Baudžiamoji byla Nr. 1-749-806/2012

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00909-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.; 1.2.27.1.

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

         Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei,

dalyvaujant prokurorei R. N.,

kaltinamajam S. R.,

kaltinamojo gynėjai advokatei O. K.,

nukentėjusiajai I. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 286 str.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

kaltinamasis S. R. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis 2011-06-09 apie 13.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, netoli turgelio, esančio Viršuliškių g. 30, Vilniuje, iš krūmų pribėgęs prie nukentėjusiosios I. P. ir iš nugaros abiem rankom sugriebęs pastarajai už kaklo, pradėjo smaugti, po ko nuo nukentėjusiosios kaklo nutraukė auksinę grandinėlę, 200 Lt vertės, ir pasišalino, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą – I. P. priklausantį 200 Lt vertės turtą.

Taip pat S. R. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

2011-07-07 apie 15.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal teismo nutartį atvykusiems jį sulaikyti savo pareigas einantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos asmenų paieškos skyriaus tyrėjams A. P. ir V. T., neatidarė durų, po ko išbėgęs iš buto ir vengdamas sulaikymo pradėjo mojuoti peiliu, bandė durti V. T. į pilvo sritį, o vėliau išbėgęs į lauką tęsė savo neteisėtus veiksmus, nukreipdamas peilį į pareigūnus bei mojuodamas juo, nubėgo kiemais, nereaguodamas į pareigūnų reikalavimus sustoti ir padėti peilį bei perspėjimus apie tarnybinio ginklo panaudojimą ir įspėjamuosius šūvius, kelis kartus sustodamas nukreipdavo peilį į A. P. ir V. T. taip grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, peiliu bandė durti A. P., o prie Ozo g. 7 namo, Vilniuje, pastarajam panaudojus tarnybinį ginklą - iššovus S. R. į dešinės kojos blauzdą, metė peilį į A. P. pusę, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams.

1 epizodas – turto pagrobimas iš I. P.

panaudojus fizinį smurtą

Apklaustas teisme S. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dieną prieš įvykį jis buvo pristatytas nukentėjusiajai kaip plėšikas. Jis bėgo nuo asmenų, kurie I. P. jį pristatė kaip plėšiką. Jis, t. y. S. R., mano, kad policijos pareigūnai jį apkalbėjo, nes ant jo pyksta, kadangi kai pareigūnai bandė jį sulaikyti vienam iš jų trenkė per veidą.

Apklausta teisme nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2011 m. birželio mėn., apie 12 val., ji ėjo nuo autobusų stotelės namo, buvo užsidėjusi auksinę grandinėlę. Ėjo nuo Šaulių sąjungos stotelės per parkelį. Buvo daug prisipirkusi ir nešė maišus su pirkiniais abiejose rankose. Einant yra labai aukšti krūmai, aukštesni už žmogų. Prie parduotuvės „Maxima“ ji, t. y. I. P., norėjo paprašyti, kad vyriškis ją palydėtų, bet pamanė, kad eiti netoli ir pareis viena. Einant iš krūmų iššoko aukštas vyriškis, suėmė už kaklo ir užkišęs pirštą už grandinėlės ją nuplėšė, dar ir dabar jaučia šaltas rankas ant kaklo. Vyriškis iš karto pasišalino. Jis buvo apsirengęs rožinę palaidinę, kuri buvo atsegta, pilkas kelnes ir baltą kepurę. Tai buvo S. R.. Ji, t. y. I. P., nuėjo iki turgelio ir iškvietė policiją. Atvažiavo ekipažas ir jie visi ieškojo minėto vyriškio. Ji, t. y. I. P., dieną prieš įvykį ėjo su iš matymo pažįstama moterimi, kalbėjosi, pro jas prabėgo stambus vyriškis, iki pusės nuogas, ir jį vijosi kitas vyras. Jos tarpusavyje kalbėjosi, gal vyriškis ką nors pavogė, jis bėgo per automobilių srautą ir nubėgo link parduotuvės „Mada“. Po įvykio jai, t. y. I. P., buvo nereguliarus spaudimas, turėjo insultą. Ją apiplėšusį vyriškį ji iš karto atpažino iš nuotraukų jai parodytame fotoalbume. Dieną prieš tai matė kaltinamąjį, labai gerai jį įsidėmėjo, veido bruožai – juodi plaukai, buka nosis. Ji, t. y. I. P., patyrė 200 litų nuostolį už grandinėlę ir sveikatą, po įvykio du kartus sutriko širdies ritmas, du kartus išvežė greitoji dėl spaudimo, du kartus gulėjo reanimacijoje, bijo vaikščioti viena pro tą vietą. Dėl parodymų davimo pareigūnai jokio spaudimo nedarė, viską darė pati.

Apklaustas teisme liudytojas R. M. parodė, kad S. R. buvo ieškomas bausmės vykdymui. Vieną vasaros dieną darbo dienos metu jis, t. y. R. M., ėjo su kolega A. A. Viršuliškėse ir pastebėjo S. R.. Jis buvo apsirengęs rožinius marškinėlius trumpom rankovėm. Priėjo prie jo ir prisistatė, kad yra policijos pareigūnai ir pasakė jo pavardę. Jis atsakė, kad jis ne S. R. ir pradėjo bėgti. Jie, t. y. pareigūnai, puolė vytis. Tą įvykį matė dvi moterys. A. A. nusivijo S. R.. Tos moteriškės paklausė, kas čia vyksta. Joms paaiškino, kad yra iš policijos ir nori sulaikyti tą asmenį.

Apklaustas teisme liudytojas A. A. parodė, kad viskas įvyko 2011 vasarą, darbo metu su kolega R. M. buvo Viršuliškėse. Kolega pasakė, kad mato S. R.. S. R. tuo metu buvo paieškomas. Jie, t. y. pareigūnai, priėjo prie R. ir prisistatė, kad yra iš 5 PK. S. R. atsakė, kad joks jis ne S. R., tada kaltinamasis jį, t. y. A. A., pastūmė ir norėjo bėgti. Jis, t. y. A. A., jį pagavo, pargriovė ant žemės, bet jam pavyko ištrūkti. S. R. išsinėrė iš marškinėlių ir nubėgo toliau link Laisvės pr. Matė, kad buvo dvi moteriškės, pro kurias jie prabėgo. Kaltinamasis įbėgo į kelio važiuojamąją dalį, kurioje labai intensyvus eismas ir jis, t. y. A. A., neberizikavo savo sveikata toliau jį gaudyti. I. P. yra ta pati moteris, kuriai jis, t. y. A. surašinėjo pareiškimą, tačiau ar ta pati, kuri sėdėjo ant suoliuko, kai jis vijosi S. R., nepamena. Ši moteris negalėjo matyti S. R. komisariate.

Iš 2011-06-21 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. P. atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr.14, t.y. S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Patvirtina, kad šį asmenį galėtų atpažinti gyvai (b. l. 17-18).

Iš 2011-10-05 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. P. atpažino S. R., gim. (duomenys neskelbtini),  kaip asmenį, kuris pagrobė jos grandinėlę (b. l. 95-96).

LR BK 180 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmens, kuris pavartodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. R. pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, t.y. S. R. iš krūmų pribėgo prie nukentėjusiosios I. P. ir iš nugaros abiem rankom sugriebė pastarajai už kaklo, pradėjo smaugti, taip atimdamas galimybę jai priešintis, po ko nuo nukentėjusiosios kaklo nutraukė auksinę grandinėlę  ir pasišalino.

Apklaustas teisme kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad policijos pareigūnai jį apkalbėjo, nes ant jo pyksta, kadangi kai pareigūnai bandė jį sulaikyti, vienam iš jų trenkė per veidą, tačiau teismas šiuos parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos visiškai paneigia nukentėjusiosios I. P. parodymai, iš kurių matyti, kad ji atpažino S. R. kaip ją apiplėšusį asmenį. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, jie buvo duoti smulkiai ir nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, taip pat I. P. S. R. kaip ją užpuolusį asmenį atpažino ir gyvai, ir iš nuotraukų, nė karto nesuabejojo tuo, kad ją užpuolė būtent S. R., taip pat jį atpažino teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas nukentėjusiosios parodymus vertina kaip objektyvius.

Taigi teismas, remdamasis nukentėjusiosios parodymais, kita aukščiau aptarta bylos medžiaga konstatuoja, kad S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir veikos kvalifikacija yra teisinga.

I. P. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 200 litų turtinei ir 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji I. P. pateikdama civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad dėl to, jog S. R. pagrobė jos grandinėlę jai padarytą 200 Lt turtinė žala. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, atitinka rinkos vertę, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji dėl S. R. nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos, ją vertina 3000 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Šiuo atveju S. R. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiąją išgąsdino, dėl ko ši patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas, nepatogumus, nukentėjusioji nurodė, kad dar ir dabar jaučią šaltas kaltinamojo rankas ant savo kaklo, po įvykio turėjo insultą, sutriko širdies ritmas, nesusireguliuoja spaudimas, du kartus po įvykio ją vežė į ligoninę, gulėjo reanimacijoje, bijo vaikščioti viena pro tą vietą. S. R. nusikaltimą nukentėjusiosios atžvilgiu padarė tyčia, įžūliais veiksmais. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka bausmę, pajamų neturi. Teismas įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, mano, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus nuo prašomos 3000 Lt sumos iki 2000 Lt.

2 epizodas – pasipriešinimas valstybės

tarnautojui

Apklaustas teisme S. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. liepos 6 ar 7 dieną, (duomenys neskelbtini), išgirdo skambutį į buto duris ir riksmus „ruoškis į kalėjimą“. Priėję prie durų, pažiūrėjo pro akutę ir pamatė vyrą, kuris buvo apsirengęs paprastais rūbais. Jam, t. y. S. R., kilo įtarimas, kad čia šiaip kažkokie vyriškiai. Nežinojo, kodėl jo turėjo atvažiuoti pareigūnai, nes nieko nebuvo padaręs. Girdėjo, kad jie šaukė, jog lauš buto duris. Tada jis, t. y. S. R., pasiėmė virtuvinį peilį ir su peiliu iššoko pro duris, išgąsdino ten buvusį asmenį. Apie tai, kad atvykę vyriškiai gali būti pareigūnai nepagalvojo, kadangi nebuvo nieko padaręs, mintis gal tokia ir buvo kilusi, bet pareigūnai neprisistatė. Tada pradėjo bėgti laiptais žemyn, bėgo kiemais, jį vijosi vienas vyriškis, vėliau atsirado kitas, kuris vijosi, šaukė, kad sustotų, pasakė kitam, kad panaudotų tarnybinį ginklą. Tada pradėjo šaudyti į orą, buvo viena kulka prie žemės, matė, kaip pakilo dulkės. Tada šovė jam, t. y. S. R., į koją, jis pajuto smūgį, tačiau nesuprato, kad kulka pataikė ir bėgo toliau. Tada pamatė uniformuotus pareigūnus ir iš karto sustojo. Pareigūnai liepė mesti peilį ir gultis ant žemės. Jis iš karto pakluso ir įsmeigė peilį į žemę, atsigulė, jį surakino. Tada atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė jį į ligoninę. Pilnai pripažįsta, kad priešinosi, turėjo peilį ir pan., bet nežinojo, kad tai buvo pareigūnai, jie turėjo prisistatyti ir parodyti pažymėjimus, jis būtų iš karto nutraukęs savo veiksmus, nes pamatęs uniformuotus pareigūnus ir karto nutraukė savo veiką, įsmeigė peilį į žemę ir atsigulė ant žemės. Dėl pasipriešinimo pareigūnams prisipažįsta ir gailisi.

Pagarsinus teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu S. R. parodė, kad su duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu jis sutinka, dėl BK 268 str. numatyto nusikaltimo padarymo prisipažįsta pilnai. Numanė, kad tai buvo policijos pareigūnai.

Apklaustas teisme liudytojas V. T. parodė, kad 2011 metais, vasarą, po pietų kolega A. P. paprašė patikrinti adresus, kur gali slėptis ieškomi asmenys. Vienas iš adresų buvo Ozo gatvėje, pradžioje apklausė kaimynus, jie patvirtino, kad ieškomas asmuo čia gyvena. Jie, t. y. pareigūnai, pradėjo belstis, pasakė, kad yra iš policijos, kad reikės krautis daiktus ir vis tiek atlikti bausmę. S. nuėjo į apačią, tikrinti balkonus ir iškvietė ugniagesius, kad išpjautų duris. Jis, t. y. V. T., bandė įkalbinėti S. R., kad šis gražiai išeitų. Tada išgirdo kažką dūžtant ir suprato, kad kažkas ne taip. Prirėmė koja duris, kad galėtų kontroliuoti durų atidarymą. Pasigirdo garsas panašus į durų rakinimą. Po to pajuto, kaip S. R. stipriai stumtelėjo duris keletą kartų. Jo, t. y. V. T., koja pasislinko ir S. R. pavyko atidaryti duris ir pro jas ištrūko į laiptinę. S. R. rankoje laikė didelį peilį su tamsia rankena. Kaltinamasis padarė mostą norėdamas durti ir jis, t. y. V. T., atsitraukė. S. R. tuo metu pasileido laiptais žemyn. Jis, t. y. V. T., nubėgo paskui jį ir norėdamas perspėti kolegą šaukė, kad kaltinamasis turi peilį. A. P. buvo prie laiptinės. Išbėgus iš laiptinės S. R. puolė bėgti dešiniau. Tada kolega kaltinamąjį pastebėjo ir pradėjo jį vytis kartu. Jie su kolega kaltinamąjį perspėjo „stok, policija“. Ten yra kažkoks kaip parkelis ir S. R. ten sustojo. Dar bandė S. R. įkalbinėti, kad nustotų bėgti. Tada kaltinamasis nukreipė peilį į kolegą neleisdamas jam prisiartinti. Netoli mokyklos jis, t. y. V. T., paskambino budėtojui ir šis sakė, kad paleistų įspėjamuosius šūvius. Tik nuo mokyklos A. P. pradėjo šaudyti į orą. Jis, t. y. V. T., nuolat kalbėjo telefonu ir aiškino, kuria kryptimi  juda, kad prisikviesčiau pagalbą. Tačiau S. R. viską girdėjo ir nuolat keisdavo kryptį. A. P. paleisdavo įspėjamuosius šūvius tik kiemuose, kur nebūdavo žmonių. Vienu metu S. R. sustojo ir A. P. vėl pabandė prisiartinti. S. R. bandė jam durti peiliu į pilvą. Tada A. P. iššovė į žemę. Jis, t. y. V. T., net nesuprato, kad pataikė į koją, nes S. R. dar kurį laiką ėjo. Tik pamatęs patrulius sustojo ir dar pamojavęs peiliu metė jį į žemę. Tada jį paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius, iškvietė greitąją pagalbą. Jis, t. y. V. T., išvažiavo su S. R. į ligoninę, o  A. P. liko įvykio vietoje. Jie, t. y. pareigūnai nuo pat pradžių prisistatė, kad yra pareigūnai, nuo pirmo pasibeldimo rodė pažymėjimą per akutę.

Apklaustas teisme liudytojas A. P. parodė, kad jis dirbo paieškos skyriuje. Gavo S. R. atžvilgiu priimto teismo sprendimą ir su kolega nuvažiavo. Buvo 2011 m. liepos 7 diena. Ozo gatvėje ar 11 ar 17 namas, buto irgi tiksliai negali pasakyti. Prie durų įsitikino, kad už durų kažkas yra. Matėsi per akutę, kad kažkas priėjo prie durų, o paskui nuėjo. Jie, t. y. pareigūnai, prisistatė, kad yra iš policijos ir sakė, kad leis normaliai susidėti daiktus. Paliko kolegą prie durų ir nusileido apačion žiūrėti į buto langus, nes buvo pasitaikė atvejų, kai asmenys iššokdavo pro langus ir pabėgdavo. Pamatė, kad išbėgo S. R. ir rankose turėjo peilį. Dar kolega sušuko, kad jis turi peilį ir jis pradėjo bėgti į kairę nuo jo, t. y. A. P.. Jis atsakinėjo, kad nepasiduos, kad nori būti laisvėj. Kai priartėdavo prie jo S. R. imdavo eiti prie jo su peiliu. Kaltinamasis bėgdavo nuolat keisdamas kryptį. Kai jie, t. y. pareigūnai, prie S. R. priartėdavo, jis imdavo mosuoti peiliu. Kažkurioje vietoje S. R. suklupo, jis, t. y. A. P., pribėgo arti, tada S. R. puolė su peiliu. Jis, t. y. A. P., iššovė iš tarnybinio ginklo jam į koją. Tada S. R. dar ėjo toliau. Tada privažiavo patrulių ekipažas ir tik pamatęs juos kaltinamasis dar apsuko peiliu virš galvos ir metė jį į žemę. Jie, t. y. pareigūnai, uždėjo jam antrankius ir iškvietė S. R. greitąją pagalbą. Kolega nuvažiavo su kaltinamuoju, o jis, t. y. A. P., liko įvykio vietoje.

Iš liudytojo R. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2011-07-07 apie 15.40 vai. patruliavimo metu su patruliu T. J. per radijo stotelę išgirdo iš Vilniaus aps. VPK OVS pranešimą, kad skubiai reikalinga pagalba policijos pareigūnams sulaikant asmenį Ozo gatvėje, Vilniuje. Tas asmuo yra paieškomas ir aktyviai priešinasi peiliu, jo atžvilgiu buvo panaudotas tarnybinis ginklas. Atvažiavo į nurodytą vietą, prie Ozo g. 11 namo, išlipę iš automobilio, pastebėjo per kiemą bėgančius du vyriškius (vienas bėgo priekyje, kitas iš paskos). Nubėgo paskui tuos vyriškius pro Ozo g. 7-ąjį namą, kur abu vyriškiai jau nebebėgo, o ėjo. Vienas iš vyriškių apie 190 cm ūgio, apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, dešinėje rankoje laikė peilį, o kitas vyriškis, kurį atpažino kaip Vilniaus aps. VPK paieškos skyriaus tyrėją A. P., garsiai reikalavo, kad vyriškis mestų peilį. Taip A. P. pareikalavo kelis kartus, ir po jo reikalavimų vyriškis metė ir įsmeigė peilį į žemę netoli savęs. Po to A. P. pareikalavo, kad vyriškis atsigultų ant žemės veidu žemyn. Vyriškis atsigulė, tuo metu jie priėję padėjo vyriškį sulaikyti. Pastebėjo, kad vyriškio dešinėje blauzdoje buvo šautinė žaizda. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir vyriškis pristatytas į ligoninę. Pareigūnai, kurie sulaikinėjo tą vyriškį, pasakė, kad pagalba jau nebereikalinga (b. l. 79).

Iš 2011-07-07 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta prie Ozo g. 7, Vilniuje, kur buvo rastas 25 cm ilgio pilkos spalvos peilis, kuris buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, ir prie tos pačios gatvės namo Nr.5, kur buvo rasta 9mm šovinio tūtelė (b. l. 35-41).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2011-10-15 specialisto išvados matyti, kad 2011-07-07 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir tyrimui pateiktas buitinės paskirties peilis nepriskiriamas nešaunamiesiems ginklams, ir yra pagamintas pramoniniu būdu (b. l. 44-46).

Iš 2011-07-07 S. R. apžiūros protokolo matyti, kad 2011-07-07 18.20 val. I ortopedijos-traumatologijos skyriuje medikai apžiūrėję pacientą S. R. užfiksavo, jog pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 62).

Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti.

Apklaustas teisiamajam posėdyje S. R. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė kad nesuprato, jog atvykę asmenys buvo policijos pareigūnai, tačiau teisiamojo posėdžio metu įrodymų tyrimo pabaigoje savo kaltę dėl pasipriešinimo pareigūnams pripažino visiškai ir nurodė, jog suvokė, kad priešinosi policijos pareigūnams, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, dėl padaryto gailisi. Taigi teismas, remdamasis S. R. prisipažinimu ir kita bylos medžiaga: aukščiau išdėstytais liudytojų parodymais, specialisto išvadomis konstatuoja, kad S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir jo veikos kvalifikacija yra teisinga.

Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė epizode dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui yra tai, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, epizode dėl turto pagrobimo panaudojant fizinį smurtą S. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes kaltinamajam S. R. teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į tai, jo viena padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių, kita – prie nesunkių, kad jis praeityje teistas 8 kartus, o tai rodo, kad išvadų jis nedaro, taisytis nenori, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina S. R. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią santykį, kiekį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryti tyčiniai, baigti  nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad S. R. pagal LR BK 286 str. skirtina bausmė mažesnė už įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o pagal LR BK 180 str. – skirtina didesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti – rankinė su pora pirštinių, trimis atsuktuvais ir mažu peiliuku, Emsi nuolaidų kortelė R. M. vardu Nr. (duomenys neskelbtini)supakuoti į voką, peilis, rastas įvykio vietos apžiūros metu prie Ozo g. 7 namo, Vilniuje, 9 mm šovinio tūtelė, rasta įvykio vietos apžiūros metu, prie Ozo g. 5 namo, Vilniuje, mikrodalelės su šūvio pėdsakais (penki pavyzdžiai), paimtos nuo A. P. drabužių ir kūno, batų pora, kojinių pora, kelnės su kraujo pėdsakais, marškinėliai – supakuoti į dėžę, saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK daiktų saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, tarnybinis ginklas-pistoletas PM A? 4733, apkaba ir trys šoviniai 9 mm, kurie pagal daiktų pateikimo protokolą paimti iš A. P., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos asmenų paieškos skyriui.

Paskelbus nuosprendį, panaikinti S. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti S. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir skirti jam 3 (trejų) metu 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Jį taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir S. R. paskirti subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2007-06-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metus 4 mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendį.

Paskelbus nuosprendį, panaikinti S. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti

Nukentėjusiosios I. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo-tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. R. I. P. 200 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - rankinė su pora pirštinių, trimis atsuktuvais ir mažu peiliuku, Emsi nuolaidų kortelė R. M. vardu Nr. (duomenys neskelbtini) supakuoti į voką, peilį, rastą įvykio vietos apžiūros metu prie Ozo g. 7 namo, Vilniuje, 9 mm šovinio tūtelę,  rastą įvykio vietos apžiūros metu, prie Ozo g. 5 namo, Vilniuje, mikrodaleles su šūvio pėdsakais (penki pavyzdžiai), paimtas nuo A. P. drabužių ir kūno, batų porą, kojinių porą, kelnes su kraujo pėdsakais, marškinėlius – supakuoti į dėžę, saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK daiktų saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, tarnybinį ginklą - pistoletą PM A? 4733, apkabą ir tris šovinius 9 mm, kurie pagal daiktų pateikimo protokolą paimti iš A. P., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos asmenų paieškos skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                        Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė