Pranešėjas Boleslovas Kalainis
Baudž. byla Nr. 1A-525-316/2013
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Teisminio
proceso numeris
1-41-1-01493-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.4.2.1.;
2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų
Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Irenai
Skaringienei,
dalyvaujant prokurorui Sigitui
Dobiliauskui,
nuteistojo gynėjai advokatei Lionei
Musteikienei,
apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį
skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas
kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir jam paskirta
1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta
bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant
švelnesnę bausmę, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžiu
K. L. paskirta bausme bei, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 4 d., ši bausmė prie griežtesnės
bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę subendrinta su Šiaulių rajono
apylinkės teismo 2011-10-10 nuosprendžiu paskirta bausme. Galutinė bausmė
paskirta 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 18 MGL (du
tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt litų) bauda. Bausmę paskirta atlikti
pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. L. nuspręsta
taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
K. L. nuteistas už tai,
kad 2012-09-24 11.47 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys
neskelbtini)“ priklausančios nesaugomos teritorijos, bendrai veikdamas su kitu
asmeniu per du kartus, panaudodamas nusikalimo priemonę – automobilį „VW Golf“,
valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė svetimą
turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 50 sekcijų radiatorių, 1500
Lt vertės, ir 250 kg juodojo metalo laužo, 175 Lt vertės, iš viso pagrobė 1675
Lt vertės turto.
Apeliaciniu skundu K. L. prašo pakeisti
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendį ir, pritaikius BK
75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti. Skundas motyvuojamas tuo, kad
nuteistais prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, yra
jauno amžiaus, veiką padarė neįvertinęs galimų pasekmių, šiuo metu yra
registruotas darbo biržoje, aktyviai ieško darbo, kad galėtų atlyginti teismo priteistą
žalą. Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis gyvena kartu su neįgalia mama,
jai padeda ir ja rūpinasi. Nuteistojo nuomone, bausmės tikslai galėtų būti
pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.
Teismo posėdyje prokuroras S. Dobiliauskas prašė
skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė L. Musteikienė prašė skundą
patenkinti, sušvelninti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę,
taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir
jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus
ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas K. L., jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta
bausme tik dėl jos griežtumo.
Šiaulių
apylinkės teismas, skirdamas K. L. bausmę, atsižvelgė į
baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, vadovaudamasis bendraisiais bausmės
skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose, tinkamai
ją individualizavo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K.
L. tyčinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pagal
Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį tokie asmenys laikomi
recidyvistais. Iš kitų nuteistojo asmenį apibūdinančių duomenų
matyti, kad jis baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą (124–129
b. l.), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ketvirtą kartą, ankstesni teistumai
jo elgesio nepaveikė, jis toliau pažeidinėja įstatymus. Visi nurodyti duomenys leidžia
daryti išvadą, kad K. L. padaryta nusikalstama veika nėra
atsitiktinis jo neigiamas poelgis, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos
teismo sprendimui skirti apeliantui griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 178
straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į
nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs
nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas jo atsakomybę sunkinančių
aplinkybių nenustatė. Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies
sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – treji metai, pirmosios
instancijos teismas K. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmę,
mažesnę už Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje
numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kolegija konstatuoja, kad nėra
teisinio pagrindo švelninti K. L. paskirtos laisvės
atėmimo bausmės, nes ji savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Kolegijos
nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą taikyti Lietuvos
Respublikos BK 75 straipsnį ir K. L. paskirtos laisvės
atėmimo bausmės vykdymą atidėti. K. L., nuteistam
2011-05-24 ir 2011-10-10 nuosprendžiais, buvo pritaikytas BK 75 str. ir
bausmės vykdymas atidėtas. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis baustas už
administracinių teisės pažeidimų padarymą, charakterizuojamas neigiamai, ankstesni
teistumai nuteistajam nepadarė jokio poveikio, jo elgesys ir gyvenimo būdas
rodo jo nenorą keistis ir gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas. Ankstesniais
nuosprendžiais taikytas bausmės vykdymo atidėjimas K. L. elgesiui
teisiamo poveikio nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas
netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto dar kartą, yra pagrįstas ir
teisėtas. Nors nuteistasis teigia, jog realios bausmės atlikimas gali pakenkti
ne tik jam, bet ir nukentėjusiam juridiniam asmeniui, nes bus apsunkintas žalos
atlyginimas, toks argumentas negali būti lemiamas sprendžiant bausmės vykdymo
atidėjimo klausimą. Bausmės vykdymo atidėjimas, žalos atlyginimo klausimai
sprendžiami remiantis skirtingais kriterijais, tai nėra viena kitai tapačios
savo paskirtimi ar viena kitą pakeičiančios alternatyvios teisinės priemonės,
todėl vienos iš jų įvykdymas nepanaikina būtinybės kitos priemonės paskyrimui
ir vykdymui. Žalos atlyginimo faktas atskirais atvejais gali sustiprinti
motyvaciją taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau negali būti lemiamu
kriterijumi priimant sprendimą dėl BK 75 str. taikymo.
Pažymėtina,
kad Šiaulių apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu ir Šiaulių apylinkės
teismo 2013-02-25 nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio
nuostatas, pritaikė netinkamą bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių
sudėjimą, tačiau, nesant prokuroro apeliacinio skundo, apelianto teisinė
padėtis negali būti sunkinama. Atkreiptinas dėmesys, kad subendrinant bausmes
pagal nusikalstamų veikų ar nuosprendžių sutaptį bauda nekeičiama ir skiriama
kartu su kitomis bausmėmis (BK 65 straipsnis). Baudos negalima subendrinti ją
visiškai ar iš dalies sudedant su kitomis bausmėmis, ji gali būti bendrinama
tik taikant apėmimo būdą arba skiriama kaip antra bausmė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
K.
L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d.
nuosprendžio atmesti.
Kolegijos pirmininkas Boleslovas
Kalainis
Teisėjai Nijolė
Matuzevičienė
Virginija
Žindulienė