Administracinė byla Nr. A2.6-6741-908/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05262-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R  I  M  A  S

2016 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Ramintai Veniukevičiūtei, Audronei Glambienei, Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Č., jo atstovui S. S.,

išnagrinėjusi G. Č., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

G. Č. 2016-03-30, apie 15.25 val., Vilniuje, Pušų g. 6, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p., reikalavimus, nes vairuodamas automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Be to, G. Č., pažeisdamas KET 222 p. reikalavimą, įpareigojantį pranešti apie eismo įvykį policijai, tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu 2016-05-04 G. Č. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad apie įvykį sužinojo po 3 parų, kai paskambino policijos pareigūnai ir paklausė, ar nekliudė automobilio. Kalbėdamas su pareigūnu išėjo į lauką pasižiūrėti. Kadangi gyvena Senamiestyje, ten gatvės siauros, todėl nuolat kliudo vieni kitų automobilius. Apžiūrėjo automobilį ir pareigūnui pasakė, kad jokių apgadinimų nemato, išskyrus savo trijų savaičių nubrozdinimą. Policijos pareigūnas, paprašė atvykti į policijos komisariatą. Kuomet nuvažiavo į policiją, su skudurėliu nuvalė jo ir nukentėjusiojo automobilius ir nebuvo jokių žymių. Prieš tris savaites buvo nubraukęs automobilį. Kitų apgadinimų neturi. Dėl apgadinimo, padaryto prieš 3 savaites iki įvykio, kreipėsi į servisą, ir jie pasakė, kad išspręs reikalus su draudimu ir sutvarkys. Jie nurodė nieko netaisyti. Į draudimą tuo metu nesikreipė, kreipėsi tik į servisą. Čekį iš serviso turi (b. l. 20-22).

Teismo posėdžio metu 2016-08-25 G. Č. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad tomis dienomis buvo užimtas, nes pardavinėjo butą, labai daug važinėjo po miestą ir galėjo gal būti įvykis, bet tai sužinojo tiktai, kai jam paskambino policija. Nuėjęs į kiemą pavalė su skudurėliu ir neliko žymių. Nepajuto kontakto, bet galėjo būti kontaktas, gailisi, kad pateko į tokią situaciją, kad apgadino automobilį. Neigia, kad pasitraukė tyčia iš įvykio vietos (b. l. 44-46).

Teismo posėdžio metu liudytoja V. J. paaiškino, kad balandžio 10 d. bendraujant su G. Č., jis papasakojo, kad kviečiamas į policiją dėl kažkokios moters automobilio. Jis nežinojo apie kokį įvykį kalba, jam buvo didelė staigmena, kad jis kažką padarė. Kai gavo pranešimą iš policijos manė, kad jis savo kieme kliudė mašiną. Jie išėjo apžiūrėti automobilio, bet jokių žymių nesimatė (b. l. 20-22).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. paaiškino, kad 2016-03-30, apie 15.30 val., atvažiavo į Pušų gatvę, išlipo iš mašinos ir ramiai stovėjo ant šaligatvio. Vienoje pusėje prieš įvažiuojat į Vytauto gatvę yra statomos mašinos, o į kitą pusę yra pravažiavimas tik viena juosta. Iš Vytauto gatvės, rodant dešinį posūkį, važiavo taksi. Priešais jį, važiavo avarijos kaltininkas. Jie susitiko pusiaukelėje, o pirmenybė priklausė taksi vairuotojui. Džipo vairuotojas jau tuo metu jam sukėlė tam tikrą įtarimą. Važiavo atbuliniu labai lėtai ir keistai. Taksi pravažiavo tarp kelkraščio ir džipo, o džipas tuo metu stipriu smūgiu kirto į stovinčią mašiną. Po smūgio jis lėtai atsitraukė atgal ir per Pušų gatvę pasuko link „Panoramos“. Tuo metu paskui džipą važiavo dar vienas taksi ir jis puikiai matė tą dalyką. Antras taksi privažiavo prie džipo jau po įvykio. Jis (A. L.) nedelsdamas paskambino į pagalbos telefoną, pats iš įvykio vietos išvažiavo. Policija jam paskambino po geros valandos ir jis paaiškino aplinkybes. Vėliau nuvyko į policiją ir parašė paaiškinimą.

Liudytojas A. L., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, patikslino, kad smūgis buvo „kapitalinis“, atrodė, kad sprogo granata. Pažeidėjas negalėjo negirdėti smūgio, nes jis buvo stiprus. Anot liudytojo, pažeidėjas matė, girdėjo, suvokė tą įvykį, bet pabėgo. Ji pats (A. L.) nuo įvykio vietos buvo apie 7 m atstumu. Džipo vairuotojas buvo vyras, 40-50 metų amžiaus, apsirengęs juodai, bet jo veido gerai nematė. Vyras iš automobilio nebuvo išlipęs, tačiau turėjo pajusti smūgį. Liudytojo manymu, jeigu pažeidėjas nemato tokio įvykio, tai reikia kviesti okulistą. Po to smūgio, žmogus tyliai, ramiai padavė atbulinį apie 3-4 metrus ir greitai išvažiavo. Kontaktas džipo buvo dešiniuoju buferiu, keleivio vietos, o kitos mašinos nubrozdino, kaip švitriniu popieriu visą buferį. Džipo numerius įsidėmėjo ir pasakė policijai. Jam policijoje dar parodė nuotrauką džipo ir ten viskas sutapo. Tą įvykį dar matė aplinkiniai žmonės (b. l. 29-30).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. J. paaiškino, kad grįžo namo po darbo į Pušų g. 6 ir pasižiūrėjo per langą, pamatė vaikštant policiją aplink jos Subaru mašiną, nustebo. Mašiną buvo pasistačiusi prie namo, ten stovi eilėje ir daugiau automobilių. Per langą paklausė kas atsitiko. Jai pasakė ateiti, nes jos automobilis sudaužytas. Atėjusi pamatė, kad ant mašinos yra brūkštelta, dažai nutrinti, bet nesudaužyta. Paties įvykio nematė, nes tą dieną buvo išvažiavusi be mašinos, kuri stovėjo priekiu į duris, o galu į kelią. Policija pasakė, kad žino kito automobilio numerį. Liepė parašyti pasiaiškinimą. Jos automobilio Subaru apgadintas galinis bamperis, daugiau į vairuotojo pusę. Automobilį suremontavo, apgadinimas nėra žymus, bet draudimas viską sutvarkė. Mano kaip vairuotoja, kad kaltininkas tokio įvykio galėjo ir nepajusti, galėjo negirdėti kontakto, buvo brūkštelėjimas (b. l. 44-46).

G. Č. tyrimo metu nurodė, kad kovo 30 d. jis vairavo automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą dieną buvo įvairiais adresais nuvykęs, tai galėjo būti ir Pušų g. Jokio įvykio nepastebėjo, parkuodamasis atbuline eiga nepajuto jokio prisilietimo. Po visų reikalų grįžęs namo pastatė automobilį kiemo gatvėje. Po kurios tai dienos paskambino pareigūnas. Tada apžiūrėjęs savo automobilį pamatė ant priekinio bamperio labai nedidelio ploto ir gylio įbrėžimą, kuris vos įžiūrimas. Pagal jį net negalėjo suprasti, kada tai įvyko (b. l. 13).

Byloje esančiame paaiškinime R. J. nurodė, kad kovo 30 d. pro langą pamatė policijos pareigūnus apžiūrinėjančius jos automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškėjo, kad jie gavo skambutį, kad buvo apgadinta jos mašina. 2016-03-30 niekur nebuvo išvažiavusi, automobilis buvo priparkuotas prie namo kuriame ji gyvena, t. y.  Pušų g. 6 (b. l. 8).

Byloje esančiame paaiškinime A. L. nurodė, kad 2016-03-30, apie 15.25 val., buvo Pušų gatvėje. Pušų gatve link Vytauto gatvės važiavo juodos spalvos džipas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priešais jį Vytauto g. Pušų g. važiavo TAXI automobilis, kuris turėjo pirmumo teisę, nes pirmoje juostoje stovėjo automobiliai. Džipo vairuotojas atbuline eiga pavažiavo atgal, tam, kad TAXI automobilis galėtų pravažiuoti. Jam pravažiavus, džipo vairuotojas pajudėjo į priekį ir stipriu smūgiu dešine priekinio bamperio dalimi trenkėsi į Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Džipo vairuotojas vėl pavažiavo atgal ir greitai nuvažiavo Vytauto gatve link „Panoramos“. Vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos, nors puikiai suprato sudaužęs prie Pušų 6 namo stovinį automobilį, nes smūgis buvo labai stiprus. Apie įvykį pranešė policijai (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio M. K. 2016-03-30 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad š. m. kovo 30 d. apie 15.30 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Pušų g. 6 į stovintį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė galimai automobilis Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Nuvykus minėtu adresu liudininko mačiusio įvykį jau nebuvo, todėl jis buvo apklaustas telefonu. A. L. paaiškino, kad matė kaip džipas, galimai Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pušų g. prie 6 namo. Subaru automobilio vairuotoja R. J. paaiškino, kad 2016-03-29 paliko stovintį automobilį Pušų g. 6. 2016-03-30 apie 16.00 val. rado apgadintą. Kas apgadino nežino (b. l. 3).

2016-03-30 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – užpakalinis bamperis. Šie sugadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose. Taip pat byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti ir automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis (b. l. 5-6, 7, 15).

Iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo ir fotolentelių matyti, kad automobilių Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis ir mechanizmas sutampa (b.l. 14-15).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad G. Č. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., pasitvirtino visiškai.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinti R. J. ir G. Č. priklausantys automobiliai. Nukentėjusiosios R. J., liudytojo A. L. bei paties G. Č. parodymai teismo posėdžio metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), R. J., A. L. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 8, 9), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5-6,7), policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), byloje esančios nuotraukos (b. l. 15), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas (b. l. 14), bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. Č. pažeidė KET 126 p., reikalavimus, kadangi važiuodamas nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to apgadinti abu automobiliai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Č. teismo posėdžio metu 2016-05-04 nurodė, jog ant jo automobilio esantys sužalojimai buvo padaryti anksčiau, prieš tris savaites, be to nuvalius skudurėliu ant automobilio neliko jokių žymių. Tuo tarpu, iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad ant automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nubrozdinimai. Jie užfiksuoti ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, nustatyta, kad automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis. Taip pat iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti tiek Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, tiek Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, apgadinimų aukštis ir mechanizmas sutampa. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. J. taip pat patvirtino, jog buvo apgadintas jos automobilio „Subaru“, galinis bamperis, daugiau į vairuotojo pusę, ir kad jis apgadintas buvo būtent 2016-03-30 įvykusio eismo įvykio metu. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L., kuris betarpiškai stebėjo eismo įvykį, nurodė, kad 2016-03-30 džipas Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stipriu smūgiu kirto į stovinčią mašiną. Nukentėjusioji, liudytojas parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad jie dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti G. Č., nėra. Pažymėtina, kad liudytojas A. L. eismo įvykio vietoje buvo atsitiktinai. Abejoti šio asmens parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Pagrįstų abejonių kelia paties G. Č. duoti paaiškinimai, nes jie prieštaringi, nelogiški. Kaip minėta, teismo posėdžio metu 2016-05-04 G. Č. duodamas parodymus nurodė, kad nuvalius skudurėliu ant automobilio neliko jokių žymių. Tuo tarpu byloje esančiose nuotraukose matomi automobiliui Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai. Be to, G. Č. minėtas teiginys savaime suponuoja išvadą, kad visgi kažkokios žymės ant automobilio buvo, nes jas nuvalius skudurėliu ant automobilio neliko jokių žymių. Pažymėtina ir tai, kito teismo posėdžio metu, 2016-08-25 G. Č. jau savo kaltę pripažino iš dalies, neneigė, kad galėjo būti automobilių kontaktas, tačiau nurodė, kad nuėjęs į kiemą automobilį pavalė su skudurėliu ir neliko žymių. Teismas atsižvelgdamas iš anksčiau nurodytas aplinkybes, G. Č. parodymus vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog automobiliai buvo apgadinti ir kad jie buvo apgadinti būtent 2016-03-30, apie 15.25 val., Vilniuje, Pušų g. 6, įvykusio eismo įvykio metu. Kad minėtą dieną automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo G. Č., patvirtino ir pats pažeidėjas. Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šių įrodymų visumos patikimumu teismas nenustatė, tad jais remdamasis sprendžia, kad G. Č. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei G. Č. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Nagrinėjamu atveju, G. Č. apgadinus kitą transporto priemonę, buvo galimas vienintelis elgesio modelis – apie tai pranešti policijai, kadangi kitos transporto priemonės savininko nebuvo.

Tiek rašydamas paaiškinimą, tiek apklaustas teisme G. Č. teigė nepajuto, jog kliudė kitą automobilį. Nurodė, kad jo automobilis buvo sugadintas anksčiau. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu paneigė kitos įrodinėjimo priemonės. Apklaustas teisme liudytojas A. L. nurodė, kad matė kaip įvyko eismo įvykis ir patvirtino, jog jį sukėlė būtent Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Be to, liudytojas kategoriškai nurodė, kad smūgis buvo stiprus, atrodė, kad sprogo granata. Pažeidėjas negalėjo negirdėti smūgio. Anot liudytojo, pažeidėjas matė, girdėjo, suvokė tą įvykį, bet pabėgo. Ji pats (A. L.) nuo įvykio vietos buvo apie 7 m atstumu. Kontaktas džipo buvo dešiniuoju buferiu, keleivio vietos, o kitos mašinos nubrozdino, kaip švitriniu popieriu visą buferį. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. J. patvirtino, kad jos transporto priemonei buvo padaryti sugadinimai, automobilį teko remontuoti. Paties įvykio nukentėjusioji nematė. Nukentėjusiosios R. J. bei liudytojo A. L. parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, sutampantys esminėse detalėse. Be to, patikrinus bylos medžiagą, teismas nustatė, kad liudytojas A. L. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad autoįvykį sukėlė Mitsubishi automobilis, kurio vairuotojas pagal smūgio garsą ir pobūdį tikrai juto smūgį. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie paneigtų minėtus įrodymus, todėl teismas juos vertina kaip objektyvius. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymu buvo apklausta ir liudytoja V. J., kuri nurodė, kad su G. Č. yra bičiuliai. G. Č. balandžio 10 d. jai papasakojo, kad yra kviečiamas į policiją dėl kažkokios moters automobilio. Liudytojos teigimu, jam tai buvo didelė staigmena, nes nežinojo apie kokį įvykį kalbama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta liudytoja įvykio vietoje nebuvo, jo aplinkybių nematė, tik papasakojo apie pokalbį su G. Č., vykusį praėjus tam tikram laikotarpiui po eismo įvykio. Tai, kad pažeidėjas suvokė, jog apgadino kitą transporto priemonę patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaip matyti iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių, kontaktas tarp automobilių buvo braukiamojo-brėžiamojo pobūdžio, ant abiejų automobilių esantys apgadinimai – įbrėžimai aiškiai matomi. Kad padaryti sugadinimai aiškiai matomi, teisme patvirtino ir nukentėjusiąja apklausta R. J., kuri nurodė, jog atėjusi pamatė, kad ant mašinos brūkštelta, dažai nutrinti, bet nesudaužyta. Nors teisme ji pažeidimus įvertino, kaip nežymius, tačiau visgi automobilis buvo remontuojamas. Teismo vertinimu, esant tokioms eismo įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo A. L. nurodytoms aplinkybėms, taip pat esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų pobūdžiui, kontaktas tarp automobilių turėjo būti juntamas, girdimas. Taigi aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad G. Č. suvokė sukėlęs eismo įvykį, turėjo ir galėjo suvokti, kad apgadino svetimą turtą, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia. Nagrinėjamu atveju, yra įrodyta, kad buvo eismo įvykis, G. Č. yra su šiuo įvykiu susijęs ir jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, tai yra G. Č. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, automobiliams padarytus sugadinimus, į tai, kad pažeidėjo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, į tai, kad G. Č. anksčiau administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, dirba, gailisi sukėlęs eismo įvykį, todėl teismas vertina, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka G. Č. padarytos veikos pavojingumo. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taiko pažeidėjo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skiria mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Už ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r i a:

G. Č., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

• pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą;
• pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 500 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą skirti 500 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16056851427.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja                                                                                                               Eglė Gruodienė