Administracinė byla Nr.A14–478/07
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei
dalyvaujant pareiškėjui F.S.
pareiškėjo atstovei adv. Justinai Eugenijai Alimienei
trečiojo suinteresuoto asmens atstovei G.B.
vertėjai Gitanai Aleliūnaitei
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F.S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas skundu prašė teismą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Trakų skyriaus 2005 m. birželio 17 d. sprendimą Nr.3R-10483 ir įpareigoti atsakovą paskirti jam nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Pareiškėjas paaiškino, jog Černobylio atominės elektrinės (AE) avarijos pasekmių likvidavimui 1987 m. vasario 12 d. jis buvo komandiruotas į Slavutičiaus miesto statybas, kur nepataisomai sutriko jo sveikata. Respublikinė ekspertų komisija ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius nustatyti 2005 m. sausio 26 d. patvirtino, jog liga susijusi su avarijos padarinių likvidavimu, o Valstybinė medicinos socialinės ekspertizės komisija (toliau – VMSEK) 2005 m. kovo 21 d. nustatė jam II invalidumo grupę dėl šios ligos. 2005 m. gegužės 2 d. jam pripažintas nukentėjusiojo nuo 1939-1990 m. okupacijų asmens statusas. Pareiškėjas nurodė, jog pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 6 punktą asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, skiriamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, tačiau atsakovas 2005 m. birželio 17 d. sprendimu tokią pensiją jam atsisakė skirti, motyvuodamas tuo, jog jis nėra asmuo, likvidavęs Černobylio AE avarijos padarinius, ir savo išvadą grįsdamas Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimu Nr.325. Pareiškėjas paaiškino, jog analogišką sprendimą priėmė ir VSDFV, nors šiuo metu galiojantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 6 punktas ir kiti poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių pensijų skyrimo klausimus, nenumato kriterijų, pagal kuriuos dalyvavimas Slavutičiaus miesto statybose nelaikytinas Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis prarado sveikatą, likviduodamas minėtos avarijos padarinius, ir šis faktas nepriklauso nuo to, kokiu atstumu nuo Černobylio AE jis dirbo. Pareiškėjas nurodė, jog Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimas Nr.325 priimtas anksčiau nei Valstybinių pensijų įstatymas, įstatymas naujai sureguliavo šios rūšies santykius, todėl nutarimo taikymas kartu su įstatymu yra visiškai nepagrįstas, be to, jis nelaikytinas teisės aktu, kuriame būtų universaliai išaiškinta asmens, dalyvavusio likviduojant Černobylio AE padarinius, sąvoka taip, kad ją būtų galima taikyti visiems teisės aktams, kuriuose ji pavartota (b.l.2-4, 27-29). Pareiškėjas, nagrinėjant bylą teisme, papildomai paaiškino, kad avarijos zonoje jis išdirbo apie du metus, kad Slavutičius yra ne 50, o 40 km atstumu nuo atominės elektrinės, kad gyveno jis dar arčiau - laive ant Dniepro kranto už 28 km nuo elektrinės. Pareiškėjo teigimu, iš ten dirbusių apie 500 žmonių iš Lietuvos kai kurie gauna jo prašomą pensiją. Pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, jog Vyriausybės nutarimas yra 16 metų senumo, priimtas ne ginčo teisinį santykį reglamentuojančio įstatymo vykdymui. Pareiškėjo atstovės nuomone, atsakovas, priimdamas sprendimą, galėtų remtis Nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. okupacijų asmenų statuso įstatymu, nes pareiškėjui pagal šį įstatymą atitinkamas statusas jau suteiktas, jam nebereikia jokio kito pažymėjimo.
Atsakovas prašė bylą nutraukti, pažymėdamas, jog Valstybinių pensijų įstatyme nėra pateikta asmenų, dalyvavusių likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, sąvoka, todėl ji nustatytina remiantis Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimo Nr.325 „Dėl asmenų, dalyvavusių likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, medicininio ir socialinio aprūpinimo" 4 punktu, pagal kurį tokiais asmenimis laikytini atsargos ir būtinosios karinės tarnybos kariai bei gyventojai, laikinai pasiųsti dirbti į 30 kilometrų nuo Černobylio AE esančią zoną. Atsakovas paaiškino, jog nutarimu pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavesta išduoti tokiems asmenims atitinkamus pažymėjimus, patvirtinančius jų teisę į nustatytas lengvatas, tačiau toks pažymėjimas pareiškėjui neišduotas, todėl jis nelaikytinas asmeniu, dalyvavusiu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, ir skirti jam pensiją nėra pagrindo. Be to, skundas, kaip nurodė atsakovas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį turėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo. Iš skundo matyti, jog apie sprendimą pareiškėjas žinojo jau 2005 m. gruodžio 1 d., nes jį skundė VSDFV ir 2005 m. gruodžio 4 d. jau buvo gavęs VSDFV atsakymą. Tokiu būdu, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, o jo atnaujinti neprašant, byla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 6 punktą nutrauktina (b.l. 44-45).
Tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą tais pačiais, kaip ir atsakovo atsiliepime nurodyti, motyvais (b.l.56-57). Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatyme nėra nuorodos į prašomą pateikti nukentėjusiojo pažymėjimą ir nuorodos Vyriausybei smulkiau nustatyti šios kategorijos nukentėjusiųjų asmenų statuso įrodinėjimo tvarką.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 19 d. sprendimu skundą patenkino, VSDFV Trakų skyriaus 2005 m. birželio 17 d. sprendimą Nr.3R-10483 panaikino ir įpareigojo atsakovą paskirti F.S. nukentėjusio asmens valstybinę pensiją. Rašytiniai įrodymai patvirtino, kad Vievio kilnojamos montavimo kolonos viršininko 1987 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.18 pareiškėjas nuo 1987 m. vasario 12 d. buvo komandiruotas pastoviam darbui į Slavutičiaus miesto statybą (b.l.54), kad pareiškėjui iki 2006 m. rugsėjo 30 d. yra nustatyta II invalidumo grupė, invalidumo priežastimi įvardijant ligą, susijusią su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius (b.l.53). Nustatyta, jog Respublikinė ekspertų komisija ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius nustatyti 2005 m. sausio 26 d. peržiūrėjo F.S. ligos istoriją ir surašė išvadą Nr.2406, kuria patvirtino, jog pareiškėjo liga yra susijusiu su jo dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius (b.l.46). Pareiškėjui Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 6.e punkto pagrindu 2005 m. gegužės 2 d. pripažintas nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų asmens statusas (b.l.52). F.S. 2005 m. gegužės 18 d. kreipėsi į VSDFV Trakų skyrių su prašymu paskirti jam nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (b.l.47-49). Į jį VSDFV Trakų skyrius 2005 m. birželio 17 d. sprendimu Nr.3R-10483 atsakė, jog jis nepriklauso nei vienai Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje išvardintų asmenų kategorijų, kuriai priklauso valstybinė pensija, todėl tokia pensija neskirtina (b.l.50-51). Nesutikdamas su sprendimu, pareiškėjas skundu kreipėsi į VSDFV. Pastaroji, gavusi iš Elektrėnų savivaldybės administracijos raštą, jog pareiškėjui Černobylio AE padarinių likvidavimo dalyvio pažymėjimo ji nėra išdavusi (b.l.68), 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr.(6.5)-I-7669 išaiškino, jog valstybinė pensija pareiškėjui nepriklauso, nes jis nėra Černobylio AE padarinių likvidavimo dalyvis (b.l.66-67).
Teismas konstatavo, jog termino pateikti skundą teismui praleidimo klausimas byloje jau išnagrinėtas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi konstatuota, jog F.S. 20 dienų skundo padavimo termino, skaičiuotino nuo ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos - VSDFV - sprendimo gavimo dienos, nepraleido, todėl abejoti skundo priėmimo klausimo teisingu išsprendimu pagrindo nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 str. 4 d.), o atsakovo išdėstytas skundo padavimo terminų skaičiavimas ne tik prieštarauja bylos medžiagai, bet ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoms.
Teismas nurodė, jog kadangi atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsisakymą skirti pensiją argumentuoja, be kitko, Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimo Nr.325 „Dėl asmenų, dalyvavusių likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, medicininio ir socialinio aprūpinimo" 4 punktu, labai svarbu nustatyti šio teisės akto ryšį tiek su skunde keliamais reikalavimais, tiek su kitais ginčo teisinį santykį reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas vadovavosi Valstybinių pensijų įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 1995 m. gegužės 1 d., 1 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 6 punktu, 13 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi. Teismas konstatavo, jog Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsniu buvo pavesta patvirtinti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus. Tačiau Valstybinių pensijų įstatymas nuo 1995 metų buvo daug kartų keistas. Teismas vadovavosi galiojančios šio įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimo Nr.325 „Dėl asmenų, dalyvavusių likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, medicininio ir socialinio aprūpinimo" 4 punktu (Vyriausybės 1992 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr.866 bei 1995 m. birželio 1 d. nutarimo Nr.759 redakcijos). Sulyginus originalios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo normas su šio įstatymo nuostatomis, galiojančiomis nuo 2005 m. liepos 1 d., taip pat išanalizavus Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimo Nr.325 ryšį tiek su kitais ginčo teisinį santykį reglamentuojančiais teisės aktais, tiek su skunde keliamais reikalavimais, kolegija padarė išvadas, jog nei originalios, nei galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo normos valstybinės pensijos paskyrimo asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, nesieja su minėtu Vyriausybės nutarimu (nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais) ar būtinumu priimti tokį aktą, nesieja jis jo ir su sąlyga, kad asmeniu, dalyvavusiu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, gali būti laikomas tik Lietuvos Respublikos gyventojas, laikinai pasiųstas dirbti į 30 kilometrų nuo Černobylio atominės elektrinės esančią zoną ar su sąlyga, kad toks asmuo valstybinės pensijos skyrimo reikalu turi būti įtrauktas į specialią įskaitą ir jam turi būti išduotas atitinkamas pažymėjimas (jau nekalbant apie tai, kad tokio pažymėjimo išdavimas savivaldybėms nėra pavestas). Teismo konstatavimu, minėtas Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimas Nr.325 nėra ir negalėjo būti priimtas vykdant teisės aktus valstybinių pensijų skyrimo klausimais, todėl šioje byloje netaikytinas. Įvertinus išanalizuotus rašytinius įrodymus, laikyta, jog pareiškėjas pagrindė savo teisę gauti nukentėjusio asmens valstybinę pensiją (ginčas dėl jo pasiuntimo dirbti į katastrofos zoną nekeliamas, jis tapo nedarbingu (iki 2005 m. liepos l d. - invalidu) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio), todėl atsakovo atsisakymas ją paskirti, kaip neteisėtas, neprotingas ir neteisingas, panaikintas. Teismas nurodė, jog pareiškėjui Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu skirtina nukentėjusio asmens valstybinė pensija.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti, o VSDFV Trakų skyriaus 2005 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 3R-10483 palikti nepakeistą. VSDFV manymu, teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas, aiškindamas ir taikydamas Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas (2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1730 redakcija), neatsižvelgė į tai, kad Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimu Valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1730 redakcija) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai. Apelianto teigimu, priimant sprendimą byloje, Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos negalėjo būti taikomos, todėl teismo sprendimas naikintinas. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimą reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, dalyvavę likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, bei Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio tapę invalidais (nedarbingais ar iš dalies darbingais). Apeliantas pažymi, jog vienintelis galiojantis teisės aktas, kuriame apibrėžta, kokie asmenys laikytini dalyvavusiais likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 325 "Dėl asmenų, dalyvavusių likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, medicininio ir socialinio aprūpinimo" (toliau - Nutarimas). Nutarimo 4 punkte įvardyti asmenys, laikytini dalyvavusiais likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius: atsargos ir būtinosios karinės tarnybos kariai bei gyventojai, laikinai pasiųsti dirbti į 30 kilometrų nuo Černobylio AE zoną. Išduoti jiems atitinkamus pažymėjimus, patvirtinančius teisę į nustatytas lengvatas, Nutarimo 2 punktu pavesta Socialinės apsaugos ministerijai. Apeliantas paaiškina, jog siekdamas įgyvendinti šį Nutarimą, socialinės apsaugos ministras 1990 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 13-769 pavedė miestų ir rajonų valdyboms įtraukti į įskaitą Lietuvos Respublikos gyventojus, dalyvavusius likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, bei išduoti minėtiems asmenims pažymėjimus, patvirtinančius jų teisę į nustatytas lengvatas. Pažymėjimai išduodami Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo dalyvių sąrašo, gauto iš Socialinės apsaugos ministerijos, pagrindu. Jei asmuo nėra įtrauktas į pateiktą sąrašą, pažymėjimas išduodamas remiantis organizacijos, iš kurios asmuo buvo laikinai pasiųstas dirbti į 30 kilometrų nuo Černobylio AE esančią zoną, ar kitų įstaigų pažymomis. Tai, atsakovės teigimu, paneigia teismo išvadą, kad savivaldybėms nesuteikta teisė išduoti pažymėjimus Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo dalyviams.
Apeliantas paaiškina, jog iš asmens, pretenduojančio gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, reikalaujama pateikti savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę į nustatytas lengvatas kaip Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo dalyviui. F.S., kreipdamasis dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos į VSDFV Trakų skyrių, savivaldybės išduoto pažymėjimo nepateikė. Elektrėnų savivaldybės administracija 2005 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 03.2-08-550 nurodė, kad F.S. pažymėjimas dėl teisės naudotis lengvatomis, nustatytomis Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo dalyviams, neišduotas, kadangi jis neatitinka sąlygų, aptartų Nutarimo 4 punkte (Slavutičiaus miestas yra už 50 kilometrų nuo Černobylio AE). Todėl VSDFV Trakų skyriaus 2005 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 3R-10483, kuriuo atsisakyta skirti F.S. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, apelianto manymu, yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas pažymi, jog tai, kad asmenims, dalyvavusiems Slavutičiaus miesto statyboje, pažymėjimų savivaldybės neišduodavo, nes jie nėra įvardyti Nutarimo 4 punkte, patvirtino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2005 m. liepos 4 d. rašte Nr. (16.19-31)-SD-9015, adresuotame Elektrėnų savivaldybei, kuriuo išaiškinta, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo dalyviu, jis turėjo būti pasiųstas dirbti į 30 kilometrų nuo Černobylio atominės elektrinės esančią zoną kaip atsargos arba būtinosios karinės tarnybos karys (karinių komisariatų ar sovietinės armijos struktūrų siuntimu) arba kaip civilis gyventojas (darbovietės siuntimu). Nurodyta, kad Slavutičiaus miesto statyboje dirbę asmenys Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo dalyviais nepripažįstami, nes Slavutičius yra daugiau kaip už 30 km nuo Černobylio AE. Tai, kad Slavutičiaus miesto statytojams dalyvio pažymėjimai neišduodami, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškino ir 2005 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 16.5-31)-SD-12233.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad F.S. nukentėjusio asmens pažymėjimas išduotas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939 - 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau - Statuso įstatymas) 7 straipsnio 6.e punktą, kaip asmeniui pripažintam invalidu dėl ligų, susijusių su šio straipsnio 6 punkto "a" - "d" papunkčiuose nurodytais atvejais. Įvertinant tai, kad Statuso įstatymo 7 straipsnio 6 punkto "a" - d" papunkčiuose įvardytos asmenų kategorijos neatitinka nustatytų Valstybinių pensijų įstatyme, vien tik atitinkamo statuso suteikimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu teisei į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymą atsirasti. Apeliantas pažymi, jog tai, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus Slavutičiaus miesto statytojams nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso suteikimas nenumatytas, įrodo ir Seime užregistruoti įstatymų projektai Nr. IXP-1142, Nr. IXP-1142A ir XP-1100, kuriais siekiama įtvirtinti lengvatas ir asmenims, laikinai pasiųstiems Slavutičiaus miesto statybai. Apeliantas paaiškina, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2005 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (16.5-31)-SD-12233 informavo VSDFV inicijavusi Statuso įstatymo pakeitimą (įstatymo projektas Seime užregistruotas 2004 m. balandžio 29 d.), kurį priėmus, nukentėjusio nuo okupacijų asmens teisinis statusas butų pripažįstamas ir asmenims, laikinai pasiųstiems statyti Slavutičiaus miesto Ukrainoje. Taip pat 2006 m. vasario 13 d. Seime įregistruotu įstatymo projektu Nr. XP-1100 siūloma praplėsti Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo zoną (iki 50 kilometrų nuo avarijos židinio zonos), o Seimo pirmininko pavaduotojas 2006 m. gegužės 24 d. pateikė pasiūlymą, kad nukentėjusiais asmenimis laikytini ir asmenys, pasiųsti statyti Slavutičiaus miesto Ukrainoje.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo su apeliaciniu skundu bei jame išdėstytais motyvais sutinkąs.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė įstatymą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeitimui ar panaikinimui.
Teisėjų kolegija sutinka su esmine ginčo sprendimui pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, spręsdamas valstybinės pensijos paskyrimo pareiškėjui klausimą, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimo Nr.325 ,,Dėl asmenų, dalyvavusių likviduojant Černobylio AE padarinius, medicininio ir socialinio aprūpinimo“ (toliau- ir Nutarimas) normas. Kaip matyti iš šio teisės akto turinio, juo buvo numatytos bendro pobūdžio priemonės, siekiant gerinti asmenų, dalyvavusių likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, medicininį ir socialinį aprūpinimą, o nutarimo 4 punkte nustatytos konkrečios lengvatos, į kurias turi teisę asmenys, atitinkantys šioje teisės normoje apibrėžtus požymius: dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės padarinius ,,atsargos ir būtinosios karinės tarnybos kariai bei gyventojai, laikinai pasiųsti dirbti į 30 kilometrų nuo Černobylio atominės elektrinės zoną“. Šis Vyriausybės nutarimas nėra skirtas asmens, dalyvavusio likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, sąvokai apibrėžti bei tokių asmenų teisinio statuso požymiams nustatyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad cituota nutarimo 4 punkto norma turi būti taikoma visais atvejais sprendžiant asmens pripažinimo dalyvavusiu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, klausimą.
Pažymėtina, kad kita valstybė institucija- Respublikinė ekspertų komisija ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius nustatyti 2005m. sausio 26d. išvada Nr.2406 pripažino, kad pareiškėjo liga yra susijusi su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisija 2005m. kovo 21d. pripažino pareiškėją antros grupės invalidu dėl ligos, susijusios su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius. Šie faktai rodo, kad ne visos valstybės institucijos, spręsdamos jų kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su asmenų, dalyvavusių likviduojant Černobylio AE padarinius, teisėmis, vadovaujasi Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimo Nr.325 ,,Dėl asmenų, dalyvavusių likviduojant Černobylio AE padarinius, medicininio ir socialinio aprūpinimo“ nuostatomis. Be to tai patvirtina, kad Vyriausybės nutarimo Nr.325 4 punkte nustatytas kriterijus- 30 kilometrų nuo Černobylio AE zona - jokiu būdu nereiškia, kad už šios zonos ribų dirbę asmenys nedalyvavo avarijos padarinių likvidavime ir negalėjo dėl to nukentėti.
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas (toliau-Įstatymas) (1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-730), kaip vėlesnis ir aukštesnės galios teisės aktas pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles turi prioritetą Vyriausybės 1990 m. spalio 26 d. nutarimo Nr.325 atžvilgiu, t.y. tuo atveju, jeigu tarp šių teisės aktų normų kiltų prieštaravimų, turėtų būti taikomos įstatymo, o ne nutarimo nuostatos.
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie ,,dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius“. Jokių kriterijų avarijos padarinių likvidavimo faktui konstatuoti ši įstatymo norma nenustato, todėl darytina išvada, kad asmuo įgyja joje įtvirtintą teisę, jeigu konkrečiu atveju yra faktinis pagrindas teigti, kad jis dalyvavo likviduojant Černobylio AE padarinius ir dėl to nukentėjo. Pareiškėjo atveju šios aplinkybės yra įrodytos kompetentingų valstybės institucijų aktais.
Įstatymo nenumato Vyriausybės nutarimo Nr.325 taikymo sprendžiant valstybinės pensijos skyrimo klausimą; kaip minėta pirmiau, nėra pagrindo pripažinti, kad Nutarime yra įtvirtintas bendrasis asmens, dalyvavusio likviduojant Černobylio AE padarinius, teisinio statuso apibrėžimas. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai išplėtė Vyriausybės Nutarimo Nr.325 4 punkto taikymo ribas ir atmetė pareiškėjo prašymą skirti valstybinę nukentėjusiojo asmens pensiją.
Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies taikymas šio ginčo sprendimui esminės įtakos neturi.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006m. spalio 19d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gudynas
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas