Baudžiamoji
byla Nr. 2K-202/ 2008
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.; 1.2.23.1.; 1.2.23.2.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano
Klimavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,
nuteistiesiems O. B., A. V., N. R. ir jų gynėjams
advokatams I. Brazlauskui, D. Zagreckui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m.
gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
Palangos
miesto apylinkės teismo 2007-06-18 nuosprendžio dalis dėl N. R., A. V.
nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, O. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį,
5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis:
N.
R., A. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, O. B. pagal BK 24 straipsnio 4, 5
dalis, 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti
nusikalstamos veikos požymių.
Palangos
miesto apylinkės teismo 2007-06-18 nuosprendis pakeistas:
L.
K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta
dalinio bausmių sudėjimo būdu su Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m.
gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme – prie griežčiausios
bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir nustatyta galutinė dvejų metų penkių
mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta
bausmė pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį. N.
R., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1
dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės pagal 259 straipsnio 2 dalį ir BK
181 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta
trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d.
nuosprendžiu:
L. K. nuteistas
pagal 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
O. B. nuteistas
pagal BK 24 straipsnio 4, 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu
penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė
subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 25 d. nuosprendžiu
paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas
aštuoneriems metams.
A. V.
nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams; pagal
BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos
ir nustatyta galutinė penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
N.
R. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems
metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams ir
šešiems mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės
subendrintos ir nustatyta galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir G. V., tačiau dėl jo
kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,
prokuroro, prašiusio Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo
kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo L. K. kasacinį skundą atmesti,
nuteistųjų O. B., A. V., N. R. bei jų gynėjų, prašiusių
prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t
a t ė :
G. V. ir L. K.
nuteisti už tai, kad G. V. 2006 m. sausio mėnesio naktį iš
11 į 12 d., apie 3 val. nakties, paskambino L. K. į mobiliojo ryšio telefoną, pasiūlė
pagrobti „Volkswagen Multivan“ automobilį bei paaiškino nusikaltimo padarymo
planą, kad G. V. perduos L. K. numatyto pagrobti automobilio rakto dublikatą
bei nurodys vietą, į kurią automobilis turės būti nuvarytas, o už automobilio
pagrobimą G. V. pažadėjo L. K. sumokėti 500 Lt ir šis sutiko. Po to, 2006 m.
sausio 12 d., apie 8 val. ryto, G. V. paskambino L. K. į mobiliojo ryšio
telefoną bei, vadovaudamas nusikalstamai veikai, nurodė atvažiuoti prie Palangos
„Senukų“ prekybos centro, esančio Druskininkų g. 13A. Tą pačią dieną, apie 9
val., L. K. atvykus prie nurodyto prekybos centro, G. V. perdavė jam L. N.
priklausančio automobilio „Volkswagen Multivan“, duomenys neskelbtini,
durelių bei variklio užvedimo spynelių rakto dublikatą, kurį panaudojęs L. K.
turėjo pagrobti minėtą automobilį ir nuvaryti jį į Kretingos r., Vydmantų k.,
prie ten esančios mokyklos. G. V. nurodė L. K. iš pagrobto
automobilio išimti automagnetolą, akumuliatorių bei automobilyje būsiančius
dokumentus. 2006 m. sausio 12 d., apie 10.30 val., nukentėjusiajai L. N. „Volkswagen
Multivan“, duomenys neskelbtini, automobiliu atvykus prie „Senukų“
prekybos centro, L. K., panaudodamas iš G. V. gautą rakto dublikatą, iš automobilio
stovėjimo aikštelės pagrobė L. N. ten paliktą ir jai priklausantį 12000 Lt vertės automobilį kartu su jame buvusiais L. N., A. E., A. V. Lietuvos Respublikos piliečių pasais, L. N. namų raktais, automobilio „Volkswagen Multivan“,
duomenys neskelbtini, dokumentais bei automobilyje buvusiomis maisto
prekėmis, kurių bendra vertė 330 Lt. Pagrobęs nurodytą automobilį, L. K., veikdamas pagal G. V. nurodymus, nugabeno ir paliko jį prie Kretingos rajono Vydmantų k., Mokyklos g. 4 esančios vidurinės mokyklos.
N. R. ir A. V.
nuteisti už tai, kad 2006 m. sausio 12 d., apie 10.30-11 val., L. K. su G.
V. prie prekybos centro „Senukai“ pagrobus L. N. priklausantį 12000 Lt vertės „Volkswagen Multivan“, duomenys neskelbtini, automobilį, jos draugui A. V. 2006 m. sausio 13 d. apie šią vagystę informavus A. R. ir paprašius šio
pasidomėti pavogtu automobiliu, pas A. R. namuose, esančiuose duomenys
neskelbtini, Palangoje, N. R. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe,
A. V. pažadėjo už atlyginimą padėti atgauti pagrobtą automobilį bei, pavartodami
psichinę prievartą, tai yra teigdami, kad nesumokėjus pinigų automobilis
nukentėjusiajai nebus sugrąžintas, A. V. nurodė laukti telefoninio skambučio,
kurio metu jam bus nurodyta, kur ir kiek jis turės sumokėti už pagrobtą
automobilį. Po to N. R. su A. V. į šią nusikalstamą veiką įtraukė A. I. (dėl
šio asmens ikiteisminis tyrimas 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu, vadovaujantis
BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra nutrauktas), nurodydami jam mobiliojo
ryšio telefonu skambinti A. V. bei reikalauti 5000 Lt išpirkos už pagrobtą automobilį, ką A. I. ir padarė, tai yra 2006 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 18.37 val. iki 21.54 val., 11 kartų skambino A. V.
telefonu bei reikalavo 5000 Lt išpirkos už pagrobtą automobilį, pažadėdamas gavęs reikalaujamus pinigus nukentėjusiosios automobilį sugrąžinti. Po to
bendrininkų grupės nariai, siekdami įtikinti nukentėjusiąją, kad pagrobtas
automobilis yra pas juos bei ją paveikti, kad ši sumokėtų reikalaujamą išpirką,
2006 m. sausio 14 d., apie 20.30 val., Palangos mieste, prie Bangų g. 11
namo buvusios kavinės „Žilvitis“, esančioje smėlio dėžėje paliko L. K. gautą
pagrobtame „Volkswagen Multivan“ automobilyje buvusią magnetolą, apie tai A. I.
telefonu informavo A. V. bei, pakartojęs reikalavimą sumokėti už pagrobtą
automobilį 5000 Lt išpirką, pažadėjo, kad sumokėjus pinigus automobilis
bus sugrąžintas. Nukentėjusioji L. N. ir A. V., nurodytoje vietoje radę
pagrobtame „Volkswagen Multivan“ buvusią automagnetolą „Blaupunkt“ ir tokiu
būdu įtikinti, kad pagrobtas automobilis yra pas turtą prievartaujančius
asmenis, bijodami, kad nesumokėjus reikalaujamų pinigų L. N. savo automobilio
nebeatgaus, vykdydami bendrininkų grupės narių reikalavimus, 2006 m. sausio 14 d.,
apie 21.15 val., už automobilio sugrąžinimą reikalaujamus 5000 Lt nuvežė ir paliko prie Laidojimo namų, esančių Klaipėdos pl. 67, Palangoje. Nurodytoje vietoje paėmęs reikalaujamus pinigus, A. I. pagal išankstinį susitarimą su bendrininkų grupės nariais nukentėjusiąją L. N. ir jos draugą A. V. telefonu
patikino, kad pagrobtas automobilis kitą dieną nukentėjusiajai bus sugrąžintas.
Iš karto po to nukentėjusioji L. N. bendrininkų grupės nariams N. R. ir A. V.
už tarpininkavimą išsiperkant pagrobtą automobilį sumokėjo po 100 Lt. Visus nusikalstamu būdu gautus pinigus N. R., A. V. bei A. I. pasidalijo tarpusavyje.
Be to, O. B., N.
R. ir A. V. nuteisti už tai, kad N. R. ir A. V., veikdami bendrininkų
grupe bei vykdydami telefonu gautus O. B., atliekančio laisvės atėmimo
bausmę Marijampolės PN, nurodymus atsiųsti jam į pataisos namus narkotinės medžiagos – heroino, 2006 m. kovo 8 d., turėdami tikslą platinti, iš
ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,093 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią N. R., veikdamas bendrininkų grupe su A. V., nugabeno
pas A. V. į namus, esančius duomenys neskelbtini Palangoje, ir ten jas
neteisėtai laikė iki 2006 m. kovo 12 d.. Po to, O. B. nurodymu, turėdami tikslą išsiųsti ir tokiu būdu platinti anksčiau nurodytas neteisėtai įgytas
narkotines medžiagas, jie 2006 m. kovo 12 d. padalijo į dvi dalis, suklijavo
tarp dviejų kryžiažodžių žurnalų „Manija“ lapų ir tokiu būdu šias narkotines
medžiagas paslėpė. 2006 m. kovo 14 d., apie 12 val., N. R. su A. V. šias
kryžiažodžių žurnalo lapuose paslėptas narkotines medžiagas atgabeno į Palangos
m. 1-ojo pašto poskyrį, esantį Klaipėdos pl. 62, ir, O. B. nurodymu, įdėjo į
voką bei išsiuntė paštu į pataisos namus, esančius Marijampolėje, Sporto g.
7-25, A. A. vardu, tokiu būdu jas platindami. Marijampolės pataisos namuose
paštu gautos nurodytos narkotinės medžiagos, paslėptos „Manija“ kryžiažodžiuose,
2006 m. kovo 20 d., apie 14.15 val., patikrinimo metu buvo rastos bei paimtos
Marijampolės PN vidaus tyrimų tarnybos pareigūnų.
Be to, N. R. nuteistas
už tai, kad jis 2006 m. žiemos pabaigoje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo ir
teismo nenustatyta, iš A. I. duomenys neskelbtini Palangoje, neteisėtai
įgijo 0,580 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias atsigabeno į savo
gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini Palangoje, ir paslėpė
koridoriuje prie savo 11 buto durų, ten jas neteisėtai laikė iki 2006 m. kovo 21
d., 13.02 val., kol jas kratos metu surado bei paėmė policijos pareigūnai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo
prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007
m. gruodžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,
išteisindamas N. R. ir A. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o
O. B. – pagal BK 24 straipsnio 4, 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalį,
konstatavo, jog specialistas, atlikęs cheminį objektų tyrimą, tyrė ne tuos
objektus, kurie buvo surasti, paimti ir apžiūrėti. Tai nurodydamas, teismas
remiasi faktu, jog tarnybiniame pranešime bei užduotyje atlikti objektų tyrimą
nurodyta, kad rasti rusvos spalvos milteliai, kai tuo tarpu specialisto
išvadoje Nr. 2532 teigiama, kad milteliai yra rudos spalvos. Be to,
teismas suabejojo specialisto išvada dar ir dėl to, kad joje nurodyta, kad
milteliai buvo padalinti į dvi dalis ir suklijuoti tarp dviejų „Manija“
kryžiažodžių žurnalo lapų, tačiau to nepatvirtina bylos medžiaga, todėl jau
pats kaltinimas minėtiems asmenims inkriminuotas ydingas. Tokie nesutapimai ir
pažeidimai, anot teismo, verčia suabejoti specialisto išvados patikimumu bei
įrodymų dėl minėtų asmenų kaltės pakankamumu. Byloje priimant apkaltinamąjį
nuosprendį, negali kilti abejonių dėl asmenų kaltės, o esant tokiems duomenims,
kad specialistas tyrė kitus objektus, anot teismo, nebeįmanoma nustatyti nei
šių miltelių kiekio, nei kilmės, o kitų duomenų, paneigiančių šias abejones
teismas nenustatė. Prokuroro manymu, toks teismo nuosprendis yra neteisėtas ir
nepagrįstas bei naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei
esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Vadovaujantis teismų praktika, jei kai
kurios bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, apeliacinės instancijos
teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir jas ištirti. Iš apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus,
nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, neišsamiai išnagrinėjo bylos
aplinkybes, visiškai nevertino byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų
įrodymų, netyrė bei neanalizavo jų tarpusavyje. Skirtingai nei teigiama
apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, daiktų apžiūros protokole yra
nurodyta, kad tarp kryžiažodžių „Manija oho“ žurnalo lapų rasti rusvos spalvos
milteliai. Minėtas apžiūros protokolas sutampa su tarnybiniu pranešimu bei
užduotimi atlikti cheminį objektų tyrimą. Taip pat apeliacinės instancijos
teismas kalba apie du kryžiažodžių žurnalus, kai tiek kaltinime, tiek pirmosios
instancijos teismo nuosprendyje kalbama apie žurnalų lapus, tarp kurių paslėpti
narkotikai, o ne apie du žurnalus. Be to, prieš siunčiant cheminiam tyrimui,
minėti žurnalai buvo supakuoti, užantspauduoti ir patvirtinti Marijampolės PN
pareigūnų bei nuteistojo, kuriam šis siuntinys adresuotas, – A. A.
parašais. Tai atsispindi ir specialisto išvados Nr. 2532 aprašomojoje dalyje,
kur aprašomi tyrimui gauti objektai. Atlikęs cheminį tyrimą, specialistas
sekančią dieną perdavė tolimesniam daktiloskopiniam tyrimui, kur apžiūrint
objektus rasti, apžiūrėti ir nufotografuoti tie patys kryžiažodžių žurnalai,
kurie buvo išsiųsti Marijampolės PN pareigūnų. Dėl to, kad išvadoje buvo
nurodyti kitokie kryžiažodžių žurnalų pavadinimai, specialistas paaiškino, jog
padarė klaidą, kuri galėjo atsirasti perrašius iš kryžiažodžių žurnalo teksto.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, tyrimo rezultatus
privalėjo aptarti priimame nuosprendyje, tačiau šių reikalavimų nevykdė,
specialisto parodymuose užfiksuotų aplinkybių priimdamas sprendimą išvis nevertino
– tai patvirtina faktas, kad specialisto išvadoje nurodytų žurnalų pavadinimų
išvis neegzistuoja, taigi jis niekaip negalėjo jų tirti. Jei jau teismas
suabejojo specialisto parodymais, jis privalėjo iškviesti į posėdį kitus šiuos
objektus apžiūrėjusius pareigūnus bei vėliau tyrimus atlikusius specialistus ir
pašalinti abejones. Abejonės traktuojamos kaltinamųjų naudai tik tuomet, kai,
išnaudojus visas įstatymuose numatytas galimybes, jų pašalinti negalima. Šiuo
gi atveju teismas šiam tikslui nesiėmė jokių priemonių. Jis tik apklausė
specialistą R. G. ir tuo baigė įrodymų tyrimą, beje, pats pasisakęs dėl
galybės esančių prieštaravimų ir jų nepašalinęs, vieniems įrodymams suteikęs
pranašumą prieš kitus. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo
vertinti pirmosios instancijos vertintus parodymus ir padaryti kitokias
išvadas, taip pat turi teisę nuosprendį grįsti naujais įrodymais, tačiau bet
kuriuo atveju, prokuroro įsitikinimu, teismas privalo aiškiai ir argumentuotai
nurodyti, dėl kokių motyvų pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas
ar naikinamas – negali būti jokių nutylėjimų ar įrodymų spragų. Taip pat
teismas, konstatuodamas, jog specialistas atliko ne tų objektų tyrimą,
privalėjo BPK 257 straipsnyje numatyta tvarka priimti nutartį, nes iš viso to
seka išvada, jog tyrimui pateikti objektai buvo sukeisti. Atkreiptinas dėmesys,
jog sekančią dieną tolimesniam daktiloskopiniam tyrimui jau buvo nusiųsti tie
patys objektai, kurie buvo surasti, paimti ir apžiūrėti Marijampolės PN pareigūnų.
Iš to seka, kad objektai buvo sukeisti antrą kartą. Be to, prokuroras pažymi,
kad minėti asmenys (N. R., A. V. ir O. B.) teismui buvo atiduoti
teisti už tai, kad siuntė vieni kitiems narkotines medžiagas, nepaisant to, kur
ir kaip jos buvo persiųstos, o tai, jog jie iš tikrųjų padarė jiems
inkriminuotas veikas, išskyrus technines neatidumo klaidas, kategoriškai
patvirtina visi kiti duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir išnagrinėti
teismuose. Nekaltumo įrodymu laikydamas vienintelį įrodymą – specialisto
išvados Nr. 2532 aprašomąją dalį, apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį
nuosprendį grindė prielaidomis grįstais motyvais, tokiu būdu pažeidė BPK 20
straipsnio 5 dalies nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Prokuroro
įsitikinimu, kaltinamasis aktas nėra teismo nuosprendis, todėl jame nurodytos
aplinkybės nebūtinai privalo sutapti su nustatytomis ir nurodytomis teismo
nuosprendyje. Visgi, apeliacinės instancijos teismui manant, jog „kaltinimas
yra ydingas“ ir neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, jis privalėjo BPK
326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta tvarka bylą perduoti prokurorui.
Kadangi tai nebuvo padaryta, darytina išvada, jog kaltinimas atitinka BPK 219
straipsnyje numatytus reikalavimus ir netrukdo išnagrinėti bylą nei pirmosios,
nei apeliacinės instancijos teismuose. Pažymėtina ir tai, jog teismas O. B.,
N. R. bei A. V. išteisino net BPK nenumatytu pagrindu, t.y. nesant
nusikalstamos veikos požymių, taigi, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Juo
labiau, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog nėra surinkta
pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti O. B., N. R. ir A. V.
kaltę, todėl ir išteisinti juos turėjo kitu, įstatyme numatytu pagrindu. Taip
pat nuosprendyje nurodyta, jog O. B. panaikinama kardomoji priemonė, kuri
jam net nebuvo paskirta, o tai tik patvirtina, jog teismas nuosprendį priėmė
tinkamai neįsigilinęs į baudžiamosios bylos medžiagą. Aukščiau išvardinti
teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui priimti
teisėtą ir pagrįstą nuosprendį ir nešališkai išnagrinėti bylą. Tokiu būdu,
prokuroro įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BK 2
straipsnio nuostatas, kaltų asmenų nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn.
Nuteistasis L. K. kasaciniame skunde prašo Klaipėdos
apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą
iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodo, kad buvo
pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6
straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, nes,
pažeidžiant BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, bylą
pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo teisėjas P. R. Mickus,
paskyręs nuteistajam kardomąją priemonę – suėmimą. Tokiu būdu nebuvo
užtikrintas nešališkumas, byla buvo išnagrinėta turint išankstinę nuomonę apie
nuteistąjį asmenį, kuria vadovaujantis paskirta per griežta reali laisvės
atėmimo bausmė. Kasatoriaus įsitikinimu, turėdamas išankstinę nuomonę apie
nuteistojo asmenį, teismas neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, kad
nuteistasis įsidarbino, globoja ir išlaiko mažametį vaiką, prisipažino padaręs
nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei padėjo ją atskleisti, jau buvo
atlikęs bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, padarė tinkamas išvadas, pasitaisė,
yra linkęs ateityje nebenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai gali
būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75
straipsnis). Teismas gi vertino tik anksčiau nuteistojo asmenį apibūdinusias
aplinkybes (iki ankstesnio nuosprendžio), o ne esamas nuosprendžio priėmimo
metu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį
skundą dėl per griežtos bausmės, patį skundą išnagrinėjo tik formaliai,
nekreipė dėmesio į padarytus pažeidimus dėl šališko teismo bei jų nepašalino,
nors ir turėjo pareigą nustatyti esminius baudžiamojo proceso pažeidimus (BPK
320 straipsnio 3 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai
pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes juo paskirtą bausmę
subendrino su kitu nuosprendžiu paskirta bausme ir, paskirdamas griežtesnę
bausmę, pablogino nuteistojo padėtį nesant prokuroro, privataus kaltintojo,
nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo, kaip to reikalauja įstatymas (BPK
320 straipsnio 4 dalis).
Prokuroro ir nuteistojo L. K. kasaciniai
skundai atmestini.
Dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų
Prokuroro
kasaciniame skunde iš esmės keliami du klausimai: 1) neišsamus visų bylos
aplinkybių išnagrinėjimas ir 2) netinkamas bylos duomenų įvertinimas.
BPK 7 straipsnyje
numatyta, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Ši
nuostata reiškia, kad šalims teismo procese turi būti sudarytos vienodos
galimybės teikti įrodymus, išsakyti argumentus, ginčyti priešingos šalies
įrodymus bei argumentus, pasisakyti visais svarstomais klausimais. Prokuroro
kasaciniame skunde pripažįstama, kad, atliekant cheminį narkotinių medžiagų
tyrimą, specialistas padarė klaidų aprašydamas tyrimo objektus, todėl
prokuroras, kaip proceso dalyvis, kuris palaiko valstybinį kaltinimą teisme,
privalėjo imtis priemonių, kad būtų pašalinti klaidos ir trūkumai, kurie
nustatyti 2006 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 2532. Siekiant
pašalinti nesutapimus ir klaidas, 2007 m. gruodžio 13 d. apeliacinės
instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju ekspertas R. G.,
kuris atliko ikiteisminio bylos tyrimo metu gautų medžiagų cheminį tyrimą.
Ekspertui klausimus pateikė prokuroras ir nuteistųjų gynėjai bei teismas. Jokių
kitų prašymų kviesti į teismo posėdį kitus asmenis ar atlikti kitus procesinius
veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų specialisto tyrimo duomenų
išsiaiškinimu bei klaidų ir nesutapimų pašalinimu, prokuroras nepareiškė. Todėl
prokuroro kasaciniame skunde reiškiami priekaištai teismui dėl to, kad nebuvo
iškviesti ir apklausti teismo posėdyje kiti pareigūnai, kurie dirbo su
aptariamais objektais, yra nepagrįsti.
Didelė dalis
kasacinio skundo argumentų skirta netinkamam bylos duomenų įvertinimui,
teigiant, jog teismas galėjo pašalinti abejones ir neatitikimus specialisto chemiko
išvados tiriamojoje dalyje remdamasis duomenimis apie tai, kokie objektai buvo
išsiųsti tyrimui, o vėliau perduoti daktiloskopiniam tyrimui. Taip pat
teigiama, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo įvertinti
eksperto R. G. liudytojo apklausos duomenys apeliacinės instancijos teismo
posėdžio metu. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro
kasaciniame skunde išdėstytais argumentais. Bylos duomenų vertinimas,
pripažįstant ar nepripažįstant juos byloje įrodymais, yra diskrecinė pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų teisė. Kasacinės instancijos teismas šį
klausimą nagrinėja įstatymo taikymo aspektu, spręsdamas, ar nebuvo pažeistos baudžiamojo
proceso įstatymo nuostatos sprendžiant bylos duomenų leistinumo ir priimtinumo
klausimą. Išnagrinėjusi bylą pagal prokuroro kasacinio skundo argumentus,
kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama
bylos duomenis, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. 2006 m.
balandžio 20 d. specialisto išvados tiriamojoje dalyje pateikti duomenys apie
tiriamus objektus yra esmingai prieštaringi nuo duomenų, kurie išdėstyti 2006
m. kovo 21 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą, taip pat esmingai skiriasi nuo
duomenų, kurie išdėstyti kaltinamajame akte bei kituose baudžiamosios bylos
procesiniuose dokumentuose. Minėtoje specialisto išvados tiriamojoje dalyje
nurodyta, kad buvo tiriami du vienodi kryžiažodžių žurnalai „Mobili linija“ ir
„Kryžiažodžių pasaulis“, rasti rudos spalvos milteliai žurnale „Mobili linija“
ir žurnale „Kryžiažodžių pasaulis“. Užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad
žurnaluose „NET 2000“ ir „Manija oho“ tarp suklijuotų puslapių rasti rusvos
spalvos milteliai. Kaip matyti, palyginamų objektų skirtumai yra esminiai, jų
nepakanka paaiškinti rašymo suklydimu ar subjektyvių vertinimų skirtumais,
todėl teismas ėmėsi papildomų priemonių, siekdamas pašalinti minėtus
prieštaravimus. Tačiau, kaip matyti iš eksperto apklausos, ji ne tik, kad
nepašalino iškilusių abejonių, bet ir iškėlė papildomų abejonių, verčiančių
abejoti šių duomenų patikimumu. Liudytojas R. G. nurodė, kad tyrė žurnalus
„Kryžiažodžių paradas“, aiškina, jog, užrašydamas pavadinimus, galėjo suklysti
pasižiūrėjęs kitur, taip pat nurodo, jog buvo didelis darbo krūvis, be to,
pripažįsta, jog tokie žurnalai yra buvę jo tyrimo objektais ir kitais kartais.
Teismo posėdžio
metu išnagrinėtos aplinkybės bei prokuroro kasaciniame skunde išdėstyti
argumentai sugretinant bylos faktus leidžia daryti loginę išvadą, jog buvo
tiriami tie patys žurnalai ir tie patys milteliai, kurie buvo paimti
kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, tačiau jau paminėti skirtumai ir
liudytojo R. G. parodymų turinys nepašalina klaidos galimybės 2006 m. balandžio
20 d. specialisto atlikto tyrimo medžiagoje. Klaidos tikimybė ir jos realumas
yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimo srities objektas, nes
tai susiję su visumos bylos faktų analize ir įvertinimu. Apeliacinės
instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu
nepavyko pašalinti abejonių dėl 2006 m. balandžio 20 d. specialisto išvados,
todėl pagrįstai pripažino šiuos bylos duomenis nepatikimais, todėl ir
nepriimtinais įrodyti teisiamųjų kaltę. Kasaciniame skunde nurodyta, jog ir
kiti bylos duomenys patvirtina N. R., O. B. ir A. V. kaltę dėl narkotinių
medžiagų platinimo, tačiau šių teiginių nekonkretizuoja, todėl kasacinės
instancijos teismas plačiau šių teiginių nenagrinėja, sutikdamas su apeliacinės
instancijos teismo išvada, jog pagrindinis įrodymas byloje yra 2006 m.
balandžio 20 d. specialisto išvada, nes joje yra nustatyta miltelių
cheminė sudėtis, t.y. inkriminuojamo nusikaltimo dalykas. Apeliacinės
instancijos teismas, išteisindamas A. V. ir N. R. pagal BK 260 straipsnio 1
dalį ir O. B. pagal BK 24 straipsnio 4, 5 dalis ir BK 260 straipsnio 1 dalį,
nustatė teisingą išteisinimo pagrindą, nes, pripažinus anksčiau aptartą
specialisto išvadą neatitinkančia įstatymo reikalavimų, nėra duomenų, kad
kaltinamieji padarė inkriminuotą veiką. Kasatorius neteisus teigdamas, jog
apeliacinės instancijos teismas išteisino kaltinamuosius BPK nenumatytu
pagrindu, t.y. nesant nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog N. R., O. B. ir A. V.
išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Tokia
formuluotė ne pažodžiui, tačiau iš esmės nurodyta ir BPK 303 straipsnio 5
dalies 1 punkte bei 329 straipsnio 1 punkte. Kiti prokuroro kasacinio skundo
argumentai dėl BPK 257 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo yra
antraeiliai klausimai, kurie tiesiogiai nesusiję su įrodymų vertinimu nustatant
BK 260 straipsnio 1 dalies požymius N. R., O. B. ir A. V. veiksmuose, todėl
neaptartini.
Dėl
nuteistojo L. K. kasacinio skundo argumentų
Nepagrįsti
nuteistojo L. K. kasacinio skundo argumentai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios
ir apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė
į nepriklausomą ir nešališką teismą. Kasatorius be pagrindo teigia, jog
pirmosios instancijos teisme jo bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė tas pats
teisėjas, kuris ikiteisminio bylos tyrimo metu paskyrė jam kardomąją priemonę –
suėmimą. Baudžiamosios bylos dokumentai patvirtina, kad bylą išnagrinėjo ir
nuosprendį pirmosios instancijos teisme priėmė teisėjas P. R. Mickus, o
kardomąją priemonę – suėmimą bylos ikiteisminio tyrimo metu L. K. skyrė
teisėjas R. Mikšta (T. 2, b.l. 59), todėl kasacinio skundo teiginiai yra
neteisingi.
L. K. bausmė
paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgiant į jo
atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad jis praeityje teistas už
nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti
taikant BK 75 straipsnį ir atidedant bausmės vykdymą, nes L. K. įsidarbino, išlaiko
mažametį vaiką, nėra kasacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Šis
klausimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas,
nes kasacinės instancijos teismas bausmės rūšies ir dydžio klausimus nagrinėja tik
baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu. Bausmė L. K. paskirta sankcijos ribose,
atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, L. K. atsakomybę sunkinančias ir
lengvinančias aplinkybes, jo asmenį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį įstatymo taikymo aspektu paskirta tinkamai.
Nepagrįstas ir kasacinio
skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai pakeitė 2007 m.
birželio 18 d. Palangos m. apylinkės teismo nuosprendį, subendrindamas šiuo
nuosprendžiu paskirtą bausmę su to paties teismo 2006 m. gegužės 2 d.
nuosprendžiu paskirta ir atlikta laisvės atėmimo bausme. L. K. apeliaciniame
skunde nurodė, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be pagrindo
nebuvo pritaikytos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos ir neįskaitytas bausmės
laikas, atliktas pagal 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį, nes nusikaltimas, už
kurį jis nuteistas šioje byloje, padarytas 2005 m. sausio 12 d., t.y. prieš
priimant 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas
subendrino bausmes pagal 2007 m. birželio 18 d. nuosprendį ir paskirtą bei
atliktą bausmę pagal 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį iš dalies jas sudedant.
Subendrinta bausmė – 2 metai ir 5 mėnesiai laisvės atėmimo – yra didesnė nei
paskirta 2007 m. birželio 18 d. nusprendžiu, tačiau apeliacinės instancijos
teismas įskaitė į bausmės laiką 6 mėnesius laisvės atėmimo, kurie buvo atlikti
pagal 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį, todėl realiai atliktinos bausmės laikas
L. K. sutrumpėjo vienu mėnesiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, subendrindamas
bausmes ir į galutinę bausmę įskaitydamas atliktos bausmės laiką, palengvino L. K.
teisinę padėtį, nes sutrumpėjo atliktinos bausmės laikas.
Vadovaudamasi
BPK 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r i a :
L
K. ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinius skundus
atmesti.
Teisėjai
Antanas Klimavičius
Aldona Rakauskienė
Alvydas Pikelis