Civilinė byla Nr. e2-2275-866/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00633-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,
sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Soft Design“ atstovui advokato padėjėjui Arnoldui Šimačiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Amona“ atstovei advokatei Laurai Beinorienei,
žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soft Design“ ieškinį pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amona“, dėl uždraudimo prekiauti patentuoto dizaino produktu, trečiasis asmuo byloje Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras (toliau VPB), bei atsakovės priešieškinį dėl dizaino registracijos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Teisme 2024 m. birželio 13 d. priimtu ieškiniu ieškovė prašo uždrausti atsakovei prekiauti vaikiškomis lovytėmis „NIKA“ pagal ieškovės pateiktą specifikaciją. Nurodo, kad reikalauja uždrausti atsakovei prekiauti vaikiškomis lovytėmis „NIKA“, kurios yra identiškos ar labai panašios į ieškovės patentuotą vaikiškos lovytės dizainą. Ieškovė nurodo, kad dizainas buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure ir jam suteiktas patentas Nr. 2005, kuris užtikrina teisinę apsaugą pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymą.
2. Ieškovė savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 41 straipsniu, kuris reglamentuoja patento savininko teisių gynimą. Pagal šią teisės normą patento savininkas turi teisę pareikšti ieškinį teisme bet kuriam asmeniui, kuris pažeidžia ar pažeidinėja patentą, ir reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti padarytą žalą. Ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė jos išimtines teises į patentuotą dizainą, platindama panašius gaminius.
3. Atsakovė UAB „Amona“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodo, kad jos veiksmai nepažeidžia ieškovės teisių, nes ieškovės registruotas dizainas neatitinka naujumo reikalavimų ir apskritai neturėtų būti laikomas galiojančiu.
4. Atsakovė teigia, kad ieškovės dizainas, užregistruotas Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure, neatitinka naujumo reikalavimo, numatyto Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 5 straipsnyje. Pagal šį straipsnį dizainas laikomas nauju tik tada, kai prieš paraiškos pateikimą joks kitas identiškas ar labai panašus dizainas nebuvo viešai prieinamas. Atsakovė teigia, kad panašūs dizainai buvo naudojami rinkoje anksčiau, todėl ieškovės registracija neturi teisinės galios.
5. Atsakovė nurodo, kad vaikiškos lovytės „NIKA“ yra teisėtai gaminamos užsienyje ir parduodamos pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovė mano, kad jos produktai nepažeidžia ieškovės teisių, nes registruotas dizainas nėra pakankamai unikalus, kad jam būtų taikoma teisinė apsauga.
6. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras atsiliepime nurodo, kad biuras neturi kompetencijos spręsti ginčų, susijusių su dizaino apsauga ar autoriaus turtinių teisių pažeidimais. Šie ginčai turi būti sprendžiami teismuose pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 46 straipsnį. Patentų biuras taip pat pažymi, kad ieškovės ieškinyje neteisingai remiamasi Patentų įstatymu, o ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal Dizaino įstatymą, nes ieškovė turi registruotą dizainą, o ne patentą.
7. Teisme 2024 m. liepos 17 d. priimtas atsakovės UAB „Armona“ priešieškinis, kuriuo atsakovė prašo pripažinti ieškovės dizaino registraciją Nr. 2005 negaliojančia. Atsakovė teigia, kad ieškovės dizainas neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų, ir todėl neturi teisinės apsaugos.
8. Atsakovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymą, Valstybinis patentų biuras atlieka tik formalią dizaino paraiškos dokumentų patikrą, bet nenagrinėja dizaino naujumo ar originalumo, todėl registracija neturi būti laikoma galiojančia, jei suinteresuoti asmenys įrodo, kad dizainas nėra naujas.
9. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad Lietuvos Respublikoje galioja pareikštinė dizaino registravimo sistema, pagal kurią dizaino naujumas ir individualių savybių turėjimas registruojant dizainą nėra tikrinami. VPB atlieka tik formalią paraiškos dokumentų ekspertizę (Dizaino įstatymo 18 straipsnis) ir dizaino ekspertizę (Dizaino įstatymo 19 straipsnis), skirtą nustatyti, ar nėra Dizaino įstatymo 9 straipsnyje numatytų atsisakymo registruoti dizainą pagrindų.
10. Klausimą dėl dizaino naujumo ir individualių savybių turėjimo kompetentingas spręsti tik VPB Apeliacinis skyrius, nagrinėdamas suinteresuotų asmenų paduotus protestus (Dizaino įstatymo 23 straipsnis), arba teismas, nagrinėdamas ginčus (Dizaino įstatymo 43 ir 46 straipsniai). VPB Apeliaciniam skyriui nebuvo paduotas protestas dėl dizaino „VAIKIŠKA LOVELĖ“ (registracijos Nr. 2005) registracijos pripažinimo negaliojančia, todėl šių klausimų VPB nenagrinėjo.
11. Atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiami klausimai nėra tiesiogiai susiję su VPB pagal kompetenciją vykdomomis funkcijomis ir tinkamu ar netinkamu VPB funkcijų vykdymu, VPB nėra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, prašo nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
12. Ieškovė UAB „Soft Design“ atsiliepimu su priešieškiniu nesutinka. Ieškovė nurodo, kad atsakovės pateiktas priešieškinis neturi pagrindo, nes trūksta įrodymų, jog ieškovės patentuotas dizainas buvo prieinamas visuomenei prieš jo registraciją.
13. Ieškovė pabrėžia, kad dizainas buvo įregistruotas Valstybinio patentų biuro ir atitinka Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 4 ir 5 straipsnių reikalavimus. Dizainas laikomas nauju, jei iki paraiškos pateikimo nebuvo prieinamas visuomenei, o atsakovė nepateikė tinkamų įrodymų, kad dizainas buvo viešai prieinamas.
14. Nurodo, kad atsakovė remiasi įrodymais iš rusiško interneto puslapio, kuriame nurodoma, kad ginčo lovytė buvo eksponuota parodoje Rusijoje. Tačiau atsakovė nepateikia detalių, kaip ir kada tas dizainas buvo prieinamas Lietuvos visuomenei. Atsakovė nepateikė jokios informacijos apie tai, kad ginčo lovytė buvo reklamuota Lietuvos rinkoje, ar kad buvo naudojamos kitos priemonės, leidusios visuomenei susipažinti su dizainu.
15. Remiantis Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 8 straipsniu, dizainas laikomas prieinamu visuomenei, jei jis buvo oficialiai paskelbtas Valstybinio patentų biuro leidiniuose, eksponuotas parodose ar pateiktas rinkai kitais būdais. Atsakovė, teikdama nuotraukas iš Instagram platformos, neįrodo, kad šis dizainas buvo prieinamas visai Lietuvos visuomenei, kadangi paskelbimas užsienyje, ypač kitomis kalbomis, neįrodo dizaino prieinamumo Lietuvos vartotojams.
16. Nors atsakovė teigia, kad dizainas buvo viešai prieinamas per rusakalbius interneto puslapius ir socialines platformas, tačiau anot ieškovės, atsakovė neįrodė, jog toks viešumas galėjo pasiekti Lietuvos vartotojus įprastais būdais iki dizaino registracijos datos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl esminių faktinių aplinkybių
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 30 d. įregistravo vaikiškos lovelės dizainą (18 pavyzdžių – nuotraukų), registracijos Nr. 2005, paraiškos padavimo data 2021 m. kovo 15 d. (t. I, b. l. 21-41, 63-66).
18. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovė 2024 m. gegužės 10 d. siūlė įsigyti vaikiškų lovyčių, įskaitant modelį „NIKA“ (t. I, 11-20), kuris iš esmės yra analogiškas ieškovės įregistruotam dizainui. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
19. Atsakovės pateiktais duomenis, 2017 m. spalio 17 d., socialiniame tinkle Instagram, buvo prieinamas visuomenei ieškovės įregistruotas vaikiškos lovelės dizainas (t. I, b. l. 62). Ieškovė neginčijo dizainų sutapties, tačiau laikėsi pozicijos, kad pateikti įrodymai nepagrindžia prieinamumo konkrečiai Lietuvos visuomenei.
