Civilinė byla Nr. e2YT-31966-960/2017
Proceso Nr. 2-68-3-25323-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,
sekretoriaujant Deimantei Mikelėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui K. K., advokato padėjėjai B. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo W. C. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti jam terminą dėl jo motinos Ninos J. C. palikimo priėmimo. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo motina N. J. C. (C.), gimusi 1913 m., mirė 1999 m. rugpjūčio 6 d. Gdanske. Pareiškėjas, būdamas 12 metų, su motina N. J. C. išvyko gyventi iš Lietuvos į Lenkiją 1958 m. pradžioje. Pareiškėjo motinai priklauso dalis pastatų ir statinių Lietuvoje. Pareiškėjas apie motinai Lietuvoje priklausantį turtą nežinojo iki 2017 m. balandžio 12 d., kuomet su pareiškėju Lenkijoje, Gdansko mieste susisiekė suinteresuotą asmenį O. P., kuris yra to turto bendraturtis, atstovaujantis Lenkijoje praktikuojantis advokatas J. B., nurodęs, kad O. P. su kitais bendraturčiais svarsto parduoti jiems priklausantį turtą, tačiau to negali padaryti, kadangi dalis turto nuosavybės teise priklauso pareiškėjo motinai N. J. C., kuri pagal Lietuvos įstatymus turi pirmumo teisę įsigyti O. P. ir kitų bendraturčių turto dalį, taigi O. P. pavedė Lenkijoje praktikuojančiam advokatui J. B. surasti N. J. C. ar jos įpėdinius ir informuoti apie jiems Lietuvoje priklausantį nekilnojamąjį turtą. Iš advokato J. B. sužinojęs apie jo motinai nuosavybės teise priklausantį turtą Lietuvoje ir galimybę jį paveldėti, pareiškėjas nedelsdamas (2017 m. balandžio 19 d.) sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų su Lietuvoje praktikuojančiais advokatais. Pareiškėjas yra vienintelis įstatyminis įpėdinis paveldėti jo motinai N. J. C. priklausantį turtą, daugiau vaikų jo motina neturėjo, o jos sutuoktinis (pareiškėjo tėvas) A. M. C. taip pat jau miręs. Pareiškėjas ir jo motina yra Lenkijos piliečiai, pareiškėjo motina iki savo mirties Lenkijoje (Gdanske) gyveno daugiau kaip 40 metų, pareiškėjas Lenkijoje (Gdanske) gyvena beveik 60 metų. Pareiškėjas nežinojo apie mirusios motinos turtą Lietuvoje, todėl po motinos mirties dėl palikimo priėmimo Lietuvoje nesikreipė. Dėl jo motinos ir jo paties visiškai nutrūkusio ryšio su Lietuva, jam net neatėjo mintis, kad Lietuvoje gali būti jo motinai priklausančio turto, kurio reiktų ieškoti ir kurį reikia priimti kaip palikimą. Pareiškėjas net nemoka lietuvių kalbos ir nebūtų žinojęs, kaip tą padaryti. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir nėra susipažinęs su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais palikimo priėmimą, todėl tik sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų išsiaiškino apie galimybę turtą paveldėti ir tvarką kaip reiktų priimti palikimą Lietuvoje. Sužinojęs, kad turi galimybę paveldėti jo motinai ilgus metus priklausiusį turtą, jis nedelsdamas, pagal pakankamai rūpestingo ir atidaus asmens kriterijus, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Jokių kitų Ninos J. C. įpėdinių nėra, o valstybė (Lietuvos Respublika) palikimo taip pat per įstatyme nustatytą terminą nėra priėmusi.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokato padėjėja B. B. palaikė pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėjas išvyko iš Lietuvos, jokių ryšių su čia gyvenančiais asmenimis nepalaikė, todėl po motinos mirties nežinojo apie turtą Lietuvoje.
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose 40 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstatymai. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 200) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į tai, jog N. J. C. mirė 1999 m. rugpjūčio 6 d., šioje byloje taikytinos 1964 m. CK normos.
Iš byloje esančio 1970 m. balandžio 2 d. sutrumpinto gimimo akto nuorašo matyti, jog pareiškėjas W. C. yra Ninos J. C. sūnus (e.b.l. 36-49, 5-9). Iš pateikto 1999 m. rugpjūčio 6 d. sutrumpinto mirties akto nuorašo matyti, kad N. J. C. mirė 1999 m. rugpjūčio 6 d. (e.b.l. 25-31). Pagal Lenkijos nacionalinės notarų tarybos testamentų registro 2017 m. spalio 10 d. išrašą duomenų apie Ninos J. C. registruotus testamentus nerasta (e.b.l 68-70). Pagal VĮ Registrų centras 2017 m. liepos 17 d. Lietuvos testamentų registro išrašo duomenis, testamentų registre nėra įregistruotų Ninos J. C. testamentų, nėra įregistruotų Ninos J. C. palikimo priėmimo faktų (e.b.l. 71). Iš Vilniaus m. 8-ojo notarų biuro 2017 m. liepos 18 d. rašto matyti, jog po N. J. C. mirties Vilniaus m. 8-tajame notarų biure iki 2017 m. liepos 18 d. paveldėjimo byla neužvesta (e.b.l. 86). Iš 2002 m. rugsėjo 10 d. Gdansko civilinės metrikacijos skyriaus mirties liudijimo nuorašo matyti, jog M. C. mirė 2002 m. rugsėjo 9 d. (e.b.l. 73-77). 2002 m. kovo 27 d. testamente Nr. 1553/2000 buvo nurodyta, jog M. C. visą palikimą skiria savo sūnui W. C., gim. 1945 m. rugsėjo 5 d., motina N. J., atvykusysis pareiškia, kad sūnaus W. C. civilinės būklės aktuose ir asmens liudijime įrašyta, kad jis yra A. sūnus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas yra pirmos eilės Ninos J. C. įpėdinis pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalyse buvo numatyta, jog įpėdinis laikomas palikimą priėmusiu, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu jo atstovės duotus paaiškinimus, jog W. C. motinai Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, tačiau pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, nes dar 1958 metais išvyko iš Lietuvos ir jokių ryšių su šioje šalyje gyvenančiais asmenimis nepalaikė, todėl apie motinos turtą nieko nežinojo, be to, manė, kad motina neturėjo jokio turto Lietuvoje, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos ir neturi teisinių žinių apie palikimo Lietuvoje priėmimo tvarką, todėl jo galimybės sužinoti apie kitoje šalyje esantį turtą ir jo paveldėjimą buvo apsunkintos, daro išvadą, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsniu, 443 straipsniu,
n u t a r i a:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui W. C., gim. 1945 m. rugsėjo 5 d., terminą palikimui priimti po motinos Ninos J. C. mirties 1999 m. rugpjūčio 6 d. ir nustatyti terminą per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Dariuš Lučinski