Byla Nr. T-528-543/2021
Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00061-2009-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
2.5.14.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. lapkričio 25 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 357-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam O. K. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo O. K. bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. birželio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gruodžio 25 d. Alytaus pataisos namuose bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2016 m. kovo 31 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose 2021 m. lapkričio 3 d. (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė taikyti nuteistajam O. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas šeštą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 4/5 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus. Nuteistasis pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą ir tai vertino kaip apsauginį veiksnį siekiant suvaldyti nuteistojo nusikalstamą elgesį. Nuteistasis yra motyvuotas dirbti, stengiasi išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis patvirtino savo įsidarbinimo galimybę laisvėje. Nors nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau juos sprendžia, taip pat nestokoja motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, palaikantys, nuteistasis sulaukia paramos bei palaikymo ir tai vertino kaip svarbų nuteistojo tolesnės integracijos į visuomenės procesą palengvinantį veiksnį. Nuteistasis palaiko gerus ir draugiškus santykius su kitais būrio nuteistaisiais, mandagus su administracijos darbuotojais. Bausmės atlikimo metu stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Siekį atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų pataisos namuose vertino kaip reikšmingą nuteistojo tolesnio resocializacijos proceso prielaidą. Nuteistasis lankė ir sėkmingai užbaigė įžanginę grupę dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Nuteistasis vienišas ar atsiskyręs nesijaučia, bausmės atlikimo metu komunikuoja su aplinkiniais asmenimis, pasižymi aukštu savęs vertinimu, pasitikintis savimi, stengiasi būti nuoširdus, taktiškas, geba argumentuoti savo nuomonę, diskutuoti. Nors praeityje nuteistojo elgesyje buvo stebimas impulsyvumas, tačiau bausmės atlikimo metu jis stengiasi vengti konfliktinių situacijų arba spręsti jas konstruktyviai. Nuteistasis stengiasi keistis, vykdo įpareigojimus, ugdo profesinius įgūdžius, dirba. Apie ateitį mąsto optimistiškai, jai ruošiasi, įgydamas naujų žinių bei įgūdžių. Nuteistasis geba kelti tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikis tikslus, numatyti priemones jiems pasiekti. Nuteistajam diskriminacinio pobūdžio nuostatos nebūdingos, jis supranta būtinybę laikytis įstatymų, išsako norą būti visuomenės dalimi. Nors stebimas polinkis sumenkinti kai kuriuos savo poelgius už kuriuos gavo nuobaudas, kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš dalies, linkęs save apginti, tačiau stebimas teigiamas pokytis vertinant nuteistojo nuostatas priežiūros atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas daug kartų, tačiau paskutiniais metais nuteistojo elgesys gerėjo, mažėjo pažeidimų, buvo skatintas. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai. Komisija nusprendė, jog nuteistojo O. K. nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėjo ir jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga šiam nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 357-206 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis O. K. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo O. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką įvertinta kaip vidutinė, balų skaičius nenurodytas. Pirmojo vertinimo, atlikto 2019 m. gegužės 28 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta kaip vidutinė (72 balai), o 2021 m. kovo 24 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyti 54 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga ją mažinant. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis O. K. mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą ir kelias specialybes, dirba, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Visų pirma, iš 2021 m. lapkričio 3 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-202 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo O. K. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 2 nariai pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis O. K. Lietuvos Respublikoje yra teistas du kartus. Paskutinė šio nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis). Paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus. Nors realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka pirmą kartą, tačiau prieš tai Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už įsibrovimą į sandėlį veikiant bendrininkų grupėje, kur pagrobė svetimą turtą. Iš nuosprendžių matyti, kad daromi teisės pažeidimai yra susiję su alkoholio vartojimu, teisės pažeidimui yra būdinga ta pati motyvacija pagrobti svetimą turtą, ir tai yra būdingas teisės pažeidėjui nusikalstamo elgesio modelis. Nusikaltimai padaryti esant neblaiviam, iš chuliganiškų paskatų. Taigi vien jau tokios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes.
Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, kadangi nuteistajam, kuris yra atlikęs 4/5 dalis paskirtos bausmės, vis dar išlieka statinis veiksnys: kriminalinė istorija bei dinaminis veiksnys: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant sumažinti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo O. K. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas net 39 kartus drausmine tvarka, tarp jų ir už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, paskutinė nuobauda skirta 2020 m. sausio 16 d. Nors drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). O aplinkybė, jog nuteistasis turi 2 paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog stebimas nuteistojo polinkis sumenkinti kai kuriuos savo poelgius, už kuriuos gavo nuobaudas, kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš dalies, yra linkęs save apginti. Nuteistojo elgesyje buvo stebimas impulsyvumas, dažnai veikdavo nesusimąstydamas apie savo elgesio pasekmes. Pats nuteistasis pripažįsta, jog anksčiau buvo linkęs konfliktus spręsti smurtu. Anksčiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad taikant jam lygtinį paleidimą, jis būtų įdarbintas jų bendrovėje šaltkalvio pareigose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2021 m. gegužės 4 d. O. K. dirba (duomenys neskelbtini) – darbininku. Dirba gan gerai, atlieka visas jam pavestas užduotis. Stebima teigiama darbinė motyvacija, darbą suvokia kaip privalumą, darbo srityje yra ambicingas, siekiantis tikslų. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog bausmės vykdymo metu nuteistasis turi teigiamas nuostatas dėl darbo bei užimtumo, tačiau aplinkybė, jog laisvėje nuteistasis oficialiai yra dirbęs gana trumpai, visgi nesudaro pagrindo tikėti tuo, jog būdamas laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis, juolab kad ir nusikalstamo elgesio priežastis yra materialinės naudos siekimas. Taigi, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be to, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017). Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi neįvykdytų itin didelių finansinių įsipareigojimų. Alytaus pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 14 744,62 Eur, iš kurių likusi neišmokėta suma yra 12 727,38 Eur. Teismo nuomone, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu ir tai, jog minėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nusikaltimus nuteistasis įvykdė būdamas neblaivus. Pastebėtina, jog alkoholio vartojimo nuteistasis nevengė net ir šios bausmės vykdymo metu ir būtent už tai buvo nubaustas drausmine tvarka. Pats nuteistasis per daug nesureikšmina alkoholio vartojimo problemos, savęs nelaiko psichologiškai priklausomu, tačiau alkoholio įtaką elgsenai stengiasi pripažinti. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistajam yra būdinga alkoholio vartojimo problema. Nors dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis šią problemą bando spręsti dalyvaudamas intervencinėse programose, savipagalbos grupėse, tačiau visgi dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis sugebės atsispirti psichiką veikiančių medžiagų potraukiui.
Teismo vertinimu, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis O. K., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža –2 metai 1 mėnesis 22 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo O. K. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis O. K. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 357-206 dėl nuteistojo O. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 357-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam O. K.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Irmutė Kliučinskienė