra, detaliame inventorizacijos apyraše, apraše ir galutiniame inventorizacijos akte jų taip pat nėra. Visų šių netiesioginių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad ieškovo pateikta paskolos sutartis nebuvo sudaryta laikantis įstatymo reikalavimo (CK 2.87 straipsnis), pinigai nebuvo atsakovei perduoti, todėl ieškovo pateikta paskolos sutartis laikoma nesudaryta. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

31.       CK 2.134 straipsnio 1 dalis draudžia atstovui sudaryti sandorius su savimi pačiu, ir tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu, nes atstovui įstatymu keliami sąžiningumo, protingumo ir konfidencialumo reikalavimai (CK 2.87 straipsnio 1-3 dalys). Jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį <...> asmeninei naudai <...> gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi, tačiau jis turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas, tai yra, pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas: a) juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; b) turi būti lojalus juridiniam asmeniui; c) laikytis konfidencialumo; d) privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams; e) negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu; f) negali turto naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

33.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, kad juridinio asmens organo nario kompetencija sudaryti sandorius yra suvaržoma tuo, kad sandoriais negali būti painiojamas nario turtas su asmeniniu turtu ar bendrovės turtas naudojamas asmeninei naudai gauti, ir tai negali būti daroma be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-2005).

34.       Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

35.       Byloje pateikti dokumentai, kad 2012 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartis sudaryta tarp tų pačių asmenų, tai yra paskolos davėjo fizinio asmens G. I. ir paskolos gavėjo – juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus G. I.. Atsakovė nurodo, kad ieškovas niekuomet neprašė akcininkų sutikimo dėl paskolos sudarymo bei niekuomet tokio sutikimo negavo, nes nebuvo poreikio suteikti paskolą ir ieškovas jokios paskolos nesuteikė. Atsakovė ginčydama pinigų perdavimo faktą rėmėsi tuo, kad paskolos suteikimo faktas galimai yra suklastotas. Tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. I. 2012 m. gruodžio 17 d. pranešimas akcininkams R. K. ir V. D. dėl paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo, kuriame informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, trūkstant apyvartinių lėšų, siekiant laiku atsiskaityti su kreditoriaus ir darbuotojais, pagal žodinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko V. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. I. susitarimą, G. I., kaip fizinis asmuo suteiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą iki 35 000,00 litų, nėra žinomas akcininkams V. D. ir R. K., akcininkai teigė jo nepasirašę, apie paskolos sutartį nieko nežinoję, be to, kaip jau minėta, byloje nepateiktas šio pranešimo originalas, kadangi pasak G. I., jis šio pranešimo originalo neturi. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ manymu, 2012 m. gruodžio 17 d. pranešimas yra sumontuotas, nuo kitų dokumentų identiškai nukopijuoti akcininkų parašai. Ieškovas privalėjo įrodyti ne tik pinigų perdavimo faktą, bet ir tai, kad balanse nurodyta skola yra būtent G. I. suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodė, pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti nebuvo, tarp šalių nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Šiai paskolos sutarčiai sudaryti yra būtinas akcininkų sutikimas, ko G. I. taip pat neįrodė. Nesant akcininkų sutikimo sudaryti paskolos sutartį, atsakovė prašo ir/arba ginčo sutartį laikyti negaliojančia, tačiau kadangi paskolos sutartis laikytina sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o tai, kad pinigai buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nustatyta nebuvo, todėl nėra pagrindo paskolos sutartį laikyti negaliojančia, tačiau paskolos sutartis laikytina nesudaryta. Esant šioms aplinkybėms atsakovės priešieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

37.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 4759,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 4537,50 Eur už advokato paslaugas ir 222 Eur žyminis mokestis valstybei už priešieškinio pateikimą, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos 4759,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 98 straipsniai).

38.       Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 49,84 Eur (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2012 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus G. I., nesudaryta.

Priteisti iš ieškovo G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 300001137, 4759,50 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49,84 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 84 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja                                                Daiva Šabanskienė