Administracinė byla Nr. N-756-787/2008

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 48.1(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų               Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

              Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas A. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 5 d. apie 22.15 val. namo Kretingos g. 51, Klaipėdoje, kieme, viešoje vietoje, būdamas girtas keikėsi necenzūriniais žodžiais T. Š. atžvilgiu. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A. N. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad, pasak A. N. , tarp jo ir kaimynės įvyko konfliktas dėl to, kad jų šunys, vedžiojami be antsnukių, susikibo. Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje chuliganiškų paskatų nebuvo. Atsižvelgdamas į tai administracinę bylą nutraukė nesant ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

III.

              Apeliaciniu skundu nukentėjusioji T. Š. prašo Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą panaikint ir grąžinti bylą iš naujo tirti. Nurodo, kad teismas neįsigilino į administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime neteisingai nurodė įvykio vietą, nukentėjusiosios vardą ir pavardę, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliantės nuomone, ATPK 174 straipsnyje numatyta veika gali būti padaryta tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, o veikos chuliganiškos paskatos nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis. Tarp asmenų esant konfliktui veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei būdas.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. N. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas A. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties), konstatavęs, kad tarp kaimynų buvo kilęs konfliktas ir jie apsižodžiavo, o A. N. veikė ne iš chuliganiškų paskatų.

Pagal ATPK 174 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosios vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi šis straipsnis kartu ir aprašo veiksmus, kurie, įstatymų leidėjo vertinimu, gali būti apibūdinami kaip nedidelis chuliganizmas. Chuliganiškos paskatos kaip būtinasis nedidelio chuliganizmo požymis įstatyme nenumatytas. Darytina išvada, kad apylinkės teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normą – ATPK 174 straipsnio 1 dalį, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta ir byla.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, teismas teisėtą ir pagrįstą sprendimą gali priimti tik tada, kai ištiriamos visos reikšmingos bylai aplinkybes, įvertinami byloje esantys įrodymai, taip pat kai išnaudojamos galimybės surinkti, ištirti ir įvertinti visus reikšmingus bylos aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju teismas šios pareigos nevykdė. Iš priimto nutarimo matyti, kad jame remiamasi iš esmės tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje. Kiti įrodymai net neįvardinti, todėl manytina, kad netirti ir nevertinti. Kad byla nebuvo tinkamai nagrinėta, patvirtina ir tai, kad nutarime neteisingai nurodyti nukentėjusiosios vardas ir pavardė, administracinio teisės pažeidimo, kurio padarymu kaltinamas A. N. , padarymo vieta.

ATPK gina ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesines teises dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus ir įrodymus. ATPK 273 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusysis taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą  naudotis teisine advokato ar kito įgalioto asmens pagalba. Tam, kad nukentėjęs asmuo šiomis teisėmis galėtų pasinaudoti jam privalo būti pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Duomenų, kad T. Š. būtų buvusi informuota apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdį, kuriame nagrinėta A. N. administracinio teisės pažeidimo byla, nėra.

Kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1333/2007 padarė išvadą, kad, nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, 2007 m., Nr. 2 (12), psl. 51-56). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutarime remiamasi teisme duotais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, tačiau jie neužfiksuoti, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kolegija neturi galimybių jų įvertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste, patikrinti, ar jie neprieštarauja anksčiau to paties asmens teiktiems paaiškinimams, kitų liudytojų parodymams.

Kolegija konstatuoja, kad nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinant iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus ir vertinti įrodymų visumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              T. Š. apeliacinį skundą patenkinti.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

              Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                               Laimė Baltrūnaitė

                                                                                                                                            Stasys Gudynas

                                                                                                              Vaida Urmonaitė