Baudžiamoji byla Nr. 1A-1007-309/2012
Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00226-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.7.2.7; 1.2.14.1.1; 2.4.2.1; 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,
nuteistojo S. D. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui.
Procesas dėl nukentėjusiosios I. R. civilinio ieškinio dalies – 550,00 Lt nutrauktas.
Priteista iš nuteistojo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, 250,00 litų neatlyginta civilinio ieškinio dalis nukentėjusiajai I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
S. D. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 14 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš G. K. sodybos kiemo pagrobė I. R. priklausantį dviratį, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. R. 800 litų turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės.
Skunde nurodo, kad labai gailisi padaręs šią vagystę, 550 Lt padarytos žalos jau atlygino, likusią dalį atlygins per 2 mėnesius. Šeimininkės jis atsiprašė, neneigia savo kaltės. Apeliantas teigia, kad kalėjimas neatveda į doros kelią, o tik sugadina, todėl labai prašo neskirti arešto bausmės. Pasižada eiti dirbti, gyventi normalų gyvenimą, nenusikalsti ir mesti gerti. Pasak apelianto, jo teistumai dar nerodo, kad jis visai „žlugęs“, jis tik dabar suprato, kad darbas ir alkoholio nevartojimas yra geras gyvenimas. Žino, kad jei nebūtų buvęs išgėręs, to dviračio nebūtų ėmęs. Be to, žada vesti savo sužadėtinę ir pradėti normalų gyvenimą, kaip ir visos šeimos.
Apeliacinio proceso metu nuteistojo S. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai S. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. D. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, gyvena su sugyventine, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi, atlygino dalį žalos ir pasižadėjo atlyginti likusią dalį, jog anksčiau teistas 8 kartus, už analogišką veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams teisiamas 7 kartą, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
Iš bylos duomenų matyti, kad S. D. anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.
Ir nors nuteistasis S. D. apeliaciniu skundu prašo neskirti laisvės atėmimo ir arešto bausmių, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima jam neskirti laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdama į tai, kad S. D. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė, kuri yra mažesnė už BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Apelianto S. D. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pripažino kaltę, atlygino dalį padarytos žalos, žada pradėti dirbti ir nebevartoti alkoholio, susituokti su sugyventine ir pradėti normalų gyvenimą, yra reikšmingos, tačiau, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, minėti apeliacinio skundo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo švelninti S. D. paskirtos bausmės.
Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės rūšies ir dydžio. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.
Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmę sankcijos ribose, bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas S. D. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a:
nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Zigmas Kavaliauskas
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Vidmantas Mylė