Baudžiamoji byla Nr. 1-607-389/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31410-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.;
2.12.1.3.; 2.12.1.4.;
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 10 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė
išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje
L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku, vidurinio su profesiniu išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir
n u s t a t ė :
Kaltinamasis L. U. 2017 birželio 23 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės A. U. atžvilgiu, t. y. tyčia ranka sudavė A. U. vieną smūgį į veidą ir tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajai apatinės lūpos-smakro kairės pusės srities minkštųjų audinių sumušimą – nežymiai sužalojo A. U. bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. U., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. birželio 23 d., apie 15.00 val., būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, įvykusio tarp jo ir sutuoktinės A. U., vieną kartą delnu sudavė smūgį į veidą. Smulkiau papasakojo, kad tą dieną nuo 11.00 val. vienas namuose vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Apie 11.30 val., į namus sugrįžo sutuoktinė ir apie 15.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, t. y. jis sutuoktinės telefone rado buvusio kaimyno telefono numerį, kurį žmona buvo užvardinusi moterišku vardu. Todėl vieną kartą delnu sudavė žmonai smūgį į veidą. Gailisi, kad sudavė savo sutuoktinei smūgį. Jam labai gėda dėl tokio savo poelgio. Pažada, kad tai daugiau nepasikartos. Sutinka, kad ši byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 84-85).
Be kaltinamojo L. U. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusiosios A. U. parodymais, iš kurių matyti, kad tarp jos ir akivaizdžiai neblaivaus sutuoktinio kilo konfliktas dėl to, jog mobilaus ryšio telefono adresų knygelėje moters vardu buvo įsivedusi kito vyriškio telefono numerį. Vykusio konflikto metu sutuoktinis užgauliojo necenzūriniais žodžiais, vadino „šliundra, kekše, prostitute“ bei sumušė, t. y. sudavė delnu smūgį į veidą, kartą trenkė per akinius bei apspjovė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sutuoktinis turi priklausomybę alkoholiui, nekartą gydytas. Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra, vykusio konflikto niekas nematė. Jie kartu santuokoje gyvena apie 26 metus. Civilinio ieškinio byloje nereiškė (b. l. 24-26, 27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 birželio 26 d. specialisto išvada Nr. G 66/2017 (05), iš kurios matyti, kad A. U. nustatytas apatinės lūpos-smakro kairės pusės srities minkštųjų audinių sumušimas. Sužalojimas A. U. padarytas vieno buko trauminio poveikyje. L. U. veiksmai sukėlė A. U. fizinį skausmą. A. U. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 18).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. B. 2017 m. birželio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2017 m. birželio 23 d., apie 16.25 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyras sumušė A. U., t. y. sudavė ranka į veidą. Smurtu įtariamas L. U. sulaikytas 19.02 val., jam buvo uždėti antrankiai (b. l. 13-14, 31).
2017 m. birželio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Smurtas buvo naudotas virtuvėje. Virtuvė yra buto rytinėje pusėje. Virtuvėje yra virtuvinis komplektas, stalas, taburetė, rašomasis stalas. Smūgis suduotas buvo virtuvės viduryje, šalia valgomojo stalo, kuris yra priešais langą. Ant virtuvės grindų yra numesta ir į tris dalis sudužusi baltos spalvos lėkštė, kita lėkštė yra užversta, tačiau nesudaužyta. Virtuvėje netvarkinga, indai neplauti. Apžiūrėjus virtuvę, daugiau jokių nusikaltimo pėdsakų neaptikta, įvykio vietoje niekas nepaimta (b. l. 11-12).
Tokiu būdu byloje kaltinamojo L. U. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis L. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodytu konflikto metu namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę A. U., tyčia ranka suduodamas jai vieną smūgį į veidą ir tokiu būdu mušdamas nežymiai sužalojo A. U. bei sukėlė jai fizinį skausmą. Todėl L. U. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis L. U. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 89-91). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamojo L. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis L. U. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis L. U. teisiamas pirmą kartą (b. l. 33), administracine tvarka anksčiau kartą baustas, tačiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi (b. l. 34), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro duomenimis kaltinamasis yra registruotas šioje įstaigoje ir jo diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b. l. 59), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad L. U. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.1.64). Taip pat kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 36). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, trumpesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, paskiriant atitinkamą įpareigojimą ir draudimą, kurie padarys teigiamą įtaką L. U. elgesiui. Būtent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis). Kadangi kaltinamasis L. U. nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę – sutuoktinę A. U., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis).
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. U. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas L. U. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 23 d., 19.02 val., iki 2017 m. birželio 25 d., 18.08 val. (2 paros) (b. l. 69, 72).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87) – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
L. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant L. U. visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždraudžiant jam vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. U. visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždraudžiant jam vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo L. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 23 d. ,19.02 val., iki 2017 m. birželio 25 d., 18.08 val. (2 paras), ir laikyti, kad L. U. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. U. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti L. U., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Gražina Kazilionienė