Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-875/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46112-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.23.1.2; 2.4.6.1

(S)

Šiaulių apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,

nuteistojo D. Š. gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 20 (dvidešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę nutarta įskaityti D. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 21 d. 1.50 val. iki 2020 m. lapkričio 21 d. 11.00 val. (vieną parą) ir laikyti, kad yra atlikęs 1 (vieną) arešto bausmės dieną. Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš D. Š. nutarta nepriteisti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       D. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 21 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo bei su savimi, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 1,093 g kanapių (antžeminių dalių), iki tol, kol 2020 m. lapkričio 21 d. apie 1.43 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), rankinės apžiūros metu plastikinę dėžutę su augalinės kilmės narkotine medžiaga, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai 

2.       Nuteistasis D. Š. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad už šią nusikalstamą veiką buvo teisiamas pirmą kartą ir gavo griežčiausią bausmę – areštą, nors prisipažino padaręs. Prašo jo neetapuoti į posėdį, nagrinėti jam nedalyvaujant.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, prašo nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. savo kaltės neneigia, pripažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

6.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

7.       Sprendžiant klausimą dėl D. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8.       Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9.       BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

10.       Analizuojant skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, parinkdamas jos rūšį (areštą), apylinkės teismas įvertino D. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltės formą, t. y., kad D. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas, nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas šiuo nuosprendžiu, įvykdė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas (šiuo metu jau teistas septynis kartus už įvairius tyčinius nusikaltimus). Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, jog D. Š. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau iš ankščiau ir nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinė ir įvykdyta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Svarbu tai, kad ankstesniais nuosprendžiais D. Š. jau buvo paskirta ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaip matyti, tai D. Š. nesulaikė nuo toliau daromų nusikalstamų veikų. Be to, D. Š. baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka, taip pat yra nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas D. Š. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, bausmės dydį nustatydamas didesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, kurią vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, dar sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius D. Š. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. 

11.       Kaip matyti, ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam jau buvo paskirtos griežčiausios bausmės - laisvės atėmimas, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad D. Š. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Toks apelianto elgesys rodo, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl ir šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

12.       Įvertinus anksčiau paminėtas nuteistojo D. Š. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, D. Š. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą – nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. Š. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

13.       (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

14.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

15.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. gegužės 3 d. nutartimi nuteistajam D. Š. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė V. Povilaitienė. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gegužės 25 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam D. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 36 Eur išlaidų.

16.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam D. Š. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. Š. valstybės naudai 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Nerijus Masiulis

                                        Laisvydas Zederštremas

                                        Virginija Žindulienė