20. Atsakovė, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad Latvijos patentų biure 2021 m. vasario 20 d. taip pat buvo įregistruotas vaikiškos lovelės dizainas, analogiškas šio ginčo dizainui (t. I, b. l. 110-121, pavyzdžiai 3.1-3.4), paraiškos padavimo data 2021 m. sausio 27 d. Atsakovės teigimu, dėl Latvijoje registruoto dizaino inicijuota panaikinimo procedūra. Atsakovė taip pat nurodė, kad kreipėsi į Ukrainos gamintoją dėl papildomų duomenų pateikimo apie dizaino atskleidimą visuomenei, tačiau tokio kreipimosi duomenys teismui nėra pateikti.
Dėl priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
21. Atsakovė reikalavimą dėl dizaino registracijos panaikinimo grindžia Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktų nuostatomis. Atsakovė nurodo, kad bendradarbiauja su lovyčių gamintoja – Ukrainos įmone Ingvart, kuri, kartu su susijusiais asmenimis, ginčo dizaino lovytes prekybai pateikė dar 2017 metais. Anot atsakovės, ieškovės įregistruotos lovytės dizainas nėra naujas ir individualus; lovytės yra akivaizdžiai identiškos arba labai panašios; skiriasi tik fonas ir spalva, tuo tarpu, panaudota ta pati lovytės idėja, naudojamas identiškas lovelės sienelių dizainas ir forma, spalva (balta).
22. Ieškovė, nesutikdama su priešieškinio reikalavimais, iš esmės laikosi pozicijos, kad atsakovės reikalavimai galėtų būti tenkinamai tik tuo atveju, jeigu būt pagrindas konstatuoti, jog dizainas buvo prieinamas konkrečiai Lietuvos visuomenei, o toks atskleidimas negali būti nustatomas atsakovei pateikus vien tik įrodymus apie dizaino paskelbimą rusakalbėje šalyje, per rusakalbių Instagram programą.
23. Dizaino įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 44 straipsnyje nurodyti asmenys per 3 mėnesius nuo įregistruoto dizaino paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje dienos, remdamiesi šio Įstatymo 9 ir (ar) 10 straipsniais, gali užprotestuoti dizaino registraciją, paduodami motyvuotą rašytinį protestą Apeliaciniam skyriui. Nagrinėjamu atveju toks protestas nebuvo pateiktas.
24. Dizaino įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų asmenų prašymu teismas, remdamasis šio Įstatymo 9 ir (ar) 10 straipsniuose nustatytais pagrindais, gali pripažinti dizaino registraciją negaliojančia.
25. Pagal Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, dizaino registracija gali būti panaikinta, jeigu dizainui panaudotas autorių teisių saugomas kūrinys, jeigu autorius ar jo teisių perėmėjas nėra davęs sutikimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nei teigia nei įrodinėja, kad ji turi kokias nors autorines teises į dizainą ir/ar identifikuoja konkretų dizaino autorių ar teisių perėmėją, todėl šioje dalyje argumentai iš esmės yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei teisės nei fakto prasme. Pažymėtina, kad pagal Dizaino įstatymo 44 straipsnio 5 punkto nuostatas, teisę prašyti dizaino registraciją pripažinti negaliojančia turi autorius ar jo teisių perėmėjas – šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu.
26. Pagal Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, dizaino registracija pripažįstam negaliojančia, jeigu dizainas registruotas asmens, neturinčio teisių į šį dizainą, vardu. Iš atsakovės dėstomos pozicijos byloje seka, kad ieškovė UAB „Soft design“ nepagrįstai įregistruota kaip dizaino savininkė, nes iš tikrųjų ginčo dizainas priklauso Ukrainos gamintojui ir/ar susijusiems asmenims. Tačiau, jokių duomenų pagrindžiančių šias aplinkybes atsakovė nepateikė, tik nurodė teismui, kad kreipėsi į Ukrainos įmonę dėl papildomų duomenų gavimo, tačiau ir tokio kreipimosi įrodymų teismui nepateikė. Taigi, šioje dalyje apskritai nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kuriuos teismas galėtų vertinti. Todėl, reikalavimas dėl dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, laikytinas nepagrįstu nei teisės nei fakto prasme. Pažymėtina, kad pagal Dizaino įstatymo 44 straipsnio 2 punkto nuostatas, teisę prašyti dizaino registraciją pripažinti negaliojančia turi asmuo, kuris turi teises į dizainą, – šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
27. Dizaino įstatymo 44 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teisę prašyti dizaino registraciją pripažinti negaliojančia turi kiekvienas suinteresuotas asmuo – šio Įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose, 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais.
28. Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad dizainas pripažįstamas negaliojančiu, kai gaminio vaizdas neatitinka šio Įstatymo 4-8 straipsnio reikalavimų, t. y. 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nustatančių, kad dizainas registruojamas ir saugomas šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių; 5 straipsnio reikalavimų, nustatančių, kad dizainas yra naujas, jeigu joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos nebuvo prieinamas visuomenei (5 straipsnio 1 dalis); dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis (5 straipsnio 2 dalis); 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatančių, kad dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos, jam sudaryto bendro įspūdžio; 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nustatančių, kad dizainas laikomas prieinamu visuomenei, jeigu jis pateiktas į rinką ar visuomenei atskleistas kitu būdu.
Dėl dizaino atskleidimo visuomenei
29. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau - ESINT) praktikoje nurodoma, kad prieš pradedant nagrinėti klausimą, ar du dizainai informuotam vartotojui sukelia tą patį įspūdį, reikia išnagrinėti ankstesnio dizaino atskleidimo klausimą. Jeigu ankstesnis dizainas nebuvo prieinamas visuomenei arba buvo prieinamas netenkinant Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, tuomet būtų galima pagrįstai atmesti paraišką atsižvelgiant į tai, kiek ji pagrįsta Reglamento 5 ir 6 straipsniais (2008 m. kovo 10 d. sprendimo Barbecues (R 586/2007-3) 22 ir kt. punktai). Ankstesnio dizaino atskleidimas yra preliminarus žingsnis prieš nusprendžiant, ar jis yra tapatus ginčijamam Bendrijos dizainui arba informuotam vartotojui sukelia tokį patį bendrą įspūdį (23/10/2018, T?672/17, Cot bumpers, EU:T:2018:707, § 30).
30. Minėta, kad Dizaino įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad dizainas laikomas prieinamu visuomenei, jeigu jis pateiktas į rinką ar visuomenei atskleistas kitu būdu. Įrodymuose turėtų būti aiškiai parodyti svarbūs ankstesnio dizaino elementai. Jeigu anksčiau pateikto dizaino vaizdai nesudaro galimybės šio dizaino palyginti su ginčijamu Bendrijos dizainu, tai nėra dizaino atskleidimas pagal BDR 7 straipsnio 1 dalį (10/03/2008, R 586/2007-3, Barbecues, 22). Be to, ankstesnis dizainas, kuriuo remiamasi, turi būti identifikuotas ir atkurtas tiksliai ir visas (21/09/2017, C?361/15 P & C?405/15 P, Shower drains, EU:C:2017:720, 65).
31. Pagal ESINT Dizaino gairių (toliau – Gairės) 5.7.1.2 punktą dizainas gali būti atskleidžiamas bet kurioje pasaulio vietoje, įskaitant internetą ir įvairius šaltinius (pvz., skelbiant jį kataloge, eksponuojant mugėje, siūlant juos internetinėje parduotuvėje). Vertinant ankstesnio dizaino atskleidimą, labai svarbu nustatyti datą, kada jis buvo padarytas viešai prieinamas. Ši data turi būti iki paraiškos įregistruoti ginčijamą Bendrijos dizainą padavimo datos arba, jei prašoma prioriteto, iki prioriteto datos (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-639-881/2022, 31 punktas). Kaip teisingai pažymi atsakovė, Dizaino įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijoje galiojančioje nuo 2004 m. balandžio 30 d. prieinamumas visuomenei nėra apribojamas Lietuvos Respublikos teritorija. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad dizaino atskleidimas ne lietuvių kalbą naudojančiai auditorijai savaime yra pagrindas konstatuoti, jog dizainas nebuvo visuomenei atskleistas.
32. ESINT Dizaino gairių 5.7.1.2 punkto 3 dalyje nurodyta, kad ankstesnio dizaino paskelbimas bet kurios pasaulio intelektinės nuosavybės tarnybos biuletenyje reiškia atskleidimo įvykį.
33. Atsakovė visuomenei atskleidimo faktą įrodinėjo dviem įrodymais, t. y. dizaino registracija Latvijos Respublikos patentų biure 2021 m. vasario 20 d. (t. I, b. l. 118), bei dizaino paskelbimu socialiniame tinkle Instagram 2017 m. spalio 11 d. (t. I, b. l. 73). Minėta, ieškovė paraišką pateikė 2021 m. kovo 15 d. ESINT Dizaino gairių 5.7.1.2 punkte nurodyta, kad nėra nustatyta jokia konkreti įrodymų, kurių reikalaujama nustatant atskleidimo įvykį, forma. Taip pat nėra jokių nuostatų, susijusių su įrodymams, kuriuos būtina pateikti, taikoma privaloma forma.
34. Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo, dėl atsakovės pateiktų įrodymų pagrindžiančių dizaino atskleidimo faktą visuomenei vaizdo sutapties su ginčijamu dizainu, t. y. nebuvo kvestionuojama, jog atsakovės pateiktuose įrodymuose dizaino vaizdas nesutampa su ginčo dizainu ir/ar pastarieji negali būti palyginami. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytus atsakovės rašytinius įrodymus dėl dizaino atskleidimo visuomenei fakto, daro išvadą, kad dizainas buvo atskleistas iki paraiškos padavimo datos.
Dėl dizaino naujumo ir individualių savybių
35. Dizainas registruojamas ir saugomas, jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių (DĮ 4 straipsnio 2 dalis). Dizainas yra naujas, jeigu joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo datos nebuvo prieinamas visuomenei (DĮ 5 straipsnio 1 dalis). Dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis (DĮ 5 straipsnio 2 dalis). Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos padavimo datos, jam sudaryto bendro įspūdžio (DĮ 6 straipsnio 1 dalis).
36. Kaip nurodyta ESINT gairėse, sprendžiant dėl dizaino individualių savybių, pirmiausia nustatomas gaminių, kuriuose numatyta tą dizainą pritaikyti arba panaudoti, sektorius; antra – informuotas apie šiuos gaminius pagal jų paskirtį naudotojas ir, atsižvelgiant į šį informuotą naudotoją, – ankstesnio dizaino žinomumo lygis ir pastabumo lyginant dizainus, jei įmanoma, tiesiogiai, lygis; trečia – dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas; ketvirta – nagrinėjamų dizainų palyginimo rezultatas, atsižvelgiant į atitinkamą sektorių, dizainerio laisvės mastą ir bendrą informuotam naudotojui ginčijamo dizaino ir bet kurio ankstesnio visuomenei paviešinto dizaino keliamą įspūdį (10/09/2015, T-525/13, Sacs ? main, EU:T:2015:617, 32; 13/06/2019, T-74/18, Informationstafeln fu?r Fahrzeuge, EU:T:2019:417, 66).
37. Informuoto vartotojo sąvoka yra tarp vidutinio vartotojo, kuriam nereikalingos kokios nors specifinės žinios, sąvokos, vartojamos sprendžiant prekių ženklo klausimus, ir atitinkamos srities eksperto, kuris turi išsamias technines žinias, sąvokos. Aplinkybės, kai viena iš dviejų informuotų vartotojų grupių suvokia, kad atitinkami dizainai sukelia tokį patį bendrą įspūdį, užtenka konstatuoti, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių (14/06/2011, T-68/10, Watches, EU:T:2011:269, 56).
38. Bylos nagrinėjimo metu šalys jokių argumentų dėl ginčo dizaino ir atskleisto dizaino esminių skirtumų jokių argumentų nepateikė. Anot atsakovės dizainai yra analogiški formos prasme, naudojamas identiškas lovos sienelių dizainas, skiriasi tik fonas ir spalvos. Su šiais atsakovės argumentais teismas sutinka. Ieškovės registruoto dizaino ir anksčiau atskleisto dizaino vaizdai iš esmės yra analogiški, jokie esminiai skirtumai lyginamuoju aspektu neišskirtini. Teismo vertinimu, vidutinis vartotojas, kuriam nereikalingos kokios nors specifinės žinios, lyginami dizainai sukelia tokį patį bendrą įspūdį, todėl registruoti dizainai laikytini neturinčiais individualių savybių. Todėl, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad lyginami dizainai iš esmės yra tapatūs ir skiriasi tik neesminėmis detalėmis, kurios niekaip neįtakoja sukeliamo bendro įspūdžio.
39. Kaip nurodyta ESINT gairių 5.7.2.2. punkte, kuo labiau dizainerio laisvė kuriant Bendrijos dizainą ribojama, tuo didesnė tikimybė, kad mažesnių nagrinėjamų dizainų skirtumų pakanka norint informuotam vartotojui sukelti skirtingą bendrą įspūdį (18/03/2010, T-9/07, Metal rappers, EU:T:2010:96, 67, 72). Todėl jeigu dizaineriui suteikiama didesnė laisvė kuriant dizainą, tai sustiprina išvadą, kad dizainai, kurie nėra pakankamai skirtingi, informuotam vartotojui sukelia tokį pat bendrą įspūdį (09/09/2011, T-10/08, Internal combustion engine, EU:T:2011:446, 33).
40. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo dizaino gaminio paskirtį, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju dizainerio laisvė kuriant dizainą buvo apribota tiek, kad neesminiai lyginamų dizainų skirtumai turėtų reikšmės lyginamų dizainų bendram įspūdžiui.
41. Taigi, teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad lyginami dizainai iš esmės yra tapatūs ir dėl to įregistruotas negali būti laikomi nauju. Atsižvelgiant į išdėstytą priešieškinio reikalavimai laikytini pagrįstais ir įrodytais. Ginčo dizaino registracija Nr. 2005, pripažintina negaliojančia Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Dėl ieškinio reikalavimų
42. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė registruoto dizaino teisine apsauga. Dizaino įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas, dizaino savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: pripažinti teises; įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; taikyti kitus šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
43. Atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės registruotą dizainą Nr. 2005 pripažinti negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo taikyti Dizaino įstatymo 47 straipsni 1 dalyje nustatytų dizaino savininko pažeistų teisių gynimo būdų. Todėl, ieškinio reikalavimai atmetami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai atmetami ieškovės neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o priešieškinio reikalavimus patenkinus, ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
45. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 110 Eur sumokėtas žyminis už pareikštą priešieškinį (t. I, b. l. 61), 1 875,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 18,15 Eur vertimo išlaidų (t. I, b. l. 99-107).
46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
47. Atsižvelgiant į nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą ir teisinių santykių kompleksiškumą bei specialių žinių reikalingumą, spręstina, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės pilna apimtimi.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Pripažinti dizaino „Vaikiška lovelė“ 2021 m. rugsėjo 30 d. registraciją Nr. 2005 negaliojančia.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soft design“, juridinio asmens kodas 302659205, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amona“, juridinio asmens kodas 302653330, naudai 2 003,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Pikelienė