LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė), ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. kovo 7 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profisa“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „FCA US LLC“ ieškinį atsakovei UAB „Profisa“ dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, jog byloje liko neatribotas skirtingas teisinis reguliavimas, taikomas skirtingiems intelektinės teisės objektams. Atsakovės pozicija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procese liko nuosekli, kad nėra ieškovės teisių pažeidimo dėl Bendrijos prekių ženklo, reg. Nr. 00525048. Teismai neatribojo atsakovės prekių panašumo ar klaidinančio panašumo ieškovės prekių ženklų atžvilgiu kriterijaus teisių pažeidimui konstatuoti nuo teisių į dizainą pažeidimui taikomo skirtingo kriterijaus. Skirtingai nuo prekių ženklų teisėje taikomo tokio intelektinių teisių pažeidimo konstatavimo kriterijaus kaip nustatymas galimybės, kad panašiu ženklu bus suklaidinti vidutiniai apdairūs vartotojai, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nenustato suklaidinimo galimybės ar tikimybės kriterijaus, ir vienareikšmiškai reikalauja faktinių įrodymų, kad informuotam vartotojui ginčijamo dizaino sudarytas bendras įspūdis nesiskiria nuo ankstesnio viešai prieinamo dizaino. Įrodymų apie informuotų vartotojų patirtą ar patiriamą įspūdį apie atsakovės prekių vaizdą (dizainą) ir tokio įspūdžio skirtingumą ar neskirtingumą nuo ieškovės dizainų byloje ieškovė nepateikė.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasaciniame skunde pateikti argumentai taip pat nepagrindžia, jog ginčijamu klausimu kasacinio teismo praktika yra nevienoda (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Profisa“ (j. a. k. 224144630) 263 (du šimtus šešiasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 4 d. Luminor banke, dokumento Nr. 7155.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė