Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-02-07][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-103-524-2017].docx
Bylos nr.: e2A-103-524/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
UAB "AGROLAIN" 302579474 Ieškovas
Neringos savivaldybės administracija 188754378 trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 trečiasis asmuo
Kategorijos:
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Daiktinė teisė
Prievolių teisė
Žemės nuoma
Savininko teisių apsauga
Nuoma
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl nuomos
dėl žemės nuomos

Civ

                                   Civilinė byla Nr. e2A-103-524/2016

                                          (Proceso Nr. 2-06-3-10586-2015-9)

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.16.8; 2.4.2.10

 



 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. vasario 6 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Agrolain“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Agrolain“, tretiesiems asmenims Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statinių nugriovimo ir nuomos mokesčio priteisimo, ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 sprendimo ir

             

n u s t a t ė :

 

I . Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo priėmimo momento) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos: 2015-07-30 sprendimą Nr. 1SS-2074-(7.5); Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštą Nr. 13SD-624-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Miško g. 12, Neringa“; Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-309-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, esantys valstybinės žemės sklype, adresu Miško g. 12, Neringa. Minėti poilsio nameliai yra baigti statyti dar 1965 metais, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, visą laiką buvo eksploatuojami pagal savo tiesioginę – poilsio (rekreacinę) – paskirtį. 2004-09-16 sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 poilsio nameliams eksploatuoti buvo išnuomotos atitinkamos dalys žemės sklypo. Teisės aktų nustatyta tvarka – gavus žemės sklypo savininko (valdytojo patikėjimo teise) sutikimus – 2012-02-02 pirkimo–pardavimo sutartimi minėtus poilsio namelius, o taip pat ankstesnių savininkų teises į žemės sklypą, kylančias iš nuomos sutarčių, teisėtai įgijo ieškovė. 2013-11-22 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-696-386/2013 ieškovė pripažinta nuomos sutarties šalimi, buvo atlikti atitinkami pakeitimai nuomos sutartyje. Paaiškino, kad įgijusi poilsio namelius ieškovė ir keli kitų teritorijoje esančių poilsio namelių savininkai patys ėmėsi teritorijos ir joje esančių poilsio namelių sutvarkymo darbų ir dar 2013 metais sutvarkė poilsio nameliams eksploatuoti skirtą teritoriją, 2014 metų pavasarį pradėjo poilsio namelių kapitalinio remonto darbus – atliko jų pamatų sutvarkymą, 2015 metų pradžioje atliko pačių poilsio namelių remonto darbus. Nurodė, kad atliekamų žemės sklypo ir poilsio namelio sutvarkymo ir (ar) remonto darbų teisėtumą patvirtino kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija savo 2015-01-16 Statybos patikrinimo nagrinėjant skundus patikrinimo aktais Nr. SPA-59(16.2) ir Nr. SPA-60(16.2). Pažymėjo, kad 2015-06-04 ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – skyrius) 2015-05-07 raštą Nr. 13SD-624-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Miško g. 12, Neringa“, kuriuo NŽT skyrius informavo apie priimtą sprendimą po dviejų mėnesių nutraukti su ieškove sudarytas nuomos sutartis LR CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Nesutikdama su nurodytu NŽT skyriaus įspėjimu nutraukti nuomos sutartis, ieškovė 2015-06-05 pateikė skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka atsakovei. 2015-08-03 ieškovė gavo atsakovės 2015-07-30 sprendimą, juo informuota, kad NŽT skyrius teisėtai ir pagrįstai informavo apie priimtą sprendimą po dviejų mėnesių nutraukti su ieškove sudarytas nuomos sutartis. 2015-08-03 ieškovė gavo 2015-07-29 NŽT skyriaus raštą, kuriuo informuota apie tai, kad 2015-07-29 NŽT skyriaus vedėjo įsakymu su ieškove sudarytos nuomos sutartys buvo nutrauktos. Nurodo, kad, priešingai ginčijamuose administraciniuose aktuose nurodytiems motyvams, žemės sklypo tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis nėra pakeisti viešame Nekilnojamojo turto registre; teismai panaikino tik ginčo teritorijoje parengto detaliojo plano sprendinius dėl žemės sklypo tvarkymo režimo (užstatymo tankio, intensyvumo, etc.), tačiau nenaikino ir nepakeitė paties žemės sklypo kadastro duomenų – ploto, ribų ir kitų duomenų, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto kadastre. Nurodo, jog detalusis planas buvo panaikintas ne dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo, o dėl detaliuoju planu ketinto nustatyti žemės sklypo tvarkymo režimo, numatant intensyvesnį nei esamas ir tvirtinant detalųjį planą buvęs žemės sklypo užstatymą: leidžiant rekonstruoti bei griauti esamus poilsio namelius ir vykdyti naujas statybas, kai tokius veiksmus draudė Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (KNNP schema). Be to, net ir detaliojo plano panaikinimas nepanaikino ieškovės teisės ir atsakovės pareigos išnuomoti poilsio nameliams eksploatuoti reikalingą valstybinę žemę. Visi žemės sklype esantys statiniai, įskaitant ir poilsio namelius, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre dar iki detaliojo plano parengimo ir nuomos sutarčių sudarymo. Nurodė, jog bendrojo plano sprendiniai nekeičia ir negali pakeisti žemės sklypo tikslinės paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Bendruoju planu nustatomi principiniai ir (ar) koncepciniai sprendiniai, jokiu būdu nereiškiantys, kad nėra galimos atskiros išimtys. Nurodė, jog siekiant pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, būdą (pobūdį), turėjo būti priimtas ne tik sprendimas patvirtinti bendrojo plano sprendinius, tačiau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (pobūdį), tačiau apie tokio sprendimo priėmimą nėra žinoma. Teigė, kad nei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (toliau – tvarkymo planas), nei bendrasis planas nėra galutinis, tvarkymo planas tikslintinas  vadovaujantis Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 389. Patikslinus šį planą, turėtų būti tikslinami ir bendrojo plano sprendiniai, todėl nesant galutinių planavimo dokumentų sprendinių, jais remdamasi nutraukti teisėtas žemės nuomos sutartis atsakovė negalėjo. Pažymėjo, kad KNNP schema, bendrojo plano sprendiniai draudžia naują statybą ir netaikytini šiuo atveju, kai ieškovei priklausantys statiniai eksploatuojami daugiau nei penkiasdešimt metų, taip pat pažymėjo, kad Miškų įstatymo 4 str. 2 d. numato galimybę išnuomoti valstybinę miško žemę poilsiniams tikslams, o ieškovės poilsio namelių paskirtis tokia ir yra. Net ir taikant tvarkymo plano ir bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos poilsio namelius reikia nugriauti, pirmiausia poilsio nameliai turi būti paimti valstybės nuosavybėn (visuomenės poreikiams) ir tik tuomet griaunami. Teigia, kad nuosavybės teisės paėmimas administraciniu aktu ne pagal įstatymo reikalavimus yra griežtai draudžiamas.
  2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė atmesti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad 2009-03-13 teismo sprendimu panaikintas žemės sklypo suformavimas, panaikinus detalųjį planą, kartu „išnyko“ ir detaliuoju planu suplanuotų teritorijų sklypų ribos (įskaitant ir ieškovės nuomotą). Apeliacine tvarka peržiūrėtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas nuomos sutarties dalykas – suformuotas žemės sklypas. Remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu, teritorija, kurioje yra žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Taigi panaikinus teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu suformuotas žemės sklypas, išnyko ir teisėtas nuomos sutarties dalykas, todėl nuomos santykiai žemės sklype negali būti tęsiami. Pažymėjo, jog teritorija, kurioje yra žemės sklypas, priskirtina gamtiniam rezervatui ir šioje teritorijoje draudžiama bet kokia statyba, išskyrus statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti. Nurodė, kad ieškovė ant nugriuvusių statinių pastatė naujus, neturėdama NŽT sutikimo. Nuomos sutartyje nebuvo numatyta jokia statyba ar rekonstrukcija, nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, įrenginius arba kitus statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Teigė, kad ieškovė naudoja žemės sklypą ne pagal jo tikslinę paskirtį miškų ūkio veiklai vykdyti, todėl nuomos sutartys nutrauktos pagrįstai.
  3. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, juo prašė įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. 2390-1000-2253 ir 2390-1000-2120; jeigu šio įpareigojimo ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys, leisti atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieškovės atstatytus statinius, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 220,02 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių ir 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad statiniai, buvę nuomos sutarties sudarymo metu, šiuo metu yra sunykę, žemės sklype 2014–2015 m. vyko savavališki namelių atstatymo darbai. Pakartotinio patikrinimo 2016-01-15 metu nustatyta, jog žemės sklype, adresu Miško g. 12, Neringa, yra ieškovei priklausantys poilsio nameliai, taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso statinys – lauko tualetas, jie privalo būti nugriauti. Taip pat nurodė, kad ieškovė nuo 2014-07-02 nemoka nuomos mokesčio už naudojamą žemės sklypą, yra nesumokėjusi 220 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių.
  4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, juo prašė atmesti atsakovės priešieškinį, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2014–2015 m. atliko kapitalinio remonto darbus, ieškovė darbus vykdė teisėtai – vykdydama imperatyvias statinių savininkų pareigas bei pačios atsakovės reikalavimą. Nurodė, kad reikalavimas taikyti savavališkos statybos padarinius yra ydingas, nes nameliai buvo ne naujai pastatyti ar rekonstruoti, o kapitališkai suremontuoti, reikalavimas juos iškeldinti yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja sumokėti nuomos mokestį, ieškovė pareigą mokėti žemės nuomos mokestį vykdė tinkamai tiek 2014 m., tiek 2015 m., 2014-10-31 sumokėjo 70,40 Lt, 2014-10-23 sumokėjo pareikalautą 134,53 Eur sumą, ieškovė nebuvo informuota apie nuomos mokesčio perskaičiavimą, ieškovė yra pasirengusi sumokėti nuomos mokestį, jei yra įvykusi techninio pobūdžio klaida ir ieškovei klaidingai buvo nurodytas mokesčio dydis; nurodė, kad atsakovė negali reikalauti nuomos mokesčio, nes jį renka Neringos miesto savivaldybė, todėl atsakovė nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir papildomų prievolių ieškovei.
  5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, klausimą dėl pareikšto ieškinio paliko spręsti teismui, nurodė, kad inspekcijai valstybės mastu pavesta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, todėl šioje ginčo situacijoje inspekcija kompetentinga pasisakyti tik dėl ginčo teritorijoje, t. y. žemės sklype, esančiame adresu Miško g. 12, Neringa, ieškovei nuosavybės teise priklausančių nesudėtingos kategorijos statinių – poilsio namelių statybos teisėtumo. Pažymėjo, kad dėl poilsio namelių teisėtumo atlikus patikrinimą, kurio rezultatai fiksuoti ieškovės teismui pateiktuose 2015-01-16 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktuose (kontroliniuose klausimynuose) Nr. SPA-59 (16.2) ir Nr. SPA-60 (16.2), nurodyta, jog pažeidimų dėl šių statinių statybos nenustatyta. Analogiška išvada pateikta 2015-02-03 skyriaus rašte „Dėl buvusių pionierių stovyklos statinių Juodkrantėje“ Nr. 2D-1708 (16.2), kuriame nurodyta, jog „savininkai, atlikdami I grupės nesudėtingų statinių poilsio namelių kapitalinį remontą nepažeidė teisės aktų reikalavimų“. Nurodytas aplinkybes pagrindžia Inspekcijos 2015-06-19 raštas „Dėl statinių Miško g. 12, Juodkrantėje“, kuriame, inter alia, pateikta galutinė išvada, kad Inspekcija neturi pagrindo konstatuoti savavališką ar neteisėtą poilsio namelių statybą ir vykdyti atitinkamas procedūras. Nurodė, kad teismui pripažinus, kad valstybinės žemės nuomos sutartys yra nutrauktos pagrįstai, statinių nugriovimas galėtų būti taikomas kaip Civilinio kodekso 4.104 ir 4.105 straipsnyje reglamentuotos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-29 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo ieškovę UAB „Agrolain“ savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. 2390-1000-2253 ir 2390-1000-2120. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leido Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės UAB „Agrolain“. Kitos priešieškinio dalies netenkino. Priteisė iš ieškovės valstybei 31,00 Eur žyminio mokesčio.
  2. Teismas konstatavo, kad detalusis planas, kurio pagrindu buvo suformuotas ginčo sklypas, panaikintas, žemės sutarties nuomos dalykas išnyko, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus. Be to, teismas konstatavo, kad miškų ūkio paskirties žemėje po 2013 metų buvo atliekami statybos darbai: namelių pamatų visiškas ir dalinis išardymas, pamatų betonavimas, naujai pagamintų medinių konstrukcijų namelių pastatymas ant iš dalies ar visiškai išardytų ir iš naujo išbetonuotų pamatų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės normas, nustatančias, jog statybos miškų ūkio tikslinės paskirties žemėje yra negalimos, išskyrus privačiuose miškuose leidžiamus įrengti rekreacinės paskirties įrenginius –pavėsines, laipynes. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas nustatė, kad atsakovė neadministruoja valstybinės žemės nuomos mokesčio, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                     2016-08-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovė siekia apginti nuosavybės teises, kurios susiformavo iki teritorijų planavimo dokumentų ir jų sprendinių įsigaliojimo, t. y. dar iki 1994 metų: teisę lengvatinėmis sąlygomis nuomotis valstybinę žemę, reikalingą nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti; teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, tvarkyti ir pan., siekiant užtikrinti daikto tinkamumą eksploatuoti. Nurodo, kad minėtas teises gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, teismų praktika. Byloje nėra nustatytos sąlygos, ribojančios minėtų teisių įgyvendinimą. Pažymi, kad teritorijų planavimo dokumentai turi tik įstatymo įgyvendinamojo teisės akto teisinę galią, todėl negali teisėtai pakeisti ar apriboti iki jų įsigaliojimo atsiradusių nuosavybės teisių turinio. Atkreipia dėmesį, kad ginčo žemės sklypas niekuomet nebuvo teisės aktų nustatytąja tvarka paverstas (pripažintas) miškų (miškų ūkio) žeme, todėl kol jis yra užstatytas teisėtais poilsio paskirties statiniais, jis negali būti teisėtai pripažintas valstybine miškų (miškų ūkio) paskirties žeme. Teigia, kad ginčo poilsio nameliai yra kapitališkai suremontuoti, o ne sunykę. 2015 m. atsakovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartis tais pačiais motyvais, dėl kurių teisėtumo bei pagrįstumo buvo išnagrinėtas ginčas administracinėje byloje Nr. I-509-162/2013.
  2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad ieškovei buvo žinomi ginčo teritoriją reglamentuojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai iki įsigyjant poilsio statinius, t. y. kad ginčo teritorija numatyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai ir joje negali būti poilsio statinių, ji turi būti renatūralizuota. Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atlikusios patikrinimą vietoje, sudaryti 2015-01-16 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktai Nr. SPA-59(16.2) ir Nr. SPA-60(16.2) nepatvirtina statybos teisėtumo fakto. Tuo pagrindu mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

     10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

  1. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovei  nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, kurių unikalūs Nr. 2390-1000-2253 ir 2390-1000-2120, esantys valstybinės žemės sklypuose, kurių adresas Miško g. 12, Neringos m. sav. Šiuos namelius ieškovė įsigijo 2012-02-02 pirkimo–pardavimo sutartimi iš L. Z. ir V. T..
  3. 2004-09-16 buvo sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487, kuriomis  buvo išnuomotos 0,3376 ha ir 0,3376 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Miško g. 10, Neringoje, dalys.
  4. Klaipėdos administracinis teismas 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje                                  Nr. I-60-609/2009  nustatė, kad planavimo užduotyje numatyta galimybė žemės sklype rekonstruoti esamus statinius prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendimams ir kitiems norminiams teisės aktams, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 ,,Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintą detalųjį planą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 Klaipėdos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimas buvo paliktas nepakeistas, nutartis įsiteisėjusi.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, pagal kurį nagrinėjama teritorija yra miškų paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje: ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje(MEk), kurioje taikomas išsaugančio ūkininkavimo kraštovaizdžio ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės (7.1.1 p.). Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane 2A brėžinyje ,,Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ nagrinėjama teritorija pažymėta kaip miškų ūkio paskirties žemė (ekosistemų apsaugos miškų sklypai).
  5. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentai negali pakeisti ar apriboti iki jų įsigaliojimo atsiradusių nuosavybės teisių, nes poilsio nameliai yra pastatyti dar 1965 metais ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai. Šioje byloje ši ieškovės pozicija yra paneigta, nes ieškovė, būdama verslininkė, ginčo statinius įsigijo 2012-02-02 pirkimo–pardavimo sutartimi. Apeliantei turėjo būti žinomi ginčo teritoriją reglamentuojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai iki įsigyjant poilsio statinius žemės sklype, adresu Miško g. 12, Neringa (CK 1.6 str.), nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas (nutarties 14 p.). Taigi, panaikinus detalųjį planą, ginčo teritorijose pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta tik miškų ūkio paskirtis.
  6. CK 4.48 str. 2 d.  nustatyta, jog naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Todėl akivaizdu, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovė įsigijo ginčo namelius miškų ūkio paskirties žemėje, nes namelių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu tokia valstybinės žemės paskirtis buvo nustatyta 2010-03-26 įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu. Nagrinėjant šią bylą L. Z. ir V. T. buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl jie perdavė ieškovei teisių pirkimo–pardavimo sutartimi tik tiek, kiek patys jos sudarymo metu turėjo.
  7. Pagal Neringos miesto bendrojo plano, patvirtinto Neringos miesto savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. Tl-164, 2a reglamentą ginčo teritorija numatyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai.
  8. CK 6.564 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-219/2016). Šiuo atveju ginčo žemės nuomos sutartimis numatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, dėl ko ieškovė kaip valstybinės žemės nuomininkė valstybinės žemės sklypą naudoja ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kas atsakovei pagrįstai leido nutraukti ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis (CK 6.564 str. 1 d. 1 p., Žemės įstatymo 9 str. 14 d.). Taigi vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalimi valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai.
  9. Atsakovės ginčijamas įsakymas dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo priimtas 2015-07-29, o tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcijos nustatė, jog miško žemėje galimi nurodyti statiniai – miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kiti su mišku susiję įrenginiai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Be to, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. reglamentuoja miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygas. Ginčo sklypas yra ekosistemų apsaugos miškų sklypas, esantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke, todėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. 2 d. 2 p. įtvirtintas imperatyvus draudimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus šioje normoje numatytas išimtis. Ieškovė neįrodė, jog jai taikytinos paminėtos išimtys.
  10. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje (t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties) galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Nei gyvenamųjų namų, nei poilsio pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama. Taip šios normos aiškinamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, 2008 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. A-556-206/2008). Vyriausybė patvirtino Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 17 p. (2013-01-19 redakcija), kuriame detalizavo ir nurodė tvarką, kaip gali būti įvykdyta minėto Miškų įstatymo draudimo keisti miško žemės naudmenas į kitas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra asmuo, kuriam atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra išlikusi sodyba arba kuriame yra buvusi sodyba, todėl jai ir ši įstatymo nuostata negali būti taikoma ir ji negali pasinaudoti ir pakeisti žemės ūkio žemės ar jos dalies paskirties.
  11. Byloje įrodyta, kad apeliantė pradėjo vykdyti statybos darbus  2013 metais, nors 2009-03-13 teismo sprendimu buvo panaikintas 2002-09-16 Neringos savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo buvo pritarta sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo, buvo panaikintas detaliojo plano patvirtinimas, t. y. konstatuotas statybos šioje teritorijoje negalimumas. Tačiau apeliantė vykdė statybos darbus ginčo žemės sklype, žinodama, kad specialusis teritorijų planavimo dokumentas draudžia vykdyti tokią veiklą, dėl ko apeliantės neteisėtai atstatyti statiniai turi būti nugriauti. 2014-05-08 apeliantė ir UAB „Neringos komunalininkas“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. N-19/2013, pagal kurią buvo užsakyti teritorijos sutvarkymo darbai.                  2014-05-07 apeliantė ir UAB „Klaista“ sudarė rangos sutartį Nr. 07/05/14-JDKR, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti pamatų kapitalinio remonto darbus pagal pridedamą lokalinę sąmatą. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad atliekami namelių pamatų išardymo darbai bei namelių naujų pamatų mūrijimo darbai. 2014-11-17 tarp apeliantės ir UAB „Guodra“ buvo sudaryta sutartis-užsakymas Nr. 14-11-17/1, pagal kurį paslaugos teikėjas įsipareigojo pagaminti surenkamų konstrukcijų namelius. Akivaizdu, jog tokia atsakovės veikla nelaikytina teisėta. Apeliantė nurodo, kad neva statybų teisėtumo faktą patvirtino kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tačiau byloje nustatyta, jog ji sudarydamas 2015-01-16 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-59(16.2) nesivadovavo teritorijų planavimo dokumentais. Ši aplinkybė nustatyta iš 2016-06-01 teismo posėdyje apklausto liudytojo K. G. parodymų, kuris parodė, jog tikrinimo metu neturėjo informacijos, jog šie statiniai yra likviduojami. Ieškovės įrodinėjami atlikti statinių kapitalinio remonto darbai nesudaro pagrindo išnuomoti ieškovei žemės sklypą teritorijoje, kurioje tokie statiniai yra draudžiami.
  12. Apeliantė nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentai nėra įstatymas bei neturi retrospektyvinės galios, taigi, jų pagrindu negali būti ribojamos ar paneigiamos teisės ir (ar) teisėtų veiksmų teisinės pasekmės, atsiradusios iki minėtų teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimo. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, liečiantys nuosavybės teises į namelius, nėra pagrįsti objektyviai egzistuojančiu konkrečiu viešuoju interesu (visuomenės poreikiu) sunaikinti teisėtą privačią nuosavybę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad saugomos teritorijos tvarkymo planai (planavimo schemos) priskirtini prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kurie reglamentuoja veiklą saugomoje teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti dokumentai yra administracinio pobūdžio, todėl ieškovei nesutinkant su valstybės institucijų išleistais administracinio pobūdžio aktais, jie turėtų būti skundžiamo administracinio proceso tvarka. Byloje nustačius, jog ginčo žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, paminėti administracinio pobūdžio aktai sudaro teisėtą pagrindą nutraukti žemės nuomos sutartis.
  13. 2013-11-22 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, jog nuomos sutartis pakeičiama vietoje buvusių nuomininkų  L. Z. ir V. T. įrašant šios bylos ieškovę, taip pat šalys susitarė, jog 2013 m. kovo 29 d. įsakymas, kuriuo buvo nutarta nutraukti 2004 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartis, yra nenaikinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės  1999 m. kovo 9 d. nutarimo 45 punkte numatyta, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sąlygos nekeičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad nors valstybinės žemės nuomos teisės ir buvo perkeltos ieškovei, tačiau valstybinė žemės nuomos sutartis nėra terminuota ir valstybė, kaip žemės nuomotoja, neįsipareigojo pasikeitus esminėms sutarties sąlygoms nekeisti nuomos sutarties ar jos nenutraukti. Byloje nustatyta, kad apeliantė pradėjo namelių kapitalinio remonto darbus 2014 metais, pati žemės sklypo, kuriam nustatyta miško ūkio žemės paskirtis, nenaudojo pagal paskirtį. Byloje 2013-003-28 patikrinimo aktu įrodyta, kad ginčo žemės sklype nebestovi nė vienas pastatas, tačiau 2016-01-15 akte nustatyta, jog ieškovės pastatai atstatyti. Tačiau namelių kapitalinio remonto darbai nepakeitė žemės sklypo paskirties ir nesuteikė atsakovei pareigos pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį ir šios nutarties 18 p. motyvais nuomos sutartis gali būti nutraukta.
  14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino priešieškinį, nes valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove pratęsti nėra pagrindo, o ieškovė, atstatydama namelius, veikė savo rizika (CK 1.6 str.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                                   Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi  nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės nurodytais apeliacinio skundo motyvais (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

 

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                  Erika Misiūnienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                    Žydrūnas Bertašius

 

                                                                                                            Irma Čuchraj

                                                                     


Paminėta tekste:
  • I-696-386/2013
  • CK6 6.564 str. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu
  • I-509-162/2013
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK
  • I-60-609/2009
  • CK1 1.6 str. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas
  • CK4 4.48 str. Nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu
  • CK
  • 3K-3-219/2009
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės