Civilinė byla Nr. e2-119-618/2024

       Proceso Nr. 2-57-3-00306-2022-2

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.6.1.3.1.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.;        

       2.6.10.5.2.18.; 2.6.10.5.2.19.;  

       3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

sekretoriaujant J. P., Z. M.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ atstovei advokatei M. J.,

ieškovės mažosios bendrijos „Uderna“ atstovui E. B.,

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlastona“ atstovei advokatei S. L.,

atsakovams B. B., G. B., jų atstovui advokatui D. P.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, akcinės bendrovės SEB bankas atstovei advokatei S. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“, mažosios bendrijos „Uderna“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlastona“ ieškinius atsakovams G. B., B. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Plienas“.

Teismas

nustatė:

I.         Ieškinio ir atsiliepimų į jį esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ladavas“ (toliau – ir Ladavas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų G. B. ir B. B. 161 431,96 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

1.1.                      Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2020 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) iškėlė bankroto bylą UAB „Plienas“ (toliau – ir Bendrovė), nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi palikta nepakeista, pripažino UAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties bei 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties pagrindu yra patvirtintas ieškovės antrosios eilės 161 431,96 Eur finansinis reikalavimas. 2011 m. sausio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas UAB „Plienas“ iškėlė pirmąją restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta, kadangi per nustatytą terminą teismui nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas. Pakartotinai 2013 m. gegužės 29 d. buvo iškelta antroji restruktūrizavimo byla, kuri nutrūko tuo pagrindu, jog UAB „Plienas“ nevykdė jokios veiklos, išskyrus turimo turto pardavimą ir administravimą, taip pat per visą 4 metų restruktūrizavimo laikotarpį įvykdė mažiau nei pusę restruktūrizavimo plano, UAB „Plienas“ skolos viršijo visą įmonės turimą turtą, todėl teismas konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Bendrovė nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir vis dar yra bankroto procese, jos teisinis statusas, registruotas Juridinių asmenų registre yra likviduojama dėl bankroto. Ieškovė atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, šioje įmonės nemokumo stadijoje turi teisę reikšti reikalavimą atlyginti žalą, nes atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115- 915/2017, 43 punktas).

1.2.                      Klaipėdos apygardos 2020 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino Bendrovės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 23 117 667,59 Eur sumai. 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas patikslino Bendrovės finansinių reikalavimų sąrašą 21 898 252,05 Eur sumai. Didžiausią finansinį reikalavimą net 12 203 614 Eur sumai turi hipotekos kreditorius AB SEB bankas, visas įmonės turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui. Bankroto administratorės 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateiktais duomenimis laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2022 m. birželio 24 d. Bendrovė gavo ir galimai gaus 12 564 290,90 Eur pajamų, jau patyrė 414 225,33 Eur išlaidų. Bendrovė yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja, todėl nuo ateityje parduoto turto privalės mokėti 21% PVM į valstybės biudžetą. Ateityje mokėtina PVM suma nuo 11 603 937 Eur (10 280 933 Eur + 1 323 004 Eur) vertės parduodamo turto sudarys 2 013 906,42 Eur, todėl kreditorių reikalavimams tenkinti liktų tik 10 136 159,15 Eur (12 564 290,90 Eur- 2 428 131,75 Eur) suma. Bendrovės gaunamos pajamos iš turto nuomos (360 856,08 Eur) yra mažesnės nei patiriamos administravimo išlaidos – 395 067,55 Eur, todėl iš turto nuomos gaunamų pajamų neįmanoma užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimo. AB SEB banko, kaip hipotekos kreditoriaus, finansinis reikalavimas sudaro 12 203 614,16 Eur, todėl akivaizdu, jog kreditorių reikalavimams tenkinti liekančios 10 136 159,15 Eur sumos akivaizdžiai nepakaks net pirmumo teisę turinčiam AB SEB bankas kreditoriui bei būsimoms administravimo išlaidoms. Bendrovė iš gaunamų pajamų nesugebės patenkinti Ladavas finansinio reikalavimo 161431, 96 Eur sumai, todėl tokio dydžio žalą privalo atlyginti už Bendrovės tyčinį bankrotą atsakingi asmenys.

1.3.                      Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (toliau – ir JAR išrašas) matyti, jog G. B. nuo 1999 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. kovo 10 d. (Bendrovės pripažinimo bankrutavusia data) buvo Bendrovės generalinis direktorius, jo sutuoktinė B. B. buvo Bendrovės komercijos direktore. Nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. abu atsakovai buvo Bendrovės akcininkai: G. B. priklausė 76,740 akcijų (65%), o B. B. 41,322 akcijų (35%), sutuoktiniai ne tik valdė Bendrovę, užimdami vadovaujančias pareigas, tačiau joje priiminėjo esminius sprendimus, kurie nulėmė Bendrovės tyčinį bankrotą. Pripažinus Bendrovės bankrotą tyčiniu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtina Bendrovės kreditoriams teisę pareikšti ieškinį tiesiogiai už Bendrovės valdymą atsakingiems asmenims. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Remiantis CK, civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

1.4.                      Atsakovai privedė Bendrovę prie tyčinio bankroto bei sukeltos žalos atlikdami tokius Teismo tyčinio bankroto byloje konstatuotus nesąžiningus veiksmus: (i) Bendrovės akcininkai daugelį metų nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ) įtvirtintos pareigos atkurti nuosavą kapitalą iki įstatyme nustatyto pusės įstatinio kapitalo dydžio, iš JAR išrašo matyti, jog Bendrovės įstatinis kapitalas – 342 379,80 Eur, Bendrovės nuosavas įstatinis kapitalas privalėjo būti nemažesnis kaip – 171 189,90 Eur. Tyčinio bankroto byloje buvo konstatuota, jog Bendrovės nuosavo kapitalo dydis nuo 2017 m. neatitiko ABĮ reikalaujamo dydžio, o nuo 2018 m. nuosavas kapitalas tapo neigiamu; (ii) Bendrovės administracinės sąnaudos viršijo AB SEB banko kreditavimo sutartyse nustatytą dydį ir buvo dengiamos išimtinai kreditorių lėšomis, atsakovai nuolat pažeidinėjo kredito sutarties sąlygas ir taip išleisdavo kreditorių lėšas; (iii) Bendrovė akcininkų sprendimu 2005 m. gruodžio 2 d. už 306 997,22 Eur nusipirko žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), šį sklypą 2015 m. liepos 21 d. pardavė už 34 800 Eur; (iv) Bendrovė akcininkų sprendimu 2004 m. rugsėjo 27 d. įsigijo pastatą - viešbutį su kavine, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) už 263 924,93 Eur, 2012 m. sausio 5 d. pardavė AB SEB bankui įkeistą turtą už 160 739,11 Eur, nors pastato pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog pastato rinkos vertė – 2 073 000 Eur; (v) Bendrovė 2014 m. vasario 14 d. pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) už 56 475,90 Eur turtą, nors šio turto rinkos vertė buvo 195 900 Eur; (vi) Bendrovė 2012 m. birželio 27 d. pateikė hipotekos kreditoriui AB SEB bankas prašymą parduoti 3 kotedžus ir inžinerinius tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 434 430,03 Eur, tačiau Bendrovės kreditorių komitetas (iš 5 balsų 2 balsai priklausė AB SEB bankui ir 1 balsas UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“) 2015 m. birželio 22 d. nutarė parduoti už 237 000 Eur sumą. Tame pačiame kreditorių komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas leisti parduoti sklypą (duomenys neskelbtini) už 34 800 Eur. Kotedžų pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodytos tokios pastarųjų vertės: (duomenys neskelbtini) - 112 000 Eur, (duomenys neskelbtini) - 128 000 Eur, (duomenys neskelbtini) - 107 000 Eur, žemės sklypų, priklausančių minimiems kotedžams, nuomos teisės, kurios buvo įkeistos bankui, buvo perleistos neatlygintinai; (vii) Bendrovė 2018 m. kovo 2 d., likus 2 dienoms iki antrojo restruktūrizavimo byloje teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo termino pabaigos, pardavė pirkėjui O. A. pastatą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 64 996 Eur, kai bendra šio turto vertė nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje sudarė 236 167 Eur. Taip pat pirkimo – pardavimo sutartimi pirkėjui neatlygintai perleistos 0,64 ha ploto žemės sklypo nuomos teisės; (viii) Bendrovė 2018 m. rugsėjo 6 d., pasibaigus teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo terminui, naujo restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu, pardavė AB SEB bankui įkeistus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 50 567 Eur, kai pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta bendra parduodamo turto vertė – 276 600 Eur, pastatams priklausančio 1,8237 ha ploto žemės sklypo nuomos teises, galiojančias iki 2102 m., pirkėjams perduotos neatlygintinai; (ix) atsakovas 2013 m. spalio 25 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/10/25, kuria UAB „Aqua centrum“ išnuomojo 600 kv. m. patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), sutartimi buvo nustatyta rinkos vertės kaina – 86,89 Eur su PVM už 600 kv. m. ploto patalpas, sumokėjus PVM įmonė už tokio dydžio patalpas gaudavo 71,81 Eur per mėnesį, kas sudaro 0,12 Eur už 1 kv. m. per mėnesį. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 28 d. pratęsė nuomos sutartį neterminuotai tokiomis pačiomis sąlygomis; (x) Bendrovė atliko Darbo partijos Klaipėdos filialui priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus už kuriuos Darbo partija neatsiskaitė, todėl susidarė 126 848,52 Eur skola. Bendrovė dėl nuostolių priteisimo iš A. B. į teismą nesikreipė, o prieš pat bankroto bylos iškėlimą 2019 m. sausio 24 d. akcininkų sprendimu nurašė 126 848,52 Eur dydžio skolą; (xi) Bendrovės akcininkų sprendimu 2016 m. kovo 31 d. nurašyta UAB „Betono technologijos“, kurios akcininkais taip pat buvo atsakovai, 228 240,89 Eur skola; (xii) Bendrovės akcininkų sprendimu 2019 m. sausio 24 d., likus mėnesiui iki pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nurašytos debitorinės skolos 271 928,62 Eur sumai, nurašyti visi Bendrovės įrengimai, kurie buvo įkeisti bankui už 337 996,23 Eur sumą, nurašytos visos prekių atsargos pagal 2009 m. balandžio 7 d. sutartinę hipoteką 378 500,48 Eur; (xiii) Bendrovė, pati pasiskolinusi lėšas iš banko ir mokėdama palūkanas, būdama skolinga kreditoriams ir negalėdama šių skolų padengti net 13 metų, akcininkų 2006 m. liepos 19 d. sprendimu akcininkei B. B. suteikta beprocentinė 231 696 Eur paskola. Paskola grąžinta 2019 m. sausio 22 d., pagal ją sumokėta 2 457,79 Eur palūkanų; (xiv) 2019 m. vasario 14 d., likus 7 dienoms iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, atsakovei už 81 800 Eur (po 755,10 Eur už 1 kv. m.) parduoti Bendrovei priklausančios 108,33 kv. m. ploto komercinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nors visos Bendrovei priklausiusios komercinės patalpos buvo įvertintos 1 300 Eur už 1 kv. m.; (xv) Bendrovė teikė paslaugas UAB „Betono technologijos“ ir dėl to pastaroji liko skolinga Bendrovei pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. apskaitos duomenis – 788 070,15 Eur. UAB „Betono technologijos“ akcininkais, kuriems priklausė 66,6% akcijų, buvo atsakovai, UAB „Betono technologijos“ iškėlus bankroto bylą, 2016 m. kovo 31 d. Bendrovės akcininkų sprendimu skola nurašyta; (xvi) Bendrovės skolos UAB „Gebos ekostatyba“, UAB „Betono technologijos“ buvo dengiamos trečiųjų asmenų lėšomis, mokėtinomis Bendrovei. Įmonės ir asmenys, kurie buvo skolingi Bendrovei pagal pastarosios prašymą skolas mokėdavo ne tiesiogiai Bendrovei, o pervesdavo tiesiogiai kitiems kreditoriams, tame tarpe UAB „Gebos ekostatyba“, UAB ,,Betono technologijos“. Bendrovė dengdavo iš savo sąskaitos UAB „Gebos statyba“ įsiskolinimus, pastaroji užskaitydavo šiuos mokėjimus, kaip skolos dengimą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 10 d. apyvarta tarp Bendrovės ir UAB „Gebos statyba“ buvo 299 468,645 Eur, o tarpusavio skolų likutis buvo 0 Eur. Dėl visų sandorių UAB „Gebos ekostatyba“ liko skolinga Bendrovei 3 314,71 Eur, tačiau 2019 m. sausio 24 d. Bendrovės akcininkų sprendimu UAB „Gebos statyba“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo G. B., skola buvo nurašyta.

1.5.                      Aukščiau minėti ir tyčinio bankroto byloje konstatuoti faktai įrodo, jog Bendrovė buvo specialiai valdoma ekonomiškai nenaudingai, atsakovai priėmė sprendimus, kurie yra nesąžiningi, pažeidžiantys Bendrovės kreditorių interesus, ekonomiškai nenaudingi Bendrovei. Dėl tokių neteisėtų (kaltų) atsakovų veiksmų Bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, liks nepatenkinti Ladavas, finansiniai reikalavimai, dėl atsakovų kaltų veiksmų bei kilusios 161 431,96 Eur žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris užtraukia atsakovams civilinę atsakomybę, todėl pastarieji privalo solidariai atlyginti žalą.

2.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Uderna“ (toliau – ir Uderna) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų G. B. ir B. B. 106 200 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Plienas“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d. Uderna yra įmonės kreditorė, kurios 106 200 Eur antros eilės kreditinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje (bankroto) byloje Nr. eB2-183-642/2021 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024). Ginčų dėl finansinio reikalavimo dydžio ar pagrįstumo nėra. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022 pripažino UAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d.

2.2.       Nuo 1999 m. balandžio 20 d. dienos iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Plienas” vadovas buvo G. B., kuris nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. yra įmonės akcininkas, turintis 76 740 vnt. arba 65 % akcijų. B. B. nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. yra įmonės akcininkė, turinti 41 322 vnt. arba 35 % akcijų. B. B. nebuvo tik nominali akcininkė – ji visą laiką dirbo įmonėje komercijos direktore, daugelį kartų buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas, asmeniškai pasirašydavo daugelį turto pardavimo sandorių, taigi aktyviai dalyvavo įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, priiminėjo ir vykdė kreditoriams žalingus sprendimus ir neabejotinai žinojo visą įmonės finansinę padėtį. Taigi atsakovai, būdami sutuoktiniais, kartu vadovavo įmonei ir ją valdė visu laikotarpiu nuo finansinių sunkumų susidarymo iki bankroto bylos iškėlimo ir pagal ĮBĮ nuostatas yra asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Būtent abu atsakovai – įmonės vadovas (akcininkai) geriausiai žino įmonės finansinę situaciją, turi pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, veikti išimtinai juridinio asmens interesais, o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę, atitinkamai, įmonės akcininkai privalo elgtis protingai, sąžiningai ir tinkamai, o šią pareigą pažeidę – turi atsakyti.

2.3.       Bankroto byla buvo iškelta pagal ĮBĮ normas, bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismas nagrinėjo taip pat pagal ĮBĮ normas. ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad: likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintu reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai. 

2.4.       Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2021 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-183-642/2021 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) nusprendė likviduoti BUAB „Plienas“ dėl bankroto. Teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-183-642/2021 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) patvirtino BUAB „Plienas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 23 117 667,59 Eur sumai. Teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-96-642/2022 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) patikslino BUAB „Plienas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 21 898 252,05 Eur sumai, tame tarpe ir hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas finansinį reikalavimą 12 203 614,16 Eur sumai. Absoliučiai visas įmonės turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui AB SEB bankas. Nemokumo administratorė pagal ieškovės 2022 m. liepos 26 d. prašymą 2022 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku pateikė duomenis apie įmonės turto vertę, gautas ir gautinas sumas bei administravimo išlaidas. Iš administratorės pateiktų duomenų matyti, kad įmonė gavo ir dar gali gauti iš viso 12 564 290,90 Eur pajamų bei iki 2022 m. birželio 24 d. patyrė – 414 225,33 Eur (19 157,78 Eur + 395 067,55 Eur = 414 225,33 Eur) išlaidų. Būtina įvirinti aplinkybę, kad BUAB „Plienas“ yra PVM mokėtoja, todėl nuo ateityje parduoto turto taip pat privalės apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM. Šią aplinkybę ieškovei patvirtino nemokumo administratorė 2022 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku. Mokėtina PVM suma nuo ateityje parduoto turto vertės 11 603 937 Eur (10 280 933 Eur + l 323 004 Eur), sudarys – 2 013 906,42 Eur. Tokiu būdu kreditorių reikalavimams tenkinti liktų 10 136 159,15 Eur suma (12 564 290,90 Eur ~ 2 428 131,75 Eur = 10 136 159,15 Eur). Įmonės gaunamos pajamos iš turto nuomos (360 856,08 Eur) yra mažesnės, nei patiriamos administravimo išlaidos (395 067,55 Eur), todėl iš šių pajamų kreditorių reikalavimai negalės būti dengiami. Įvertinant administratorės pateiktus duomenis bei aplinkybę, kad hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas finansinis reikalavimas sudaro 12 203 614,16 Eur sumą, akivaizdžiai matyti, kad kreditorių reikalavimams tenkinti liekančios 10 136 159,15 Eur sumos nepakaks net hipotekos kreditoriaus reikalavimui ir būsimoms (dar išaugsiančioms) administravimo išlaidoms padengti. Ieškovės reikalavimas bankroto proceso metu nebus tenkinamas iš viso. Tai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovei neišieškotos BUAB „Plienas“ bankroto byloje skolos dydis, taigi ir priteistinos žalos dydis jau dabar yra aiškus.

2.5.       Didžioji teismo nustatytų tyčinių veiksmų dalis, privedusių įmonę prie bankroto, buvo atlikta antrosios restruktūrizavimo bylos metu, todėl galima pagrįstai tvirtinti, kad šie tyčiniai veiksmai ir lėmė teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano nevykdymą, o kartu ir neatsikaitymą su ieškove, nes jeigu planas būtų buvęs įvykdytas, įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi ir su ieškove (pradiniais kreditoriais) būtų pilnai atsiskaičiusi. Žalą ieškovei sukėlė teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nustatyti įmonės vadovo ir akcininkų, tyčiniai neteisėti veiksmai ir neteisėtas neveikimas, kurie iš esmės lėmė teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano nevykdymą, dėl ko buvo nutraukta antroji restruktūrizavimo byla ir įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, o kreditorių galimybės atgauti skolas panaikintos. Teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nustatė ir įvardijo visą eilę priimtų itin didelės vertės įmonei ekonomiškai nenaudingų sprendimų ir sandorių ir tuo pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad įmonės veikla buvo organizuota taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Įmonės vadovas turėjo visas objektyvias galimybes aiškiai suvokti, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais bei išvengti likvidavimo dėl bankroto. Tačiau, aiškiai žinodamas ir suvokdamas, kad visas turtas yra pardavinėjamas nuostolingai, vadovas sąmoningai ir tyčia tęsė itin nuostolingą veiklą ir tuo padarė kreditoriams, tame tarpe ir ieškovei žalą. Sprendimus atlikti visus teismo nustatytus ekonomiškai nenaudingus sandorius priėmė įmonės akcininkų susirinkimas, daugelį sandorių pasirašė ir komercijos direktorė bei akcininkė B. B.. Todėl galima pagrįstai tvirtinti, kad B. B. nebuvo tik nominali akcininkė, o aktyviai dalyvavo įmonės ūkinės komercinės veiklos organizavime ir vykdyme. Svarbu, kad teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovai priėmė sprendimus ir įsigijo asmeniškai sau itin didelės vertės nemokios įmonės nekilnojamojo turto vienetus nuo keleto iki 9 kartų mažesnėmis nei rinkos vertė kainomis bei priėmė sprendimus, leidusius išvengti savo valdomų kitų įmonių įsipareigojimų vykdymo UAB „Plienas“. Atlikus aritmetinius skaičiavimus pagal teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nustatytų ir nurodytų sandorių, kuriais atsakovai padarė žalą įmonei ir kreditoriams vertes, asmeniškai sau įsigydami nekilnojamąjį turtą ir išvengdami prievolių įmonei vykdymo, atsakovai gavo mažiausiai 3 199 724 Eur asmeninę naudą. Įvertinant aplinkybes, kad atsakovai, būdami sutuoktiniais, priėmė sprendimus leidžiančius asmeniškai sau pusvelčiui įsigyti itin didelės vertės nekilnojamąjį turtą ir išvengti itin didelės vertės prievolių vykdymo, šie sandoriai pagal CK 6.67 straipsnį preziumuojami kaip nesąžiningi, todėl ir atsakovų elgesys yra nesąžiningas.

3.       Ieškovė UAB „Vlastona“ (toliau – ir Vlastona) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų G. B. ir B. B. 109 670,31 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

3.1.       Atsakovai nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. buvo UAB „Plienas“ akcininkais: G. B. priklausė 76 740 akcijų (65%), o B. B. 41 322 akcijų (35%). Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad atsakovas G. B. nuo 1999 m. sausio 8 d. (registruota 1999 m. balandžio 20 d.) iki 2020 m. kovo 10 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo) buvo Bendrovės generalinis direktorius. Atsakovo tuometinė sutuoktinė atsakovė B. B. buvo Bendrovės komercijos direktore. Atsakovai ne tik valdė Bendrovę, užimdami vadovaujančias pareigas, tačiau joje priiminėjo ir įgyvendino esminius sprendimus, kurie nulėmė Bendrovės tyčinį bankrotą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-350-642/2020 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) iškėlė UAB „Plienas“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/20223 (toliau ir – 2022 m. birželio 7 d. nutartis) pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d. Pažymėjo, jog ieškovė UAB „Vlastona“ yra Bendrovės kreditorė, kurios 109 670,31 Eur antros eilės kreditorinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje (bankroto) byloje Nr. eB2-350-642/2020 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024). Vėlesnėmis teismo nutartimis ieškovės reikalavimo dydis nekeistas, ginčo dėl ieškovės kreditorinio reikalavimo dydžio ar pagrįstumo bankroto procese nėra. Klaipėdos apygardos teismas dar 2011 m. sausio 7 d. nutartimi Bendrovei iškėlė pirmąją restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta, kadangi per nustatytą terminą teismui nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas. Pakartotinai 2013 m. gegužės 29 d. iškelta antroji Bendrovės restruktūrizavimo byla, kuri nutrūko tuo pagrindu, jog Bendrovė nevykdė jokios veiklos, išskyrus turimo turto pardavimą ir administravimą, taip pat per visą 4 metų restruktūrizavimo laikotarpį Bendrovė įvykdė mažiau nei pusę restruktūrizavimo plano, Bendrovės skolos viršijo visą įmonės turimą turtą, todėl teismas konstatavo, jog Bendrovė yra nemoki ir 2020 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė Bendrovės bankroto bylą.

3.2.       Bendrovės veikla iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdoma galiojant ĮBĮ normoms, bankroto byla pradėta nagrinėti dar galiojant ĮBĮ, Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu remiantis ĮBĮ nuostatomis, todėl ir šiuo atveju, nagrinėjant bylą pagal reiškiamą ieškinį, taikytinos ĮBĮ nuostatos. Pripažinus Bendrovės bankrotą tyčiniu, ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies įtvirtina Bendrovės kreditoriams teisę pareikšti ieškinį tiesiogiai už Bendrovės valdymą atsakingiems asmenims. Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalimi, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, jog likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai. Bendrovės bankrotas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi pripažintas tyčiniu, ieškovė yra Bendrovės kreditorė, kurios reikalavimas nėra padengtas ir, kaip patvirtina toliau nurodomi argumentai, nebus padengtas Bendrovės bankroto byloje, todėl ieškovė, siekdama ginti savo teises bei teisėtus interesus, turi teisinį pagrindą reikšti ieškinį tiesiogiai atsakovams dėl jų veiksmais ieškovei padarytos žalos atlyginimo.

3.3.       Atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu patvirtina pats faktas, kad UAB „Plienas“, kuriai abu atsakovai faktiškai vadovavo, kurios veiklą jie organizavo, buvo akcininkais, bankrotas pripažintas tyčiniu dėl abiejų atsakovų atliktų veiksmų ir neveikimo. Mano, jog ieškovė nebeturi pareigos vėl pakartotinai įrodinėti atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi 2022 m. birželio 7 d. nutartimi jau nustatyti abiejų atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) privedant įmonę prie bankroto ir panaikinant jos galimybę atsiskaityti su kreditoriais, atsakovų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas yra laikomi įrodytais ir preziumuojami. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovai privedė Bendrovę prie bankroto tyčia bei sukėlė žalą atlikdami tokius teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto konstatuotus neteisėtus veiksmus: (i) Nutarties 48 punkte: ,,UAB „Plienas“ akcininkai daugelį metų nevykdė ABĮ įtvirtintos pareigos atkurti nuosavą kapitalą iki įstatymu nustatyto pusės įstatinio kapitalo dydžio. Pagal UAB „Plienas“ JAR išrašą įmonės įstatinis kapitalas yra 342 379,80 Eur, todėl, remiantis ABĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimais, BUAB „Plienas“ nuosavas kapitalas privalo būti ne mažesnis kaip 171 189, 90 Eur (342 379,80 Eur / 2 = 171 189,90 Eur). Bylos duomenys patvirtina, jog įmonės nuosavo kapitalo dydis nebeatitiko ABĮ reikalaujamo dydžio jau 2017 metais, o nuo 2018 metų nuosavas kapitalas tapo iš viso neigiamas“; (ii) Nutarties 49 punkte analizuota, kad Bendrovės administracinės sąnaudos viršijo AB SEB banko kreditavimo sutartyse nustatytą dydį ir buvo dengiamos išimtinai kreditorių lėšomis, konstatuota, kad „įmonės administracinės sąnaudos (visa veikla) buvo dengiamos išimtinai kreditorių lėšomis, įmonės akcininkai ir vadovas nuolatos pažeidinėjo kredito sutarties sąlygas, valdė įmonę neūkiškai, nuostolingai ir ekonomiškai nenaudingai įmonei bei išleisdavo kreditorių lėšas, kurios galėjo būti panaudotos kreditoriams“; (iii) Nutarties 50 punkte konstatuota, kad: ,,Įmonės akcininkai 2005 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą (prašymo priedas Nr. 55) ir įmonė už 306 997,22 Eur (1 060 000 Lt) sumą nupirko žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šį sklypą 2015 m. liepos 21 d. įmonė pardavė už 34 800 Eur (pirkimo- pardavimo sutartis, prašymo priedas Nr. 31). Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei ekonomiškai nenaudingas“. Pažymi, kad šį sklypą įsigijo asmeniškai atsakovas ir šiuo metu yra neatlygintinai perleidęs savo dabartinei sutuoktinei; (iv) Nutarties 51 punkte konstatuota, kad 2004 m. rugsėjo 27 d. Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą ir Bendrovė įsigijo pastatą – viešbutį su kavine, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) už 263 924,93 Eur, o 2012 m. sausio 5 d. pardavė šį AB SEB bankui įkeistą turtą už 160 739,11 Eur, nors pastato pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog pastato rinkos vertė – 2 073 000 Lt (600 382,30 Eur). Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas; (v) Nutarties 53 punkte konstatuota, kad 2012 m. birželio 27 d. Bendrovė pateikė hipotekos kreditoriui (AB SEB bankas) prašymą parduoti 3 kotedžus ir inžinerinius tinklus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), už 434 430,03 Eur, tačiau 2015 m. birželio 22 d. Bendrovės kreditorių komitetas (iš 5 balsų 2 balsai priklausė AB SEB bankui ir l balsas UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“) nutarė parduoti turtą už 237 000 Eur. Tame pačiame kreditorių komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas leisti parduoti sklypą (duomenys neskelbtini) už 34 800 Eur. Teismas pažymėjo ir tai, jog žemės sklypų dalių, priklausančių aukščiau minimiems kotedžams nuomos teisės pirkėjams buvo perleistos neatlygintinai, nors nuomos teisės įkeistos bankui. Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas; (vi) Nutarties 54 punkte konstatuota, kad 2018 m. kovo 2 d., likus 2 dienoms iki antrojo restruktūrizavimo byloje teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo termino pabaigos, Bendrovė pardavė pirkėjui O. A. pastatą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 64 996 Eur, kai bendra šio turto vertė nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje sudarė 236 167 Eur. Taip pat pirkimo – pardavimo sutartimi pirkėjui neatlygintai perleistos ir bankui perleistos 0,64 ha ploto žemės sklypo nuomos teisės. Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas; (vii) Nutarties 55 punkte konstatuota, kad 2018 m. rugsėjo 6 d., jau pasibaigus teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo terminui, naujo restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu, Bendrovė pardavė AB SEB bankui įkeistus pastatus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), už 50 567 Eur, kai pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta bendra parduodamo turto vertė – 276 600 Eur. Taipogi, pastatams priklausančio 1,8237 ha ploto žemės sklypo nuomos teisės, galiojančios iki 2102 m., pirkėjams perduotos neatlygintinai. Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas; (viii) Nutarties 56 punkte konstatuota, kad 2013 m. spalio 25 d. atsakovas sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/10/25, kuria UAB ,,Aqua centrum“ išnuomojo 600 kv. m. patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Minima sutartimi buvo nustatyta rinkos vertės kaina – 86,89 Eur su PVM už 600 kv. m. ploto patalpas. Taigi sumokėjus PVM įmonė už tokio dydžio patalpas gaudavo 71,81 Eur per mėnesį, kas sudaro 0,12 Eur už l kv. m. per mėnesį. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 28 d. pratęsė šią nuomos sutartį neterminuotai tokiomis pačiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas; (ix) Nutarties 57 punkte konstatuota, kad Bendrovė atliko Darbo partijos Klaipėdos filialui priklausančio pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, už kuriuos Darbo partija neatsiskaitė, todėl susidarė 126 848,52 Eur skola. Teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-506-159/2011 netenkino Bendrovės ieškinio, nes Darbo partijos vardu sandorį su Bendrove sudarė Darbo partijos Klaipėdos filialo pirmininkas A. B., kuris sudarydamas sutartį, viršijo savo kompetenciją. Bendrovė dėl nuostolių priteisimo iš A. B. į teismą nesikreipė, o prieš pat bankroto bylos iškėlimą 2019 m. sausio 24 d. Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą nurašyti ir nurašė 126 848,52 Eur dydžio skolą. Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas; (x) Nutarties 58 punkte konstatuota, kad 2016 m. kovo 31 d. Bendrovės akcininkai (atsakovai) priėmė sprendimą nurašyti UAB „Betono technologijos“ 228 240,89 Eur skolą, kai tuo tarpu minimos įmonės akcininkai buvo atsakovai. Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas; (xi) Nutarties 59 punkte konstatuota, kad 2019 m. sausio 24 d., likus mėnesiui iki pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą nurašyti didelės vertės debitorines skolas 271 928,62 Eur sumai. Taip pat buvo nurašyti visi Bendrovės įrengimai, kurie buvo įkeisti bankui už 337 996,23 Eur sumą, nurašytos visos prekių atsargos pagal 2009 m. balandžio 7 d. sutartinę hipoteką 378 500,48 Eur. Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas; (xii) Nutarties 60 punkte konstatuota, kad 2006 m. liepos 19 d. Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą suteikti Bendrovės akcininkei – atsakovei beprocentinę 231 696 Eur paskolą. Bendrovė ir Atsakovė 2010 m. gruodžio 23 d. sudarė susitarimą, jog tikslus paskolos mokėjimo grafikas nėra nustatomas, o paskola turi būti gražinta įmonei iki 2021 m. lapkričio 23 d. Jei paskola nebus gražinta iki 2018 m. sausio 1 d. paskolos gavėja privalo mokėti 5% metinių palūkanų. Paskolą atsakovė grąžino tik prieš pat Bendrovės bankroto inicijavimą 2019 m. sausio 22 d., taip pat atsakovė iš viso sumokėjo 2 457,79 Eur palūkanų. Taigi, Bendrovė, pati pasiskolinusi lėšas iš banko ir mokėdama palūkanas, būdama skolinga kreditoriams ir negalėdama šių skolų padengti net 13 metų terminui suteikė itin didelę ir beprocentinę paskolą susijusiam asmeniui – akcininkei (atsakovei), taip pat už sprendimą skirti paskolą balsavo ir pati atsakovė. Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas; (xiii) Nutarties 61 punkte konstatuota, kad 2019 m. vasario 14 d., likus 7 dienoms iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, Bendrovės akcininkai nutarė atsakovei parduoti Bendrovei priklausančias ir bankui įkeistas komercines patalpas. Atsakovė tą pačią dieną sutartimi nusipirko iš įmonės l 08,33 kv. m. ploto komercines patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo už jas 81 800 Eur (po 755,10 Eur už l kv. m.). Remiantis Bendrovės 2020 m. sausio 3 d. atliktu viso nekilnojamojo turto vertinimu, visos Bendrovei priklausiusios komercinės patalpos buvo įvertintos l 300 Eur už l kv. m . Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas; (xiv) Nutarties 62 punkte konstatuota, kad Bendrovė teikė paslaugas UAB „Betono technologijos“ ir dėl to pastaroji liko skolinga Bendrovei pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. apskaitos duomenis 788 070,15 Eur. UAB „Betono technologijos“ akcininkais, kuriems priklausė 66,6% akcijų, tuo metu buvo atsakovai. UAB „Betono technologijos“ veikė tuo pačiu adresu kaip ir Bendrovė ir tik iškėlus UAB „Betono technologijos“ bankroto bylą Bendrovės akcininkai – atsakovai 2016 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą ir nurašė šią skolą. Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas, be to, įmonės vadovas (atsakovas) nesiėmė jokių veiksmų skolai išieškoti; (xv) Nutarties 63 punkte konstatuota, kad Bendrovės skolos UAB „Gebos ekostatyba“, UAB „Betono technologijos“ buvo dengiamos trečiųjų asmenų lėšomis, mokėtinomis Bendrovei. Įmonės ir asmenys, kurie buvo skolingi Bendrovei pagal pastarosios prašymą skolas mokėdavo ne tiesiogiai Bendrovei, o pervesdavo tiesiogiai kitiems kreditoriams, tame tarpe UAB „Gebos ekostatyba“, UAB „Betono technologijos“. Bendrovė dengdavo iš savo sąskaitos UAB „Gebos statyba“ įsiskolinimus, pastaroji užskaitydavo šiuos mokėjimus, kaip skolos dengimą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 10 d. apyvarta tarp Bendrovės ir UAB „Gebos statyba“ buvo 299 468,645 Eur, o tarpusavio skolų likutis 2020 m. kovo 10 d. buvo 0 Eur. Dėl visų sandorių UAB „Gebos ekostatyba“ liko skolinga Bendrovei 3 314, 71 Eur, tačiau Bendrovės akcininkai 2019 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą nurašyti UAB „Gebos statyba“ skolą. Pažymėtina, jog UAB „Gebos statyba“ vienintelis akcininkas ir vadovas buvo atsakovas. Ieškovė nurodė, jog dėl įvardytų neteisėtų atsakovų veiksmų (nenaudingų sandorių, sprendimų) Bendrovės bankrotas įsiteisėjusia teismo nutartimi (2022 m. birželio 7 d. nutarties 64 punktas) buvo pripažintas tyčiniu, teismui konstatavus, jog „Teismo vertinimu, konstatuoti priimti bendrovei ekonomiškai nenaudingi sprendimai ir bendrovės veiklos organizavimas taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, o tai iš esmės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius“. Ieškovės vertinimu, 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nustatytos aplinkybės abiejų atsakovų atžvilgiu pripažintinos prejudiciniais faktais, o teismo padarytos išvados lemia, kad šioje byloje atsakovų neteisėti veiksmai, kaip sąlyga taikyti atsakovų civilinę atsakomybę ieškovės naudai, nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis).

3.4.       Pažymi, jog 2022 m. birželio 7 d. nutartyje, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, buvo konstatuotas imperatyvios ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas. Teismas įsiteisėjusios 2022 m. birželio 7 d. nutarties 39 punkte konstatavo, kad įmonė nemokia laikytina nuo 2014 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo ir tai, kad „Kaip minėta, įmonė nuo 2009 m. dirbo nuostolingai, 2011 m. įmonės įsipareigojimai tapo pradelsti, kai 2011 m. rugpjūčio 15 d. suėjo skolos terminas AB SEB bankui, įsipareigojimai nuolat didėjo, nors teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi ir buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, tačiau jis iš esmės vykdomas nebuvo, įmonė jau nebevykdė tiesioginės savo veiklos, tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, neturėjo turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti“. Teismas 2022 m. birželio 7 d. nutarties 49 punkte konstatavo, kad įmonės administracinės sąnaudos (visa veikla) buvo dengiamos išimtinai kreditorių lėšomis, įmonės akcininkai ir vadovas nuolatos pažeidinėjo kredito sutarties sąlygas, valdė įmonę neūkiškai, nuostolingai ir ekonomiškai nenaudingai įmonei bei išleisdavo kreditorių lėšas, kurios galėjo būti panaudotos kreditoriams. Įsiteisėjusia 2022 m. birželio 7 d. nutartimi konstatuota, jog Bendrovė buvo nemoki jau 2014 m. gruodžio 31 d., dar daugiau, nuo 2009 m. faktiškai nebevykdė veiklos ir dirbo nuostolingai. 2013 m. Bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau atsakovai, jau žinodami 2014 m. balanso duomenis, turėjo suvokti, jog Bendrovė nebegaus pajamų, todėl negalės atsiskaityti su kreditoriais ir taip pastarieji patirs žalą, patys itin ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai ne tik laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau sąmoningai ir tyčia toliau tęsė itin nuostolingą veiklą, todėl pastarieji privalo atlyginti kreditoriams žalą dėl savo neveikimu padarytos žalos. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė ir ĮBĮ 8 straipsnyje imperatyviai numatytos pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto procedūras pažeidimu.

3.5.       Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų pažymi, kad atsakomybė už tyčinio bankroto sukėlimą numatyta ne tik juridinio asmens valdymo organams bet ir juridinio asmens dalyviams. Nors teismas dėl tuometinio teisinio reguliavimo tiesiogiai neįvardijo dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų, tačiau 2022 m. birželio 7 d. nutartyje, 69 punkte konstatavo, kad: būtent įmonės vadovas (akcininkai) geriausiai žino įmonės finansinę situaciją, o kreditorių komiteto įtikinimas dėl sandorių sudarymo neeliminuoja / nepanaikina įmonės vadovo (akcininkų) pareigų elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, veikti išimtinai juridinio asmens interesais, o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę. Atitinkamai, įmonės akcininkai privalo elgtis protingai, sąžiningai ir tinkamai, o šią pareigą pažeidę – turi atsakyti. Atsakovai, ginčui aktualiu metu būdami sutuoktiniais, kartu vadovavo įmonei ir ją valdė visu laikotarpiu nuo finansinių sunkumų susidarymo iki bankroto bylos iškėlimo ir pagal ĮBĮ nuostatas yra asmenys, dėl kurių veikimo ir neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Atsakovė B. B. nebuvo tik nominali akcininkė – ji asmeniškai dalyvaudavo visuose akcininkų susirinkimuose, visą laiką dirbo įmonėje komercijos direktore, daugelį kartų buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas, asmeniškai pasirašydavo daugelį žalingų turto pardavimo sandorių, taigi itin aktyviai dalyvavo įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, priiminėjo ir vykdė kreditoriams žalingus sprendimus ir neabejotinai puikiai žinojo blogą įmonės finansinę padėtį. Teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartyje (50 - 64 punktai) nustatė ir įvardijo visą eilę priimtų itin didelės vertės įmonei ekonomiškai nenaudingų sprendimų ir sandorių ir tuo pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad įmonės veikla buvo organizuota taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Daugeliu atveju sprendimus atlikti visus teismo nustatytus ekonomiškai nenaudingus sandorius priėmė įmonės akcininkų susirinkimas, taigi – atsakovė, daugelį sandorių ji asmeniškai pasirašė kaip komercijos direktorė. Atsakovė B. B. nebuvo tik nominali akcininkė, o aktyviai dalyvavo įmonės ūkinės komercinės veiklos organizavime ir vykdyme, ir kartu su atsakovu privedė Bendrovę prie bankroto. Pažymi, kad 2022 m. birželio 7 d. nutartyje (50, 53, 58, 60, 61, 62 ir 63 punktai) nustatyta ir įrodyta, kad būtent abu atsakovai priėmė sprendimus ir įsigijo asmeniškai sau, itin didelės vertės nemokios įmonės nekilnojamojo turto vienetus nuo keleto iki 9 kartų mažesnėmis nei rinkos vertė kainomis bei nurašė savo turimu kitu įmonių skolas Bendrovei, kas leido išvengti savo valdomų kitų įmonių įsipareigojimų vykdymo UAB ,,Plienas“. Iš visų teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nustatytų aplinkybių ir išvadų akivaizdu, kad atsakovai kartu, veikdami bendrai elgėsi neteisėtai ir dėl to neatsiskaitymas su kreditoriais, tame tarpe ir ieškove, yra pasekmė būtent 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nurodytų atsakovų (įmonės valdymo organų ir dalyvių) tyčinių veiksmų ir tyčinio neveikimo, įmonei ir kreditoriams žalingų sandorių sudarymo, neabejotinai žinant, kad tai pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus.

3.6.       Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovė patyrė žalą, kuri yra lygi bankroto byloje patvirtintai ieškovės kreditorinio reikalavimo sumai, t. y. 109 670,31 Eur. Bendrovė nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, bankroto byla vis dar nagrinėjama, Bendrovės statusas yra „likviduojama dėl bankroto“, o ieškovei padarytos žalos dydis yra aiškus, nes Bendrovė nėra ir nebus pajėgi patenkinti ieškovės kreditorinio reikalavimo bankroto proceso metu. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-183-642/2022 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) patvirtino Bendrovės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 23 134 147,15 Eur sumai. Tame tarpe buvo patvirtintas hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimas 13 586 767,62 Eur sumai. Absoliučiai visas įmonės turtas yra įkeistas šiam hipotekos kreditoriui. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. kovo 1 d. nutartimis teismas patikslino Bendrovės finansinių reikalavimų sąrašą ir į hipotekos kreditorių sąrašą įtraukė 210 944,62 Eur VMI finansinį reikalavimą, kuris yra užtikrintas antrine priverstine / sutartine hipoteka / įkeitimu. Nemokumo administratorė 2023 m. vasario 23 d. prašyme dėl VMI prie FM reikalavimo tikslinimo nurodė, kad įvertinus, jog VMI priverstine hipoteka sumai 210 994,62 Eur užtikrintas turtas: l) dar nėra realizuota (butai adresu (duomenys neskelbtini); patalpa (duomenys neskelbtini); 2) VMI prie LR FM hipoteka yra antrinė, kadangi minėti turtiniai vienetai ankstesnių sutarčių pagrindu įkeisti hipotekos kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankas, ir iš šio turto realizavimo gautų pajamu tikėtina, nepakaks pirminio hipotekos kreditoriaus finansiniam reikalavimui įkeitimo sumoje, padengti, t. y. realizavus nurodytus, antrine priverstine hipoteka įkeistus turtinius vienetus VMI bus tiesiog perkelta į antros eilės kreditorių eilę su nepatenkintu reikalavimu. Įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo pavirtinti hipotekos kreditorių reikalavimai iš viso 13 797 762,24 Eur (13 586 767,62 Eur + 210 994,62 Eur) sumai, o Bendrovės bankroto administratorius, kuriam geriausiai žinoma Bendrovės turtinė padėtis, teismui pateikė informaciją ir vertinimą, kuriam pritarė Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartyje, kad Bendrovės turto nepakaks net pirminio hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas finansiniam reikalavimui padengti. Kadangi Bendrovės turtas yra įkeistas būtent hipotekos kreditoriui AB SEB bankas, taigi yra akivaizdu, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas, kuris bankroto byloje bus tenkinamas paskiausiai, iš Bendrovės turto nebus tenkintas. Bendrovės nemokumo administratorė kreditoriams su 2023 m. rugsėjo 1 d. kreditorių susirinkimo medžiaga pateikė Bendrovės pajamų ir išlaidų suvestinę lentelę, kurioje pateikti duomenys apie visas Bendrovės gautas pajamas ir patirtas išlaidas nuo bankroto proceso pradžios 2020 m. kovo 10 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Iš lentelės matyti, kad nuo bankroto proceso pradžios iki 2023 m. liepos 31 d. jau patirta 587 320,15 Eur bankroto administravimo išlaidų. Nemokumo administratorė 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė duomenis, jog Bendrovės turimi debitoriniai įsiskolinimai yra 70 581,92 Eur dydžio 2023 m. rugpjūčio 29 d. datai, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. administratorė pateikė likusio neparduoto turto verčių lentelę pagal paskutines kreditorių patvirtintas pardavimo kainas 2023 m. rugpjūčio 30 d. dienai, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto pardavimo kainų bendra suma yra 3 268 951,47 Eur. Iš gautų duomenų matyti, jog Bendrovė per visą bankroto procesą gavo ir galimai dar gaus, pagal geriausias prognozes (vertinant, kad debitorių reikalavimai bus išieškoti 100 proc. ir pan.), iš viso 10 686 058,06 Eur pajamų. Tačiau jau iki 2023 m. liepos 31 d. patirta 587 320,15 Eur administravimo išlaidų. Be to, Bendrovė vis dar yra PVM mokėtoja, todėl nuo ateityje parduodamo turto pajamų privalės sumokėti 21 % PVM į valstybės biudžetą. Todėl ateityje mokėtina PVM suma nuo likusio neparduoto turto vertės (3 268 951,47 Eur) sudarys 567 338,68 Eur, dėl ko kreditorių reikalavimams tenkinti geriausiu atveju liktų tik 9 531 399,23 Eur (10 686 058,06 - 587 320,15 - 567 338,68) suma. Taip pat, jau dabar yra akivaizdu, kad iki 2023 m. liepos 31 d. patirtų administravimo išlaidų nepakaks visam bankroto proceso administravimui, ir kreditorių reikalavimų dengimui liks dar mažesnė suma nei 9,5 mln. Eur, nes 2023 m. rugsėjo 1 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas 8-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino papildomą administravimo išlaidų sąmatą – 126 000 Eur + mokesčiai, laikotarpiui nuo 2023 m. liepos 1 d. iki įmonės išregistravimo iš JAR; atlyginimą administratoriui 19 200 Eur + mokesčiai, laikotarpiui nuo 2023 m. liepos 1 d. iki įmonės išregistravimo iš JAR. Susirinkime 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta 39 578,51 Eur statybinių atliekų sutvarkymo išlaidų sąmata. Todėl galimai liekančią 9 531 399,23 Eur sumą kreditorių reikalavimų dengimui dar reikia mažinti mažiausiai ( + mokesčiai neskaičiuoti) 184 778,51 Eur suma (126 000 Eur + 19 200 Eur + 39 578,51 Eur) iki 9 346 620,72 Eur. Kadangi hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimas sudarė 13 586 767,62 Eur, akivaizdu, jog kreditorių reikalavimams tenkinti liekančios 9 346 620,72 Eur sumos akivaizdžiai nepakaks net pirmumo teisę turinčiam AB SEB bankas kreditoriui padengti (pritrūks daugiau nei 4 mln. Eur). Įvertinus antros eilės kreditorių reikalavimų dydį (daugiau nei 6,4 mln. Eur), nėra jokių prielaidų teigti, kad ieškovės antros eilės 109 670,31 Eur finansinis reikalavimas bankroto proceso metu galėtų būti tenkinamas.

3.7.       Bendrovės prievolė ieškovei liko ir liks neįvykdyta ir dėl to padaryta žala kilo būtent dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nustatytų Bendrovės vadovo ir akcininkų (atsakovų) neteisėtų tyčinių veiksmų bei tyčinio neveikimo, kurie lėmė tai, kad Bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, o kreditorių galimybės atgauti skolas panaikintos. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Pripažinus bankrotą tyčiniu, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnio l dalis) yra preziumuojama. Ta pati kaltės prezumpcija taikoma ir nesant pripažinto tyčinio bankroto. Taigi ieškovė neturi įrodinėti atsakovų kaltės. Nekyla abejonių, jog atsakovai UAB „Plienas“ prie bankroto privedė, kitus ieškinyje aprašytus veiksmus, kurie ieškovei sukėlė žalą, atliko sąmoningais tyčiniais veiksmais. Todėl akivaizdu, kad šioje byloje yra įrodyta ir atsakovų kaltė dėl ieškovei padarytos žalos. Dėl neteisėtų veiksmų ir neveikimo, kuriuos atliko atsakovai, liks nepatenkinti daugumos kreditorių, tame tarpe ieškovės, finansiniai reikalavimai, taigi tarp atsakovų kaltų veiksmų bei ieškovei kilusios 109 670,31 Eur žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris užtraukia atsakovams civilinę atsakomybę, ir pastarieji, bendrai privedę Bendrovę prie bankroto, privalo žalą solidariai atlyginti.

4.       Atsakovai G. B. ir B. B. atsiliepimu į ieškovės UAB „Ladavas“ ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindu nurodė argumentus, jog:

4.1.       Jokių pirminių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti šio reikalavimo atsiradimo pagrindą ir atsiradimo laiką, į šią civilinę bylą ieškovas nepateikė. Iš ieškovo į bylą pateiktų duomenų nėra galimybių nustatyti nuo kada UAB „Plienas“ įsiskolinimo ieškovui nebegalėjo įvykdyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nors ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jo reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, tačiau nepateikta pirminių dokumentų, iš kurių būtų galimybė nustatyti kada (kokiu laikotarpiu) susiformavo šis įsiskolinimas. Turi būti nustatyta ar ieškovo kreditoriniai reikalavimai yra priežastiniu ryšiu susiję su tyčiniu bankrotu, t. y. ar šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai.

4.2.       Nei teisės aktai, nei teismų praktika nesuteikia ieškovei galimybės šiuo metu reikšti tiesioginį ieškinį atsakovams, kadangi UAB „Plienas“ bankroto byla iki šiol nėra užbaigta, o nepatenkintų kreditorinių reikalavimų apimtis nėra žinoma. UAB „Plienas“ statusas yra „likviduojama dėl bankroto“, įmonė nėra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė, teikdamas ieškinį tuo metu, kai bankroto byla dar nėra užbaigta, elgiasi nesąžiningai, kadangi iš esmės siekia apeiti įstatymo nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Tol, kol bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Iki šiol nėra galimybės nustatyti tikslias kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes. Ieškinyje nurodyti ieškovės skaičiavimai apie bendrovės bankroto proceso metu gautinas sumas ir tenkinamą kreditorinių reikalavimų dalį yra spekuliatyvūs ir paremti išimtinai tik subjektyviu paties ieškovo vertinimu, todėl jais vadovautis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, šiai dienai nėra realios galimybės nustatyti, kokia apimtimi UAB „Plienas“ bankroto byloje bus tenkinami kreditorių, tame tarpe ir ieškovės, reikalavimai. Mano, jog turi būti aiškus kreditoriaus nepatenkinto finansinio reikalavimo dydis, kuris paaiškės tik bankroto administratoriui užbaigus likvidavimo procedūrą (t. y. priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos ir įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro).

4.3.       Nurodė, jog asmenys, atsakingi už bendrovės tyčinį bankrotą, UAB „Plienas“ tyčinio bankroto byloje nustatyti nebuvo. UAB „Plienas“ laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2019 m. vyko restruktūrizavimo procesai. Nors bendrovės restruktūrizavimo proceso metu bendrovės vadovas išsaugo savo valdymo įgaliojimus, tačiau pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas visa jo veikla, susijusi su restruktūrizavimo plano vykdymu, turi būti prižiūrima restruktūrizavimo administratoriaus. Nors nėra žinoma kuriuo laikotarpiu atsirado ieškovo finansinis reikalavimas, tačiau net ir darant prielaidą, kad jis atsirado tuo metu, kai UAB „Plienas“ vyko restruktūrizavimo procesai, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai atliko teismo tyčinio bankroto byloje konstatuotus nesąžiningus veiksmus. Ieškinyje nurodyti veiksmai buvo atlikti / sudaryti esant kreditorių komiteto pritarimui, t. y. sandoriams pritarė labiausiai įmonės veiklos tęstinumu suinteresuoti subjektai, kadangi būtent jų interesai saugomi restruktūrizavimo metu. Restruktūrizavimo metu restruktūrizavimo administratorius ir (ar) kreditorių susirinkimas gali kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas ar netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Šiuo atveju nei UAB „Plienas“ restruktūrizavimo administratorius, nei kreditorių susirinkimas restruktūrizavimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl nevykdomo ar netinkamai vykdomo restruktūrizavimo plano. 2018 m. vasario 19 d. UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano pakeitimui ir restruktūrizavimo termino pratęsimui vieneriems metams – iki 2019 m. kovo 4 d. – pritarė UAB „Plienas“ kreditorių susirinkimas 92,59 proc. balsų dauguma. Kuomet UAB „Plienas“ 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą dėl pakartotinio įmonės restruktūrizavimo, dauguma įmonės kreditorių (apie 90 proc.) pakartotiniam įmonės restruktūrizavimui pritarė. Visą UAB „Plienas“ restruktūrizavimo laikotarpį visi šios įmonės veiksmai buvo kontroliuojami restruktūrizavimo administratoriaus ir derinami su kreditorių komitetu. UAB „Plienas“ vadovas G. B., nors ir išliko įmonės vadovu, tačiau faktiškai jo veikla buvo ribojama restruktūrizavimo planu, kreditorių komiteto nutarimais, restruktūrizavimo administratoriaus atliekama priežiūra ir kontrole. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad ieškovė visiškai nepagrįstai atsakomybę už visus ieškinyje nurodytus veiksmus / sandorius perkelia atsakovams.

5.       Atsakovai G. B. ir B. B. atsiliepimu į ieškovės UAB „Vlastona“ ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindu nurodė argumentus, jog:

5.1.       Ieškovė, teikdama ieškinį tuo metu, kai bankroto byla dar nėra užbaigta, elgiasi nesąžiningai, kadangi iš esmės siekia apeiti įstatymo nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Tol, kol bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Ieškinyje nurodyti ieškovės skaičiavimai apie Bendrovės bankroto proceso metu gautinas sumas ir tenkinamą kreditorinių reikalavimų dalį yra spekuliatyvūs ir paremti išimtinai tik subjektyviu paties ieškovės vertinimu, todėl jais vadovautis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai jokio pagrindo ieškovei reikšti ieškinį atsakovams įmonės bankroto procese ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu. Priešingai negu teigia ieškovė, nei teisės aktai, nei teismų praktika nesuteikia jam galimybės šiuo metu reikšti tiesioginį ieškinį atsakovams, kadangi UAB „Plienas“ bankroto byla iki šiol nėra užbaigta, o nepatenkintų kreditorinių reikalavimų apimtis nėra žinoma. Bendrovės statusas yra „likviduojama dėl bankroto“, įmonė nėra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

5.2.       UAB „Plienas“ 2011 m., vėliau nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 17 d. buvo restruktūrizuojama. Restruktūrizuojamos įmonės veiklą prižiūri restruktūrizavimo administratorius, įmonės kreditoriai, teismas. Pagal ĮRĮ nuostatas bendrovės restruktūrizavimo proceso visa Bendrovės veikla, susijusi su restruktūrizavimo plano vykdymu, turi būti prižiūrima restruktūrizavimo administratoriaus. Ieškovė nagrinėjamu atveju reikšdama reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo nutyli apie sandorių sudarymo restruktūrizavimo metu ypatumus, o būtent tai nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę sprendžiant atsakomybės klausimą.

5.3.       Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas pagal Bendrovės kreditorių komiteto sprendimą ir pagal kreditorių patvirtintą pardavimo kainą. Pastatas (duomenys neskelbtini) , buvo parduotas turint hipotekinio kreditoriaus AB SEB banko sutikimą. Sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), turto įkaito turėtojas – AB SEB bankas, sklypo pardavimui buvo gautas tiek restruktūrizavimo administratoriaus, tiek Klaipėdos apygardos teismo leidimas, buvo parduodamas išskirtinai su hipotekos turėtojo AB SEB banko leidimais ir jo nustatytą kainą. Nekilnojamasis turtas ir inžineriniai tinklai (duomenys neskelbtini), buvo parduoti pagal Bendrovės kreditorių sprendimą ir jų nustatytą kainą. Pažymėjo, jog 2012 m. birželio 27 d. Bendrovė pateikė hipotekos kreditoriui AB SEB bankui prašymą parduoti aptariamus 3 kotedžus ir inžinerinius tinklus už 434 430,03 Eur, tačiau Bendrovės kreditorių komitetas 2015 m. birželio 22 d. vienbalsiai priėmė sprendimą juos realizuoti už nemažesnę nei 237 000 Eur kainą. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 4 d. kreditorių patvirtintame Bendrovės restruktūrizavimo plane buvo nurodyta, jog Bendrovė parduos šiuos nekilnojamojo turto objektus už tuometinius 230 000 Lt (66 612, 60 Eur). Tuo tarpu, 2015 m. kovo 9 d. kreditorių patvirtintame Bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitime buvo numatyta analogiška sklypo pardavimo kaina, bet jau eurais – 66 612,60 Eur. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas pagal Bendrovės kreditorių komiteto sprendimą ir jo patvirtintą kainą. 2018 m. rugpjūčio 13 d. Bendrovės kreditorių komitetas priėmė sprendimą realizuoti pastatą–sandėlį už ne mažesnę nei 50 567 Eur kainą. Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties paaiškino, jog atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė dėl to, kad Bendrovė išnuomojo patalpas (duomenys neskelbtini), kurios kitu atveju būtų stovėjusios nenaudojamos ir būtų apskritai nenešusios jokių pajamų. Nurodė, jog Bendrovė atliko Darbo partijos Klaipėdos filialui priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus. Dėl įsiskolinimo Bendrovės kreditoriai, kurie pilnai kontroliavo Bendrovės veiklą, nekėlė reikalavimų. 2019 m. sausio 24 d. jau buvo suėjęs CK numatytas 3 metų senaties terminas. Dėl debitorinių skolų pažymėjo, jog buvo nurašyta pagal buhalterijos vedimo nuostatus. Skolą nurašė Bendrovės buhalterė. Nurašyta Bendrovės įranga bei įrengimai buvo įkeisti AB SEB bankui. Taigi, jų nurašymui buvo gautas AB SEB banko sutikimas. Be to, įranga ir įrengimai buvo susidėvėję ir daugumos jų buhalterinė vertė buvo lygi 1 eurui. Esant hipotekinio kreditoriaus sutikimui, aukščiau aptarti Bendrovės veiksmai negali sukelti atsakovams civilinės atsakomybės. Dėl B. B. paskolos Bendrovei, pažymi, jog ši skola susidarė Bendrovei atliekant darbus. Be to, tai nebuvo piniginė paskola. Atsigavus nekilnojamo turto rinkoms, atsakovė atsiskaitė su UAB „Plienas“ – grąžino paskolą ir sumokėjo palūkanas. Su Bendrove buvo visiškai atsiskaityta, Atsakovei dėl to negali kilti civilinė atsakomybė. Dėl patalpų (duomenys neskelbtini) pardavimo paaiškino, jog 2015 m. restruktūrizavimo plano pakeitimais, kuriuos patvirtino tiek kreditorių susirinkimas, tiek ir teismas buvo fiksuotos patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos. Patalpos buvo įkeistos pagrindiniam UAB „Plienas“ kreditoriui AB „SEB bankas“ ir šis kreditorius suteikė Bendrovei leidimą parduoti turtą už 81 800 Eur, t. y. už tą sumą, už kurią turtas ir buvo perleistas. Nurodė, jog ieškovė absoliučiai nevertina ginčo turto specifinės lokacijos (dėl to niekas jų ir nepirko už buvusią nurodomą, paviešintą kainą), kuri sąlygojo šio turto nelikvidumą. Pažymi, jog patalpos yra prie įvažiavimo į požeminį parkingą, o tai yra iš esmės nepatrauklu dėl nuolat esamo triukšmo (važiuoja transporto priemonės, kilnojami vartai ir kita). Tai, kad esama lokacija sąlygoja ir gerokai didesnį triukšmingumo lygį, taip pat įtaką patalpų fizinei būklei parodo faktas, jog nuo parkingo esanti vibracija net sukėlė stiklo paketų trūkius. Patalpos nebuvo patrauklios, nes jos faktiškai niekada negauna saulės šviesos, į patalpas nuolat krinta šešėlis nuo dangoraižio. Ir dar daugiau, perkant ir perimant patalpas, jos buvo užpiltos – defektuotos. Tuo metu teko dar ir investuoti į patalpas, kad jos turėtų įprastą kokybę, kaip pavyzdžiui, reikėjo nuimti ir pakeisti sienų gipso plokštes (dėl vandens buvo kiaurai šlapios ir sugadintos), pertvarkyti elektros instaliaciją, tinkuoti, glaistyti, dažyti ir atlikti kitus remonto darbus. Dėl ydingos lokacijos jos taip ir liko nenupirktos, jokių pasiūlymų pirkti niekas neteikė; antra vertus, tuo metu net ne visos UAB „Plienas“ turimos komercinės patalpos buvo parduotos ir ne visos turimos – išnuomotos, nes nebuvo rinkoje norinčių nei patalpas įsigyti, nei nuomotis, nors pasiūlymai pirkti ir / ar nuomotis buvo skelbiami iš esmės penkerius metus iki ginčo pardavimo. Dėl UAB „Betono technologijos“ paaiškino jog ji, kaip atskira įmonė, atsirado iš UAB „Plienas“ betonavimo darbų padalinio. G. B. ir B. B. tapo jos akcininkais. 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei ir AB SEB bankas sustabdžius ekonominį finansavimą bei nurodžius atleisti įmonės dirbančiuosius, buvo gelbėjami padalinio darbuotojai, kad neliktų be darbo ir atlyginimų. Pažymi, jog padalinyje tuo metu dirbo apie 40 žmonių. Ši grandis su visa jai priklausančia įranga ir medžiagomis buvo atskirta nuo UAB „Plienas“ ir įregistruota UAB „Betono technologijos“. Todėl atsirado UAB „Betono technologijos“ skola UAB „Plienui“. Per UAB „Plienas“ jokie statybiniai procesai kituose projektuose negalėjo vykti, nes AB SEB bankui buvo įkeistos UAB „Plienas“ sąskaitos. Todėl visi UAB „Plienas“ uždirbti pinigai buvo nukreipti tik kredito dengimui ir hipotekos įkaito turėtojui AB SEB bankui. Tolesnėje ekonominės krizės eigoje UAB „Betono technologijos“ susidūrė su sunkumais kituose projektuose. Ekonominio sunkmečio metu iš darbo pradėjo išeidinėti darbuotojai. Įmonės akcininkas ir direktorius K. M. nuo didelės nervinės įtampos pateko į Neurologinį dispancerį ir tolesnėje eigoje įmonė bankrutavo. Tuo tarpu, atsakovas, kaip akcininkas, dėl UAB „Betono technologijos“ bankroto kreipėsi į prokuratūrą išsamesniam situacijos patikrinimui. Kai UAB „Betono technologijos“ buvo išregistruotos iš registro kaip bankrutavusi įmonė, UAB „Plienas“ buhalterija nurašė UAB „Betono technologijos“ skolą.

5.4.       Atsakovai nesutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog UAB „Plienas“ bankrotas pripažintas tyčiniu neva dėl abiejų atsakovų atliktų veiksmų ir neveikimo. Asmenys, atsakingi už bendrovės tyčinį bankrotą, UAB „Plienas“ tyčinio bankroto byloje nustatyti nebuvo. Tyčinio bankroto byloje teismui nurodžius, jog vieną ar kitą nekilnojamojo turto sandorį sudarė G. B. kaip bendrovės vadovas, tačiau nenustatė, kad būtent jis laikomas atsakingu už šį sandorį arba už bendrovės tyčinį bankrotą. Pažymi, kad pagrindinis vaidmuo, vertinant restruktūrizavimo plano projekto ekonominį pagrįstumą, naudingumą bei tikslingumą, tenka įmonės kreditoriams. Bendrovės veiksmai buvo atlikti esant kreditorių komiteto pritarimui, t. y. sandoriams pritarė labiausiai įmonės veiklos tęstinumu suinteresuoti subjektai, kadangi būtent jų interesai saugomi restruktūrizavimo metu. Minėta, kad restruktūrizavimo metu restruktūrizavimo administratorius ir (ar) kreditorių susirinkimas gali kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas ar netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Šiuo atveju nei RUAB „Plienas“ restruktūrizavimo administratorius, nei kreditorių susirinkimas restruktūrizavimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl nevykdomo ar netinkamai vykdomo restruktūrizavimo plano. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškinyje teigiama, jog Bendrovė nemokia laikytina nuo 2014 m. gruodžio 31 d. ir atsakovai kaltinami tuo, kad ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad 2015 m. balandžio 1 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, teismui įvertinus restruktūrizavimo procedūrų perspektyvas, patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai, kurie, teismo vertinimu, atitiko UAB „Plienas“ ir jos kreditorių teisėtus interesus. Realų siekį sėkmingai įvykdyti restruktūrizavimo procedūrą patvirtina ir tai, kad 2018 m. vasario 19 d. UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano pakeitimui ir restruktūrizavimo termino pratęsimui vieneriems metams – iki 2019 m. kovo 4 d. – pritarė UAB „Plienas“ kreditorių susirinkimas 92,59 proc. balsų dauguma. Pažymi ir tai, kad UAB „Plienas“ 2019 m. vasario 15 d. kreipusis į teismą dėl pakartotinio įmonės restruktūrizavimo, dauguma įmonės kreditorių (apie 90 proc.) pakartotiniam įmonės restruktūrizavimui taip pat pritarė. Taigi, patys kreditoriai laikė, kad Bendrovė yra pajėgi tęsti savo veiklą ir vykdyti įsipareigojimus. Neįrodyti neteisėti veiksmai, pagrįsta teigti, jog paneigta ir kaltės prezumpcija. Dauguma Bendrovės kreditorių buvo įsitikinę Bendrovės mokumu ir galimybe patenkinti jų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ieškinio teiginiai apie žalos Bendrovei ar jos kreditoriams padarymą. Neįrodžius, jog atsakovai padarė kokius nors neteisėtus veiksmus ir žalą, teisinga teigti, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrįsti ieškinio teiginiai dėl priežastinio ryšio egzistavimo.

6.       Atsakovai G. B. ir B. B. atsiliepimu į ieškovės MB „Uderna“ ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

6.1.       Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu reiškia kai Bendrovės likvidavimo procedūra nėra baigta ir Bendrovė dar nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, t. y. Bendrovės turimas turtas dar nėra paskirstytas kreditoriams bankroto procese tenkinant jų patvirtintus reikalavimus. Remiantis formuojama teismų praktika, tam, kad asmuo (kreditorius) galėtų pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, turi būti aiškus jo nepatenkinto kreditinio reikalavimo dydis, kuris paaiškėja tik bankroto administratoriui užbaigus likvidavimo procedūras, t. y. priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos ir likviduotą dėl bankroto įmonę išregistravus iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis, 6 dalis). Pažymi, kad ieškovės byloje pateiktame 2022 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovės administratoriaus elektroniniame laiške administratorius nurodė, jog kreditorių reikalavimų numatomas tenkinimo galimybės apskaičiavimas vertine išraiška priklauso nuo: (1) bankroto procese patirtų bankroto administravimo išlaidų galutinės sumos; (2) su įkeistu turtu susijusių tikslinių bankroto administravimo išlaidų galutinės sumos; (3) iš įkeisto ir neįkeisto turto realizavimo gautų galutinių lėšų sumos; (4) visų kitų pajamų bankroto procese galutinės sumos. Atitinkamai, įvertinus, jog šiai dienai nėra galutinai žinoma nei visa bankroto procese patirta bankroto administravimo išlaidų suma, nei su įkeistu turtu susijusių, tikslinių išlaidų suma, nei iš turto realizavimo gautų lėšų galutinė suma, nei kita galutinė gautinų pajamų suma, šiai dienai nustatyti tikslias kreditorių reikalavimų numatomas tenkinimo galimybes vertine išraiška dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės. Ginčo atveju ieškinyje nurodyti ieškovės skaičiavimai apie Bendrovės bankroto proceso metu gautinas sumas ir tenkinamą kreditorinių reikalavimų dalį yra spekuliatyvūs ir paremti išimtinai tik subjektyviu paties ieškovės vertinimu, todėl jais remtis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Administratoriaus ieškovės pateiktoje informacijoje aiškiai nurodoma, kad kol kas nėra įmanoma prognozuoti kokios bus bankroto proceso išlaidos ir gautos pajamos. Taigi, šiai dienai nėra realios galimybės nustatyti kokia apimtimi Bendrovės bankroto byloje bus tenkinami kreditorių, tame tarpe ir ieškovės, reikalavimai.

6.2.       Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nurodė, jog Bendrovei 2011 m. sausio 7 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1192-253/2011), kuri buvo nutraukta Bendrovei nustatytu terminu neturėjus galimybės pateikti teismui tvirtinti restruktūrizavimo planą. Bendrovei pateikus naują pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-910-513/2013 Bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Šis restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi (c. b. Nr. B2-76-513/2018), kuri įsiteisėjo tik 2019 m. sausio 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui ją palikus nepakeistą. 2019 m. vasario 15 d. Bendrovė kreipėsi į teismą su nauju pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-96-642/2022 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024), Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 dieną. 2022 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikus ją nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-784-407/2022). Atsakovai patvirtina, kad atsakovas G. B. nuo 1999 m. balandžio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo Bendrovės vadovas, kuris nuo 2004 m. rugsėjo 06 d. yra ir įmonės akcininkas, turintis 76.740 vnt. arba 65 % akcijų, o atsakovė B. B. nuo 2004 m. rugsėjo 06 d. yra įmonės akcininkė, turinti 41.322 vnt. arba 35 % akcijų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jo Bendrovės bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 106 200 Eur. Pažymi, kad minėtą sumą sudaro 76 002,39 Eur dydžio skola ir apskaičiuotos 30 197,61 Eur dydžio palūkanos už vėlavimą įvykdyti prievolę. Taigi, Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų pagrindinė dalis, nevertinant netesybų, sudaro 76 002,39 Eur. Be to, šis reikalavimas į Bendrovę yra susidaręs ne tiesiogiai ieškovei, o ieškovės yra įsigytas 2021 m. spalio 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš UAB „Luodė“, kuri šią sumą sudarantį reikalavimą buvo įsigijusi iš įmonių BUAB „NV statyba“ (2014 m. sausio 24 d. Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5, 19 617,82 Eur reikalavimas), UAB „Penktacom“ (2018 m. sausio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2018-01-16/1, 50 961,26 Eur reikalavimas), UAB „Ribinis būvis“ (2018 m. vasario 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2018-02-13/1, 3 041,01 Eur reikalavimas) bei BUAB „Lakis“ (2018 m. rugsėjo 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2018-09-03/1, 2 796,56 Eur reikalavimas). Pažymi, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kokiu pagrindu ir kada susidarė ieškovės įsigyti reikalavimai Bendrovei, kurių patenkinimo ieškovė prašo kaip žalos atlyginimo iš atsakovų. Atsakovų turimais duomenimis anksčiau nurodyti reikalavimai buvo susidarę dar iki 2011 metų, t. y. daugiau nei prieš 11 metų, prieš Bendrovei pirmą kartą iškeliant restruktūrizavimo bylą. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti (2011 m. sausio 11 d. vykdomasis raštas c. b. Nr. 2-868-527/2009), kad kreditoriaus UAB „Pentacom“ reikalavimas Bendrovei buvo patvirtintas dar 2009 m. balandžio 21 d. taikos sutartimi, t. y. reikalavimas Bendrovės atžvilgiu neabejotinai susidarė dar iki taikos patvirtinimo teismine tvarka. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2011 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1192-253/2011, kuria buvo patvirtinti Bendrovės kreditorių reikalavimai restruktūrizavimo byloje, tarp kurių buvo patvirtinti ir visi ieškovės įsigyti reikalavimai. Taigi, iš ieškovės byloje pateiktų duomenų nėra galimybės tiksliai nustatyti kada, kokiu pagrindu susidarė ieškovė įsigyti reikalavimai Bendrovei ir nuo kada Bendrovė jų nebegalėjo įvykdyti. Šios aplinkybės turi esminės reikšmės sprendžiant dėl Bendrovės negalėjimo įvykdyti minėtų reikalavimų ir bankroto pripažinimą tyčiniu lėmusių veiksmų priežastinio ryšio. Bendrovės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai iš viso sudaro 21 898 252,05 Eur, iš kurių hipoteka užtikrinti reikalavimai kreditoriui AB SEB bankas sudaro 12 203 614,16 Eur. Tai patvirtina, jog ieškovės turimas bendras kreditorinis reikalavimas Bendrovės atžvilgiu sudaro tik 0,48 procento visų Bendrovės patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Šios aplinkybės taip pat neabejotinai patvirtina, kad Bendrovės negalėjimas įvykdyti ieškovės turimų kreditorinių reikalavimų buvo nulemtas Bendrovės finansinės padėties ir nebuvo nukreiptas konkrečių kreditorių, t. y. BUAB „NV statyba“, UAB „Pentacom“, UAB „Ribinis būvis“ bei BUAB „Lakis“, atžvilgiu, išvengiant atsiskaitymo būtent tik su jais. 2022 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kuria remiasi ieškovė, buvo nurodyta, kad Bendrovės įsipareigojimai tapo pradelsti 2011 m., kai 2011 m. rugpjūčio 15 d. suėjo skolos terminas kreditoriui AB SEB bankas, nemokia Bendrovė laikytina nuo 2014 m. gruodžio 31 dienos. Pažymi, kad 2015 m. sausio 1 d. Bendrovės restruktūrizavimo procese patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ir ieškovės įsigyti reikalavimai, sudarė iš viso 31 977 761,25 Eur, iš kurių 22 413 004,57 Eur sudarė hipoteka užtikrintas reikalavimas kreditoriui AB SEB bankas. Restruktūrizavimo metu Bendrovė vykdė veiklą ir pagal restruktūrizavimo planą tenkino kreditorių reikalavimus. Nutartyje iškelti Bendrovei bankroto bylą buvo nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis Bendrovės įsipareigojimai sudarė 20 519 512,00 Eur, o į balansą įrašyto turto vertė sudarė 19 449 868,00 Eur. 2022 m. rugpjūčio 9 dienai Bendrovės patvirtinti kreditoriniai reikalavimai iš viso sudaro 21 898 252,05 Eur. Byloje dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad Bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis analizuotu laikotarpiu (2012-2019 m.) iš esmės keitėsi nežymiai. Taigi, pagal pateiktus duomenis dar nuo 2011 metų Bendrovės finansinę padėtį buvo siekiama sureguliuoti teisminių nemokumo procedūrų būdu ir šiuo laikotarpiu Bendrovės bendra finansinė padėtis reikšmingai nepasikeitė. Pažymi, kad 2022 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo analizuoti Bendrovės sandoriai, tariamai turėję tyčinio bankroto požymių, sudaryti nuo 2010 metų. Ieškovės įsigyti reikalavimai, kurių patenkinimo prašoma šioje byloje, Bendrovės atžvilgiu buvo susidarę ir Bendrovė nebegalėjo jų įvykdyti dar iki minėtoje byloje dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu analizuotų sandorių sudarymo ir Bendrovės negalėjimas jų įvykdyti nėra niekaip susijęs su 2022 m. birželio 7 d. nutartyje aptartais Atsakovų veiksmais. 

6.3.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų, lėmusių Bendrovės tyčinį bankrotą, atsakovai neva įgijo 3 199 724,00 Eur finansinę naudą. Nepaisant to, kad atsakovai kategoriškai nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais, kadangi jokios naudos realiai nėra gavę, šie ieškovės teiginiai taip pat patvirtina, kad atsižvelgiant į Bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendrą apimtį (21 898 252,05 Eur) bei hipoteka užtikrintų reikalavimų dalį (12 203 614,16 Eur), 2022 m. birželio 7 d. teismo nutartyje analizuoti tariamai egzistavę tyčinio bankroto požymiai neturėjo jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos ieškovės įsigytų reikalavimų (76 002,39 Eur) patenkinimo galimybei, t. y. Bendrovės bankroto procese patvirtinta neįvykdytų kreditorinių reikalavimų bendra apimtis, hipoteka užtikrintų reikalavimų dalis bei ieškovės turima kreditorinių reikalavimų dalis patvirtina, jog ieškovės turimi kreditoriniai reikalavimai neturi ir niekada neturėjo jokios reikšmingos įtakos bendram Bendrovės mokumui ir galimybei vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, todėl atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų apribota būtent šių reikalavimų patenkinimo galimybė bei pažeisti reikalavimus turinčių kreditorių interesai. Ieškovės turimo reikalavimo tenkinimo eilė taip pat patvirtina, kad tuo atveju, jei Bendrovės bankroto proceso metu ieškovės reikalavimas liktų nepatenkintas, jis toks liktų nepriklausomai nuo to ar būtų buvę atlikti tyčinį bankrotą tariamai lėmę veiksmai ar ne.

6.4.       Bendrovė nebuvo pajėgi padengti ieškovės įsigytų reikalavimų dar iki nemokumo procedūrų iškėlimo ir byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu analizuotų sandorių sudarymo laikotarpio. Konstatavus, jog Bendrovės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, ieškovės nepatenkintas kreditorinis reikalavimas yra priežastiniu ryšiu nesusijęs su tyčiniu bankrotu – byloje dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti veiksmai neturėjo jokios įtakos Bendrovės negalėjimui įvykdyti ieškovės įsigytų reikalavimų kreditoriams ir šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai.

7.       Ieškovė UAB „Ladavas“ pateikė dubliką ir nurodė, jog ieškovės 161 431,96 Eur dydžio reikalavimas Bendrovei yra teisėtas, pagrįstas, nes yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir reikalavimo pagrįstumo klausimas net negali būti pakartotinai keliamas šioje byloje. Pirminis kreditorius, t. y. UAB „Nordlift“ su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo iš Bendrovės kreipėsi 2009 m. balandžio 29 d. ir Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, tačiau Bendrovė pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Ypatingai svarbu, jog ši byla buvo sustabdyta, iki kol bus išnagrinėta kita byla pagal Bendrovės ieškinį atsakovėms BUAB „Nordlift“ ir Curti Srl dėl nuostolių, delspinigių, negautų pajamų priteisimo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2014 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-142-513/2014 priėmė sprendimą, kuriuo paliko 2009 m. gegužės 4 d. preliminaraus sprendimo dalį dėl 448 064,50 Lt skolos iš Bendrovės kreditoriaus UAB „Nordlift“ naudai nepakeistą. Atsakovai, būdami Bendrovės vadovais ir akcininkais, žinodami, kad yra priimtas preliminarus sprendimas Bendrovės atžvilgiu, kuriuo iš Bendrovės priteista tiek 448 064,50 Lt skola, tiek 44 806,45 Lt delspinigių, tiek 11,98 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 465 Lt žyminio mokesčio, ir kad tokios reikšmingos sumos priteisimo klausimas yra teismų žinioje (kadangi civilinė byla sustabdyta), labai ilgą laikotarpį: tiek iki ĮBĮ 2013 m. balandžio 18 d. redakcijos 20 straipsnio 7 dalies teisės normos įsigaliojimo, tiek po jo atliko nesąžiningus ir kreditorių interesams priešingus veiksmus, kurie pripažinti tyčiniais, privedusiais įmonę prie bankroto, didinančiais Bendrovės nemokumą ir atitinkamai sudariusiais prielaidas, kad būtų neatsiskaityta su pirmine kreditore UAB „Nordlift“, o vėliau ir su ieškove bei kitais kreditoriais, kurie nėra susiję su atsakovais. Atsakovai grubiai pažeidė ĮBĮ nuostatas, reikalaujančias laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ne tik nuolat didino Bendrovės įsiskolinimus ir blogino turtinę padėtį, todėl nėra galimybės vertinti, kad civilinė atsakomybė jų atžvilgiu netaikytina, tuo labiau, jog visą eilę nenaudingų sandorių atsakovai atliko po to, kai ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis buvo įsigaliojusi. Atsakovas Bendrovei vadovavo nuo 1999 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 10 d., t. y. daugiau nei 20 metų. Atsakovė buvo Bendrovės komercijos direktorė ir pagal įgaliojimus sudarydavo sandorius Bendrovės vardu. Atsakovai nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. yra ir Bendrovės akcininkai. Tyčinio bankroto byloje konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai, nesąžiningi sandoriai, sudaryti tiek su susijusiais asmenimis, tiek absoliučiai nenaudingi Bendrovei, sąlygojo Bendrovės privedimą prie bankroto, jos turtinės būklės bloginimą jau esant nemokiai ir akivaizdžiai lėmė tokią situaciją, kad pastaroji neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir ieškove, todėl būtent atsakovai solidariai privalo atlyginti žalą. Atsiliepime atsakovai nurodo, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio, kol nėra pasibaigęs Bendrovės bankroto procesas, nėra žinoma nepatenkintų kreditorinių reikalavimų apimtis, Bendrovė nėra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kasacinis Teismas nėra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklės, kad esant pripažintam įmonės bankrotui tyčiniu, kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiems įmonės vadovams/akcininkams, tik išimtinai nuo to momento, kai įmonė (kurios bankrotas pripažintas tyčiniu) yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovams, nes Bendrovės bankrotas įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais yra pripažintas tyčiniu ir šiuose procesiniuose sprendimuose konstatuoti būtent atsakovų neteisėti kalti veiksmai. Nepriklausomai nuo aplinkybės, kad Bendrovė nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ieškovės nepatenkinto reikalavimo dydis yra daugiau nei aiškus – 161 431,96 Eur ir jis nemažės. Nes nei Bendrovės restruktūrizavimo procesų laikotarpiu, nei bankroto metu net menka dalis šio kreditorinio reikalavimo nebuvo patenkinta. Bendrovės turimo turto pardavimas niekaip neužtikrins, jog būtų padengtas reikalavimas, nes gautinų pajamų nebeužteks vien hipotekos kreditoriaus, t. y. AB SEB banko, finansinio reikalavimo patenkinimui. Atsakovai nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų / pagrindimų / informacijos / duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytus argumentus dėl Bendrovės negalėjimo patenkinti ieškovės finansinio reikalavimo. Nesutinka su tuo, kad atsakovų civilinę atsakomybę eliminuoja ta aplinkybė, kad Bendrovė 2011-2019 metų laikotarpiu buvo restruktūrizavimo procesuose, juos prižiūrėjo teismo paskirtas nemokumo administratorius, o taip pat kreditoriai yra atsakingi už restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą, naudingumą bei tikslingumą. Pagal ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą restruktūrizavimo administratoriui privalu tik prižiūrėti restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu, bet ne ją vykdyti. Neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Atsakovai net nebando įrodinėti, kad jeigu šie nebūtų išvedę didžiulių piniginių lėšų iš Bendrovės, nebūtų nurašę debitorinių įsiskolinimų ar būtų atstatę Bendrovės nuosavą kapitalą iki įstatymo reikalaujamo dydžio ir t. t., Bendrovė vis tiek neturėtų galimybės sumokėti pradiniam kreditoriui UAB „Nordlift“ ar jo teisių perėmėjui – ieškovei – 161 431,96 Eur dydžio įsiskolinimą.

8.       Ieškovė UAB „Vlastona“ pateikė dubliką ir nurodė, kad visiškai nepagrįsti atsakovų motyvai ir prašymas taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinio reikalavimų dėl žalos priteisimo pareiškimui nėra praleistas sutrumpintas trijų metų senaties terminas. Ieškinys reiškiamas ir ĮBĮ 20 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostatomis ir nurodyta kasacinio teismo praktika, CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyto termino ieškinio senaties eiga ieškovės reikalavimo pareiškimui prasidėjo anksčiausiai nuo 2022 m. liepos 21 d., atitinkamai trijų metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Nurodė, kad atsakovai nepagrįstai akcentuoja, jog ieškovė nuo 2014 m. vasario 11 d. -02-11 buvo Bendrovės kreditorių komiteto narė ir neva žinojo apie ieškinyje minimus sandorius. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip jau minėta aukščiau, kreditoriai gali suprasti, kad įmonės vadovas pažeidė jos teises, sukeldamas ieškovės tyčinį bankrotą, tik išsprendus klausimą dėl tyčinio bankroto. Taigi tam, kad prasidėtų ieškinio senaties eiga nepakanka tik žinoti apie tam tikrus sandorius. Anksčiau ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie neteisėtus, nesąžiningus atsakovų veiksmus (neveikimą) Bendrovės atžvilgiu, ir tai, kad jie (o ne verslo nesėkmė) nulėmė Bendrovės bankrotą ir ieškovės teisių pažeidimą. Svarbu ir tai, kad kreditorių komitete iš 5 narių balsų daugumą turėjo du didžiausi kreditoriai – AB SEB bankas (2 balsai) ir UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ (1 balsas), todėl realiai ieškovė negalėjo daryti įtakos komiteto sprendimams ir (ar) gauti visapusišką informaciją. Kaip matyti iš pačių atsakovų į bylą pateiktų įrodymų, ieškovė komiteto posėdžiuose nedalyvavo ir nebalsavo už (taigi nepritarė) pateiktiems svarstyti sprendimams dėl pritarimo Bendrovės turto pardavimo sandoriams, kuriuos vėliau teismas pripažino Bendrovei ekonomiškai nenaudingais. Kita vertus, dalyvaudama Bendrovės restruktūrizavimo byloje ieškovė niekada neišreiškė sutikimo, kad atsakovai kreditoriaus atžvilgiu atliktų neteisėtus veiksmus. Ieškovė prašo priteisti jai žalą ne iš bankrutuojančios įmonės, o iš asmenų, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Atsakovai selektyviai cituoja kasacinio teismo išaiškinimus, kad kol bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius ir t.t., tačiau tai niekaip nereiškia, kad ieškovė negali reikšti ieškinio. Atsakovai ignoruoja būtent nagrinėjamai bylai aktualią kasacinio teismo praktiką, kad kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui, o tokio tiesioginio ieškinio pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija. Atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu, bankroto stadija (tai, kad BUAB „Plienas“ bankroto byla šiuo metu dar nėra baigta nagrinėti) nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Ieškovės skaičiavimai apie Bendrovės bankroto proceso metu gautinas sumas ir tenkinamą kreditorinių reikalavimų dalį, bei tai, kad Ieškovės reikalavimui tenkinti nepakaks Bendrovės lėšų pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovai nepateikė jokių kitų duomenų ir įrodymų, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, skaičiavimai būtų neteisingi, atsakovai niekaip nepaneigė rašytiniais įrodymais pagrįstų ieškovės skaičiavimų, įrodančių, kad Ieškovės reikalavimas Bendrovės bankroto proceso metu nebus tenkinamas ir yra pagrindas teigti, kad Ieškovei neišieškotos BUAB „Plienas“ bankroto byloje skolos dydis, taigi ir priteistinos žalos dydis jau dabar yra aiškus. Atsakovai nepagrįstai siekia „sumenkinti“ savo vaidmenį atliekant veiksmus, sukėlusius Bendrovės tyčinį bankrotą. Vien tai, kad tam tikru statusu restruktūrizavimo byloje dalyvavo restruktūrizavimo administratorius, teismas, nešalina atsakovų atsakomybės, kadangi nepaisant restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo, o būtent atsakovai turėjo pareigą tinkamai vadovauti Bendrovei (pabrėžtina, kad ir atsakovė užėmė vadovaujančias pareigas), sudaryti Bendrovės ir jos kreditorių nepažeidžiančius sandorius, siekti įgyvendinti restruktūrizavimo planą ir t.t. Jei atsakovai būtų neatlikę teismo nustatytų žalingų veiksmų ir tinkamai vykdę restruktūrizavimo planą, Bendrovė su ieškove būtų pilnai atsiskaičiusi ketvirtaisiais restruktūrizavimo plano metais. Tačiau atsakovai imperatyvių restruktūrizavimo plano reikalavimų nevykdė ir teismo nustatytais veiksmais bei neveikimu tyčia privedė Bendrovę prie bankroto, todėl prievolė ieškovei liko neįvykdyta ir dėl to jai buvo padaryta žala. Teismai įsiteisėjusiomis nutartimis, turinčiomis prejudicinę galią šioje byloje, pagrįstai ir aiškiai konstatavo, kad restruktūrizuojamos įmonės statusas, nemokumo administratoriaus, teismo tam tikras dalyvavimas procese niekaip neeliminuoja pareigos inicijuoti bankroto bylą, civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą. Tas pats pasakytina ir apie atsakovų pareigą elgtis teisėtai, sąžiningai, nesukelti kitam asmeniui žalos. Ieškovė ir abu atsakovai dalyvavo Bendrovės restruktūrizavimo byloje, bankroto byloje ir byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kaip suinteresuoti asmenys, todėl teismų šiose bylose nustatytos aplinkybės dėl atsiliepime minimų sandorių ir kitų neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie buvo žalingi BUAB „Plienas“ ir jos kreditoriams bei privedė Bendrovę prie tyčinio bankroto, yra prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 d.), kurie nebegali būti atsakovų kvestionuojami. Atsakovų sprendimai buvo detaliai išnagrinėti ir įvertinti Bendrovės tyčinio bankroto byloje ir teismo pripažinti kaip žalingi Bendrovei bei jos kreditoriams, nulėmę Bendrovės privedimą prie bankroto tyčia. Pažymi, kad abu atsakovai buvo civilinės bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu dalyviai, todėl visus dabar reiškiamus atsikirtimus privalėjo reikšti ir reiškė civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022, jie buvo teismų įvertinti. Todėl atsakovai visiškai nepagrįstai iš naujo analizuoja ir siekia kitaip nei jau tai padarė teismai, vertinti aplinkybes, įrodančias atsakovų neteisėtą elgesį.

9.       Ieškovė MB „Uderna“ pateikė dubliką ir nurodė, kad ieškinyje pateikti ieškovės skaičiavimai dėl Bendrovės negalėjimo padengti jos kreditorinio reikalavimo bankroto proceso metu yra paremti kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais nemokumo administratorės 2022 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku pateiktais duomenimis apie Bendrovės turto vertę, gautas ir gautinas sumas bei administravimo išlaidas, kurių atsakovai niekaip nepaneigė. Atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrovės gautinos sumos ir išlaidos yra kitokios, nei nurodė Nemokumo administratorė ir skaičiavimuose rėmėsi ieškovė. Nemokumo administratorė pateikė aiškius ir konkrečius duomenis apie iki 2022 m. birželio 24 d. Bendrovės gautas pajamas ir patirtas išlaidas bei duomenis apie dar likusio nerealizuoto Bendrovės turto kainą. Remiantis nemokumo administratorės pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškinyje buvo pateikti detalūs ir objektyvūs skaičiavimai, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas bankroto proceso metu nebus tenkinamas iš viso. Akivaizdžiai matyti, kad kreditorių reikalavimams tenkinti liekančios 10 136 159,15 Eur sumos niekaip nepakaks net hipotekos kreditoriaus reikalavimui 12 203 614,16 Eur ir būsimoms administravimo išlaidoms padengti. Vien hipotekos kreditoriaus reikalavimui padengti pritrūks daugiau nei 2 mln. Eur sumos, kuri yra ypač ženkli ir nesudaro pagrindo daryti prielaidų, kad yra galimybės bent kiek padengti ieškovės antros eilės reikalavimą Bendrovės bankroto proceso metu. Ieškovės skaičiavimuose pateikta suma, liekanti kreditorių reikalavimams dengti, gali tik sumažėti ir jokiu būdu negali padidėti. Atsakovai neginčija aplinkybių, kad UAB „Plienas“ finansiniai sunkumai ir negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais prasidėjo dar 2010 metais, o restruktūrizavimo procesai vyko net aštuonerius metus nuo 2011 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 17 d. Tačiau Atsakovai nutyli aplinkybę, kad antroji Bendrovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta nevykdant teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano. Atsakovai neginčija aplinkybių, kad laikotarpiu nuo ieškovės skolos susidarymo iki bankroto bylos iškėlimo G. B. buvo UAB „Plienas“ vadovas ir akcininkas, o B. B. buvo UAB „Plienas“ akcininkė. Tačiau atsakovai nutyli aplinkybę , kad B. B. ėjo Bendrovės komercijos direktorės pareigas, daugelį kartų lakinai ėjo direktoriaus pareigas ir priiminėjo kreditoriams žalingus sprendimus bei asmeniškai pasirašinėjo daugel į kreditoriams žalingų sandorių, todėl nebuvo tik nominali akcininkė, o aktyviai dalyvavo Bendrovės veikloje. Atsakovai, būdami Bendrovės vadovais, niekada neginčijo nei ieškovės, nei jos pradinių kreditorių reikalavimų, patvirtintų daugeliu teismo nutarčių restruktūrizavimo bei bankroto procesuose. Atsakovų veiksmai sąmoningai ir tyčia nevykdant savo pačių sudarytos Taikos sutarties bei sąmoningai vengiant atsiskaityti su ieškove (jos pradiniu kreditoriumi), kaip aukštesnės eilės kreditoriumi pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, buvo nukreipti į konkretų paradinį Ieškovės kreditorių, t. y. UAB „Pentacom “, išvengiant atsiskaitymo būtent su šiuo aukštesnės eilės, nei kiti, kreditoriumi. Atsakovų visiškai kontroliuojama Bendrovė, suteikdama pirmenybę, atsiskaitė ir su pačių Atsakovų valdomais bei vadovaujamais kreditoriais (UAB „Gebos ekostatyba“ ir kt.). Bendrovės restruktūrizavimo plane ir vėlesniuose jo pakeitimuose buvo imperatyviai numatyta su visais antros eilės kreditoriais (tiekėjais, išskyrus UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“), tame tarpe ir su ieškove (jos pradiniais kreditoriais) pilnai atsikaityti ketvirtaisiais restruktūrizavimo plano metais. Atsakovai teigia, kad ieškovės turimas bendras kreditorinis reikalavimas Bendrovės atžvilgiu sudaro tik 0,48 procento visų Bendrovės patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepagrindžia ir neįrodo Atsakovų teiginio, kad Bendrovės negalėjimas įvykdyti ieškovo turimų kreditorinių reikalavimų buvo nulemtas Bendrovės finansinės padėties. Bendrovė neturėjo galimybės pa dengti net ir nedidelio ieškovės reikalavimo kreditoriumi, kuris buvo priteistas ir išieškomas antstolio, dar iki byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu analizuotų sandorių sudarymo laikotarpio, taigi Bendrovei jau tuo metu esant faktiškai nemokiai. Pažymėtina, kad UAB „Gebos ekostatyba“ ir UAB „Betono technologijos taip pat bankrutavo, todėl galima pagrįstai teigti, kad tyčinis ir sąmoningas vengimas vykdyti prievoles kreditoriams yra įprastinis ir nuolatinis atsakovų veikimo būdas.

10.       Atsakovai G. B. ir B. B. pateikė tripliką į ieškovės UAB „Ladavas“ dubliką ir nurodė, jog BUAB „Plienas“ bankroto byla iki šiol nėra užbaigta, o nepatenkintų kreditorinių reikalavimų apimtis nėra žinoma. BUAB „Plienas“ statusas yra „likviduojama dėl bankroto“, įmonė nėra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovės pateiktų duomenų klaidingumą patvirtina ir nemokumo administratorius, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad šiuo metu BUAB „Plienas“ bankroto byloje nepatenkintų kreditorinių reikalavimų apimtis yra aiški. Ieškovė, teikdamas ieškinį tuo metu, kai bankroto byla dar nėra užbaigta, elgiasi nesąžiningai, kadangi iš esmės siekia „apeiti“ įstatymo nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Akivaizdu, kad ieškovė inicijuoja kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto ir grubiai pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą. Tol, kol bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Asmenys, atsakingi už bendrovės tyčinį bankrotą, UAB „Plienas“ tyčinio bankroto byloje nustatyti nebuvo. Visi RUAB „Plienas“ turto perleidimo sandoriai ir sprendimai buvo priimami bendrovės kreditorių komitete arba kreditorių susirinkime.

11.       Atsakovai G. B. ir B. B. pateikė tripliką į ieškovės UAB „Vlastona“ dubliką ir nurodė, jog „Plienas“ bankroto byla iki šiol nėra užbaigta, o nepatenkintų kreditorinių reikalavimų apimtis nėra žinoma. Bendrovės statusas yra „likviduojama dėl bankroto“, įmonė nėra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė, nepagrįstai teikdama ieškinį tuo metu, kai bankroto byla dar nėra užbaigta, elgiasi nesąžiningai, kadangi iš esmės siekia apeiti įstatymo nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Tol, kol bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Nėra pagrindo ieškovei reikšti ieškinį atsakovams įmonės bankroto procese ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu. Pažymi, jog UAB „Plienas“ 2011 m., vėliau nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 17 d. buvo restruktūrizuojama. Restruktūrizuojamos įmonės veiklą prižiūri restruktūrizavimo administratorius, įmonės kreditoriai, teismas. Restruktūrizavimo proceso metu kreditoriai vertino, kad Bendrovė yra pajėgi tęsti savo veiklą ir vykdyti įsipareigojimus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Bendrovę kontroliavę asmenys būtų kėlę klausimus dėl nuosavo kapitalo dydžio. Be to, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kaip ieškovės ieškinyje ir dublike aprašyti veiksmai dėl Bendrovės nuosavo kapitalo susiję su Ieškovei neva padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju negalima teigti apie kokią nors ieškovei tariamai kilusią žalą.

12.       Atsakovai G. B. ir B. B. pateikė tripliką į ieškovės MB „Uderna“ dubliką, kuriame nurodė, jog šioje civilinėje byloje turės būti nustatyta ar ieškovo kreditoriniai reikalavimai yra priežastiniu ryšiu susiję su tyčiniu bankrotu, t. y. ar šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Nurodė, jog ieškovė nors ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jo kreditorinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, tačiau nepateikta pirminių dokumentų, iš kurių būtų galimybė nustatyti kada (kokiu laikotarpiu) susiformavo šis įsiskolinimas. Iš byloje esančių duomenų (2011 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo UAB „Pentacom“ išduotas vykdomasis raštas) matyti, kad bent dalis kreditorinio reikalavimo, kuri buvo perimta iš UAB „Pentacom“, susiformavo iki 2013 m., t. y. iki ĮBĮ redakcijos 20 straipsnio 7 dalies įsigaliojimo (tikslus šio kreditorinio įsiskolinimo laikotarpis gali būti nustatytas tik po pirminių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti šio kreditorinio reikalavimo atsiradimo pagrindą ir atsiradimo laiką, gavimo). Taigi, jau dabar akivaizdu, kad 50 961,26 Eur reikalavimo dalyje ieškovė neturi jokio pagrindo reikšti reikalavimo ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kadangi ĮBĮ 20 straipsnio 7 daliai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Pažymi, kad, priešingai negu teigia ieškovas, nei teisės aktai, nei teismų praktika nesuteikia jam galimybės šiuo metu reikšti tiesioginį ieškinį atsakovams, kadangi UAB „Plienas“ bankroto byla iki šiol nėra užbaigta, o nepatenkintų kreditorinių reikalavimų apimtis nėra žinoma. UAB „Plienas“ statusas yra „likviduojama dėl bankroto“, įmonė nėra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė, teikdamas ieškinį tuo metu, kai bankroto byla dar nėra užbaigta, elgiasi nesąžiningai, kadangi iš esmės siekia apeiti įstatymo nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Tol, kol bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Ieškinyje nurodyti ieškovės skaičiavimai apie bendrovės bankroto proceso metu gautinas sumas ir tenkinamą kreditorinių reikalavimų dalį yra spekuliatyvūs ir paremti išimtinai tik subjektyviu paties ieškovo vertinimu, todėl jais vadovautis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, šiai dienai nėra realios galimybės nustatyti kokia apimtimi UAB „Plienas“ bankroto byloje bus tenkinami kreditorių, tame tarpe ir ieškovės, reikalavimai. Nors nėra žinoma kuriuo laikotarpiu atsirado ieškovės finansinis reikalavimas, tačiau net ir darant prielaidą, kad dalis kreditorinio reikalavimo atsirado tuo metu, kai UAB „Plienas“ vyko restruktūrizavimo procesai, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai atliko teismo tyčinio bankroto byloje konstatuotus nesąžiningus veiksmus. Pažymi, kad nurodyti veiksmai buvo atlikti / sudaryti esant kreditorių komiteto pritarimui, t. y. sandoriams pritarė labiausiai įmonės veiklos tęstinumu suinteresuoti subjektai, kadangi būtent jų interesai saugomi restruktūrizavimo metu. Minėta, kad restruktūrizavimo metu restruktūrizavimo administratorius ir (ar) kreditorių susirinkimas gali kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas ar netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Šiuo atveju nei UAB „Plienas“ restruktūrizavimo administratorius, nei kreditorių susirinkimas restruktūrizavimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl nevykdomo ar netinkamai vykdomo restruktūrizavimo plano. Visą UAB „Plienas“ restruktūrizavimo laikotarpį visi šios įmonės veiksmai buvo kontroliuojami restruktūrizavimo administratoriaus ir derinami su kreditorių komitetu. UAB „Plienas“ vadovas G. B., nors ir išliko įmonės vadovu, tačiau faktiškai jo veikla buvo ribojama restruktūrizavimo planu, kreditorių komiteto nutarimais, restruktūrizavimo administratoriaus atliekama priežiūra ir kontrole. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad ieškovė visiškai nepagrįstai atsakomybę už Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties 65-67 punktuose nurodytus veiksmus / sandorius perkelia atsakovams.

13.       Teismo posėdžio metu ieškovė UAB „Ladavas“ atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, jog reikalaujamos priteisti žalos suma yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas, kurio nei vienas euras nėra patenkintas. Įmonė buvo įsipareigojusi restruktūrizavimo metu padengti skolą, tačiau niekas nebuvo padengta. Ieškovės reikalavimas niekada nebus patenkintas. Atsakovas G. B. buvo direktorius iki bankroto bylos iškėlimo. Vadovavo daugiau nei 20 metų kas apima visą bendrovės veiklą. Atsakovė B. B. buvo direktorė marketingui, komercijos direktorė, veikė kaip įgaliotinė sudarydama tam tikrus sandorius, kurie buvo pripažinti žalingais, ėjo laikinai vadovo pareigas. Tyčinio bankroto byloje atsakovai nėra paneigę aplinkybės, jog jie ėjo vadovaujamas pareigas, buvo valdymo organai. Tyčinio bankroto byloje aiškiai pripažinti, jog įmonė nemoki, nebuvo laiku kreipiamasi dėl bankroto bylos. Aiškiai konstatuota, jog net jei ir vadovas turėjo pareigą, bet nesikreipė, tokią pareigą turėjo dalyvis – akcininkas. Prejudiciniai faktai tyčinio bankroto byloje, kurių jau nenuginčysi. Neatskaitymas su kreditoriais susiję su veiksmais, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu. Visi sandoriai pripažinti žalingi ir į tai gilintis nebereikia. Vadovas ir akcininkas yra atsakingi už finansinę atskaitomybę, apie nemokumą jiems buvo žinoma jau 2014 m. Taip pat atsakovai nevykdė pareigos dėl nuosavo kapitalo.

14.       Teismo posėdžio metu ieškovė MB „Uderna“ atstovas ieškinį palaikė. Žalą sukėlė ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 7 d. nutartyje įvardyti tyčiniai vadovo ir akcininkės veiksmai. Abu atsakovai vadovavo BUAB „Plienas“ ir kartu priiminėjo visus sprendimus. Būtent dėl jų neveikimo ir kilo tyčinis bankrotas. Nors nebuvo įvardyti už tyčinį bankrotą atsakingi asmenys, tačiau pasisakė dėl vadovų teisių ir pareigų. Sprendimus atlikti ekonomiškai nenaudingus sandorius priėmė akcininkų susirinkimus. Atsakovė B. B. ne tik akcininkė buvo, pasirašė daugelį ekonomiškai nenaudingų sandorių, ilgus laikotarpius laikinai ėjo vadovės pareigas, vykdė kreditoriams žalingus sprendimus. Atsakovė B. B. aktyviai dalyvavo, nebuvo tik akcininkė. Tyčinio bankroto byloje nustatė, jog įvardytais veiksmais ir sandoriais bus padaryta žala kreditoriams. Atsakovai tyčia siekė išvengti prievolių vykdymo kreditoriams ir tyčia nulėmė įmonės bankrotą. Atsakovai sau įsigijo turto keletą kartų mažesnėmis kainomis. Jei atsakovai būtų atkūrę nuosavą kapitalą, restruktūrizavimo planas būtų buvęs įvykdytas. Ieškovės reikalavimo teisė yra įsigyta iš pradinio kreditoriaus. Neatsiskaitinėjo su ieškove, nors ji buvo aukštesnės eilės kreditorius. Ne visi sandoriai buvo sudaryti restruktūrizavimo laikotarpiu. Tyčinio bankroto byloje išnagrinėti atsakovų argumentai dėl teismo, kreditorių komiteto atsakomybės. Tyčinio bankroto byloje pasisakyta apie visus žalingus sandorius. Jeigu įmonės vadovas ir akcininkė tuos sandorius vykdę rinkos kainomis, pardavinėję objektus įvertinęs visas aplinkybes (pvz. dėl nuomos), akivaizdu, kad kainos būtų kitos. Sandorius turėjo vykdyti rinkos kainomis.

15.       Teismo posėdžio metu ieškovė UAB „Vlastona“ atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas atsirado iki restruktūrizavimo bylos pradžios. Faktinės aplinkybės nustatytos tyčinio bankroto byloje, laikytinos prejudiciniais faktais. Įmonės dalyvio veiksmai tapatūs veiksmams, kuriuos atlieka vadovas jei veiksmai priveda įmonę prie tyčinio bankroto. Atsakovams reikalavimai ne dėl atskirų sandorių ar restruktūrizavimo plano, o dėl jų veiksmų visumos, priimtų sprendimų, kurie konstatuoti tyčinio bankroto byloje ir apribojo galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais. Jei nebūtų veiksmų, būtų įvykdžiusi planą ir atsiskaičiusi su kreditoriais. Jei atsakovai būtų kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų palikę visą turtą pardavimui rinkos kainomis ir atsiskaitę su kreditoriais. Atsakovai nepagrįstai nori perkelti atsakomybę kreditorių komitetui. Šie argumentai paneigti tyčinio bankroto byloje. Kreditoriai neturėjo pagrindo skųsti plano, teismas tam planui pritarė. Atsakovai neatskleidė, jog turtą įsigis asmeniškai, mažesnėmis kainomis. Dėl ieškinio senaties. Prašymas nepagrįstas dėl kurio teismų praktika ne kartą pasisakė. Tyčinio bankroto byloje teismas pripažino, jog tyčinio bankroto požymiai yra. Solidari atsakomybė, nes B. B. dalyvavo bendrovės valdyme ir dalyvavau ne viename veiksmu su vadovu. Priiminėjo sprendimus, ji buvo komercijos direktorė. Ji taip pat turėjo vertinti visus tuos veiksmus. Turėjo ir matė ir, jog tie sandoriai nenaudingi bendrovei ir visiems kreditoriams. Dėl balsavimo kreditorių komitete – ieškovė turėjo tik vieną balsą ir tai neturėjo įtakos ką nors pakeisti. Tyčinio bankroto byloje nurodyti nenaudingi sandoriai.

16.       Atsakovų G. B. ir B. B. atstovas paaiškino, jog ieškovai paskutinėje stadijoje reiškia ieškinius. Nėra galimybės pareikšti tiesiogiai ieškinio. Bankroto bylos nėra užbaigta, nepatenkintų kreditorių reikalavimų dydis nėra žinomas ir bendrovė nėra išregistruota. Ieškovai siekia apeiti kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką. Taikytinas šioje byloje ĮRĮ, o ne ieškovų minimi įstatymai. Palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

17.       Atsakovas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikalavimai nepagrįsti. Restruktūrizavimas buvo pasirinktas, nes manė, kad pavyks susitvarkyti su antros eilės kreditoriais. Viską kontroliavo teismas, kreditoriai, administratorius. Restruktūrizavimas pasirinktas kaip geresnis kelias.

18.       Atsakovė B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, lūžis įvyko, kai prasidėjo restruktūrizavimas. Nežinojome į ką veliamės, nebūtume ir vėlęsi, jei būtume žinoję. Tikėjome banko prognozėmis ir pasirašėme, manėme, kad krizė praeis ir galėsime dirbti, sumokėti skolas kreditoriams. Dėl paskolos suteikimo – įmonei gerai sekėsi, buvo tik du akcininkai, buvo priskaičiuota 1 200 000 Litų dividendų išsimokėti. Susidarė skola už atliktus darbus, maniau, kad gausiu dividendus ir sumokėsiu skolą. Kai susidarė skola, neturėjome dar projekto sutarties su banku, buvo mūsų įmonės reikalai, susidarė skola, forminta kaip paskola, pinigų negavau į rankas nebuvo pervesti pinigai. Kai projekto sutartis buvo pasirašyta su banku, dividendų išmokėjimas sustabdytas. Negalėjau padengti, įnešdavau skolą. Niekas nenumatė, kad uždraus išsimokėti dividendus. Komercinės patalpos (duomenys neskelbtini) – iš likusių patalpų nepatraukliausios. SEB buvau paklaususi ar galėsiu pirkti komercines patalpas, man buvo pasakyta, o kodėl ne. Įvertindama tų patalpų būklę, pasiūliau mažesnę kainą, nei šalia buvo parduotos patalpos. Pateikiau pasiūlymą SEB. Gavau leidimą parduoti už mano pasiūlytą kainą. BUAB „Pliene“ turėjau akcijų. Buvau marketingo direktore, tekdavo pavaduoti G. B.. Pavaduodavau tik laikinai. Prasidėjus krizei pardavimai smuko. Dėl turtų kainų – sekėme kitų kainas, stengėmės nenuleisti kainų. Mūsų projektas buvo geras. Bankroto šleifas turėjo neigiamą įtaką. Turėjome įrodinėti, jog viskas vyksta ir bėdų nėra. Sandorius dažniausiai aš pasirašinėdavau. Turto pardavimo kainos buvo nurodytos, stengėmės parduoti ne minimaliausia nurodyta kaina. Stengėmės, kad nesiskirtų nuo kitų kainų panašiuose projektuose. Nuolaidų stengėmės nedaryti, nes yra numatytas planas už kiek NT turtime parduoti. Negalėjo laikyti didesnės kainos, už kurią neperka. Jei būdavo spręstinų klausimų, visa laiką tardavomės ar verta nuleisti kainą. Nurodė, jog restruktūrizavimo plano rengime nedalyvavo. Nurodė, jog sklypą padovanojo seseriai už kiek pirko už tiek ir padovanojo.

19.       Trečiojo asmens AB SEB bankas atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog kreditorių komitetą sudarė penki nariai. Banko nariai negalėjo priimti kreditorių komiteto sprendimų vienasmeniškai. Bankas turėjo veto teisę. Visi kreditorių komiteto narių sprendimai buvo priimti balsų dauguma. Bankas suteikė įmonei kreditą projektui, turtas buvo įkeistas bankui. Visi sprendimai priimti vadovaujantis restruktūrizavimo planu. Viso kainos patvirtintos kreditorių komiteto, įmonės vadovų. Nei vienas kreditorių komiteto narių neturėjo pareigos aiškintis ar teikiami dokumentai atitinka esamą situaciją. Bankas nėra turto vertintojas, tuo neužsiima. Kreditorių narių susirinkimas balsuodavo. Komiteto nariai neturėjo pagrindo abejoti įmonės vadovų pateiktais dokumentais, atliekamais veiksmais realizuojant turtą. Hipotekos kreditorius leido parduoti pasirinktam pirkėjui už nemažesnę kainą. Bankas neturėjo pagrindo vertinti kainos pagrįstumo. Leidimas nėra įpareigojimas parduoti.

20.       Liudytojas A. R. paaiškino, jog yra nemokumo administratorius ir administravo UAB „Plienas“ restruktūrizavimą 2013-2019 metais. Paaiškino, jog ieškovai šioje byloje buvo kreditoriai. Vykdė ĮRĮ nuostatas ir teismo nutartis, kurios buvo priimamos. Pagal patvirtintą planą įmonė teikė ataskaitas. Pirmais metais buvo įgyvendintas, antrais ir trečiais metais planas buvo dalinai įgyvendinamas, o po to buvo planas koreguojamas. Planas nebuvo įgyvendinamas dėl nepalankių rinkos sąlygų. Turtas buvo paklausus, bet nustatytomis kainomis lūkesčių nepateisino. Pirkimas buvo, bet ne toks, kokio buvo tikėtasi. Pardavimo kainos pagrinde buvo sudarytos taip, kad pakaktų atsiskaityti su kreditoriais. Kainos pasirodė per aukštos. Kainas nustatė įmonės vadovas pateikdamas planą. Koks buvo planas pateiktas, buvo akcininkų pritarimas, administratorius teikė tvirtinti teismui. Administratorius neturi galios nurodinėti kainų, kad planas būtų įgyvendintas. Informuodavom, jog planas nevykdomas, jog reikia jį keisti. Planas buvo keičiamas, koreguotos kainos, buvo direktoriaus iniciatyva keistas planas, kad būtų galima taikyti nuomą, parduoti išsimokėtinai. Buvę pakeitimai nesuveikė. Buvo teikiami priminimai direktoriui, jog planas nėra vykdomas. Patvirtintas administratoriumi bendravo su G. B.. Su B. B. bendravo tiek, jog ji dirbo marketingo direktore. Žino, jog jie abu buvo akcininkai. Buvo teikiami akcininkų susirinkimo protokolai. Nepamena, jog B. B. laikinai ėjo vadovo pareigas. Kiekvieno buto kaina pagal kvadratūrą buvo plane. Kreditoriai buvo informuoti apie tai, jog vieną sklypą įsigijo pats B.. B. liepė administratoriui atsistatydinti. Dėl to, jog davė neigiamą išvadą plano pakeitimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas.

III.        Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21.       UAB „Plienas“ įsteigta 1990 m. gruodžio 29 d., nuo 1999 m. balandžio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Plienas“ vadovas buvo G. B., kuris nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. buvo įmonės akcininkas, turintis 76.740 vnt. arba 65 % akcijų. B. B. nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. yra įmonės akcininkė, turinti 41.322 vnt. arba 35 % akcijų.

22.       Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „Plienas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta, kadangi per nustatytą terminą teismui nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas. Byla nutraukta 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1192-253/2011).

23.       Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. UAB „Plienas“ iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2018 m. spalio 1 d. buvo nutraukta (civilinė byla Nr. B2-76-513/2018), nes UAB „Plienas“ nevykdė jokios veiklos, išskyrus turimo turto pardavimą ir administravimą, taip pat per visą 4 metų restruktūrizavimo laikotarpį UAB „Plienas“ įvykdė mažiau nei pusę restruktūrizavimo plano, UAB „Plienas“ skolos viršijo visą įmonės turimą turtą, todėl teismas konstatavo, jog UAB „Plienas“ yra nemoki.

24.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2020 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) iškėlė UAB „Plienas“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.

25.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2021 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) yra patvirtintas UAB „Plienas“ kreditorės (ieškovės) UAB „Ladavas“ antrosios eilės finansinis reikalavimas 161 431,96 Eur sumai. 2020 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtinti finansiniai reikalavimai iš viso sudarė 23 117 667,59 Eur.

26.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350 642/2021 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) yra patvirtintas UAB „Plienas“ kreditorės (ieškovės) UAB „Vlastona“ antrosios eilės finansinis reikalavimas 109 670,31 Eur sumai.

27.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje (bankroto) byloje Nr. eB2 96-642/2022 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) yra patvirtintas UAB „Plienas“ kreditorės (ieškovės) MB „Uderna“ antros eilės kreditinis reikalavimas 106 200,00 Eur sumai.

28.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022 pripažino UAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu, nustatė, kad UAB „Plienas“ nemokia laikytina nuo 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis palikta nepakeista. Minėtose nutartyse teismai pažymėjo, jog buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingo sandoriai, konstatavo, kad: (i) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), UAB „Plienas“ buvo įsigytas už 306 997,22 Eur (1 060 000 Lt), o parduotas G. B. už 34 800 Eur, kas sudaro beveik 9 kartų kainų skirtumą; (ii) butą ir žemės sklypą kotedže (duomenys neskelbtini), įsigijo B. B. (duomenys neskelbtini) 1,46 karto mažesne nei rinkos kaina ir 6,8 karto mažesne nei įkeitimo bankui vertė kaina; (iii) 2019 m. vasario 14 d., likus 7 dienoms iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui (2019 m. vasario 21 d.), akcininkai priėmė sprendimą parduoti, o akcininkė B. B. įsigijo 108,33 kv. m ploto komercines patalpas adresu (duomenys neskelbtini), 1,65 karto mažesne nei rinkos kaina (1 250 Eur/kv. m. / 755,10 Eur /kv. = 1,65 karto); (iv) 2016 m. kovo 31 d. įmonės akcininkai priėmė sprendimą nurašyti UAB „Betono technologijos“ 228 240,89 Eur skolą. Šios įmonės vadovas ir akcininkas buvo G. B., o B. B. buvo akcininkė, kartu jie valdė 66,66 % akcijų. Tokiu būdu atsakovai išvengė savo valdomos kitos įmonės prievolės vykdymo UAB „Plienas“; (v) 2019 m. sausio 24 d. įmonės akcininkai priėmė sprendimą nurašyti UAB „Gebos ekostatyba“ 3 314,71 Eur skolą. UAB „Gebos ekostatyba“ vienintelis akcininkas ir vadovas buvo G. B.; (vi) įmonės ir asmenys, kurie buvo skolingi įmonei UAB „Plienas“, pagal įmonės prašymus skolas mokėdavo ne tiesiogiai įmonei, o pervesdavo lėšas tiesiogiai akcininkų ir vadovo valdomoms UAB „Gebos ekostatyba“ bei UAB „Betono technologijos“. UAB „Plienas“ dengdavo iš savo sąskaitos UAB „Gebos ekostatyba“ įsiskolinimus, o pastaroji užskaitydavo šiuos mokėjimus kaip skolos jai dengimą; (vii) įmonės akcininkai 2006 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą kuriuo nusprendė suteikti ir įmonė suteikė akcininkei B. B. beprocentinę 800 000 Lt (231 696 Eur) paskolą. Įmonė ir akcininkė 2010 m. gruodžio 23 d. sudarė susitarimą kad tikslus paskolos mokėjimo grafikas nenustatomas, o paskola turi būti grąžinta įmonei iki 2021 m. lapkričio 23 d. Šią paskolą akcininkė B. B. grąžino tik prieš pat įmonės bankroto bylos inicijavimą 2019 m. sausio 22 d.

29.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-96-642/2022 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) patikslino BUAB „Plienas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 21 898 252,05 Eur sumai, tame tarpe ir hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas finansinį reikalavimą 12 203 614 Eur sumai.

30.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-24-513/2024 patikslino BUAB „Plienas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus: hipoteka užtikrintą AB SEB bankas 5 999 582,44 Eur reikalavimą, 15 279,03 Eur pirmos eilės kreditorių reikalavimus, 4 030,46 Eur pirmos eilės kreditorių darbuotojų reikalavimus, 5 176 244,79 Eur antros eilės kreditorių reikalavimus. Be kita ko, patvirtinti antros eilės kreditorių - ieškovių šioje byloje UAB „Vlastona“ 109 670,31 Eur finansinis reikalavimas, UAB „Ladavas“ 161 431,96 Eur finansinis reikalavimas, MB „Uderna“ 106 200 Eur finansinis reikalavimas.

Dėl teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo

31.       Ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo byloje reiškiamas bankrutavusios UAB „Plienas“ kreditorių UAB „Ladavas“, UAB „Vlastona“, MB „Uderna“ jos vadovui ir akcininkui G. B. bei akcininkei B. B..

32.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).

33.       Specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra neteisėtais veiksmais būtent jam padaryta individuali žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas, o ne bendras juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Kita vertus, veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, kad lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, todėl pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020).

34.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o tik pasirinkto ieškinio pagrindo, tai reiškia, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį tik kai reiškiamas reikalavimas dėl individualios žalos atlyginimo. Tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, tai reiškia, kad įmonės vadovo (dalyvio) atsakomybės šiuo konkrečiu atveju nėra subsidiari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 32 punktas). Ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas).

35.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovių reiškiamo reikalavimo faktinį pagrindą, galima teigti, jog neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, ieškovės sieja su aplinkybėmis, kurių pagrindu UAB „Plienas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nagrinėjamu atveju Bendrovė nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir vis dar yra bankroto procese. Šiuo metu Bendrovės teisinis statusas, registruotas Juridinių asmenų registre yra likviduojama dėl bankroto. Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką ieškovės šioje Bendrovės nemokumo stadijoje turi teisę reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

36.       Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog Bendrovė nebus pajėgi patenkinti ieškovų finansinių reikalavimų. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodomų aplinkybių. Pirma, Klaipėdos apygardos 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-183-642/2022 (dabartinis bylos Nr. eB2-24-513/2024) patvirtintas Bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 23 117 667,59 Eur sumai, kurie patikslinti 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, sudaro 21 898 252,05 Eur. Didžiausią finansinį reikalavimą – 12 203 614 Eur sumai turi hipotekos kreditorius AB SEB bankas. Visas Bendrovės turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui – SEB bankui. Bendrovės nemokumo administratorė 2022 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovės bankroto byloje pateikė duomenis laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2022 m. birželio 24 d., kurie pagrindžia, kad Bendrovė nebeatsiskaitys su kitais kreditoriais, išskyrus hipotekos kreditorių. Minėtame rašte nemokumo administratorė nurodė, jog Bendrovė gavo ir galimai gaus 12 564 290,90 Eur pajamų, o iki 2022 m. birželio 24 d. jau patyrė 414 225,33Eur išlaidų. Bendrovė yra PVM mokėtoja, todėl nuo ateityje parduoto turto privalės mokėti 21% PVM į valstybės biudžetą. Mokėtina PVM suma nuo 11 603 937 Eur (10 280 933 Eur + 1 323 004 Eur) vertės parduodamo turto sudarys 2 013 906,42 Eur, todėl kreditorių reikalavimams tenkinti liktų tik 10 136 159,15 Eur (12 564 290,90 Eur – 2 428 131,75 Eur) suma. Antra, Bendrovės gaunamos pajamos iš turto nuomos, t. y. 360 856,08 Eur yra mažesnės nei patiriamos administravimo išlaidos – 395 067,55 Eur, todėl iš turto nuomos gaunamų pajamų neįmanoma užtikrinti kreditorinių reikalavimų patenkinimo. Trečia, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis BUAB „Plienas“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-24-513/2024) teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi iš dalies tenkino nemokumo administratorės prašymą ir pratęsė BUAB „Plienas“ likvidavimo terminą iki 2024 m. spalio 30 d. Teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi pažymėjo, jog likvidavimas vyksta jau tris metus, įvardijo nerealizuotą BUAB „Plienas“ priklausantį turtą, t. y. 13 parkingo vietų, esančių adresu (duomenys neskelbtini); parkingo vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini); 8 parkingo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); parkingo kompleksas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (72 vietos iš 95); parkingo kompleksas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (5 vietos); parkingo kompleksas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš viso už 392 070 Eur (paskutinė realizavimo kaina); nebaigta statyba (inžinierinė infrastruktūra: vandentiekio tinklai, buitiniai nuotekų tinklai, lietaus nuotekų tinklai, iš viso už 225 913,82 Eur (paskutinė realizavimo kaina); 197/363 dalys (19,70 kv. m iš 36,30 kv. m) biuro patalų, adresu (duomenys neskelbtini), už 18 600 Eur (paskutinė realizavimo kaina). Nemokumo administratorė BUAB „Plienas“ bankroto byloje nurodė, kad dėl vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dėl elektros transformatorinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ruošiamasi kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl nekilnojamojo turto neatlygintino paėmimo. Minėta, jog 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-24-513/2024 patikslintas BUAB „Plienas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas iš viso 11 195 136,70 Eur sumai, vien hipoteka užtikrintas kreditorės AB SEB bankas reikalavimas siekia 5 999 582,44 Eur.

37.       Teismo vertinimu, Bendrovės bankroto byloje nemokumo administratorės pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog gautinų lėšų pardavus anksčiau minėtą turtą, nepakaks net hipotekos kreditoriui bei būsimoms administravimo išlaidoms. Esant nurodytiems duomenimis, akivaizdu, kad Bendrovė nesugebės patenkinti ieškovių – antros eilės kreditorių – finansinių reikalavimų.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

38.       Juridinio asmens dalyvio (akcininko) civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis. Juridinio asmens vadovo (valdymo organo) civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Šių asmenų civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei civilinės atsakomybės subjektų kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto, tyčiniu bankrotu pripažįstami ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai pripažintini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, jog visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais bankroto pripažinimą tyčiniu. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo. Kitaip tariant, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas, o dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

39.       Ieškovės savo teises gina įrodinėjant atsakovų veiksmų neteisėtumą, nulėmusius Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Todėl asmenims, atsakingiems už aplinkybių įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais įvardytų kaip nulėmusiomis bankroto pripažinimą tyčiniu, tenka pareiga nuginčyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo prezumpciją.

40.       Nagrinėjamu atveju aktualu, jog pirmoji Bendrovės restruktūrizavimo byla iškelta 2011 m. sausio 7 d., nutraukta 2011 m. rugpjūčio 19 d., nes per teismo nustatytą terminą nepateiktas restruktūrizavimo planas. 2013 m. gegužės 29 d. iškelta antroji restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 14 d. Antrosios restruktūrizacijos metu Bendrovės restruktūrizavimo administratoriumi buvo paskirtas A. R.. Kreditorių susirinkimas 2014 m. vasario 11 d. patvirtino restruktūrizavimo planą, 2014 m. kovo 4 d. jį patvirtino teismas. Planas buvo pakeistas 2015 m. balandžio 1 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. liepos 22 d. nutartimis. Restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas laikotarpiui iki 2018 m. kovo 4 d. Antroji Bendrovės restruktūrizavimo byla nutraukta 2018 m. spalio 1 d., teismui konstatavus, kad restruktūrizavimo planas netinkamai vykdomas. 2019 m. sausio 17 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo paliko nepakeistą. Nutraukdamas restruktūrizavimo bylą teismas konstatavo, jog per keturių metų laikotarpį Bendrovė įvykdė mažiau nei 1/2 restruktūrizavimo plano, nevykdė veiklos, skolos viršijo turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi Bendrovei iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.

41.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. UAB „Plienas“ bankrotą pripažino tyčiniu, be kita ko, ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Teismas konstatavo, jog UAB „Plienas“ finansinė padėtis nuo 2013 m. iki 2019 m. tik blogėjo, o pradelsti įsipareigojimai 2019 m. apskritai viršijo visą UAB „Plienas“ turimo turto vertę. Pripažinęs, jog viso restruktūrizavimo laikotarpio metu Bendrovė buvo nemoki (nuo 2014 m. gruodžio 31 d.), teismas padarė išvadą, kad UAB „Plienas“ vadovas (G. B.) negalėjo aiškiai nesuvokti, jog Bendrovė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi pritardamas aukščiau minėtai Klaipėdos apygardos teismo išvadai, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Plienas“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. nes UAB „Plienas“ vadovas nuo 2019 m. sausio 17 d. sąmoningai nesikreipė dėl UAB „Plienas“ bankroto bylos iškėlimo.

42.       Minėta, atsakovų neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, ieškovai sieja su ekonomiškai nenaudingais sandoriais, pripažįstant Bendrovės bankrotą tyčiniu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu jeigu yra požymių, jog bankrotas kilo dėl to, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Teismas pažymėjo, jog nutraukdamas UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-76-513/2018 konstatavo, kad per ketverius Bendrovės restruktūrizavimo metus buvo įvykdyta mažiau nei pusė restruktūrizavimo plano, tai yra padengta tik 46,99 procento plane numatytų padengti kreditorių reikalavimų, todėl padarė išvadą, jog UAB „Plienas“ restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas.

43.       Aplinkybės, kad UAB „Plienas“ egzistavimo metu sudaryti Bendrovei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, buvo konstatuotos Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-784-407/2022, ir įvertinta kaip vienas iš pagrindų UAB „Plienas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Priimant šiuos procesinius sprendimus jau buvo įvertinta ieškovių nagrinėjamoje byloje akcentuota aplinkybė, kad pagrindinis veiksnys, lėmęs UAB „Plienas“ bankrotą, be kita ko, yra minėtose teismo nutartyse įvardyti ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Bendrovės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovo ir dalyvio veiksmais (neveikimu) buvo dar labiau bloginama. Lietuvos apeliacinis teismas anksčiau minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas vertino 2004–2006 m. įsigytą nekilnojamąjį turtą, kuris parduotas 2015 m., tai yra po ekonominės krizės praėjus 6 mėtų laikotarpiui, nustatė, kad UAB „Plienas“ nekilnojamojo turto įsigijimo kaina ir perleidimo kaina skiriasi keliais kartais – pavyzdžiui, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), UAB „Plienas“ įsigytas už 306 997,22 Eur (1 060 000 Lt), o parduotas už 34 800 Eur, kas sudaro beveik 9 kartų kainų skirtumą. Įvertinęs minėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į per ketverių metų laikotarpį įgyvendintą UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano dalį, į UAB „Plienas“ ekonomiškai nuostolingų sandorių kiekį bei dėl sandorių prarasto turto dydį (pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą), taip pat į byloje nustatyta UAB „Plienas“ finansinės padėties blogėjimą restruktūrizavimo proceso metu, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas.

44.       Vertinant atsakovų neteisėtus veiksmus, atkreiptinas dėmesys, jog Bendrovė, būdama skolinga bankui, o vėliau ir kreditoriams, akcininkų (B. B. ir G. B.) bendru sprendimu 2006 m. liepos 19 d. atsakovei B. B. suteikė beprocentinę 231 696 Eur paskolą, šalių 2010 m. gruodžio 23 d. susitarimu numatė, kad paskola turi būti gražinta iki 2021 m. lapkričio 23 d.; nuo 2018 m. sausio 1 d. paskolos gavėja privalo mokėti 5% metines palūkanas. Paskola grąžinta 2019 m. sausio 22 d., pagal ją sumokėta 2 457,79 Eur palūkanų. Šiame kontekste aktualu, jog pirma Bendrovės restruktūrizavimo byla iškelta 2011 m. sausio 07 d., nutraukta 2011 m. rugpjūčio 19 d. Antroji restruktūrizavimo byla iškelta 2013 m. gegužės 29 d. Kreditorių susirinkimas 2014 m. vasario 11 d. patvirtino restruktūrizavimo planą, 2014 m. kovo 4 d. restruktūrizavimo planą laikotarpiui iki 2018 m. kovo 4 d. patvirtino teismas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 01 d. nutartimi nutraukta antroji Bendrovės restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d.

45.       Teismas pažymi, jog laikotarpiu tarp pirmo ir antro restruktūrizavimo procesų, buvo parduotas akcininkų (B. B. ir G. B.) bendru sprendimu 2004 m. rugsėjo 27 d. už 263 924,93 Eur įsigytas pastatas – viešbutis su kavine, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2012 m. sausio 5 d., po ekonominės krizės praėjus 3 mėtų laikotarpiui, pardavė AB SEB bankui įkeistą turtą už 160 739,11 Eur, nors pastato pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog pastato rinkos vertė - 2 073 000 Eur. Be to, Bendrovės vadovas (G. B.) 2013 m. spalio 25 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/10/25, kuria UAB „Aqua centrum“ išnuomojo 600 kv. m. patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertės kaina - 86,89 Eur su PVM už 600 kv. m. ploto patalpas, sumokėjus PVM Bendrovė už išnuomotas patalpas gaudavo 71,81 Eur per mėnesį, kas sudaro 0,12 Eur už 1 kv. m. per mėnesį. Be to, atsakovas 2019 m. rugsėjo 28 d., po antros restruktūrizavimo bylos nutraukimo, delsdamas kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, praėjus 10 metų laikotarpiui po ekonominės krizės, pratęsė nuomos sutartį neterminuotai tokiomis pačiomis sąlygomis.

46.       Minėta, jog antros restruktūrizavimo bylos metu Bendrovės kreditorių susirinkimas 2014 m. vasario 11 d. patvirtino restruktūrizavimo planą, 2014 m. kovo 4 d. restruktūrizavimo planą laikotarpiui iki 2018 m. kovo 4 d. patvirtino teismas. Kaip tik tuo metu - 2014 m. vasario 14 d. akcininkų (B. B. ir G. B.) bendru sprendimu parduotas Bendrovės nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) už 56 475,90 Eur turtą, nors šio turto rinkos vertė buvo 195 900 Eur.

47.       Akcentuotina, jog Bendrovės restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2018 m. kovo 4 d. UAB „Plienas“ akcininkai (B. B. ir G. B.) nevykdė ABĮ įtvirtintos pareigos atkurti nuosavą kapitalą iki įstatyme nustatyto pusės įstatinio kapitalo dydžio, kai Bendrovės įstatinis kapitalas - 342 379,80 Eur, Bendrovės nuosavas įstatinis kapitalas privalėjo būti nemažesnis kaip – 171 189,90 Eur, Bendrovės nuosavo kapitalo dydis nuo 2017 m. neatitiko ABĮ reikalaujamo dydžio, o nuo 2018 m. nuosavas kapitalas tapo neigiamu. Be to, Bendrovės administracinės sąnaudos viršijo AB SEB banko kreditavimo sutartyse nustatytą dydį ir buvo dengiamos išimtinai kreditorių lėšomis, atsakovai nuolat pažeidinėjo kredito sutarties sąlygas ir taip išleisdavo kreditorių lėšas. Bendrovė akcininkų (B. B. ir G. B.) sprendimu 2005 m. gruodžio 2 d. už 306 997,22 Eur įsigytą žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 21 d., po ekonominės krizės praėjus 6 mėtų laikotarpiui, pardavė už 34 800 Eur. Pažymėtina, jog Bendrovė 2012 m. birželio 27 d. pateikė hipotekos kreditoriui AB SEB bankas) prašymą parduoti 3 kotedžus ir inžinerinius tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 434 430,03Eur, tačiau Bendrovės kreditorių komitetas (iš 5 balsų 2 balsai priklausė AB SEB bankui ir 1 balsas UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“) 2015 m. birželio 22 d. nutarė parduoti už 237 000 Eur sumą. Tame pačiame kreditorių komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas leisti parduoti sklypą (duomenys neskelbtini)  už 34 800 Eur. Kotedžų pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodytos tokios pastarųjų vertės: (duomenys neskelbtini) - 112 000 Eur, (duomenys neskelbtini) - 128 000 Eur, (duomenys neskelbtini) - 107 000 Eur, žemės sklypų, priklausančių minimiems kotedžams, nuomos teisės, kurios buvo įkeistos bankui, buvo perleistos neatlygintinai.

48.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Bendrovės akcininkų (B. B. ir G. B.) sprendimu 2016 m. kovo 31 d. nurašyta bankrutuojančios UAB „Betono technologijos“, kurios akcininkais (66,6% akcijų) buvo atsakovai, net 228 240,89 Eur skola.

49.       Aktualus dar vienas Bendrovės sudarytas sandoris – 2018 m. kovo 2 d., likus 2 dienoms iki antrojo restruktūrizavimo byloje teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo termino pabaigos, O. A. parduodamas pastatas ir kiti nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), vos už 64 996 Eur, kai bendra šio turto vertė nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje sudarė 236 167 Eur. Pirkimo - pardavimo sutartimi, be kita ko, neatlygintai perleistos 0,64 ha ploto žemės sklypo nuomos teisės.

50.       Be to, Bendrovė 2018 m. rugsėjo 6 d., pasibaigus teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo terminui, naujo restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu, pardavė AB SEB bankui įkeistus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 50 567 Eur, kai pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta bendra parduodamo turto vertė - 276 600 Eur, pastatams priklausančio 1,8237 ha ploto žemės sklypo nuomos teises, galiojančias iki 2102 m., pirkėjams perduotos neatlygintinai.

51.       Minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 01 d. nutartimi nutraukta antroji Bendrovės restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Plienas“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes UAB „Plienas“ vadovas sąmoningai nesikreipė dėl UAB „Plienas“ bankroto bylos iškėlimo. Minimu laikotarpiu ir likus mėnesiui iki pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovė sudarė dar keletą Bendrovei nenaudingų sandorių: (i) 2019 m. sausio 24 d. akcininkų (B. B. ir G. B.) sprendimu nurašė 126 848,52 Eur dydžio A. B. skolą; (ii) 2019 m. sausio 24 d. nurašytos debitorinės skolos 271 928,62 Eur sumai, nurašyti visi Bendrovės įrengimai, kurie buvo įkeisti bankui už 337 996,23 Eur sumą, nurašytos visos prekių atsargos pagal 2009 m. balandžio 7 d. sutartinę hipoteką 378 500,48 Eur; (iii) 2019 m. sausio 24 d. akcininkų (B. B. ir G. B.) sprendimu nurašyta UAB „Gebos ekostatyba“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo G. B., 3 314,71 Eur skola; (iv) likus 7 dienoms iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, 2019 m. vasario 14 d., suklaidinus hipotekos kreditorių (AB SEB bankas), atsakovei už 81800 Eur (po 755,10 Eur už 1 kv. m.) parduotos Bendrovei priklausančios 108,33 kv. m. ploto komercinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nors visos Bendrovei priklausiusios komercinės patalpos buvo įvertintos 1 300 Eur už 1 kv. m.

52.       Pabrėžtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo išsakyti bei įvertinti atsakovų argumentai, jog įvardyti kaip ekonomiškai nenaudingi sandoriai buvo sudaryti įmonės restruktūrizavimo metu, gavus kreditorių komiteto ir teismo pritarimą. Pažymėtina, kad įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nurodytos ir įvertintos minimos aplinkybės akcentuojant, jog įmonės vadovas, kaip subjektas pagal pareigas organizuojantis įmonės veiklą, geriausiai žino arba turi žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis, inter alia (be kita ko), kokios jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, todėl jam pirmiausiai ir kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jai nebegalint nustatytais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams Kita vertus, įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo ir šios pareigos prioritetiškumas neeliminuoja įmonės akcininko (akcininkų) iki 2016 m. sausio 1 d.) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, vadovas nesiima tokių veiksmų.

53.       Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti pakartotinai. Atsakovai dalyvavo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022, jiems šioje byloje konstatuotos faktinės aplinkybės yra privalomos, jos negali būti pakartotinio įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, todėl su neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimo faktu susiję argumentai, reikšti pakartotinai po to, kai buvo įvertinti bei atmesti sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, iš naujo nevertinami.

54.       Kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis) ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018). CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2022 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2022 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022). Akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018). Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti iš minėtų asmenų žalos atlyginimą pagrįstumo teismas turi įvertinti, kuo pasireiškė veiksmai, sukėlę žalą įmonei bei jos kreditoriams. Tik nustačius kad asmuo dalyvavo verslo perkėlime, jam turėtų būti taikoma atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

55.       Be to, atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, kiekvienu konkrečiu atveju, esant bendrovės valdymo organo nario ir (ar) dalyvio civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, dėl jų atliktų veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, sprendžiama nustačius, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko valdymo organo nariui ar dalyviui priskirtas funkcijas. Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020).

56.       Nagrinėjamu atveju reikalavimas reiškiamas dviem fiziniams asmenims: G. B. – kaip buvusiam UAB „Plienas“ vadovui ir akcininkui, B. B. – kaip buvusiai akcininkei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad UAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu metu galiojęs teisinis reglamentavimas (ĮBĮ 20 straipsnis), skirtingai nei šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 3 dalis, nenumatė teismo pareigos, konstatavus tyčinį bankrotą, nustatyti ir asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Todėl nors Lietuvos apeliacinis teismas tyčinio bankroto byloje ir pažymėjo, kad ekonomiškai nenaudingus sandorius UAB „Plienas“ vadovas ir dalyvė, šių asmenų neindividualizavo ir jų dalyvavimo neteisėtuose veiksmuose masto nevertino bei šiuo klausimu nepasisakė. Atsakovai neginčija aplinkybių, kad iki bankroto bylos iškėlimo G. B. buvo UAB „Plienas“ vadovas ir akcininkas, o B. B. buvo UAB „Plienas“ akcininkė. B. B. ėjo Bendrovės komercijos direktorės pareigas, daugelį kartų laikinai ėjo direktoriaus pareigas ir priiminėjo kreditoriams žalingus sprendimus bei asmeniškai pasirašinėjo daugelį kreditoriams žalingų sandorių, nebuvo tik nominali akcininkė, o aktyviai dalyvavo Bendrovės veikloje. Nėra ginčo, kad atsakovai buvo asmenys vadovavę ir valdę UAB „Plienas“, priiminėję sprendimus.

57.       Pabrėžtina, kad įvardindamos ekonomiškai nenaudingus sandorius, kuriuos sudarė tiek vienas, tiek kitas atsakovas, arba abiejų atsakovų (akcininkų) bendru sprendimu, arba vieno ar kito atsakovo interesais ir naudai, ieškovės, vadovaudamasi konstatuojant UAB „Plienas“ tyčinį bankrotą nustatytais faktais, akcentavo visumą Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje nustatytų faktų, kurie išdėstyti aukščiau, nurodė, kad atsakovai priėmė sprendimus, kurie yra ne tik akivaizdžiai nesąžiningi, pažeidžiantys Bendrovės kreditorių interesus, naudingi tik atsakovams, ekonomiškai nenaudingi Bendrovei, ieškovių vertinimu, tai akivaizdžiai rodo, jog Bendrovė buvo specialiai valdoma ekonomiškai nenaudingai. Nurodydamos šias aplinkybes ieškovės iš esmės įvardijo abiejų atsakovų veiksmus.

58.       Sprendimo 44 - 51 punktuose aptartos aplinkybės aiškiai atskleidžia aktyvų tiek atsakovo G. B., tiek atsakovės B. B. vaidmenį veiksmuose, kurie pripažinti tyčinio bankroto pagrindu. Abu atsakovai priėmė sprendimus ir įsigijo asmeniškai sau didelės vertės nemokios įmonės nekilnojamojo turto ir nurašė savo turimų kitų įmonių skolas Bendrovei kas leido išvengti savo valdomų kitų įmonių įsipareigojimų įvykdymo UAB „Plienas“. Atsakomybė už šiuos veiksmus atsakovui kyla vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi. Pabrėžtina, kad nesąžiningų veiksmų, pripažintų pagrindu tyčiniam bankrotui, visumos, kaip sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, sudedamoji dalis buvo tai, jog dalies ekonomiškai nenaudingais pripažintų sandorių šalimis buvo abu atsakovai, kurie sau asmeninės nuosavybės teise įsigijo UAB „Plienas“ turtą mažesne nei rinkos kaina. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje reiškiamas reikalavimas savo esme yra susijęs su aktyviais tyčiniais veiksmais, pripažintais tyčinio bankroto pagrindu, o ne su pasyviu neveikimu (kokiu galėtų būti, pavyzdžiui, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas). Atsakovų veikla neatitinka CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąžiningumo ir protingumo kriterijų, nėra jokio pagrindo.

59.       Nagrinėjamoje byloje atsakomybę už Bendrovei ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymą atsakovai siekė perkelti kreditorių komitetui, hipotekos kreditoriui, bankroto administratoriui bei restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau minėti atsakovų argumentai buvo įvertinti, be kita ko, UAB „Plienas“ tyčinio bankroto byloje. Įmonės akcininkų argumentai, jog kai kurie sandoriai sudaryti su kreditorių komiteto sutikimu, teismo leidimu teisinio vertinimo nekeičia. Būtent įmonės vadovas (akcininkai) geriausiai žino įmonės finansinę situaciją, o kreditorių komiteto įtikinimas dėl sandorių sudarymo neeliminuoja / nepanaikina įmonės vadovo (akcininkų) pareigų elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, veikti išimtinai juridinio asmens interesais, o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę . Atitinkamai, įmonės akcininkai privalo elgtis protingai, sąžiningai ir tinkamai, o šią pareigą pažeidę – turi atsakyti. Teismas, restruktūrizavimo metu leidęs sudaryti tam tikrus sandorius, tikrino jų tinkamumą procedūriniu atžvilgiu restruktūrizavimo normų kontekste, tačiau iki galo netikrino bei nenustatinėjo jų ekonominio naudingumo, nes pirmiausia ši pareiga nustatoma įmonės vadovui (akcininkui) (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022, 69 punktas).

60.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra aktuali tyčinio bankroto byloje padaryta išvada, kad nuo finansinių sunkumų susidarymo 2009 - 2010 metais, įmonei tapus nemokiai nuo 2014 m. gruodžio 31 d., UAB „Plienas“ buvo valdoma neūkiškai, nebuvo užtikrinta įmonės kreditorių interesų apsauga, įmonės valdymo organų ir dalyvių ne iki galo tinkamas įmonės valdymas, įmonei ir kreditoriams žalingi sandoriai žinant, kad jie pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, turintys akivaizdžius sistemiškumo požymius, tyčia nulėmė įmonės bankrotą ir esminį nemokios įmonės padėties pabloginimą, iš esmės apsunkino ir panaikino kai kurių įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, todėl egzistuoja visos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytos ir preziumuojamos tyčinio bankroto sąlygos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022, 70 punktas).

61.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pripažįstant bankrotą tyčiniu, nėra sprendžiamas konkretaus subjekto atsakomybės klausimas. Todėl atsakingų subjektų sąrašo neįvardijimas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nėra nei teisėkūros spraga, nei teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir kitų teisinės valstybės principų pažeidimas. Apie atsakingus už tyčinį bankrotą asmenis kalbama ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje, kuria remiantis, likvidavus įmonę dėl tyčinio bankroto, galima pareikšti kreditoriaus ieškinį asmeniui, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Nors ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje taip pat nėra nurodyti konkretūs subjektai, atsakingi už tyčinio bankroto sukėlimą, tačiau šią teisės normą reikia aiškinti sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei ABĮ nuostatomis, kuriose nurodytos atskirų asmenų teisės ir pareigos bei atsakomybė, taip pat su teismų praktika, formuojančia de facto vadovo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

62.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas sutinka su ieškovių argumentais, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovą G. B. ir atsakovę B. B. pažeidus jų, tiek kaip UAB „Plienas“ akcininkų, tiek ir kaip bendrovės vadovo pareigas (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis). Akcentuotina ir tai, kad ne formalus akcijų turėjimas, bet aktyvus UAB „Plienas“ priklaususio turto įsigijimo schemos įgyvendinimas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra įvertintas kaip bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas, sukūręs teisę ieškovėms, kaip kreditorėms, reikšti tiesioginį reikalavimą už tokius veiksmus atsakingiems UAB „Plienas“ vadovui bei dalyvei. Teismas sprendžia, kad byloje buvo nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.

63.       Tuo atveju, jeigu reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę reiškiamas neteisėtus atsakovų veiksmus siejant su tyčinio bankroto pagrindu pripažintomis aplinkybėmis, tiek žala, atitinkanti nepatenkintą kreditorinio reikalavimo dydį, tiek priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir tokios žalos, yra preziumuojami, o ši prezumpcija atsakovų gali būti nuginčyta, jeigu neteisėti veiksmai nenulemia nemokumo, tik faktiškai nemokioje įmonėje dar labiau esmingai pabloginama turtinė padėtis, ir atsakovai įrodo, jog visi ar dalis nepatenkintų kreditoriaus reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą.

64.       Ieškiniuose reiškiamas reikalavimas atitinka UAB „Plienas“ bankroto procedūrų metu patvirtintus finansinius reikalavimus. Atsakovai laikosi pozicijos, kad žalos dydis negali būti siejamas su nepatenkinta kreditinio reikalavimo suma, akcentuodami tai, kad UAB „Plienas“ bankroto procedūros dar nėra baigtos. Sprendimo 36 punkte aptartos Bendrovės bankroto byloje nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės dėl gautinų lėšų Bendrovės bankroto proceso metu ir administravimo lėšoms skirtinų piniginių sumų. Nurodytų aplinkybių atsakovai niekaip nepaneigė, nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrovės gautinos sumos ir išlaidos yra kitokios, nei nurodė nemokumo administratorė, skaičiavimuose rėmėsi ieškovės. Teismo vertinimu, nemokumo administratorė BUAB „Plienas“ bankroto byloje pateikė aiškius ir konkrečius duomenis apie Bendrovės gautas pajamas ir patirtas išlaidas bei duomenis apie dar likusio nerealizuoto Bendrovės turto vertę, kurio, minėta, nepakaks net hipotekos kreditoriaus finansiniam reikalavimui patenkinti. Teismas sutinka su ieškovių nurodytomis aplinkybėmis, jog nemokumo administratorės skaičiavimuose pateikta suma, liekanti kreditorių reikalavimams dengti, gali tik sumažėti ir jokių būdu negali padidėti, o tokių aplinkybių atsakovai ir neįrodinėjo.

65.       Pripažinus bankrotą tyčiniu, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) yra preziumuojama. Ta pati kaltės prezumpcija taikoma ir nesant pripažinto tyčinio bankroto. Taigi ieškovės neturi įrodinėti atsakovų kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60- 687/2016 39 punktą, 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).

66.       Teismo vertinimu būtent dėl atsakovų veiksmų ir neveikimo liks nepatenkinti ieškovių finansiniai reikalavimai, atsakovų kaltė yra įrodyta. Atsakovai UAB „Plienas“ privedė prie nemokumo būsenos, prie bankroto, atliko kitus sprendime įvardytus ir aprašytus veiksmus, kurie ieškovėms sukėlė žalą, akivaizdu, kad šioje byloje yra įrodyta.

Dėl atsakovų atsakomybės solidarumo

67.       Konstatavus atsakovų veiksmų neteisėtumą, spręstinas ieškovių prašymo dėl jų atsakomybės pripažinimo solidaria klausimas. Nustatant bendrovės akcininko ir vadovo atsakomybės rūšį, taikomos CK įtvirtintos nuostatos dėl solidariosios ir dalinės civilinės atsakomybės. Pagal bendrąją taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnis). Juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Dėl šios priežasties ir jų civilinė atsakomybė yra individuali, o solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

68.       Nagrinėjamu atveju, civilinės atsakomybės taikymas siejamas ne su atskirais veiksmais, atliktais skirtingais laikotarpiais, bet su restruktūrizavimo metu bendrovei vadovavusių ir ją valdžiusių asmenų nuoseklių bei kryptingų veiksmų, nukreiptų į ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymą, visuma. Tuo laikotarpiu, kai atsakovas G. B. ėjo UAB „Plienas“ vadovo pareigas, o atsakovė B. B. buvo bendrovės akcininkė, jie veikė kartu, derindami savo veiksmus. Aktyvus ir reikšmingas jų vaidmuo vieningų veiksmų schemoje bei CK 6.279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nepaneigimas (duomenų, kurie leistų spręsti, kad be kurio nors vieno iš jų veiksmų ekonomiškai nenaudingi sandoriai nebūtų įvykę, nebuvimas) yra pakankama sąlyga konstatuoti bendrininkavimą, kaip CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, 6.279 straipsnyje įtvirtintą solidarios atsakomybės taikymo sąlygą.

Dėl procesinės bylos baigties

69.       Įvertinus sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų visumą darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovių UAB „Ladavas“ ieškinį dėl 161 431,96 Eur žalos atlyginimo, MB „Uderna“ ieškinį dėl 106 200  Eur žalos atlyginimo, UAB „Vlastona“ ieškinį dėl 109 670,31 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų G. B. ir B. B..

70.       Kartu, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

71.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi tenkintas ieškovės MB „Uderna“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui.

72.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi tenkintas ieškovės UAB „Ladavas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartis pakeista ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik atsakovės B. B. atžvilgiu.

73.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi tenkintas ieškovės UAB „Vlastona“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui.

74.       Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

75.       Tenkinus ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

76.       Ieškovė UAB „Ladavas“ pateikė įrodymus apie 14 888,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 12 463,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, sumokėjo 2 186 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį, sumokėjo 54 Eur dydžio žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir patytė 185,55 Eur dydžio išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

77.       Ieškovė MB „Uderna“ pateikė įrodymus apie 2 026,22 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje, iš kurių 1 822 Eur sumokėtas žyminis mokestis, taikant laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovų turto arešto antstoliui J. P. sumokėtos 204,22 Eur vykdymo išlaidos.

78.       Ieškovė UAB „Vlastona“ pateikė įrodymus apie 7 506,95 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 1 853 Eur sudaro sumokėtas žyminis mokestis, kitos išlaidos susijuos su procesinių dokumentų rengimu, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu.

79.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisines konsultacijas, rengiant ir teikiant procesinius dokumentus, atstovaujant bylos nagrinėjime. Trečiasis asmuo AB SEB bankas dalyvavo byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje. Ieškinį tenkinus, trečiajam asmeniui iš atsakovų atlygintinos bylinėjimosi išlaidos.

80.       Anksčiau minėtos sumos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, ypač įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas. Ieškovių UAB „Ladavas“, MB „Uderna“, UAB „Vlastona“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

81.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 39,60 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 151, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“, mažosios bendrijos „Uderna“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlastona“ ieškinius tenkinti.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Uderna“ solidariai iš atsakovų G. B. ir B. B. 106 200 Eur (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 106 200 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ladavas“ solidariai iš atsakovų G. B. ir B. B. 161 431,96 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 96 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 161 431,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlastona“ solidariai iš atsakovų G. B. ir B. B. 109 670,31 Eur (vieną šimtą devynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų ir 31 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 109 670,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Uderna“ 2 026,22 Eur (du tūkstančius dvidešimt šešis eurus ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų G. B. ir B. B., iš kiekvieno po 1 013,11 Eur (vieną tūkstantį trylika eurų ir 11 ct).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ladavas“ 14 888,55 Eur (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų G. B. ir B. B., iš kiekvieno po 7 444,28 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis 28 ct).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlastona“ 7 506,95 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus šešis eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų G. B. ir B. B., iš kiekvieno po 3 753,48 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris 48 ct).

Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas 2 904 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų G. B. ir B. B., iš kiekvieno po 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus).

Priteisti valstybei iš atsakovų G. B. ir B. B. 39,60 Eur (trisdešimt devynis eurus 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, iš kiekvieno po 19,80 Eur (devyniolika eurų 80 ct).

Laikinąsias apsaugos priemonės, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d., 2023 m. balandžio 21 d. (pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi), 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimis palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                          Larisa Šimanskienė