Administracinė byla Nr. eI-6604-790/2015

Proceso Nr. 3-61-3-00536-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 35.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vildai Vaičiūnienei, atsakovo atstovui Vytautui Nemeikai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M. dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-26 įsakymo Nr. 41-197 „Dėl valstybės tarnautojų grąžinimo ir perkėlimo“ 4.1 punktą. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius minėtu įsakymu, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 22 straipsnio 14 dalies 2 ir 3 punktais, reglamentuojančiais valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, neorganizuodamas konkurso į seniūno pareigas, perkėlė Lazdynų seniūnijos vyriausiąją specialistę D. M. nuo 2013-03-18 nuolatiniam darbui į Lazdynų seniūno pareigas. Toks atvejis nėra nustatytas VTĮ 16 bei 43 straipsnuose, nustatančiuose atvejus, kada karjeros valstybės tarnautojas į pareigas gali būti priimtas ne konkurso tvarka. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalis įsakmiai reglamentuoja, kad į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu. Skundžiama įsakymo dalis pažeidė teisėtumo, įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, todėl yra neteisėta ir naikintina. Atsakovas 2015-01-15 raštu Nr. A51-4648/15(3.3.2.3-EM4) atsisakė įvykdyti pareiškėjo teikimą, kuriame siūlyta svarstyti ginčijamo įsakymo panaikinimo klausimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostata nėra imperatyvi ir turi būti vertintina VTĮ suteikiamų garantijų valstybės tarnautojams kontekste. Pagal VTĮ 11 straipsnio 3 dalį be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama VTĮ 16 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais ir tvarka. VTĮ 43 straipsnio 15 dalyje numatyta, jog kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, todėl, atsakovo manymu, atvejų, kuomet į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimamas be konkurso, sąrašas nėra baigtinis. Atsakovas vadovaujasi VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 2 ir 3 punktais, ši tvarka yra išimtis iš Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo į seniūno pareigas priimti tik konkurso būdu. Atsakovas pažymi, kad ginčijamu įsakymu jis perkėlė iš vienų pareigų į kitas, o ne priėmė naują valstybės tarnautoją, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga remtis priėmimą į karjeros valstybės tarnautoju pareigas reglamentuojančiomis teisės normomis, taip pat ir Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi. Ginčijamas įsakymas yra teisėtas, jo panaikinimas pažeistų trečiojo asmens D. M. teisėtus interesus. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, stengėsi įgyvendinti VTĮ numatytas garantijas, todėl pareiškėjo prašymas jį panaikinti yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad Lazdynų seniūnijoje pradėjo dirbti 2008 m. seniūno pavaduotoja, 2011 m. buvo paskirta laikinai vykdyti seniūno pareigas, 2012-04-08 perkelta į vyriausiosios specialistės pareigas bei įpareigota vykdyti seniūno funkcijas, 2013 m. perkelta į seniūno pareigas. D. M. teigia, kad jos darbas visada buvo vertinamas labai gerai, tarnybinių nuobaudų neturėjo, bendruomenė ir gyventojai jos darbą vertina gerai. Pareiškėjos nuomone, asmeniniai sugebėjimai seniūno pareigoms užimti yra specifiniai ir yra sunkiai įvertinami konkurso būdu, o panaikinus ginčijamą sprendimo dalį, ji neteks ketverių metų karjeros pasiekimų ir vienintelio pragyvenimo šaltinio.

Teismo posėdžio metu proceso šalys palaikė argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.

Prašymas tenkintinas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 41-197 „Dėl valstybės tarnautojų grąžinimo ir perkėlimo“ 4.1 punktu D. M., Lazdynų seniūnijos A lygio 12 kategorijos vyriausioji specialistė, nuo 2013 m. kovo 18 d. buvo perkelta nuolatiniam darbui į Lazdynų A lygio 14 kategorijos seniūno pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę. D. M. į šias pareigas buvo perkelta vadovaujantis VTĮ 22 straipsniu, numatančiu galimybę karjeros valstybės tarnautoją perkelti į aukštesnes pareigas, jeigu jo veikla vertinimo komisijoje įvertinama labai gerai ir komisija pasiūlo jį perkelti į aukštesnes pareigas. Atsakovo skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2013-02-19 posėdyje Valstybės tarnautojų vertinimo komisija D. M. veiklą įvertino labai gerai ir pasiūlė perkelti ją į aukštesnes Lazdynų seniūno pareigas.

VTĮ 11 straipsnio 1 dalis numato, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu ar be konkurso. Remiantis VTĮ 11 straipsnio 3 dalimi, be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais ir tvarka. VTĮ 16 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalys įtvirtina įstaigų vadovų ar karjeros valstybės tarnautojų teises atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą (grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje), o VTĮ 43 straipsnio 2, 3 dalys nustato garantijas buvusiems įstaigų vadovams ir karjeros valstybės tarnautojams, atleistiems iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (jiems 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos). VTĮ 43 straipsnio 15 dalis numato, kad kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų garantijų.

VTĮ 11 straipsnis reglamentuoja asmenų, nesančių valstybės tarnautojais, priėmimą į karjeros valstybės tarnautojų pareigas konkurso būdu ar be konkurso. Tačiau VTĮ nustatytais atvejais einantys karjeros valstybės tarnautojų pareigas asmenys gali būti perkeliami ar paskiriami į kitas laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso (pvz., VTĮ 20 straipsnyje įtvirtintas valstybės tarnautojų tarnybinio kaitumo institutas, VTĮ 43 straipsnio nuostatos dėl karjeros valstybės tarnautojų, kurių pareigybės naikinamos, garantijų būti paskirtiems į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas). Vienas iš atvejų, kada karjeros valstybės tarnautojo pareigas užimantis asmuo gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas ir jas užimti be konkurso, yra numatytas jau minėtame VTĮ 22 straipsnyje, numatančiame karjeros valstybės tarnautojo perkėlimą į aukštesnes pareigas po to, kai jo veikla yra įvertinama labai gerai ir vertinimo komisija siūlo perkelti jį į aukštesnes pareigas. Tačiau iš VTĮ 22 straipsnio nuostatų matyti, kad karjeros valstybės tarnautojo teisė VTĮ 22 straipsnio pagrindu būti perkeltam į aukštesnes pareigas nėra absoliuti. Iš VTĮ 22 straipsnio nuostatų matyti, kad karjeros valstybės tarnautojas šiuo teisiniu pagrindu gali būti perkeltas tik į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (taigi negali būti perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigos vadovo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigas), perkėlimas gali įvykti tik į toje pačioje institucijoje esančias pareigas, perkeliamas karjeros valstybės tarnautojas turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme ir teisės aktuose (VTĮ 9 straipsnio 5-6 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, karjeros valstybės tarnautojo teisė būti perkeltam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo tvarka gali būti ribojama ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais. 

Byloje kyla ginčas, ar Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalis riboja karjeros valstybės tarnautojo teisę būti perkeltam VTĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka į aukštesnes seniūnijos seniūno pareigas.

Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalis numato, kad seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir VTĮ. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.

Iš šių Vietos savivaldos įstatymo nuostatų matyti imperatyvi įstatymo leidėjo valia, kad seniūno pareigos būtų užimamos tik konkurso būdu, o konkurso komisija būtų sudaryta specialiu būdu ir joje dalyvautų seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. Tai paaiškinama tuo, kad seniūno pareigos yra specifinės, kadangi jis vadovauja seniūnijai, kuri yra savivaldybės administracijos filialas, vykdantis savivaldybės tarybos pavestas savivaldybės administracijos funkcijas, turintis sąskaitą banke. Seniūnas yra seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūno funkcijos yra susijusios su svarbių vietos bendruomenės gyventojų interesų tenkinimu, jis yra atskaitingas ne tik savivaldybės administracijos direktoriui, bet ir seniūnaičių sueigai (Vietos savivaldos įstatymo 31, 32 straipsniai). VTĮ ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų aiškinimas, kad į seniūno pareigas VTĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka be konkurso galėtų būti perkeliamas žemesnes pareigas einantis karjeros valstybės tarnautojas, apribotų minėtos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos veikimą ir neleistų pasiekti įstatymų leidėjo tikslo, kad seniūno pareigos būtų užimamos tik konkurso būdu, dalyvaujant bendruomenių atstovams. Tuo pačiu toks aiškinimas reikštų, kad savivaldybės administracijos direktorius galėtų apriboti bendruomenių atstovų įstatyminę teisę dalyvauti parenkant seniūno kandidatūrą. Tai neatitiktų atsakingumo savivaldybės bendruomenei, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus ir kitų vietos savivaldos principų (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje administracinėje byloje Nr. A556-804/2013 priėmė 2013 m. balandžio 16 d. nutartį, kurioje konstatavo negalimumą perkelti karjeros valstybės tarnautoją į seniūno pareigas VTĮ nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo veiklos vertinimą, pagrindu. 

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad speciali Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostata apriboja karjeros valstybės tarnautojo teisę VTĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka be konkurso užimti seniūno pareigas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamu įsakymu atsakovas neteisėtai, pažeisdamas Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalį ir vietos savivaldos principus, įtvirtintus Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje, perkėlė D. M. į aukštesnes Lazdynų seniūno pareigas.

D. M. seniūno pareigas užėmė be konkurso, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl jos argumentai apie gerą darbą, darbo vertinimą bendruomenėje, tarnybinių nuobaudų neturėjimą ir kt. nėra teisiškai reikšmingi sprendžiamam klausimui. Teisiškai nėra reikšmingas ir dalies seniūnijos seniūnaičių 2015-02-19 raštas dėl D. M. darbo, kadangi seniūnaičių valia dėl seniūno kandidatūros turėjo būti išreikšta tik konkurso procedūros metu.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Vyriausybės atstovui suteikia įgaliojimus prižiūrėti, kaip savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, tikrinti savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlyti panaikinti arba pakeisti. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nustatęs, jog savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą, o per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikėsi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų. Pareiškėjas 2014-12-29 teikimu siūlė atsakovui svarstyti skundžiamo teisės akto panaikinimo klausimą, gavęs neigiamą atsakovo 2015-01-15 atsakymą įstatyme nustatytu terminu kreipėsi į teismą.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 41-197 4.1 punktas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 41-197 „Dėl valstybės tarnautojų grąžinimo ir perkėlimo“ 4.1 punktą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                             Marius Bajoras

                Ina Kirkutienė

                Jolita Rasiukevičienė