Civilinė byla Nr. e2A-1345-577/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17682-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 56,95 Eur ir 1 172,99 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2017 m. sausio 24 d. Vilniuje, Gariūnų g. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir VPK) 2017 m. sausio 27 d. nutarime Nr. 07-17-9443763 nurodyta, jog eismo įvykio priežastimi buvo tai, jog automobiliai įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, nepažymėtą kelio ženklais. Ieškovė transporto priemonių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutarčių pagrindu išmokėjo apgadintų transporto priemonių apgadinimu padarytai žalai atlyginti 56,95 Eur ir 1 172,99 Eur draudimo išmokas, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis, t. y. kelio savininkę Vilniaus miesto savivaldybę, kuri privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose.
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK), Susitarimu UAB „Grinda“ įsipareigojo septynerius metus nuo pasirašymo dienos atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą, 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) įsipareigojo nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Pasak atsakovės, UAB „Grinda“ nuo šio susitarimo pasirašymo dienos 2012 m. gegužės 7 d. iki sutarties galiojimo pabaigos 2018 m. gruodžio 29 d. yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Centrinės ir Pietinės dalyje valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamų gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/ar netinkamos gatvių ir kiemų dangų būklės. Be to, ieškovė nepranešė atsakovei ir jos nekvietė, nustatydama žalos dydį. Atsakovės teigimu, žalos dydis neįrodytas - nėra aiškus automobilių judėjimo greitis, eismo įvykiai įvyko šviesiu paros metu gerai matomoje vietoje, todėl automobiliai galėjo būtų sustabdyti laiku prieš pastebėtą kliūtį.
3. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vairuotojai nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą, neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių ir sukėlė eismo įvykį. Atitinkamai savivaldybė ar trečiasis asmuo atleistini nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, o savivaldybė ir pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies bei 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, teismui nepateikti įrodymai, jog visi sugadinimai yra aptariamo įvykio pasekmė. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės pozicija, kad UAB „Grinda“ yra perduotas kelių ir gatvių valdymas. Teigia, kad UAB „Grinda“ yra tik rangovas. Sutarties 4.2.10 punktas nekeičia sutarties dalyko, tik nustato papildomas rangovo pareigas. Savivaldybė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet ribojama savivaldybės skiriamo biudžeto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 1 229,94 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1 229,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad žalos priežastimi buvo kelio duobė, kuri priskirtina prie statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Siekiant paneigti valdymo prezumpciją, turi būti įrodyta, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ darbų atlikimo sutarties objekto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 išaiškino, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Jeigu UAB „Grinda“ įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovės, nurodymus, ir sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, tai tokia sutartis turi būti vertinama kaip techninės priežiūros, o ne valdymo perdavimo sutartis.
7. Teismas pažymėjo, kad nors minėtoje nutartyje tirta kita sutartis tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės (2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartis), tačiau sutarties pobūdžio nustatymo kriterijai, aktualūs ir šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl valdymo teisės perdavimo. Kadangi atsakovės ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartyje Nr. A72-2191(3.1.36-UK) nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, minėta sutartimi susitarta tik dėl techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimo (rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus), teismo nuomone, tai įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo ir dėl šios gatvės konstrukcijų trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako Vilniaus miesto savivaldybė, kaip jos savininkė. Teismas sprendė, kad 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu nebuvo pakeistos esminės sutarties sąlygos.
8. Teismas nurodė, jog aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti savininką nuo atsakomybės, buvimą privalo įrodyti savininkas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kelio duobė turėjo būti pastebėta prieš pakankamą laiko tarpą automobiliui sustabdyti, jam judant leistinu greičiu, ar kad pastebėjus kelio duobę šioje situacijoje būtų galimybė ją apvažiuoti. Taip pat teismas konstatavo, jog žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp kelio trūkumų ir atsiradusios žalos įrodytas administracinių bylų medžiaga, kurioje yra užfiksuota eismo įvykio priežastis, eismo įvykio metu padaryti transporto priemonės apgadinimai, žalos dydis įrodytas transporto priemonės techninės apžiūros aktais, pranešimu apie nuostolių atlyginimą, žalos sąmata. Teismas iš aplinkybių ir įrodymų visumos sprendė, kad visi automobilių apgadinimai, dėl kurių buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodytų eismo įvykių pasekmė. Kadangi ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygas, teismas ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje buvo nagrinėtos kitos (šiuo metu jau nebegaliojančios) 2011 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutarties, sudarytos su UAB „Grinda“, nuostatos.
9.2. Apeliantė Darbų atlikimo sutartimi bei 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) UAB „Grinda“ perdavė ne tik gatvių ir kiemų techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą. Vilniaus miesto savivaldybė šia sutartimi pirko tiek gatvių ir kiemų dangos remonto darbus, tiek šių objektų priežiūros paslaugas; UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti darbus, kurie turėjo būti tinkamai vykdomi ir byloje nagrinėto eismo įvykio kilusios žalos atveju. Apeliantė įsipareigojo mokėti už gatvių defektavimo ir nenumatytų darbų vykdymą, kas įrodo, jog ji yra perleidusi kelių valdytojo (CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu) teises ir pareigas UAB ,,Grinda“. Daro išvadą, kad būtent UAB „Grinda“ turėjo objektyvią galimybę bei sutartinę ir teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti tinkamą ginčo gatvių priežiūrą, Darbų atlikimo sutartimi perduotoms gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl faktiniu ginčo gatvės valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikytina UAB „Grinda“.
9.3. Apeliacinės instancijos teismas formuoja praktiką, jog Vilniaus miesto savivaldybė neatsako už žalą, atsiradusią dėl gatvės netinkamos priežiūros CK 6.266 straipsnyje numatytais pagrindais (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018). Analogiška situacija yra sprendžiama ir šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. gegužės 7 d. susitarime Nr. A72-524(3.1.36-UK) su UAB „Grinda“ susitarta, jog įmonė privalo nuolat vesti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei iki sutarties galiojimo pabaigos UAB „Grinda“ tampa gatvių valdytoja CK 6.266 straipsnio pagrindu.
9.4. Teismas nevertino sutarties kaip sutarties šalių teisių ir pareigų viseto, vertino keletą sutarties punktų, neatsižvelgdamas į sutarties šalių valią sudarant Darbų atlikimo sutartį, tinkamai nesivadovavo sutarčių aiškinimo nuostatomis. Teismas sprendimu paneigė šalių teisę apsispręsti dėl taikomos teisių ir pareigų apimties sutarties šalių atžvilgiu.
9.5. Teisės aktai nedraudžia Vilniaus miesto savivaldybei prievolinės teisės pagrindu perduoti tam tikrų objektų faktinį valdymą kompetentingam subjektui, nedraudžia susitarti su tokiu subjektu, kad būtent jis prisiima atsakomybę už valdomo daikto trūkumus.
9.6. Svarbu ir tai, kad duobė buvo padaryta kelininkų, kuomet buvo ruoštasi remontuoti lietaus šulinį, tačiau ji nebuvo pažymėta. UAB „Grinda“ pagal 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytą sutartį vykdydama savo pareigas nepažymėjo duobės įspėjamaisiais ženklais ir dėl to kilo žala. Darbų atlikimo sutarties 4.2.2. punkte yra nurodyta, kad UAB „Grinda“ savo sąskaita atlygina nuostolius Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims. Teismas, netinkamai aiškindamas Darbų atlikimo sutarties nuostatas ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą bei faktines aplinkybes, už kilusią žalą atsakingu asmeniu nepagrįstai nustatė ne ginčo gatvės valdytoją, bet gatvės savininką ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
10. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad:
10.1. Remiantis suformuota teismų praktika, UAB „Grinda“ yra tik techninis gatvės prižiūrėtojas, kuriam atsakomybė CK 6.266 straipsnio 2 dalies pagrindu nekyla.
10.2. 2012 m. gegužės 7 d. susitarime esantys papildymai, kad UAB „Grinda“ laikytina kelio valdytoju ir kad ji turi atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, bei kad UAB „Grinda“ turi nuolat stebėti kelio būklę, nekeičia darbų atlikimo sutarties esmės. UAB „Grinda“ yra rangovas, kuris daiktine prasme nėra gatvių valdytojas, bei vykdo tik sutartinius įsipareigojimus. Gatvių priežiūros darbų apimtį UAB „Grinda“ derina su užsakovu. Pagal CK 6.266 straipsnį gatvės valdytojas už gatvės trūkumus atsako be kaltės, o UAB „Grinda“ atsakinga už gatvės trūkumus tik tuo atveju, jei UAB „Grinda“ netinkamai vykdo Darbų atlikimo sutartį, t. y. būtina įrodyti UAB „Grinda“ kaltę. Šiuo atveju nukentėjusiam asmeniui būtų perkelta pareiga įrodinėti valdytojo kaltę, nors pagal CK 6.266 straipsnį nukentėjęs asmuo turi įrodyti tik gatvės trūkumo faktą ir kad dėl to trūkumo padaryta žala, o rangos sutarties pažeidimo fakto, ar rangovo kaltės nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo tam tikros sąlygos tik atkartojo jau egzistuojančias įstatymo ir kitų sutarčių nuostatas. Atsakovės argumentai, kad 2012 m. gegužės 7 d. susitarimas pakeitė gatvės valdytoją, ir kad dėl to turi keistis teismų praktika, yra nepagrįsti.
10.3. Byloje neįrodyta rangovo kaltė. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad UAB „Grinda“ iki eismo įvykio turėjo atlikti rangos darbus ir kad duobė laiku nebuvo pažymėta dėl UAB „Grinda“ kaltės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 24 d. Vilniuje, Gariūnų g. automobiliai VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę ir buvo apgadinti. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 07-17-9443763 administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta (veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Kadangi minėti automobiliai įvykių metu buvo apdrausti AB „Lietuvos draudimas“ KASKO draudimu, ieškovė automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 1 232,17 Eur, o automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu padarytai žalai atlyginti – 56,95 Eur draudimo išmoką bei kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės prašė priteisti išmokėtų sumų dydžio žalą (56,95 Eur ir 1 172,99 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
13. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino atsakovės ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytos Darbų atlikimo sutarties nuostatas ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą bei faktines aplinkybes, už kilusią žalą atsakingu asmeniu nepagrįstai nustatė ne ginčo gatvės valdytoją – UAB „Grinda“, bet gatvės savininką – apeliantę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
14. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.<...> Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
15. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje buvo nagrinėtos kitos (šiuo metu jau negaliojančios) 2011 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutarties, sudarytos su UAB „Grinda“ nuostatos. Teigia, kad negalima laikyti, kad šiai bylai aktualia 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi UAB „Grinda“ buvo perduota tik statinio techninės priežiūros teisė. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog kasacinio teismo nutartyje buvo tirta kita sutartis tarp atsakovės ir UAB „Grinda“, ir vadovavosi tik išaiškinimais dėl sutarties pobūdžio nustatymo kriterijų.
16. Apeliantė akcentuoja tai, kad Darbų atlikimo sutartimi bei 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu UAB „Grinda“ turėjo pareigą užtikrinti tinkamą ginčo gatvių priežiūrą, perduotoms gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį. Apeliantės manymu, teismas interpretuodamas Darbų atlikimo sutartį, iškraipė tikruosius šalių ketinimus; pasak atsakovės, Darbų atlikimo sutarties 4.2.10 punkte aiškiai įtvirtinta, kad UAB „Grinda“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį.
17. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“, t. y. kita apeliantės nurodytos sutarties šalis, atsiliepime į ieškinį nesutiko su tokiu atsakovės sutarties ir šalių ketinimų interpretavimu, teigė, kad UAB „Grinda“ savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto. Atsižvelgiant į šią poziciją, į tai, kad 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu nebuvo keičiami kiti sutarties punktai, t. y. sutarties objektas (1 punktas, kuriuo rangovas įsipareigojo pagal Užsakovo užsakymus atlikti atitinkamų gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus), atsiskaitymo nuostatos (pavyzdžiui 3.3 3 punktas, numatantis, jog darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą Rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus), tai, kad nors defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas įsipareigojo šalinti nedelsiant, tačiau privalo apie juos informuoti užsakovą (2012 m. gegužės 7 d. Susitarimas), į tai, kad apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų faktinį Sutarties vykdymo pasikeitimą po 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimo pasirašymo, nėra pagrindo nepritarti skundžiamo teismo sprendimo išvadai, kad 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu nebuvo pakeistos esminės sutarties sąlygos – UAB „Grinda“ kaip rangovas nebuvo įgaliotas veikti savarankiškai. UAB „Grinda“ yra rangovas, kuris daiktine prasme nėra gatvių valdytojas. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo sutarties nuostatų aiškinimo atmestini kaip nepagrįsti.
18. Pažymėtina, kad teismai jau yra sprendę ginčus tarp tų pačių šalių ir padarę išvadą, kad atsakovė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartimi ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių bendrovei (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017, 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1450-275/2018). Šiose nutartyse konstatuota, jog tai, kad sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, iš esmės nekeičia sutarties dalyko <...>. Tai, kad šiame punkte kalbama, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, o ne gatvės ir kelio valdytoju, buvo pagrindu atmesti ieškinį atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu. <...> Vilniaus miesto savivaldybė užsako atsakovui UAB „Grinda“ kaip rangovui tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiūra ir remontu, atlikimą, tačiau tokios rangos sutarties sudarymas nėra perdavimas savininko teisės valdyti miesto gatvę.“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018 konstatuota, jog „Pakeitimo susitarime nurodytas 4.2.10 punktas nepatvirtina, kad Savivaldybė perdavė gatvių ir kelių valdymą UAB „Grinda“, nes šiuo punktu perduodamas tik gatvių ir kiemų dangos valdymas. T. y., UAB „Grinda“ įsipareigojo prižiūrėti ir remontuoti kelių ir gatvių dangą pagal užsakovo nurodymus, tačiau patys keliai ir gatvės, kaip atskiri statiniai nebuvo perduoti UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui. Be to, Pakeitimo susitarimo 4.2.10 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su Sutarties sąlygomis, todėl UAB „Grinda“ įsipareigojo tik atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, jei šių objektų priežiūra jai perduota ir yra Savivaldybės užsakymai dėl konkrečių darbų atlikimo“.
19. Atsakovės apeliaciniame skunde minimu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018, kurioje Savivaldybės atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, nėra pagrindo remtis, kadangi jame buvo analizuojamos sutarties su kitais asmenimis nuostatos.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).
22. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič