Civilinė byla Nr. e2-2665-829/2020

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00153-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

3.2.6.1

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 5 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“.

Teismas

nustatė:

teisme 2020 m. balandžio 3 d. priimtas ieškovės R. J. patikslintas ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kontmena“, kuriame ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 988,06 Eur skolą, 49,56 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovė R. J. patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d. ji atliko du notarinius veiksmus: patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp pradinės kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko (toliau – Bankas) ir naujosios kreditorės UAB „Kontmena“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Hipotekos reikalavimo perleidimas Nr. 1). Pagal Hipotekos reikalavimo perleidimą Nr. 1 atsakovei buvo perleista hipotekos teisė, tai yra hipotekos reikalavimas pagal 2013 m. sausio 16 d. Kėdainių rajono 3-iojo notarų biuro notarės L. P. patvirtintą hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp pradinio kreditoriaus Banko ir naujojo kreditoriaus atsakovo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Hipotekos reikalavimo perleidimas Nr. 2, o Hipotekos reikalavimo perleidimas Nr. 1 ir Hipotekos reikalavimo perleidimas Nr. 2 abu kartu toliau – Hipotekos teisės perleidimo sandoriai). Pagal Hipotekos reikalavimo perleidimą Nr. 2 atsakovei buvo perleista hipotekos teisė, tai yra hipotekos reikalavimas pagal 2012 m. gegužės 4 d. Kėdainių rajono 3-iojo notarų biuro notarės L. P. patvirtintą hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei perleistomis hipotekos teisėmis buvo užtikrinta reikalavimo teisė į skolininkę UAB „Laguna“. Reikalavimo teisę į šį skolininką Bankas perleido atsakovei pagal 2017 m. lapkričio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis). Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovei buvo perleistas 943 759,48 Eur reikalavimas (sutarties 1.2 punktas). Pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 3.2 ir 3.3 punktus, Bankas ir atsakovė susitarė, kad jie notarų biure pasirašys „notarinę hipotekos teisių perleidimo sutartį“, kuria bankas perleis atsakovei hipotekos teises, užtikrinančias perleidžiamą reikalavimą; notarines išlaidas, susijusias su hipotekos teisių perleidimo sutarties sudarymu padengs atsakovė. Abejose Hipotekos teisės perleidimo sandoriuose buvo nustatyta, kad: jais perleidžiama hipotekos teisė; visas hipotekos teisės perleidimo įforminimo išlaidas apmoka atsakovė (sandorių 3 pastaba). Atsakovė pasirašė abu Hipotekos teisės perleidimo sandorius. Ieškovė kaip notarė patvirtino Hipotekos teisės perleidimo sandorius – parašė tvirtinamąjį įrašą, pasirašė ir uždėjo savo antspaudą. Ieškovė atliktus notarinius veiksmus įregistravo notariniame registre. Atsakovės atstovė pasirašė notariniame registre.

Notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą (hipotekos teisės perleidimo sandorio patvirtinimą) bei už sandorio projekto parengimą, kompensacijos dydis už patikrą registruose ir valstybės registrų kainos dydis buvo nurodytas ieškovės, kaip notarės Hipotekos teisės perleidimo sandoriuose atliktuose tvirtinamuosiuose įrašuose ir notariniame registre, kuriuos pasirašė atsakovė. Notaro atlyginimo dydis buvo paskaičiuotas pagal Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinuosius dydžius (toliau – Laikinieji dydžiai), patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57. Ieškovė notarinio atlyginimo dydį nustatė pagal Laikinųjų dydžių 3.61 punktą, pagal kurį už hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimą imamas 0,1 procento nuo reikalavimo dydžio, bet ne mažiau kaip 28,96 Eur ir ne daugiau kaip 5 792,40 Eur notaro atlyginimas, bei 5.9 punktą, pagal kurį už sandorio projekto parengimą imamas 14,48–28,96 Eur dydžio notaro atlyginimas.

Pagal Hipotekos reikalavimo perleidimą Nr. 1 notaro atlyginimas už sandorio patvirtinimą sudarė 943,76 Eur (943 759,48 Eur x 0,1 proc.), už sandorio projekto paruošimą – 15 Eur, už duomenų perdavimą valstybės registrams – 8,69 Eur, kompensacija už patikrą registruose 30,57 Eur, valstybės registrų kainos dydis – 8,98 Eur. Tokiu būdu notaro atlyginimas viso sudarė 967,45 Eur (8,69 Eur + 943,76 Eur + 15 Eur), kompensacija už patikrą registruose 30,57 Eur, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registro centro darbų kaina 8,98 Eur. Pagal Hipotekos reikalavimo perleidimą Nr. 2 notaro atlyginimas už sandorio patvirtinimą sudarė 943,76 Eur (943 759,48 Eur x 0,1 proc.), už sandorio projekto paruošimą – 15 Eur, už duomenų perdavimą valstybės registrams – 8,69 Eur, kompensacija už patikrą registruose 4,63 Eur, valstybės registrų kainos dydis – 8,98 Eur. Tokiu būdu notaro atlyginimas viso sudarė 967,45 Eur (8,69 Eur + 943,76 Eur + 15 Eur), kompensacija už patikrą registruose 4,63 Eur, VĮ Registro centro darbų kaina 8,98 Eur. Atsakovei tvirtinant Hipotekos teisės perleidimo sandorius, buvo išrašyta 2019 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaita faktūra serija NB32R Nr. (duomenys neskelbtini) 1 988,06 Eur sumai, kurią taip pat pasirašė atsakovė. Nei pasirašant Hipotekos teisės perleidimo sandoriuose, nei notariniame registre (knygoje), nei sąskaitoje atsakovės atstovė nenurodė, kad nesutinka su pagal teisės aktus paskaičiuotais notarinio atlyginimo dydžiais. Atsakovė ieškovės atliktų notarinių veiksmų neskundė. Nors atsakovė sąskaitą gavo, jos neapmokėjo. Ieškovės siunčiamus prašymus apmokėti sąskaitą bei suderinti įsiskolinimo dydį ignoravo. 

Atsakovė UAB „Kontmena“ atsiliepime prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad Laikinųjų dydžių 3.61 punkte nustatyta, kad už hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimą imamas 0,1 procento nuo reikalavimo dydžio, bet ne mažiau kaip 28,96 Eur ir ne daugiau kaip 5 792,40 Eur notaro atlyginimas. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, buvo tvirtinama ne hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutartis, o keičiamas prievolės, kurios vykdymas užtikrintas hipoteka, kreditorius. Tai yra, nagrinėjamu atveju buvo pakeistas vienas kreditorius kitu jau egzistuojančioje prievolėje (t. y. jokia nauja reikalavimo perleidimo sutartis tvirtinama nebuvo). Antra, toks aiškinimas, kai faktiškai už keleto žodžių (t. y. „AB Šiaulių bankas“ pakeitimą į UAB „Kontmena“ dvejose vietose) įrašymą yra reikalaujamas 1 988,06 Eur atlygis, yra nepagrįstas, nesąžiningas, prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Galiausiai, jei aukščiau išdėstyti atsakovės argumentai būtų atmesti, kyla klausimas, ar tokia tvarka (patvirtinta Teisingumo ministro įsakymu ir aprašyta Laikinuose dydžiuose) yra suderinama su aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms. 

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ ir UAB „Kontmena“ 2017 m. lapkričio 29 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią AB „Šiaulių bankas“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ pagal 2012 m. kovo 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos pakeitimais / papildymais) atsakovei. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą dėl notarinių veiksmų atlikimo – patvirtinti du susitarimus dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp pradinės kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ ir atsakovės. Notarė R. J. atliko notarinius veiksmus ir patvirtino susitarimus dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp pradinės kreditorės AB „Šiaulių bankas“ ir atsakovės. Už šias paslaugas 2019 m. rugsėjo 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija NB32R Nr. (duomenys neskelbtini) 988,06 Eur sumai. Atsakovė neskundė notarės veiksmų įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnis).

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, kad buvo tvirtinama ne hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutartis, o keičiama prievolės, kurios vykdymas užtikrintas hipoteka, kreditorė, t. y. jokia nauja reikalavimo perleidimo sutartis tvirtinama nebuvo.

Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui, pats nustodamas būti prievolės šalis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal CK 6.104 straipsnio 2 dalį, kai perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas hipoteka, tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymėtas hipotekos registre. Šiuo atveju pradinis kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo imtis priemonių, kad būtų padaryti atitinkami įrašai hipotekos registre.

CK 4.189 straipsnio 1 dalis numato, kad perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipotekos teisė, o hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių šio kodekso šeštosios knygos teisės normų. CK 6.103 straipsnis nustato, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.

Nagrinėjamu atveju 2017 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 3.3 punkte atsakovė su AB „Šiaulių bankas“ susitarė, kad jie notarų biure pasirašys notarinę hipotekos teisių perleidimo sutartį, kuria AB „Šiaulių bankas“ perleis atsakovei hipotekos teises, užtikrinančias perleidžiamą reikalavimą, ir kuri bus laikoma priedu prie šios sutarties. Notarines išlaidas, susijusias su hipotekos teisių perleidimo sutarties sudarymu padengs atsakovė. Taigi atsakovei pasirašiusiai 2017 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, buvo ir turėjo būti žinoma, kad bus sudaroma hipotekos teisių perleidimo sutartis. Be to abejuose Hipotekos teisės perleidimo sandoriuose buvo nustatyta, kad jais perleidžiama hipotekos teisė (sandorių 1 pastaba) bei visas hipotekos teisės perleidimo įforminimo (patvirtinimo, duomenų perdavimo, įregistravimo) išlaidas apmoka atsakovas (sandorių 3 pastaba), todėl atsakovės argumentas, kad buvo tvirtinama ne hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutartis, o keičiama prievolės, kurios vykdymas užtikrintas hipoteka, kreditorė atmestinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis byloje Nr. 2-1391-516/2015)

Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas savo 2010 m. kovo 22 d. nutarime, notaro profesija yra valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų – fizinių ir juridinių asmenų subjektinių teisių ir juridinių faktų juridinio įtvirtinimo, šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo – vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys, o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos vykdomos. Pagal šios teisinės profesijos veiklą apibrėžiančio Notariato įstatymo 2 straipsnį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariato įstatymo 26 straipsnis įtvirtina notarų galimus atlikti veiksmus, o šio įstatymo 19 ir 191 straipsniai reglamentuoja notarų atlygį už šių veiksmų atlikimą. Pastarosios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios notaro pajamas, nukreipia į poįstatyminį teisės aktą, t. y. į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintą Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių sąrašą. Notaro statusas lemia jo išskirtinumą lyginant su kitais teisinio santykio dalyviais, nes notaras, tvirtindamas sandorius, yra ne sandorio šalis, o valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka Notariato įstatymo nustatytas funkcijas.

Pažymėtina, kad už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notariato įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus (Notariato įstatymo 19 straipsnis). Pagal Notariato įstatymo 191 straipsnį notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai (įkainiai) nustatomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus: tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertę, atliekamo notarinio veiksmo ar teikiamos paslaugos pobūdį, notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimą, notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, kryžminį subsidijavimą, sąnaudas. Paslaugų įkainiai yra skelbiami viešai, o atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingus darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notarams už atliekamus notarinius veiksmus numatytas atlyginimas pagal Teisingumo ministro nustatytą tvarką, o atlyginimo už atliktus notarinius veiksmus apskaičiavimas pagal Teisingumo ministro nustatytus atlyginimo dydžius (įkainius) yra notaro prerogatyva. Taigi, notarų veiksmų atlyginimo dydžius nustato Teisingumo ministras ir jie yra privalomi visiems notarams. Teismas vertindamas notaro teisę, įtvirtintą Notariato įstatyme, atleisti ar iš dalies atleisti asmenis nuo mokesčio, pažymi, kad tai yra taikoma socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms. Notaras negali susitarti su klientu dėl kitokio dydžio atlyginimo mokėjimo, negu nustatyta Teisingumo ministro įsakymu.

Teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 „Dėl Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ 31 punktas numato, kad už hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimą imamas 0,1 proc. nuo reikalavimo dydžio, bet ne mažiau kaip 28,96 Eur ir ne daugiau kaip 5 792,40 Eur bei 5.9 punktas numato, kad už sandorio projekto parengimą imamas 14,48 Eur–28,96 Eur dydžio notaro atlyginimas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atliko du notarinius veiksmus: patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp Banko ir naujosios kreditorės UAB „Kontmena“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp Banko ir naujosios kreditorės atsakovės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nei pasirašant Hipotekos teisės perleidimo sandoriuose, nei notariniame registre, nei sąskaitoje faktūroje atsakovės atstovė nenurodė, kad nesutinka su pagal teisės aktus paskaičiuotais notarinio atlyginimo dydžiais. Atsižvelgtina ir į tai, kad hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimai, lyginant su kitais sandoriais, sąlyginai yra nedidelės apimties. Teismas vertina ir tai, kad pasirašytoms dviem sutartims taikyti ne maksimalūs koeficientai (Laikinųjų dydžių 3.61  punkto – 0,1 proc.(minimalus koeficientas), o 5.9 punkto – 15 Eur (0,52 Eur didesnis nei minimalus dydis), todėl notarė teisėtai vadovavosi Teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 ir už notarinių veiksmų atlikimą teisėtai taikė praktiškai minimalius koeficientus. Atsižvelgdama į tai, teismas atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus atsiliepimo argumentus dėl notarės taikytų koeficientų neproporcingumo ir jų neteisėto taikymo. Pažymėtina, kad notaras yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, kurio pajamos pripažįstamos nuo sąskaitos išrašymo, todėl atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad ieškovė pagal atsakovės neapmokėtą sąskaitą yra įvykdžiusi prievoles valstybės biudžetui ir notarų savivaldos institucijai.

Atsiliepimas taip pat grindžiamas argumentu, kad kyla klausimas, ar tokia tvarka (patvirtinta Teisingumo ministro įsakymu ir aprašyta Laikinuose dydžiuose) yra suderinama su aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis. Tačiau atsakovės atstovė neįvardino minimų konkrečių aukštesnę galią teisės aktų nuostatų. Pasisakydamas dėl šio argumento, teismas pažymi, jog atlygio notarui dydis turėtų būti toks, jog nepažeistų notaro teisėtų lūkesčių užsidirbti iš jo vykdomos veiklos, nes remiantis nustatytu įkainių už notarinius veiksmus teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti notarų ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo notarui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai, jeigu jie veiks teisėtai, yra pagrindas notarams tikėtis tam tikro rezultato. Patvirtinti notarinių veiksmų atlikimo įkainiai ir jų taikymo taisyklės turi sukurti reikiamas finansines paskatas notarui atlikti notarinius veiksmus ekonomiškai efektyviausiu būdu bei užtikrinti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas pagal Teisingumo ministro įsakymu patvirtintus reikalavimus. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog ginčijamoje nuostatoje numatytas atlygio notarui dydis savaime ir abstrakčiai pažeidžia aukštesnę galią teisės aktų nuostatas. Remdamasi išdėstytu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų rengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių 3.61 ir 5.9  punktų teisėtumo.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Atsakovė netinkamai įvykdė sutartyje nustatytas pareigas, t. y. pagal ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas su ieškove tinkamai neatsiskaitė, tuo pažeidė sutartinę prievolę (CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.260 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.704 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą kad yra pagrindas tenkinti patikslintą ieškinį – priteisti iš atsakovės 1 988,06 Eur skolą ((943,76 Eur (943 759,48 Eur x 0,1 proc.) + 15 Eur už sandorio projekto paruošimą + 8,69 Eur už duomenų perdavimą valstybės registrams + 30,57 Eur už kompensacija už patikrą registruose) + ((943,76 Eur (943 759,48 Eur x 0,1 proc.) + 15 Eur už sandorio projekto paruošimą + 8,69 Eur už duomenų perdavimą valstybės registrams + 4,63 Eur už kompensacija už patikrą registruose) + 17,96 Eur (8,98 Eur +8,98 Eur) už valstybės registrų darbus) ir 49,56 Eur palūkanų nuo nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. kovo 25 d.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas 46 Eur žyminis mokestis ir 1 210 Eur už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“, juridinio asmens kodas 304708672, vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus šešis centus (1 988,06 Eur) skolos, keturiasdešimt devynis eurus penkiasdešimt šešis centus (49,56 Eur) palūkanų, penkis procentus (5 proc.) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, keturiasdešimt šešis eurus (46 Eur) žyminio mokesčio ir vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų (1 210 Eur) už teisines paslaugas ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą

Teisėja                                                                                                                 Loreta Masevičiūtė