Civilinė byla Nr. e2-1255-1134/2021

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19394-2020-9

   Procesinio sprendimo kategorijos:    2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1

   (S)          

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Deimantei Maigytei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės "Pastatų meistrai" atstovėms R. D. ir G. K.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų akcinės bendrovės "Vilniaus šilumos tinklai" atstovui T. S.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atstovei J. M.,

liudytojams R. V. ir M. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei "Pastatų meistrai" dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė "Vilniaus šilumos tinklai", uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka draudikui, išmokėjusiam draudimo išmokas nukentėjusiajam asmeniui (draudėjui), ir atsakingo asmens nustatymo už draudiminį 2017 m. liepos 7 d. įvykį.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė AB “Lietuvos draudimas” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB “Pastatų meistrai“ 1319,87 EUR turtinės žalos atlyginimo, 197,87 EUR kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 7 d. įvykio metu buvo sulietos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio patalpos. Įvykio metu minėtos patalpos ieškovės buvo apdraustos Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.  Ieškovės teigimu, už minėtą įvykį atsakingas asmuo – atsakovė UAB „Pastatų meistrai“. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl termofikacinio vandens prasiskverbimo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo šildymo sistemos. Šios sistemos priežiūra ir eksploatacija buvo pavesta atsakovei, todėl ji turėjo pareigą laiku nustatyti šios įrangos būklę, rekomenduoti namo administratoriui imtis veiksmų dėl šios įrangos remonto. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 1320,00 EUR ir įvertinusi nusidėvėjimą išmokėjo draudėjui 1319,87 EUR.

4.       Dėl atsakingo už žalą asmens ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios inžinerinės – šildymo sistemos – įrangos atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl atsakovės pareigos elgtis rūpestingai, kad nebūtų daroma žalos trečiųjų asmenų turtui, pareigos nevykdymo ieškovės apdraustam turtui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas

5.       Atsakovė UAB “Pastatų meistrai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei  priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė ieškinyje nurodyto įvykio metu iš tiesų vykdė pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą), tačiau ieškovės nurodoma avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose. Remiantis šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 24 punktu, pastato šildymo ir karšto vandens sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu. Atsakovė paaiškino, kad per pastato šilumos punktą eina tranzitinė šilumos trasa, nuosavybės teise priklausanti trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Atsakovės žiniomis, būtent dėl šios trasos avarijos ir buvo užlietos patalpos.

7.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat pažymėjo, kad vykdydama savo įsipareigojimus, atsakovė 2017 m. liepos 10 d. atliko papildomą pastato inžinerinės sistemos, būtent šilumos mazgo, apžiūrą. Šios apžiūros metu sudarytame statinio neeilinės apžiūros akte Nr. PM/NA-2017/44-1/1, kurį, be kita ko, teismui pateikė pati ieškovė, nurodyta, jog patikrinus pastato šilumos punktą, šildymo 3 sistemoje ir šilumos punkte nesandarumų bei pratekėjimo požymių iš vamzdynų nenustatyta. Atsakovė apžiūros metu taip pat nustatė, jog nuotėkis įvyko ne dėl pastato šildymo sistemos nuotėkio, bet būtent iš šildymo trasos, kuri tranzitu praeina per pastato šilumos mazgo patalpas ir priklauso trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl nagrinėjamu atveju ne atsakovė turėtų būti laikoma atsakinga už kilusią žalą. Atsakovė, kaip pastato šilumos ir karšto vandens prižiūrėtoja, atlieka tik pastato butų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančių tinklų priežiūrą, o šiuo atveju nuotėkis įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose.

8.       Tai, kad avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose patvirtina ir tas faktas, kad po šio įvykio atsakovė neatliko jokių šildymo sistemos remonto darbų. Jeigu avarija būtų įvykusi dėl ieškovės nurodomos priežasties, būtent atsakovė būtų atlikusi remonto darbus, už kuriuos būtų mokėję visi pastate esančių patalpų savininkai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta.

9.       Atsižvelgdama į tai, kad vandens nuotėkis įvyko iš trečiajam asmeniui priklausančio objekto, atsakovė neatliko jokių remonto darbų, atsakovė daro išvadą, kad vandens nuotėkis, sukėlęs žalą ieškovei, įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent atsakovės veiksmai ar neveikimas sukėlė žalą nagrinėjamu atveju.

10.       Atsakovė papildomai pažymėjo, jog nesutinka su pareikšto reikalavimo dydžiu. Ieškovė ieškinyje nuodo, kad ieškovės apdraustų patalpų remonto kaina sudarė 1320,00 EUR ir įvertinus nusidėvėjimą ieškovė išmokėjo draudėjui 1319,87 EUR. Atsakovės nuomone, patalpų nusidėvėjimas buvo įvertintas 13 euro centų, nors draudimo išmokos apskaičiavimo dokumentuose nurodyta, jog patalpų nusidėvėjimas įvertintas 5 procentais, todėl atsakovei kyla pagrįstų abejonių ar patalpų nusidėvėjimas buvo tinkamai įvertintas, mokant draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi reikalavimo dydis nustatytas ydingai, tinkamai neatsižvelgiant į tokią svarbią aplinkybę kaip patalpų nusidėvėjimas.

11.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų

12.       Nurodė,  kad apie 2017 m. liepos 7 d. pastate (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), esančių šilumos tikimo tinklų gedimus ar avariją bendrovei nebuvo pranešta, o taip pat bendrovė nešalino ir nedalyvavo pašalinant gedimą, o tai įrodo, kad bendrovės šilumos tiekimo tinklai veikė tinkamai ir nesukėlė žalos. Pirmą kartą apie įvykį bendrovė gavo informaciją iš ieškovės atstovo 2018 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu su prašymu paaiškinti, ar bendrovė remontavo trūkusi šilumos tiekimo vamzdį, o taip pat, pakartotinai gavo ieškovės paklausimą 2020 m. balandžio 22 d. į kurį atsakė 2020 m. gegužės 4 d. raštu. Bendrovė nurodė, kad bendrovės atsakomybės ribose esantys ir nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai yra nuo šiluminės kameros kieme iki išorinės (duomenys neskelbtini) pastato sienos, o pastato viduje nėra tranzitinių tinklų, nuosavybės teise priklausančių bendrovei. Įvadas į pastatą skirtas tik pastato (duomenys neskelbtini) šilumos energijos reikmėms užtikrinti. Bendrovės žiniomis, 2017 m. liepos 7 d. avarija įvyko (duomenys neskelbtini) pastato viduje, t. y. ne bendrovės tinkluose. Bendrovė nedalyvavo avarijos likvidavimo darbuose, remonto darbų neorganizavo, neužsakinėjo ir jų neapmokėjo.

13.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsiliepime į ieškinį taip pat papildomai paaiškino, kad bendrovei nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai ir kiti įrenginiai nuo vartotojų šilumos tiekimo tinklų ir įrenginių atskiriami nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktais ir bendrovė neturi teisės eksploatuoti, prižiūrėti šilumos tiekimo tinklų kurie priklauso vartotojams.

14.       Remiantis su vartotojais, esančiais pastate, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašytais Nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktais, bendrovei nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai yra nuo šiluminės kameros kieme iki išorinės (duomenys neskelbtini) pastato sienos. Pagal Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenis, bendrovės šilumos tiekimo tinkai baigiasi ties pastato (duomenys neskelbtini) išorine siena ir šie duomenys visiškai atitinka Nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktuose nustatytas ribas. Už pastato sienos, pastato vidinėje dalyje, esantis vamzdis priklauso pastato savininkams (bendrasavininkams), kurį privalo prižiūrėti pastato administratoriaus ar savininkų pasirinktas šilumos tinklų prižiūrėtojas, kurie atitinkamai ir yra atsakingi už jų būklę bei už šių įrengimų padarytą žalą tretiesiems asmenims.

15.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Corpus A“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. 

16.       Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teikia pastatų ūkio priežiūros paslaugas VšĮ „Vilniaus Arkivyskupijos Ekonomo tarnybai“. 2017 m. liepos 7 d. UAB „Corpus A“ iš kliento (VšĮ „Vilniaus Arkivyskupijos Ekonomo Tarnybos“) gavo pranešimą, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, drėksta siena, besiribojanti su (duomenys neskelbtini), Vilniuje, objektu. Atvykus ir apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančios šildymo ir vandentiekio sistemos yra tvarkingos. Patalpos užpilamos per sieną, iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio šilumos punkto. UAB „Corpus A“ darbuotojui pavyko gauti raktą nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio šilumos punkto ir patekus į jį, UAB „Corpus A“ darbuotojas užsuko įvadines sklendes, tokiu būdu sustabdydamas avarijos plėtimąsi. Duomenų, kam priklauso ir kokiu būdu išdėstytas ginčo vamzdynas, UAB „Corpus A“ neturi ir šių aplinkybių paaiškinti negali.

17.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateiktais rašytiniais paaiškiniamis prašė ieškovės ieškinį atmesti.

18.       Nurodė, jog į bylą pateiktame 2017-07-07 Statinio inžinerinės įrangos apžiūros/defekto akte yra parodytos sklendės, tačiau iš kur tiksliai bėgo vanduo, nėra nurodyta. Taip pat nėra nurodyta, ar tai yra tranzitinė termofikacinio vandens trasa, kurioje vietoje (duomenys neskelbtini) pastatas yra prijungtas prie šio vamzdžio. Ieškovė taip pat įrodymų, tokių kaip konkreti avarijos vieta ir avarijos priežastis, nepateikė, todėl, kas yra atsakingas už kilusią žalą nėra įmanoma nustatyti. Iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikto Šilumos perdavimo tinklų nuosavybėn, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo akto nematyti, kaip yra toliau pajungtas (duomenys neskelbtini) šilumos tinklas ir ar AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos įrenginys tranzitu per (duomenys neskelbtini) įeina į (duomenys neskelbtini). www.vilnius.lt yra pateikti vieši Vilniaus miesto žemėlapiai (sluoksniai). Pasirinkus (duomenys neskelbtini) adresą matyti, kad šilumos įrenginys, priklausantis AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiranda prie (duomenys neskelbtini) ir toliau eina į kiemelį. Žemėlapio šilumos atkarpų vaizdas neparodo, kaip prijungti yra šilumos įrenginiai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš žemėlapio yra aišku, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos įrenginio atkarpa eina per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir jos pabaiga yra (duomenys neskelbtini) kitoje kiemelio pusėje. Taigi šiuo atveju nėra nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bei nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės veiksmų ar neveikimo.

19.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti.

20.       Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

21.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų akcinės bendrovės "Vilniaus šilumos tinklai" atstovas teismo posėdžio metu palaikė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė teismo bylą spręsti teismo nuožiūra pagal pateiktus įrodymus. Papildomai pažymėjo, jog sudarytų sutarčių su vartotojais pagrindu matyti, kad (duomenys neskelbtini) pastate nėra šilumos tiekimo vamzdžių, kurie priklausytų AB „Šilumos tinklai“. Šilumos tiekimo trasa, priklausanti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ baigiasi ties (duomenys neskelbtini) siena. Tuo tarpu atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktas šalių šilumos perdavimo tinklų, pastato šilumos įrenginių nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktas yra tipinis šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais priedas, kuriame taip pat matyti, kad riba yra ties pastato siena, t. y. mėlyna riba sutampa su pastato išorine siena. Taigi trečiojo asmens atstovo nuomone, net jei ir remtis atsakovės pateikta tipine šilumos pirkimo – pardavimo sutartimi su buitiniu šilumos vartotoju, tai riba taip pat laikytina ties pastato išorine siena.

22.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atstovė palaikė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

23.       Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atvykus į (duomenys neskelbtini) šilumos punktą, buvo nustatyta, kad įrenginys nebuvo pažeistas, jokių vandens nutekėjimų nebuvo. Tačiau buvo rekomenduota pakeisti korozijos pažeistus vamzdynus. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2017-07-10 Statinio neeilinės apžiūros akte aplinkybę dėl tranzitinio vamzdyno įrašė ne susipažinęs su teisės aktais dėl to vamzdyno statuso, bet iš to, ką vizualiai pamatė. Po kurio laiko atvykus į (duomenys neskelbtini), šilumos punktą, liudytojas pamatė, kad buvo pakeista izoliacija, dalis vamzdynų buvo remontuota. Kas tai atliko, liudytojas paaiškinti negalėjo.

24.       Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ bei VŠĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ sudarė verslo turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017 m. liepos 17 d. apdraustame pastate įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu buvo sulietos apdrausto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio patalpos. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajam VŠĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 1319,87 EUR draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulietas dėl termofikacinio vandens prasiskverbimo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemos (šilumos punkto). Šios sistemos priežiūra ir eksploatacija buvo pavesta atsakovei.

26.       Kaip galima spręsti iš atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovės atstovų teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad  ieškovės nurodoma avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose. Vykdydama savo įsipareigojimus, atsakovė 2017 m. liepos 10 d. atliko papildomą pastato inžinerinės sistemos, būtent šilumos mazgo, apžiūrą. Šios apžiūros metu sudarytame statinio neeilinės apžiūros akte Nr. PM/NA-2017/44-1/1, nurodyta, jog patikrinus pastato šilumos punktą, šildymo sistemoje ir šilumos punkte nesandarumų bei pratekėjimo požymių iš vamzdynų nenustatyta. Atsakovė apžiūros metu taip pat nustatė, jog nuotėkis įvyko ne dėl pastato šildymo sistemos nuotėkio, bet būtent iš šildymo trasos, kuri tranzitu praeina per pastato šilumos mazgo patalpas ir priklauso trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl nagrinėjamu atveju ne atsakovė turėtų būti laikoma atsakinga už kilusią žalą. Atsakovės teigimu, kadangi vandens nuotėkis įvyko iš trečiajam asmeniui priklausančio objekto, atsakovė neatliko jokių remonto darbų, nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent atsakovės veiksmai ar neveikimas sukėlė žalą nagrinėjamu atveju. Taigi teismas pasisako dėl šių aplinkybių.

27.       Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

28.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

29.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio patalpos buvo užlietos dėl termofikacinio vandens prasiskverbimo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo šildymo sistemos, ieškovė įrodinėjo remdamasi 2017-07-07 UAB „Corpus A“ Statinio inžinerinės įrangos apžiūros/defektiniu aktu, kuriame nurodyta, kad 2017-07-07 vanduo (karštas vanduo – termofikatas) bėga iš šilumos punkto. Minėtame akte taip pat pažymėta, kad vandens pratekėjimas į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas užsukus sklendes Nr. 1 ir Nr. 2. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai. Liudytoju apklaustas UAB „Corpus A“ vyr. energetikas M. P. taip pat papildomai paaiškino, kad 2017-07-07 gavo pranešimą, kad objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, drėksta rūsio siena, besiribojanti su (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatu. Atvykus ir apžiūrėjus įvykio vietą, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančios šildymo ir vandentiekio sistemos yra tvarkingos. Patalpos yra užpilamos per sieną iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio šilumos punkto. Gavęs raktus nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio šilumos punkto ir jį patekus, liudytojas užsuko įvadines sklendes (rutulinius ventilius), esančius pirmojo kontūro tranzitiniame vamzdyne, tokiu būdu sustabdymas avarijos plėtimąsi. Liudytoju apklaustas UAB „Corpus A“ vyr. energetikas M. P. taip pat patvirtinto, kad pažeistas (trūkęs) šildymo sistemos vamzdynas, dėl kurio ir buvo aplietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio patalpos yra (duomenys neskelbtini) šilumos punkte. Taigi byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio patalpos buvo užpiltos iš pažeisto (trūkusio) šildymo sistemos vamzdyno, esančio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos punkte, t. y. pastato (duomenys neskelbtini), viduje. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės atsakovė neginčijo ir nekvestionavo. Be to, priešingų įrodymų byloje taip pat nėra pateikta.

30.       Byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovės, kaip pastato, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojos, civilinės atsakomybės ribų. Atsakovės teigimu,

31.       Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos“. Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais (LR Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

32.       Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir kitų patalpų savininkai) (LR Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 punktas).

33.       Kaip teismo posėdžio metu paaiškino trečiojo asmens UAB Vilniaus šilumos tinklai“ atstovas, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai ir kiti įrenginiai nuo vartotojų šilumos tiekimo tinklų ir įrenginių atskiriami nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktais ir bendrovė neturi teisės eksploatuoti, prižiūrėti šilumos tiekimo tinklų kurie priklauso vartotojams.

34.       Teismas, susipažinęs su trečiojo asmens AB „Vilniaus šilumos tinklai“ į bylą pateiktais su vartotojais, esančiais pastate (duomenys neskelbtini), pasirašytais Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktais, nustatė, jog UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai yra nuo šiluminės kameros kieme iki išorinės pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienos. Pagal Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenis, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos tiekimo tinklai baigiasi ties pastato (duomenys neskelbtini), išorine siena ir šie duomenys visiškai atitinka aukščiau minėtuose Nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktuose nustatytas ribas. Taigi akivaizdu, jog už pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienos, pastato vidinėje dalyje nėra tranzitinių vamzdžių, nuosavybės teise priklausančių AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pastato viduje esantis vamzdis priklauso pastato savininkams (bendrasavininkams), kurį privalo prižiūrėti pastato administratoriaus ar savininkų pasirinktas šilumos tinklų prižiūrėtojas, kurie atitinkamai ir yra atsakingi už jų būklę bei už šių įrengimų padarytą žalą tretiesiems asmenims. Minėtą aplinkybę pagrindžia ir byloje esantis Vilniaus miesto viešas žemėlapis (sluoksniai), kuriame aiškiai matyti, jog šilumos trasa (įrenginys), nuosavybės teise priklausanti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (žemėlapyje nudažyta mėlyna spalva) yra iki (duomenys neskelbtini), pastato išorinės sienos.

35.       Siekdama pagrįsti savo poziciją, jog pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko ne atsakovės, kaip pastato, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojos, atsakomybės ribose, atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė  AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tipinės karšto vandens pirkimo – padavimo su buitiniu karšto vandens vartotoju sutarties priedą Nr. 1, t. y. Šilumos perdavimo tinklų, pastato šilumos įrenginių nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktą, iš kurio, pasak atsakovės, matyti, kad karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančius tinklus. Išsamiai išanalizavęs minėtą rašytinį įrodymą, teismas pastebi, jog tai yra tipinis šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais priedas, kuriame taip pat matyti, kad šilumos tiekėjo atsakomybės ribose esantys ir nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai baigiasi ties pastato išorine siena, t. y. mėlyna riba sutampa su pastato išorine siena. Taigi, kaip ir teisingai pastebėjo trečiojo asmens UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovas teismo posėdžio metu, net jei ir remtis atsakovės į bylą pateikta tipine šilumos pirkimo – pardavimo sutartimi su buitiniu šilumos vartotoju, tai riba taip pat laikytina ties pastato išorine siena, kas reiškia, jog pastato viduje nėra jokių tranzitinių tinklų, nuosavybės teise priklausančių šilumos tiekėjui.

36.       Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovės darbuotojas, t. y. techninės priežiūros specialistas R. V., 2017-07-10 atliko papildomą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, inžinerinės sistemos, būtent šilumos mazgo, apžiūrą. Šios apžiūros metu sudarytame Statinio neeilinės apžiūros akte Nr. PM/NA-2017/44-1/1, nurodyta, jog patikrinus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos punktą, šildymo sistemoje ir šilumos punkte nesandarumų bei pratekėjimo požymių iš vamzdynų nenustatyta. Atsakovės darbuotojas apžiūros metu taip pat nustatė, jog nuotėkis įvyko ne dėl pastato šildymo sistemos nuotėkio, bet būtent iš šildymo trasos, kuri tranzitu praeina per pastato šilumos mazgo patalpas ir priklauso trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Teismo vertinimu, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog liudytoju apklaustas atsakovės techninės priežiūros specialistas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-07-10 Statinio neeilinės apžiūros akte aplinkybę dėl tranzitinio vamzdyno įrašė ne susipažinęs su teisės aktais dėl to vamzdyno statuso, bet iš to, ką vizualiai pamatė. Taigi, 2017-07-10 Statinio neeilinės apžiūros akte nurodyta aplinkybė, kad nuotėkis įvyko iš šildymo trasos, kuri tranzitu praeina per pastato šilumos mazgo patalpas ir priklauso trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra tik subjektyvi atsakovės darbuotojo nuomonė dėl vamzdyno statuso, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

37.       Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo, t. y. neįrodė, kad avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose (CPK 178 str.). Atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė trečiojo asmens UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ į bylą pateiktų su vartotojais, esančiais pastate (duomenys neskelbtini), pasirašytų Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktų, bei Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenų, pagal kuriuos UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsakomybės ribose ir nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai baigiasi ties pastato (duomenys neskelbtini) išorine siena.

38.       Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užpiltos iš pažeisto (trūkusio) šildymo sistemos vamzdyno, esančio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos punkte, t. y. pastato (duomenys neskelbtini), viduje, kuriame nėra jokių tranzitinių vamzdynų (tinklų), nuosavybės teise priklausančių trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ .

39.       Byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Pastatų meistrai“ 2017-07-07 įvykio metu vykdė pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą).

40.        CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

41.       Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-7-57/2014 byloje yra išaiškinęs, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, nenustatinėjant neteisėtų statinio valdytojo veiksmų ir kaltės. Minėta teismo nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų.

42.       Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Taigi pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių ((duomenys neskelbtini) rūsio patalpų užliejimas) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

43.        Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip pastato, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojos, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

44.       Kaip jau šiame teismo sprendime buvo konstatuota, rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užpiltos (užlietos) iš pažeisto (trūkusio) šildymo sistemos vamzdyno, esančio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos punkte, t. y. pastato (duomenys neskelbtini), viduje, kuriame nėra jokių tranzitinių vamzdynų (tinklų), nuosavybės teise priklausančių trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, karšto vandens sistemos vamzdynas, kaip viena iš pastato inžinerinės sistemos dalių, laikytina bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

45.       Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

46.       Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais.

47.       Kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama jų priežiūra nustato 2010-04-07 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-111 patvirtintos Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės.

48.       Pagal minėtas Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles, prižiūrėtojas privalo: šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų (34.1 p.); siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimo režimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis (34.2 p.); pagal teisės aktų reikalavimus laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių avarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus (34.5 p.); organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą (34.6 p). Taisyklių 34.8 p. įtvirtina prižiūrėtojo pareigą sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą pagal teisės aktų reikalavimus. Prižiūrėtojas yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą (106 p.). Šilumos naudojimo įrenginių techninė būklė ir remonto mastas nustatomi techninės apžiūros metu ir lyginant faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais (taisyklių 107 p.). Tam tikslui turi būti sudaryti daugiamečiai ir metiniai šilumos naudojimo įrenginių remonto grafikai (107.1 p.). Remonto metu šilumos naudojimo įrenginiai sutvarkomi: atkuriama jų pirminė būklė, keičiamos ar atnaujinamos bet kurios, įskaitant ir pagrindines, detalės (108 p.). Turi būti sudaryti šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių remonto metiniai ir mėnesiniai grafikai (109 p.). Eksploatacijos (priežiūros) metu atliekamos kontrolinio pobūdžio procedūros (apžiūra, eksploatacinių instrukcijų laikymosi priežiūra, techniniai bandymai ir techninės būklės patikrinimas) ir kai kurios atkuriamojo pobūdžio technologinės procedūros (reguliavimas, valymas, tepimas, susidėvėjusių detalių keitimas ir kitų smulkių defektų pašalinimas) (110 p.). Tų pačių taisyklių 159 straipsnis reglamentuoja eksploatacijos metu būtinus atlikti veiksmus, tarp kurių – imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti (Taisyklių 159.7 str.). Gyvenamųjų namų šilumos punktus prižiūrintys atsakingi darbuotojai jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę, stebi ir tikrina šilumos punkte esančių įrenginių veikimą ir šalina pastebėtus sutrikimus (264.3 str.).

49.       Atsakovės kaip šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pareigos yra apibrėžtos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintame Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše. Aprašo 9 p. nurodyta, kad pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas iš šių lygių apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo, techninės apžiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus. Minėtu aprašu, yra nustatyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atliekami pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbai ir jų periodiškumas. Darbai ir jų periodiškumas išdėstytas prie aprašo pateikiamose lentelėse, iš kurių matyti, jog konkrečių šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų periodiškumas skiriasi: tam tikri darbai turi būti atliekami 1 kartą per savaitę, 1 kartą per mėnesį, 1 kartą per metus, pagal poreikį ir pan. Pavyzdžiui, pastato šilumos punkto įrenginių apžiūra, šilumos punkte esančių įrenginių veikimo patikrinimas ir pastebėtų sutrikimų pašalinimas, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos turi būti atliekami 1 kartą per savaitę (17 lentelė. Šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas, 1 p.).

50.       Taigi remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, jog atsakovė, būdama pastato, (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos (šilumos punkto) prižiūrėtoja, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti šildymo vamzdyno būklę (kaip matyti iš pačios atsakovės surašyto 2017-07-10 Statinio neeilinės apžiūros akto, vamzdynas buvo susidėvėjęs, pažeistas korozijos), bei apie būtinybę jį pakeisti informuoti pastato savininkus arba pastato administratorių, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti. Tačiau įrodymų, jog ji tinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, atsakovė teismui nepateikė.

51.       Byloje nustačius, kad rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užpiltos (užlietos) iš pažeisto (trūkusio) šildymo sistemos vamzdyno, esančio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos punkte, t. y. pastato (duomenys neskelbtini), viduje, kuriame nėra jokių tranzitinių vamzdynų (tinklų), nuosavybės teise priklausančių trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Tačiau atsakovė, kaip minėta, jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip pastato, (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos (šilumos punkto) prižiūrėtojos, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis pastato, (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistema (šilumos punktu), bei jos priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojos, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

52.       Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip pastato, (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos (šilumos punkto) prižiūrėtojos, pareigų nevykdymas, žalos pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoms  atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė (nerūpestingumas). Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2017 m. liepos 7 d. pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoms padarytos žalos ir turi pareigą sumokėti ieškovei šiai žalai atlyginti išmokėtą draudimo išmoką.

53.       Padarytos žalos dydį ieškovė įrodinėjo pateikdama SEB banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog ieškovė sumokėjo VĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 1319,87 EUR draudimo išmoką, 2017 m. liepos 31 d. turto remonto sąmatą, bei 2017-09-06 pranešimą, skirtą VĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, apie žalos atlyginimą. Atsakovė, ginčydama ieškovės prašomos priteisti žalos dydį, nurodo, jog patalpų nusidėvėjimas buvo įvertintas 13 euro centų, nors draudimo išmokos apskaičiavimo dokumentuose nurodyta, kad patalpų nusidėvėjimas įvertintas 5 procentais. Tačiau teismas nesutinka su tokiais argumentais, kadangi kaip matyti iš byloje pateiktos 2017 m. liepos 31 d. turto remonto sąmatos, ir kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė, ieškovės prašomos priteisti žalos dydis ( t. y. 1319,87 EUR) yra paskaičiuotas įvertinus 5 procentų patalpų nusidėvėjimą ir tas dydis yra ne 13 euro ct, kaip kad teigia atsakovė, o 16,49 EUR. Atsakovė jokių kitų  žalos dydį paneigiančių įrodymų nepateikė. Savo atliktų žalos dydžio paskaičiavimų taip pat nenurodė. Atsižvelgiant į tai,  ieškovės reikalavimas priteisti 1319,87 EUR žalos atlyginimą iš atsakovės pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.266 straipsnis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.1015 straipsnis). 

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

54.       Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, todėl nustatomas jų minimalus kompensavimas (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos, kurių nereikia įrodinėti. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, nes jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė ir jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai – taigi ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis). Delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-530-459/2016).

55.       Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

56.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 197,87 EUR kompensacinių palūkanų, skaičiuodama jas nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešime atsakovei dėl išmokos išieškojimo nurodyto termino sumokėti pabaigos (2017 m. spalio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. liepos 7 d.). Atsižvelgiant į nurodytas kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės šias kompensuojamąsias palūkanas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

57.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

58.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1517,74 EUR (1319,87 EUR +197,87 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

60.       Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 34 EUR žyminį mokestį, 455,58 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 32 EUR kitų išlaidų (advokato padėjėjos kelionės išlaidos vykstant į 2020-10-05 ir 2020-11-09 teismo posėdžius).

61.       Pateiktos sutartys, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovės bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl ieškovei  iš atsakovės priteistina 521 EUR (34 Eur + 455,58 Eur + 32 Eur) bylinėjimosi išlaidų ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

62.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 10,56 EUR, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 10,56 EUR bylinėjimosi išlaidų  (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų meistrai “ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų meistrai“, juridinio asmens kodas 304240661, 1319,87 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniolikos eurų ir 19 ct) turtinės žalos atlyginimą, 197,87 EUR (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų ir 87) kompensuojamąsias palūkanas, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1517,74 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 521 EUR (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų meistrai“, juridinio asmens kodas 304240661, 10,56 EUR (dešimt eurų ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Marina Vladimircevienė