Administracinė byla Nr. A-531-492/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.7; 18.4.3; 18.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras (toliau – ir pareiškėjas), ginantis viešąjį interesą, 2015 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuriame teismo prašė:
1. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. JI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto įtraukimo į 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. A1-1132 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto, patenkančio į 0,3000 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)).
3. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini).
4. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ 10 punkto dalį, kuria P. S. nuosavybės teisės atkurtos į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., (duomenys neskelbtini).
5. Pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini);
6. Pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini);
7. Taikyti restituciją natūra: įpareigoti R. K. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,13 ha dalį 0,3000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. kovo 20 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2015 m. kovo 18 d. raštas Nr. lSD-836-(3.1.) dėl viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai, tarp jų ir P. S. vardu. Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. S. į buvusio savininko I. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) teisėtumo pagal pateiktą informaciją ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad P. S. 1996 m. balandžio 30 d. pateikė tuometinei Mažeikių rajono Mažeikių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją). Išnagrinėjus P. S. prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, buvo pripažinta P. S. teisė atkurti nuosavybės teises į I. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) P. S. mirė. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kurio grafinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Al-25 „Dėl adresų suteikimo Naikių mikrorajone“ 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė adresą – (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. Al-1132 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,3000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą bei nurodė žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį: gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos; architektūrinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukštų skaičius – 1–2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukštis iki kraigo – 10 m. Telšių apskrities viršininkas 2010 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VM.1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ atkūrė P. S. nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,3000 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,3000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sprendime pažymėta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,1630 ha žemės atkurtos anksčiau Telšių apskrities viršininko administracijos 1996 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 61-4465, o nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,0395 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. R2-397 informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad (duomenys neskelbtini) esantys kitos paskirties žemės sklypai, tarp jų ir žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Žemės sklypo dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. 2006 m. atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti miškų plotai, patenkantys į žemės sklypus, tarp kurių ir žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šie miško plotai vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, tačiau šiuo metu tai padaryti nėra galimybės, nes miško žemėje buvo suformuoti kitos paskirties žemės sklypai ir perduoti privatiems asmenims. Valstybinė miškų tarnyba 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R6-493 informavo, kad į Žemės sklypą patenkantys miškai, miško žemė buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1998 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 46403 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento matyti, kad į Žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės P. S., patenka valstybinės reikšmės miškų plotai ir miško žemės plotai. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas), į Žemės sklypą patenka 0,13 ha miško žemės, iš jo Nutarimu patvirtintas 0,08 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Be to, pastarasis plotas pateko į teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonės urėdijoms“ patikėjimo teise buvo perduota valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijai.
Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56959 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmento matyti, kad duomenys apie miškų statusą Žemės sklype nepakito. Iš 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56958 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini), miško sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose yra 0,13 ha miško. Darė išvadą, kad miškų plotas – 0,13 ha, patenkantis į 0,3000 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esantis (duomenys neskelbtini), administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės išperkamas, todėl nuosavybės teisės į jį negalėjo būti atkurtos. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria į suprojektuotą 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) pateko 0,13 ha valstybinės reikšmės miško; Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. Al-1132 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalis dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miško, patenkančio į 0,3000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini); Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ 10 punkto dalis, kuria P. S. nuosavybės teisės atkurtos į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti.
Kadangi ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien šių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleidžia apginti viešojo intereso. Taigi, panaikinus administracinius aktus dėl valstybinės reikšmės miško, kuris neteisėtai pateko į privačią nuosavybę, turi būti pripažinti negaliojančiais ir sandorių dalys: 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, pagal kurias R. K. paveldėjo 0,13 ha dalį 0,2925 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis), – nes šių sandorių dalys (valstybinės reikšmės miškas nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, ir jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas) prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.
Atsakovai Mažeikių rajono savivaldybės taryba ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka.
Teigė, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – ir LTSR) Ministrų tarybos 1985 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas, kuriame aprašomoje teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. Vėliau, 1986 metais, šis kvartalas buvo detalizuotas – parengtas Naikių gyv. rajono Mažeikiuose užstatymo eskizas su raudonųjų linijų planu. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nurodo, kad kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Akcentavo, kad vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintas Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-os dalies 36 ha plote detalusis planas. Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektūra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 (kurį Prokuroras prašo panaikinti). Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas. Buvo įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, registruojami sklypai (įgyvendinamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos). Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog Telšių apskrities viršininkas ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų buvę įregistravę ginčo teritoriją kaip valstybinės miško žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ginčo teritorija buvo perduota patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti, pasirašant nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų (valstybinės miško žemės sklypo (-ų) perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms perdavimo ir priėmimo aktus.
P. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2010 m. sausio 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. VM.1-61-12, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo. Todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Atsakovai mano, kad ginčas kilo todėl, kad 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ valstybinės reikšmės miško plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga. Tai įrodo, kad sprendimo priėmimo metu atsakovams nebuvo žinomos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad P. S. galėjo pagrįstai numatyti, jog administracinis aktas yra neteisėtas arba, kad jis veikė neteisėtai teikdamas viešojo administravimo subjektui neteisingą ar neišsamią informaciją, siekdamas, kad ginčijamas sprendimas būtų priimtas. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo panaikinti sprendimą formaliais akto negaliojimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais sutinka ir prašė teismo juos tenkinti.
Pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas yra Mažeikių girininkijos miško kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) miško sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalimi, kurią užima 0,08 ha valstybinės reikšmės miško plotas ir 0,05 ha šio miško žemės plotas (viso 0,13 ha). Pagal Valstybinės miškų tarnybos prašymą buvo atliktas nuosavybės teisių atkūrimo P. S. suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,3000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patikrinimas. Išnagrinėjus P. S. prašymą grąžinti žemę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, buvo nustatyta, kad P. S. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į I. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) P. S. ir Z. S. turto paveldėtoja R. K. 2008 m. lapkričio 26 d. pateikė Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriuo išreiškė valią ir pageidavo, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko I. S. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) būtų atkurtos suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi buvusio žemės savininko I. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, 2013 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. lSD-(3.1)-3435 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, pažymėdama, kad joje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog Žemės sklypas (ar jo dalis) yra priskirtinas valstybinės reikšmės miškų plotams, bei prašydama Valstybinės miškų tarnybos pateikti informaciją, ar Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ priėmimo metu Žemės sklype buvo valstybinės reikšmės miškų plotų ir kokią dalį nurodyto Žemės sklypo jie užėmė. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 46403 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento matyti, kad į ginčo žemės sklypą patenka 0,13 ha miško žemės. Atkuriant Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ P. S. nuosavybės teises į Žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios normos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dalis žemės sklypo (0,13 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotą Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo taksacinį miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris miško žeme buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1998 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ žemės sklypo dalis (0,08 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Telšių apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė šias imperatyvias teisės aktų normas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsnį; Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio reikalavimus. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems. Valstybinės miškų tarnybos nuomone, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir administracijos direktoriaus ginčijami administraciniai aktai ir Telšių apskrities viršininko ginčijami administraciniai aktai, kuriais suformuotas ginčo sklypas ir atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Nurodė, kad su pareiškėjo prašymu ir jame išdėstytais motyvais sutinka, ir prašė prašymą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ atkūrė P. S. nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,3000 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,3000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Telšių apskrities viršininkas 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. P 1.2-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ 10 punktu įsakė žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui atkurti P. S. (sprendimo Nr. VM.I-61-12) nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k.v., esančio (duomenys neskelbtini), į kurį atkurtos nuosavybės teisės P. S. minėtų administracinių aktų pagrindu, dalis 0,13 ha patenka į teritorijas, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams, remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini), miško taksacinius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose yra 0,13 ha valstybinės reikšmės miško. Pažymėjo, kad negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino. Panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. JI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto įtraukimo į 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Panaikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. A1-1132 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto, patenkančio į 0,3000 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)). Panaikino Telšių apskrities viršininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) P. S., (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini). Panaikino Telšių apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ 10 punkto dalį, kuria P. S. nuosavybės teisės atkurtos į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojančia 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojančia 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją natūra – įpareigojo R. K. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,13 ha dalį 0,3000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų administracinių aktų ir prašomų pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų dalių neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (nuo 2008 m. lapkričio 25 d. galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 6 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, tarp jų miestų miškai ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktus duomenis, galima matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Taip pat iš pateiktų Valstybinės miškų tarnybos duomenų matyti, kad ginčo sklypo dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva). Kita šio žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva), tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus, kurie yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Be to, Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. 46403 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas“ nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,13 ha miško žemės, iš jo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintas 0,08 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56958 „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Taksaciniai rodikliai“ nurodyta, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Mažeikių miškų urėdijos/Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini) sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose iš viso yra 0,13 ha miško žemės. Taip pat pridėta taksoraščio ištrauka Nr. 56958 (miško sklypo detalus aprašymas).
Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalys priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat nurodyta, kad „2006 metais atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre miško plotai, patenkantys į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie miško plotai vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, tačiau šiuo metu tai padaryti nėra galimybės dėl galimai neteisėtų veiksmų, atliktų 2009–2012 metais, suformavus miško žemėje kitos paskirties žemės sklypus ir juos perdavus privatiems asmenims“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams.
Taigi įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, ir pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams.
Pirmosios instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išsakytus argumentus, padarė išvadą, kad ginčo atveju 0,13 ha miško plotai, perduoti privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir dislokacijos vietą ((duomenys neskelbtini)) negali būti pripažinti mažareikšmiais, t. y. šiuo atveju viešojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turto, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo turto apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, ginčo žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda, turi būti pripažinta negaliojanti 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini).
Teismas taip pat taikė restituciją natūra – įpareigojo R. K. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,13 ha dalį 0,3000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini). Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktais išaiškinimais.
Atsižvelgdamas į tai, kad buvo pripažintos negaliojančiomis paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų dalys, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad sąžiningi asmenys, kurie patyrė žalą dėl valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, pagal Konstituciją ir kitus įstatymus turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.
III.
Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į bendrąjį viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, valstybinės reikšmės miškų plotams gali būti priskirti tik miestų miškai, (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas nėra miesto miškas, todėl negali būti priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu.
Pažymi, jog Mažeikių miesto generaliniame plane, patvirtintame LTSR Ministrų tarybos 1985 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 154 ginčo teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. Taigi rengdama šios teritorijos detalųjį planą Savivaldybė privalėjo atsižvelgti į generalinio plano sprendinius, ką ir padarė priimdama 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“.
Akcentuoja, jog teismas vadovavosi Valstybinė miškų tarnybos pateiktomis pažymomis: 2014 m. vasario 3 d. pažyma Nr. 46403 ir 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. 397 „Dėl informacijos pateikimo“. Tačiau atkreipė dėmesį, kad šiuose dokumentuose nėra nė vieno kadastro objekto identifikavimo kodo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šie objektai negali būti laikomi įregistruotais į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Teigia, jog faktiškai byloje nebuvo pateiktas svarbiausias įrodymas apie miško įregistravimą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre – kadastro objektų identifikacinis numeris.
Taip pat teigia, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu pateikti išrašą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro apie valstybinės reikšmės mišką ir miško žemę į kuriuos patenka žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju žemės sklypo kadastro numeris neturi jokios reikšmės (tai žemės sklypo numeris iš kitos administracinės bylos), kadangi atsakyme į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos raštą Valstybinė miškų tarnyba pateikė dokumentus apie žemės sklypą, kuris patenka į Mažeikių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalą. Nagrinėjamoje byloje ginčo sklypas taip pat patenka į Mažeikių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalą, taigi kalba eina apie tą patį miško plotą. Nors Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašė pateikti išrašą, kuriame atsispindėtų informacija, kuri privalo būti įrašyta, vadovaujantis MVKN 18 punkto nuostatomis, tačiau tokia informacija nebuvo pateikta. 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. R6-3666 nebuvo nurodyta miško masyvo įregistravimo data, buvo nurodyti tik įregistravimo metai, kas negali būti laikoma įregistravimo data, kadangi datą turi sudaryti metai, mėnuo ir diena. Nebuvo nurodytos miško masyvo ribos – ribų posūkio koordinatės, miško kvartalo įregistravimo data, miško kvartalo ribos – ribų posūkio taškų koordinatės 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje, sklypo įregistravimo data, sklypo ribos – ribų posūkio taškų koordinatės 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje.
Grafiniai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys yra sukurti panaudojant ortofotonuotraukas, tačiau ortofotonuotraukos nėra pagrindas nustatyti tikslių žemės sklypo koordinačių, kadangi egzistuoja didėlė paklaida. Darant ortofotonuotraukas į miško plotą gali patekti ne tik pats miškas, bet ir šešėliai krentantys nuo medžių ar krūmų.
Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad Telšių apskrities viršininkas ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų įregistravusi ginčo teritoriją kaip valstybinės miško žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ginčo teritorija buvo perduota patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti, pasirašant nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų (valstybinės miško žemės sklypo (-ų) perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms perdavimo ir priėmimo aktus.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, kad teismas priėmė teisingą sprendimą.
Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su pateiktu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjas teigia, kad visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, jog Valstybinės miškų tarnybos pateiktose pažymose nėra nei vieno kadastro objekto identifikavimo kodo, todėl jie negali būti laikomi įregistruotais į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą.
Daro išvadą, jog apelianto nurodyti argumentai dėl kadastro objektų neįregistravimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra grindžiami tik jo nuomone, nepatvirtinta jokiais duomenimis.
Pažymi, jog apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad grafiniai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys yra sukurti tik panaudojant ortofotonuotraukas, bei daro išvadą, kad šie duomenys yra netikslūs ir jų pagrindu negalima nustatyti koks miško, miško žemės plotas patenka į ginčo žemės sklypą. Sklypinės miškų inventorizacijos atlikimą reglamentuoja Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, kurioje numatyta, kad sklypinė miškų inventorizacija yra vykdoma ir vietoje atliekant tam tikrus matavimus, fiksuojant tam tikrus duomenis ir pan. Be to, tiek Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, tiek kiti valstybės registrai veikia toje pačioje Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94), todėl abejoti kaupiamų duomenų teisingumu nėra teisinio pagrindo.
Nesutinka su apelianto teiginiu, kad jei Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas yra priskirtas IIB miškų grupei „Rekreaciniai miškai“, 25 pogrupiui – „Miško parkai“, ši teritorija negali būti priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnis nustato, kad miškai į grupes ir pogrupius skirstomi pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimus, todėl tai, kad Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalas, (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas yra priskirtas 11B miškų grupei „rekreaciniai miškai“, 25 pogrupiui – „Miško parkai“, nereiškia, kad ginčo žemės sklype esantis miškas neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui keliamiems reikalavimams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Teigia, jog apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia tais pačiais motyvais, kuriais rėmėsi
pirmosios instancijos teisme, prašydamas atmesti pareiškėjo prašymą. Apeliantas nepagrįstai ginčija Valstybinės miškų tarnybos į bylą pateiktus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir grafinę medžiagą, teigdamas, kad kol nėra nustatytos tikslios ginčo valstybinės reikšmės miško ploto ribos, jam kelia abejonių konkretus ginčo miško plotas patenkantis į žemės sklypą.
Pažymi, kad valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija neturėjo galimybių suformuoti valstybinės reikšmės miškų žemės sklypo ir įregistruoti patikėjimo teisės į šį sklypą, kadangi neteisėtų administracinių teisės aktų dalių pagrindu, kurios panaikintos ginčijamu sprendimu, nuosavybės teisės į 0,13 ha žemes sklypo plotą, įregistruotos R. K..
Akcentuoja, jog pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus valstybės miškų kadastro duomenis 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 ,,Dėl informacijos pateikimo“ matosi, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį Nutarimu priskirtos valstybinės reikšmės miškams. Taip pat šį faktą patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažyma Nr. 46396, ginčo žemės sklypo dalis pažymėta sutartiniu ženklu (žalia spalva). Pateikta grafinė medžiaga patvirtina aplinkybes, kad sklypo dalis patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini), sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kuriame yra 0,13 ha miško žemės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Teigia, jog teismas tinkamai įvertino Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją apie papildomai 2006 metais (duomenys neskelbtini) teritorijoje inventorizuotus miškus, kurie 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (jų tarpe ir ginčo sklype registruotas valstybinės reikšmės miškas). Šie miško plotai vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turėjo būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (miestų miškai). Pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams.
Akcentuoja, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai ir pagrįstai vertino, kad nuosavybės teisės P. S. buvo atkurtos į 0,3000 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra valstybinės reikšmės miškas. Nuosavybės teisės į tokį žemės sklypą negalėjo būti atkurtos, nes prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms: Konstitucijos 47 straipsniui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro viešojo intereso išsaugoti valstybinės reikšmės miškų plotų visos visuomenės reikmėms apsauga.
Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų administracinių aktų ir prašomų pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų dalių neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas.
Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tokį šio nekilnojamojo turto statusą nulemia ypatinga miškų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikšmė, todėl valstybinės reikšmės miškams gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o miškų savininkams – tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (nuo 2008 m. lapkričio 25 d. galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims.
Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. raštas Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ (II t., b. l. 17) patvirtina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Taip pat iš pateiktų Valstybinės miškų tarnybos duomenų matyti, kad ginčo sklypo dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu – žalia spalva. Kita šio žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu, tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus, esančių sudėtine miesto miškų ploto dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka 0,13 ha miško žemės, iš jo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintas 0,08 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Taip pat Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56958 „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Taksaciniai rodikliai“ nurodyta, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Mažeikių miškų urėdijos / Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini) sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose iš viso yra 0,13 ha miško žemės.
Kolegija pažymi, kad ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat nurodyta, kad 2006 metais atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre miško plotai, patenkantys į ginčo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie miško plotai vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, tačiau nebuvo galimybės tai padaryti dėl galimai neteisėtų veiksmų, atliktų 2009–2012 metais, suformavus miško žemėje kitos paskirties žemės sklypus ir juos perdavus privatiems asmenims. Nagrinėjamu atveju Valstybinės miškų tarnybos pateikti miškų valstybės kadastro duomenys ir grafinė medžiaga laikytini teisingais, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nebuvo nuginčyti ir paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes miškas nebuvo įregistruotas valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos reiškia, kad valstybinės reikšmės miško statusą nulemia pats jo augimo miesto teritorijoje faktas, todėl duomenų neįtraukimas į Nekilnojamojo turto registrą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą negali turėti įtakos miško teisiniam režimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-492/2016). Konstitucinis Teismas, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime pasisakydamas dėl miškų priskyrimo valstybinės reikšmės sklypams, konstatavo, jog nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti, inter alia, miestų miškams, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą), taigi, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą laikytini valstybinės reikšmės miškais.
Sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ginčo atveju 0,13 ha miško plotai, perduoti privačia nuosavybe, pagal savo plotą ir dislokacijos vietą ((duomenys neskelbtini)) negali būti pripažinti mažareikšmiais, t. y. šiuo atveju viešojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačia nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybė netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra.
Sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių apsaugos ir nuosavybės teisių ribojimo pagrįstumo (pateisinimo), teismas taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika bylose dėl viešo intereso poreikių ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyros užtikrinimo taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatas (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieš Bulgariją). EŽTT sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų; nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Nors valstybė turi plačią vertinimo nuožiūros laisvę nustatyti, kokie yra viešo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iš valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ginčo žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, o pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams.
Remiantis šiais argumentais, bei tai, kad panaikinus neteisėtus administracinius teisės aktus, ginčo žemės sklypo suteikimas yra niekinis ir vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, pripažindamas negaliojančiu 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. K. paveldėjo 0,13 ha 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini) ir taikė restituciją natūra – įpareigojo R. K. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,13 ha dalį 0,3000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad teisėjų kolegija iš naujo detaliai neanalizuoja tų apelianto argumentų, kuriuos ištyrė ir sprendime aptarė pirmosios instancijos teismas.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės nuostatas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tenkindamas pareiškėjo skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė