Civilinė byla Nr. e2S-930-614/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00293-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.5.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „CITUS CONSTRUCTION“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties (nutartyje klaidingai nurodyta data 2023 m. sausio 15 d.) civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „CITUS CONSTRUCTION“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal tarp šalių uždarosios akcinės bendrovės „CITUS CONSTRUCTION“, uždarosios akcinės bendrovės „Alansta“ ir A. P. sudarytą taikos sutartį, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Alansta“, A. P..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CITUS CONSTRUCTION“ (toliau – ir pareiškėja arba išieškotoja) 2023 m. sausio 6 d. pateikė prašymą patvirtinti tarp UAB „CITUS CONSTRUCTION“, UAB „Alansta“ (toliau – ir skolininkė) bei A. P. (toliau – ir laiduotojas) 2022 m. rugsėjo 6 d. sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad Taikos sutarties 8 punkte numatyta, kad bet kuri iš Taikos sutarties šalių turi teisę pateikti Taikos sutartį tvirtinti teismui. Paaiškino, kad šalys pasirinko Taikos sutarčiai neteisminės taikos sutarties formą siekiant išvengti galimo ilgo teisminio proceso ateityje, Taikos sutarties nevykdymo atveju – Taikos sutartyje numatė galimybę bet kada Taikos sutartį teikti tvirtinti teismui, kad ji taptų priverstinai vykdytinu dokumentu. Todėl pareiškėja, esant Taikos sutarties sąlygų nevykdymui, kreipėsi į teismą dėl Taikos sutarties patvirtinimo siekiant, kad Taikos sutartis taptų priverstinai vykdytinu dokumentu.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtino tarp UAB „CITUS CONSTRUCTION“, UAB „Alansta“ bei A. P. 2022 m. rugsėjo 6 d. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 1 punkte šalys patvirtino ir konstatavo, kad taikos sutarties sudarymo dienai skolininko skola išieškotojui yra 44 560,11 Eur (toliau – ir skola). Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad skolą skolininkė išieškotojai sumoka žemiau nurodytais terminais ir tvarka: a) 7 560,11 Eur – iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; b) 6 000 Eur – iki 2022 m. spalio 31 d.; c) 6 000 Eur – iki 2022 m. lapkričio 30 d.; d) 5 000 Eur – iki 2022 m. gruodžio 30 d.; e) 5 000 Eur – iki 2023 m. sausio 30 d.; f) 5 000 Eur – iki 2023 m. vasario 28 d.; g) 5 000 Eur – iki 2023 m. kovo 31 d.; h) 5 000 Eur – iki 2023 m. balandžio 28 d.; i) skola mokama į išieškotojos sąskaitą banke: Nr. (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad nuo taikos sutarties pasirašymo dienos nuo skolos/jos likučio (jei skolininkas vykdė skolos mokėjimus) skaičiuojamos 10 proc. metinės palūkanos, bei mokamos kartu su kiekvienu skolos apmokėjimu. Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad skolininkei pažeidus skolos mokėjimo terminus ir/ar tvarką (įskaitant tarpinių mokėjimų), Taikos sutarties 2-ame punkte numatytas skolos mokėjimo išdėstymas iš karto netenka galios, išieškotoja įgauna teisę reikalauti visiško skolos apmokėjimo ir palūkanų nedelsiant. Taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad, atsiradus Taikos sutarties 4-ame punkte numatytoms aplinkybėms, išieškotoja turi teisę nedelsiant teismo patvirtintą Taikos sutartį (jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą) perduoti vykdymui dėl skolos/jos likučio (jei skolininkė vykdė skolos mokėjimus) bei palūkanų išieškojimo. Taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad taikos sutarties vykdymas bei skolos su palūkanomis apmokėjimas už skolininkę yra visiškai laiduojamas laiduotojo, ir laiduotojas su skolininke išieškotojos atžvilgiu veikia kaip solidarūs skolininkai.
3. Pareiškėja UAB „CITUS CONSTRUCTION“ 2023 m. sausio 12 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Alansta“ ir solidaraus skolininko A. P..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi (nutartyje klaidingai nurodyta data 2023 m. sausio 15 d.) atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą pagal pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo. Išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
5. Nurodė, kad pareiškimą dėl Taikos sutarties patvirtinimo pareiškėja pateikė 2023 m. sausio 6 d. Taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi. Pagal patvirtintą Taikos sutartį, teismo nutarties priėmimo metu turėjo būti iš dalies įvykdyta Taikos sutartis, t. y. turėjo būti atlikti mokėjimai, nurodyti Taikos sutarties 2 punkto a), b), c) ir d) papunkčiuose. Pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo metu nebuvo nė vieno mokėjimo, kurį būtų pradelsusi sumokėti priešinga Taikos sutarties šalis.
6. Pažymėjo, kad bylos šalims buvo žinoma, jog Taikos sutarties 2 punkte nurodyti Taikos sutarties vykdymo terminai jau yra pasibaigę ir tokia Taikos sutarties sąlyga gali būti laikoma neįvykdoma. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-29673-984/2022, 6 punkte nurodė, jog Taikos sutarties 2 punkte nustatytos 3 įmokos yra jau praleidus jų sumokėjimo terminą, todėl pareiškimas dėl Taikos sutarties tvirtinimo pateiktas pavėluotai ir nebeatitinka faktinės situacijos bei Taikos sutartyje nustatytų sumokėjimo terminų, todėl atsisakė tvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį. Taigi, byloje dalyvaujantys asmenys žinojo, jog Taikos sutarties sąlygos, kurios yra pasibaigę nebegalės būti vykdomos ir pagal juos nebus galima išduoti vykdomojo dokumento, tačiau, prisiimdamos riziką, pakartotinai teikė tvirtinti Taikos sutartį teismui.
7. Paaiškino, kad Taikos sutartyje nurodytų terminų pasibaigimas nėra absoliutus pagrindas atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį. Sutartis, atitinkanti šalių valią, jos šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdoma nepriklausomai nuo jos patvirtinimo teismo nutartimi. Todėl teismas gali tvirtinti taikos sutartį, kurioje nurodyti kai kurių sąlygų įvykdymo terminai yra pasibaigę taikos sutarties tvirtinimo metu, tačiau taikos sutarties sąlygos, kurios turėjo būti įvykdytos iki taikos sutarties patvirtinimo, jau turėjo būti įvykdytos iki pateikimo tvirtinti taikos sutartį ir vykdomasis dokumentas dėl jų nevykdymo negali būti išduodamas.
8. Nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog Taikos sutartis yra nevykdoma, nes po jos pateikimo tvirtinti nėra suėję terminai Taikos sutarties sąlygų vykdymui, t. y. mokėjimams, nustatytiems Taikos sutarties 2 punkto e) – i) papunkčiuose nustatyti vykdymo terminai nėra pasibaigę. Nesant galimybės nustatyti, jog buvo pažeisti Taikos sutarties a) – d) papunkčiuose nustatyti mokėjimų terminai, nėra galimybės paskaičiuoti Taikos sutarties 3 punkte sutartų palūkanų ir nėra pagrindo taikyti Taikos sutarties 4 punkte sutartų teisinių pasekmių – išduoti vykdomąjį raštą dėl visos sumos. Pažymėjo, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, todėl vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas.
9. Nurodė, kad teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygas priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, nes, pasibaigus Taikos sutarties vykdymo terminams iki Taikos sutarties patvirtinimo teismo nutartimi, Teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygos negali būti taikomos atgal. Teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos yra įpareigojančio pobūdžio, nes neįvykdžius gali būti išduodamas priverstinio vykdymo dokumentas. Nagrinėjamu atveju, Taikos sutarties sąlygos pagal pasibaigusius įvykdymo terminus yra konstatuojančio pobūdžio, bet nėra įpareigojančio pobūdžio. UAB „Alansta“ ir A. P. negali vykdyti Taikos sutarties sąlygų, kurias įvykdyti yra neįmanoma, nes jų vykdymo terminai buvo pasibaigę iki pateikimo tvirtinti Taikos sutartį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Pareiškėja UAB „CITUS CONSTRUCTION“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Nurodė, kad teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs išduoti vykdomąjį dokumentą, rėmėsi nesuprantamais ir neegzistuojančiais teisiniais pagrindais, kartu sukūrė neapibrėžtą ir dviprasmišką situaciją. Paaiškino, kad iš pradžių teismas patvirtino Taikos sutartį, ko pagrindu Taikos sutartis tapo priverstinai vykdytinu dokumentu. Vėliau skundžiamoje nutartyje teismas teigia, kad Taikos sutarties priverstinai vykdyti negalima ir šią savo nutartį kritikuoja. Teismui patvirtinus Taikos sutartį, Taikos sutartis įgijo res judicata galią t. y. laikoma, kad šalių ginčas yra išspręstas, o šis teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią ir šalys nebegali reikšti tapataus ieškinio, sprendimas gali tapti reikalavimo pagrindu kitoje byloje (182 straipsnio 2 punktas). Tokiu būdu pareiškėja, būdama neginčijamu kreditoriumi, negali gauti vykdomojo dokumento, taip pat negali reikšti ieškinio suinteresuotiems asmenims dėl Taikos sutarties dalyko, t. y. teismas visiškai apribojo pareiškėjos galimybę įgyvendinti savo kaip kreditorės teises. Teismas pasiūlė kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo. Tačiau tokie veiksmai aiškiai parodo teismo pozicijos nenuoseklumą. Teismo nenuoseklių veiksmų/klaidų ištaisymas yra perkeliamas bylos šalims.
12. Atkreipė dėmesį, kad Taikos sutarties 2-ame punkte buvo susitarta dėl Skolos mokėjimo išdėstymo, 3-iame punkte – dėl mokamų palūkanų, 4-ame ir 5-ame punktuose – dėl skolos mokėjimo išdėstymo, numatyto Taikos sutarties 2-ame punkte, negaliojimo nors kartą pažeidus mokėjimo terminus ir tvarką, bei visos skolos / jos likučio (jei buvo vykdomi mokėjimai) išieškojimo. Taikos sutarties sąlygos yra nedviprasmiškos, visiškai aiškios ir įpareigojančio pobūdžio.
13. Paaiškino, kad skolininkė UAB „Alansta“ yra pažeidusi Taikos sutarties 2-ame punkte numatytą skolos mokėjimo išdėstymą. Šiuo pagrindu pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo skolai (Taikos sutarties 4 ir 5 punktai) eliminuojant Taikos sutarties 2-ame punkte numatytą skolos išdėstymą, kuris nebegalioja.
14. Nurodė, kad jeigu teismui kilo neaiškumų dėl skolos pagal Taikos sutartį apmokėjimo ar Taikos sutarties sąlygų, teismas turėjo galimybę paskirti teismo posėdį, paprašyti šalių pateikti papildomus paaiškinimus, įrodymus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą pagal pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo.
17. Taikos sutarties institutas įtvirtintas CK LII skyriuje. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudaryta taikos sutartis.
18. Teisinė taikos sutarties galia priklauso nuo to, ar ji yra patvirtinta teismo nutartimi, ar tik ją sudariusių šalių parašais (CK 1.76 straipsnis). Kai taikos sutartis sudaryta jos šalių ir nepatvirtinta teismo, jos galiojimui, keitimui, nuginčijimui, vykdymui ir kt. klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka. Tuo tarpu teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011, kt. ). Taigi, teismo pavirtintos taikos sutarties galiojimui, nuginčijimui, keitimui, vykdymui ir kt. klausimams galioja tos pačios įstatymo nuostatos kaip ir teismo sprendimui.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
22. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).
23. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
24. Pažymėtina, kad šalims sudarius taikos sutartį ir skolos sumokėjimą išdėsčius dalimis, kiekvienos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas reiškia ir tos dalies taikos sutarties pažeidimą, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Todėl šalis, kurios naudai turi būti vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, tokiu atveju turi teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl laiku nesumokėtos taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies. Tai reiškia, kad atskiras taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas suponuoja savarankišką tokios sutarties pažeidimą, dėl kurio kreditorius turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą.
25. Nagrinėjamu atveju tarp šalių UAB „CITUS CONSTRUCTION“, UAB „Alansta“ bei A. P. 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi. Taikos sutarties 1 punkte šalys patvirtino ir konstatavo, kad taikos sutarties sudarymo dienai skolininko skola išieškotojui yra 44 560,11 Eur (toliau – ir skola). Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad skolą skolininkė išieškotojai sumoka žemiau nurodytais terminais ir tvarka: a) 7 560,11 Eur – iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; b) 6 000 Eur – iki 2022 m. spalio 31 d.; c) 6 000 Eur – iki 2022 m. lapkričio 30 d.; d) 5 000 Eur – iki 2022 m. gruodžio 30 d.; e) 5 000 Eur – iki 2023 m. sausio 30 d.; f) 5 000 Eur – iki 2023 m. vasario 28 d.; g) 5 000 Eur – iki 2023 m. kovo 31 d.; h) 5 000 Eur – iki 2023 m. balandžio 28 d.; i) skola mokama į išieškotojos sąskaitą banke: Nr. (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad nuo taikos sutarties pasirašymo dienos nuo skolos/jos likučio (jei skolininkas vykdė skolos mokėjimus) skaičiuojamos 10 proc. metinės palūkanos, bei mokamos kartu su kiekvienu skolos apmokėjimu. Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad skolininkei pažeidus skolos mokėjimo terminus ir/ar tvarką (įskaitant tarpinių mokėjimų), Taikos sutarties 2-ame punkte numatytas skolos mokėjimo išdėstymas iš karto netenka galios, išieškotoja įgauna teisę reikalauti visiško skolos apmokėjimo ir palūkanų nedelsiant. Taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad, atsiradus Taikos sutarties 4-ame punkte numatytoms aplinkybėms, išieškotoja turi teisę nedelsiant teismo patvirtintą Taikos sutartį (jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą) perduoti vykdymui dėl skolos/jos likučio (jei skolininkė vykdė skolos mokėjimus) bei palūkanų išieškojimo. Taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad taikos sutarties vykdymas bei skolos su palūkanomis apmokėjimas už skolininkę yra visiškai laiduojamas laiduotojo, ir laiduotojas su skolininke išieškotojos atžvilgiu veikia kaip solidarūs skolininkai.
26. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo šalys sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje skolos grąžinimą išdėstė laike, mokėjimus numatant pagal įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Ginčo šalys taip pat buvo susitariusios, jog vėluojant atlikti įmokas, skolininkė privalo iš karto grąžinti išieškotojai visą skolą ir negalioja skolos grąžinimas pagal grafiką. Šalys taip pat susitarė dėl mokamų palūkanų dydžio, dėl taikos sutarties perdavimo vykdymui, dėl laidavimo už skolą. Taigi priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, taikos sutarties sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos ir suprantamos.
27. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 32–33 punktai).
28. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis teismo buvo patvirtina po to, kai pagal Taikos sutarties 2 punktą skolininkei buvo pasibaigė mokėjimo terminai, t. y. skolininkė iki taikos sutarties patvirtinimo privalėjo atlikti atitinkamus mokėjimus: 7 560,11 Eur sumokėti iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; 6 000 Eur sumokėti iki 2022 m. spalio 31 d.; 6 000 Eur sumokėti iki 2022 m. lapkričio 30 d.; 5 000 Eur sumokėti iki 2022 m. gruodžio 30 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad kai kurių mokėjimų terminai buvo pasibaigę iki taikos sutarties patvirtinimo teisme, išduodant vykdomąjį raštą nėra reikšmingos. Pažymėtina, kad išduodant vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, reikia nustatyti, ar taikos sutartis yra tinkamai vykdoma.
29. Pareiškėja (išieškotoja) teigė, kad skolininkė tiek iki taikos sutarties patvirtinimo teisme, tiek po taikos sutarties patvirtinimo teisme mokėjimų neatliko. Kitų duomenų, t. y., kad taikos sutartis buvo tinkamai vykdoma, į bylą nebuvo pateikta. Neatliekant mokėjimu (vėluojant atlikti mokėjimus), skolininkė privalo iš karto grąžinti išieškotojai visą skolą. Taigi praleidus mokėjimus pagal grafiką, vykdomasis raštas turėjo būti išduotas dėl visos skolos sumos, nepaisant aplinkybės, kad tik kai kurių mokėjimų terminas pagal įsiskolinimo grąžinimo grafiką buvo praleistas.
30. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai neišdavė vykdomojo rašto, todėl tenkinamas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties panaikinimo ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės – išduoti pareiškėjai UAB „CITUS CONSTRUCTION“, juridinio asmens kodas 302749318, vykdomąjį raštą į 44 560,11 Eur skolą ir 10 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo skolos / jos likučio (jei skolininkė vykdė skolos mokėjimus) nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki visiško atsiskaitymo su pareiškėja, iš skolininkės UAB „Alansta“, juridinio asmens kodas 304055538, bei laiduotojo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.
Išaiškinti, kad vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas.
Teisėja Eglė Surgailienė