Civilinė byla Nr. 2S-977-856/2017

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01658-2017-3

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos 3.5.1; 3.5.21.1; 3.3.2.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2367-632/2017, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje.

           Teismas

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašymu dėl A. K. turto dalies nustatymo kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. K. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. K. gaunamų pajamų (1–2 b. l.).

2. Nurodė, kad antstolė R. A. vykdo 321,56 Eur išieškojimą iš skolininko A. K. turto. Antstolė, vykdydama išieškojimą, nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna pajamas (dirba Šiaulių p), todėl pasiūlė išieškotojui CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko A. K. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. K., dalies nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino (20–21 b. l.).

4. Teismas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog A. K. ir A. K. santuoka nutraukta, jų turtas būtų padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Suinteresuotas asmuo A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, priimti naują nutartį – atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašymą dėl turto dalies nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė Radviliškio rajono apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2VP-2367-632/2017 buvo išsiuntusi registruotą 2017-08-10 prašymą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo prašymą. Prašymo pagrindimui pareiškėja teismui pridėjo povedybinės A. ir A. K. sutarties kopiją bei pranešimo apie vedybų sutarties įregistravimą vedybų sutarties registre kopiją. Būtent šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, kuri draudžia nustatyti A. K. priklausančią pajamų dalį A. K. pajamų dalimi – povedybinė sutartis.

2. Povedybinės sutarties 3.3. p. įtvirtinta, jog po šios sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas visas turtas yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė, kad skolininkui A. K. priklauso 1/2 dalis A. K. pajamų.

3. Teismas nebuvo visiškai aktyvus, netyrė dalies svarbių bylos aplinkybių, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina.

6. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašymą dėl turto dalies nustatymo, nurodė analogiškus argumentus, išdėstytus A. K. atskirajame skunde.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės A. K. atskirasis skundas tenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 straipsniai).

8. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

9. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau tik tuo atveju, jei toks turtas įgytas iš asmeninių lėšų ar realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Taip pat yra ir kita prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė R. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 321,56 Eur išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-914/15. Antstolė 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. liepos 11 d. Patvarkymais dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t. y. skolininko sutuoktinės A. K. gaunamas pajamas (6, 7 b. l.).

11. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė 2017 m. balandžio 14 d. sudarytą Povedybinę sutartį, kurioje nustatytas sutuoktinių turtui taikomas teisinis režimas. Povedybinės sutarties 3.1–3.7 p. įtvirtintos nuostatos, susijusios su sutuoktinio turto teisinio režimo pakeitimu, taigi, yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Pagal CK 3.103 straipsnio 3 dalį, vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Vadinasi, tik įregistravus Povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, sutuoktinių turimas turtas netenka bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Suinteresuotas asmuo A. K. pirmosios instancijos teismui pateikė VĮ Registrų centro pranešimą, iš kurio matyti, kad šalių 2017-04-14 sudaryta Povedybinė sutartis yra registruota Vedybų sutarčių registre, todėl šiuo atveju gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (14 b. l.).

12. Iš Povedybinės sutarties matyti, kad A. K. ir A. K. santuoka įregistruota 2012-08-26, sutuoktiniai 2017 m. balandžio 14 d. sudarė Povedybinę sutartį, kuri įsigaliojo nuo jos sudarymo dienos (10–14 b. l.). Iš Povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad po šios sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas visas turtas yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (3.3 p.), po šios sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos iš darbinės veiklos ir kitos individualios, verslo veiklos ir jo asmeninio turto ar įmonės, įgytos (registruotos) vieno iš sutuoktinių vardu, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, taip pat kiekvieno sutuoktinio piniginės lėšos banko sąskaitose, atidarytose vieno iš sutuoktinio vardu, santaupos, vertybiniai popieriai, skoliniai įsipareigojimai, gautos dovanos ir bet koks kitas panašaus pobūdžio šiame punkte nuodytas turtas, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (3.4 p.).

13. Esant sudarytai ir nenuginčytai 2017-04-14 A. K. ir A. K. Povedybinei sutarčiai, nustatančiai, kad A. K. gautos pajamos iš darbinės veiklos bei skoliniai įsipareigojimai po 2017-04-14 Povedybinės sutarties sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nėra pagrindo A. K. prievolių išieškojimą vykdyti iš asmeninio jo sutuoktinės A. K. turto. Prievolės ir pajamos, kurias A. K. gavo iki 2017-04-14, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, o po 2017-04-14 Povedybinės sutarties sudarymo – asmeninė jos nuosavybė.

14. Byloje nėra duomenų, kad Povedybinė sutartis yra ginčijama ar nuginčyta, todėl yra galiojanti, įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre, t. y. yra išviešinta tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, yra teisiškai nepagrįsta.

15. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas dėl netinkamo civilinio proceso įstatymo normų, reglamentuojančių skolininko sutuoktinio turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), taikymo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašymo netenkinti.

Teisėja                                                                                                Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė