Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-976-487/2012
Teisminio proceso Nr. 4-03-3-01627-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimo, kuriuo R. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė nuobauda – 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimu R. G. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. gegužės 25 d. apie 08.53 val. prie Kapsų g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Transporter“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), sustojo ir paliko jį nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, šis pariedėjo ir atsitrenkė į prekybos kioską, eismo įvykio metu apgadintas prekybos kioskas, iš eismo įvykio vietos R. G. pasišalino, nepranešdamas apie jį kelių policijai, t.y. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 152 p., 234 p. reikalavimus.
Apeliaciame skunde R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimo dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, šio prašymo netenkinus, taikyti ATPK 301 str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo bei sumažinti baudos dydį. Teigė, kad atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. kilti turi būti nustatyta tyčia, t.y. tai, kad asmuo suprato, sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tikslingai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, o asmens kaltės turinys nustatomas, analizuojant byloje esančius duomenis, kurie turėtų patvirtinti, kad pažeidėjas tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą, stengėsi paslėpti įvykio pėdsakus ir pan. Apeliantas nurodė, kad įvykio nesuvokė kaip eismo įvykio KET prasme, kioskui išoriškai padaryta žala nedidelė, kiosko savininkų vietoje nebuvo, jų telefono numerio neturėjo ir nežinojo, kada jie atvyks, todėl įvykio vietoje nepasiliko, tikėjosi, jog žalą atlygins pinigais pagal kiosko savininkų pageidavimą. Paaiškino, kad dirba Vilniaus jėzuitų gimnazijoje virtuvės vedėju, įvykio dieną turėjo įvykti paskutinio skambučio šventė, neatvykdamas į darbą, būtų sugadinęs šventę. Kadangi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje rūpinasi mokinių matinimu ir gimnazijos autobusu vežioja juos į įvairius renginius, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, be to, kas rytą automobiliu turi pristatyti į turgų su prekėmis jame prekiaujančią žmoną, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra jo šeimos pragyvenimo šaltiniu. Teigė, jog teisė vairuoti transporto priemones taip pat reikalinga rūpinantis sunkiai sergančia mama.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 25 d., apie 8.53 val., prie Kapsų g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į prekybos kioską, eismo įvykio metu apgadintas prekybos kioskas, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė KET 152 p., 234 p. reikalavimus.
Teismų praktikoje laikoma, kad asmuo vairavo transporto priemonę ir tada, kai dėl sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimų kilusio eismo įvykio metu transporto priemonėje nebuvo vairuotojo, pvz. palikus nesaugiai pastatytą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30, kat. 1.2.25.4.; Teismų praktika 30). Transporto priemonės sustojimas yra sudėtinis vairavimo etapas, todėl nagrinėjamu atveju apeliantas pagrįstai patrauktas atsakomybėn už vairavimo proceso pabaigimą, pažeidžiant transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo taisykles (KET 146 - 157 p.), o būtent, kad paliko transporto priemonę, nepasirūpinęs, jog ji savaime nepradėtų riedėti (KET 152 p.), tuo padarė tretiesiems asmenims žalos, už ką atsakomybė numatyta ATPK 127 str. 2 d. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl apelianto kaltės, padarius šį pažeidimą, kurį jis pripažįsta. Tačiau apeliantas neigia, padaręs ATPK 130 str. 1 d. įtvirtintą pažeidimą, argumentuodamas tuo, jog nesuprato, sukėlęs eismo įvykį ir nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, manydamas, jog nukentėjusiajam žalą galės atlyginti vėliau, pagal susitarimą.
Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, įvertino, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. G. ties Kapsų g. 4, Vilniuje paliktas stovėti automobilis, pariedėjęs atsitrenkė į kioską ir jį apgadino, padarydamas turtinę žalą ir, kad nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nebuvo. Taigi R. G. veika pagal formalius požymius atitinka KET 324 p., kuriame išaiškina, kaip turi elgtis eismo dalyvis, pakliuvęs į eismo įvykį, o būtent, jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šio punkto pažeidimas buvo inkriminuotas administracinės atsakomybėn patrauktam asmeniui protokole. Byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 2), eismo įvykio vietos schema (b.l. 3), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai (b.l. 7, 22-25), liudytojų G. G., T. K. teisme duoti parodymai (b.l. 24-25) patvirtina, kad R. G. iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai ir nesulaukęs policijos pareigūnų.
Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo teisme paaiškino, jog 2012 m. gegužės 25 d. rytą atvažiavo į turgų išsikrauti prekių, labai skubėjo į darbą, nes Vilniaus jėzuitų gimnazijoje turėjo įvykti paskutinio skambučio šventė, todėl automobilio rankinio stabdžio neįjungė, pamatęs, kad automobilis juda, pribėgo pristabdyti, tačiau automobilis kliudė kioską; automobilį pastatė prie turgaus, iškrovęs prekes ir palikęs žmoną prekiauti, su kita transporto priemone nuvyko į darbą, po pietų atvažiavęs prie automobilio, už valytuvo pamatė kvietimą į policiją, įvykio dieną su nukentėjusiaja nebendravo, nes nematė jokio reikalo, žmona telefonu jį informavo, kad į įvykio vietą atvažiavo policija (b.l. 22-23).
Nukentėjusioji T. K. teisme parodė, jog jos įvykio metu kioske nebuvo, ryte atėjusi į kioską pamatė, kad viduje išmėtyti daiktai, iš pradžių nesuprato, kodėl nugriuvo lentynos, iškvietė vyrą, kad padėtų viską sutvarkyti, jis apėjęs kioską pamatė, kad į jį atsitrenkta, įlenktas karkasas, įskilusi dailylentė, sienoje skylė. Priėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė G. G. pasakė, jog čia nieko tokio, jos vyras viską sutvarkys. T. K. paprašė vyrui paskambinti, G. G. atsakė, jog negali, nes jis dirba. T. K. pas R. G. sutuoktinę buvo atėjusi kelis kartus, bet ši ją ignoravo, todėl nukentėjusioji iškvietė policiją, įvykio dieną nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei jo sutuoktinė priėję nebuvo (b.l. 24).
Liudytoja G. G. teime parodė, jog įvykio dieną, ryte jos vyras ją atvežė į turgų, kuris labai skubėjo, neįjungė automobilio rankinio, dėl ko automobilis pradėjo judėti ir atsitrenkė į kioską, kiosko savininkės prašė palaukti, kol baigęs darbą atvažiuos vyras, ji laukti nenorėjo ir iškvietė policiją, vyrui skambino, tačiau jis keletą valandų nebūtų galėjęs atsitraukti nuo darbo (b.l. 25).
Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų paaiškinimai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas jais vadovavosi pagrįstai.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę, kaltė dėl pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Nustatant šioje normoje numatyto pažeidimo sudėtį, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Byloje esantys įrodymai suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog jo automobilis dalyvavo eismo įvykyje, įvertino eismo įvykio pasekmes, suprato, padaręs žalą, kurios dydis nagrinėjamu atveju nesvarbus ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokią išvadą apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens psichinį santykį su padaryta veika patvirtina tai, jog R. G. iš eismo įvykio vietos pasitraukė be nukentėjusiojo žinios, nukentėjusiojo neieškojo, su juo susisiekti nebandė, apie įvykį nepranešė policijai, todėl neturėjo pagrindo vertinti, jog iš įvykio vietos nepasišalino ir tokiu būdu neapsunkino žalos padarymu įtariamo asmens nustatymo bei nuostolių išieškojimo, ypač turint omenyje, jeigu įvykio nebūtų tiesiogiai stebėję kiti asmenys, kurie ir informavo nukentėjusiąją apie įvykį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, padarius ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą įrodyta visiškai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia nuorodas į tam tikrus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus kitose bylose. Tačiau apeliaciniame skunde nurodytose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atitinkamus klausimus sprendė būtent konkrečių bylų faktinių aplinkybių kontekste ir nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šios bylos konkreti faktinė situacija yra identiška nurodytoms byloms, kad būtų priimtas analogiškas sprendimas.
Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, dėl kurio taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo nustatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1726/2011). Įvertinus bylos medžiagą spręstina, kad tokių aplinkybių byloje nėra.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudas, nenustatė R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybe švelninančia aplinkybe pripažino tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimus pripažino ir gailisi dėl jų. Tačiau R. G. 2012 m. gegužės 25 d. pirminiame paaiškinime Vilniaus apskirites Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes, tačiau nurodė, jog nematė tikslo į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnų, nes viskas buvo savo vietoje, t.y. neigė padaręs žalą svetimam turtui, nukentėjusiosios kreipimąsi į policiją pavadino piktybišku (b.l. 7). 2012 m. birželio 27 d. teisme neigė, kad pažeidė taisykles (b.l. 22), apeliaciniame skunde įvykį traktavo mažareikšmiu, o nukentėjusiosios kreipimąsi į policiją – siekiu pakenkti jo šeimai. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimų nepripažino ir nesigailėjo dėl jų. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą apie ATPK 31 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos lengvinančios aplinkybės buvimą, tad ji šalintina ir laikytina, kad byloje nenustatyta R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi 31 metų vairavimo stažą. Per šį laiką administracine tvarka baustas 2 kartus, turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, ką patvirtina Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro pažyma apie asmens baustumą (b.l. 14). Byloje yra teigiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbdavio - Vilniaus jėzuitų gimnazijos charakteristika. Visgi šios aplinkybės gali būti įvertintos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytus pažeidimus ribose, ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatų, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl būtinumo turėti teisę vairuoti transporto priemones - administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jos sutuoktinės darbo pobūdis, šeimos materialinė padėtis, rūpinimasis senyvo amžiaus mama, yra svarbūs, tačiau nepagrįsti objektyviais įrodymais ir pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2230/2011). Akcentuotina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ar jo šeimos gerovė, patiriami nepatogumai dėl paskirtos nuobaudos negali būti priešpastatomi ir vertinami svarbesniais nei visuomenės saugumo interesas.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja (parašas) Jolanta Čepukėnienė
Nuorašas tikras:
Teisėja Jolanta Čepukėnienė