Baudžiamoji byla Nr.1-109-594/2015

                                                                       Teisminio proceso Nr.  1-20-9-00794-2014-9  

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;

 (S)

                                                                  1.1.8.1.1; 1.1.8.5.; 1.1.8.7.2.; 1.1.8.10.3;

                                                                      1.1.10.1.;1.2.14.6.2.1.;1.2.18.10.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

       N U O S P R E N D I S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, 

dalyvaujant prokurorui O. V.,

kaltinamajam R. M.,

jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui,

kaltinamajam R. S.,

jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,

civilinio ieškovo Kauno apskrities VMI atstovei A. M.,

        viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: 

-       R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

-       R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „P. G“, teistas:

1.       2015 m. spalio 2 d. - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu, nustatant sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

2.       2015 m. spalio 9 d. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir R. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nutarta skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2015 m. spalio 30 d. 

3.       2015 m. lapkričio 27 d. - pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2016 m. vasario 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 10 dalimis, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. bei Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, (subendrintos Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi), subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuojant nuo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2015 m. spalio 30 d. (bausmę atlikęs),

        kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

R. M. veikdamas vieninga tyčia organizuotoje bendrininkų grupėje kartu su R. S. kaip vykdytojas, turėdamas nusikalstamą tikslą, sudaryti sąlygas, kad būtų užvaldytos juridinio asmens piniginės lėšos, kurios turėjo būti sumokėtos į valstybės biudžetą kaip PVM, R. S. įkalbėjus 2013 m. gruodžio 9 d. įgijo UAB „G." akcijas ir tapo direktoriumi, ir 2014 m. sausio mėn. 14 - 16 dienų laikotarpiu, kartu su R. S. UAB „G." vardu vykdė didmeninę prekybą iš (duomenys neskelbtini) įsivežtu cukrumi, įsigytu taikant nulinį PVM, kurį jau su PVM realizavo Lietuvoje registruotai UAB „A.", viso parduodant 168000 kg. cukraus už 387974,4 Lt (112365,15 Eur) tame skaičiuje 67334 Lt (19501 Eur) PVM ir UAB „A." už prekes (įskaitant ir į valstybės biudžetą mokėtiną PVM) pilnai atsiskaičius, pervedus pinigus į banke AB „D. B." esančią UAB „G." sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjus nuo šių sandorių į valstybės biudžetą mokėtino 67334 Lt (19501 Eur) pardavimo PVM, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. vasario 9 d., kartu su R. S. be pateisinamos priežasties, 45160 Lt (13079,24 Eur) išėmė grynais bankomatuose ir nenustatytais kiekiais pasidalino tarpusavyje, o 2014 m. balandžio 24 d. UAB „G." akcijas su likusiais įmonės įsipareigojimais perrašė (pardavė) nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiai mažamokslei L. F., tokiu būdu R. M. kartu su bendrininku pasisavino jo žinioje buvusį, didelės - 45160 Lt (13079 Eur) vertės svetimą - UAB „G." priklausantį turtą, įmonei padarydamas didelę - 45160 Lt (13079 eurų) turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. būdamas UAB „G." įm. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi sutinkamai su LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsniu, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, UAB "G." neįformindamas buhalterinėje apskaitoje jai priklausančiose banko sąskaitose vykusių ūkinių operacijų, 45160 litų (13079 Eur) išėmimo iš UAB „G." banko sąskaitos bei buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįsdamas piniginių lėšų gavimo ir panaudojimo nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 4 str., 6 str. 2 p., 12 str. 1 p. ir 16 str. 1 p. nuostatomis, nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei ir neišsaugojo dalies pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų tokiu būdu organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

R. S. veikdamas vieninga tyčia organizuotoje bendrininkų grupėje kartu su R. M. kaip organizatorius, turėdamas nusikalstamą tikslą, sudaryti sąlygas, kad būtų užvaldytos juridinio asmens piniginės lėšos, kurios turėjo būti sumokėtos į valstybės biudžetą kaip PVM, įkalbėjo R. M., kad pastarasis sumanytos nusikalstamos veikos vykdymui, 2013 m. gruodžio 9 d. įgytų UAB „G." akcijas ir taptų direktoriumi, pats UAB „G." oficialiai nedirbdamas (neužimdamas jokių pareigų) 2014 m. sausio mėn. 14 - 16 dienų laikotarpiu, kartu su R. M. UAB „G." vardu vykdė didmeninę prekybą iš (duomenys neskelbtini) įsivežtu cukrumi, įsigytu taikant nulinį PVM, kurį jau su PVM realizavo Lietuvoje registruotai UAB „A.", viso parduodant 168000 kg cukraus už 387974,4 Lt (112365,15 Eur) tame skaičiuje 67334 Lt (19501 Eur) PVM ir UAB „A." už prekes (įskaitant ir į valstybės biudžetą mokėtiną PVM) pilnai atsiskaičius, pervedus pinigus į banke AB „D. B." esančią UAB „G." sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjus nuo šių sandorių į valstybės biudžetą mokėtino 67334 Lt (19501 Eur) pardavimo PVM, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. vasario 9 d., kartu su R. M. be pateisinamos priežasties, 45160 Lt (13079,24 Eur) išėmė grynais bankomatuose ir nenustatytais kiekiais pasidalino tarpusavyje, o 2014 m. balandžio 24 d. UAB „G." akcijas su likusiais įmonės įsipareigojimais perrašė (pardavė) nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiai mažamokslei L. F., tokiu būdu R. S. kartu su bendrininku pasisavino R. M. žinioje buvusį, didelės - 45160 Lt (13079 Eur) vertės svetimą - UAB „G." priklausantį turtą, įmonei padarydamas didelę - 45160 Lt (13079 eurų) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. M. kaltu padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad UAB „G.“ įsigijo ir akcininku tapo R. S. pasiūlymu. Jis (R. M.) buvo vienintelis akcijų savininkas ir įmonės direktorius. Nors įmonė buvo atidaryta jo vardu, tačiau realiai viską tvarkė R. S.. Įmonės pinigų nepasisavino ir su R. S. nesidalino. Buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta įmonė. Sutartį su UAB „J.“ sudarė jis. Jam susitikus su R. S. ir išsikalbėjus apie sunkią jo (R. M.) finansinę situaciją, R. S. pasiūlė užsiimti verslu. Buvo išdėstytas verslo planas, kad iš užsienio atsivežtą cukrų pardavinėti Lietuvoje, uždedant kelis centus. Iš pokalbių jam susidarė įspūdis, kad R. S. supranta ką daro. Buvo kalba, kad R. S. žino įmones iš kur paimti ir kam parduoti cukrų. Jam tai nepasirodė įtartina, jis nesigilino kokie tie įsipareigojimai, kad bus grobstomas PVM nesitikėjo. Įmonė buvo įsigyta jo (R. M.) vardu, kadangi R. S. sakė, jog savo vardu negali, kad turi ekonominių įsipareigojimų. Įsigyjant įmonę ją persirašė savo vardu ir viskas. Perdavimo - priėmimo akto nebuvo. Pirko tik akcijas. Kokia situacija buvo su įstatiniu kapitalu perimant akcijas, jam nėra žinoma. Už įmonės UAB „G.“ akcijas buvo sumokėta 1200 Lt, kuriuos jam davė R. S.. 9995 Lt kasoje jis neperėmė. Banko sąskaitą įmonei atidarė jis, tačiau visi UAB „G." dokumentai, spaudas, banko kortelė, prisijungimai buvo pas R. S., nors šis oficialiai UAB „G." jokių pareigų nėjo. Atidaryti banko sąskaitos ėjo kartu su R. S., tačiau šis į banko vidų nėjo. Jis (R. M.) savo pinigų į verslą neįdėjo. Apie prekybą cukrumi, lėšas jų įsigijimui jam nebuvo žinoma – apie tai sužinodavo tik iš jam pasirašyti pateikiamų sąskaitų. Jam buvo pasakyta, kad cukrus atvežtas ir parduotas. Visa eiga buvo R. S. rankose. Jis nei prie pinigų, nei prie biznio eigos nebuvo prileistas. Jam R. M. neteko bendrauti su asmenimis iš UAB „A.". Neteko matyti atgabento cukraus. (duomenys neskelbtini) bendrovės, iš kurių buvo perkamas cukrus ar jų darbuotojai, jam nebuvo žinomi. Niekas nepasakydavo kada atvažiuoja cukrus, nei kada išvažiuoja. Realiai įmonės veikloje jis nedalyvavo. Kokį pelną gauna įmonė nežinojo. Su R. S. buvo kalbėta apie kelis centus nuo kilogramo ir jeigu pardavus 20 tonų į dieną, (kaip buvo kalbėta), gaunasi nemaži pinigai. Dėl jo, kaip įmonės vadovo atlyginimo, buvo kalba apie dividendus, o atlyginimas buvo numatytas minimumas. Jis pasirašė 7 sąskaitas ir pateikė buhalterei. Kai nuvežė sąskaitas buhalterės nebuvo, tas jas paliko padėjėjai. Kokius dokumentus gaudavo tokius perduodavo buhalterei. Po kiek laiko jam paskambino buhalterė ir pasakė, kad kažkas su PVM sumaišyta. Buhalterė aiškino, kad nulinis PVM, visą eigą, kur PVM, kodėl jis nemokamas, todėl paprašė R. S. paaiškinti buhalterei kaip ten yra. R. S. jam sakė, kad viskas bus sutvarkyta, pinigai apyvartiniai, jie sukasi versle ir taip tempėsi laikas. Jam (R. M.) skambindavo buhalterė, jis nesupratęs problemos davė jai R. S. tel. Nr., o jam - buhalterės numerį. R. S. pasiskambino išaiškino padėtį, kodėl pinigai sustabdyti, kaip kas, kodėl sąskaitą reikėjo perrašyti, nes buvo bloga. Nuo tada viskas pradėjo rutuliotis, kad pinigai kažkur stabdomi, nes nebuvo PVM pinigų, buvo tik pasakymai įnešiu, įnešiu, bet taip ir dingo. Po kažkiek laiko prasidėjo problemos, kai jis paskambino R. S., šio telefonu atsiliepė FNTT pareigūnai ir pasakė, kad dokumentai yra sulaikyti, kad juos rado pas R. S.. Neprašė R. S. pasaugoti banko korteles, antspaudus, jie paprasčiausiai jam (R. S.) buvo reikalingi, nes jis užsakydavo. Jis (R. M.) nebuvo prisijungęs prie įmonės sąskaitos ir neatliko finansinių operacijų. Pareigūnai jam užsiminė apie PVM grobstymą, sakė, kad R. S. tai ne pirmas kartas, todėl jis pradėjo galvoti kaip sustabdyti veiklą, kad nebūtų dar didesnių skolų. Pasakė R. S., kad toliau versle nedalyvaus, kad jam UAB „G.“ nereikalinga, nenori būti akcininku, nes gaunasi afera, todėl buvo pasiūlyta įmonę parduoti. R. S. pasakė, kad reikia iš sąskaitos išimti įstatinius pinigus. Jis tai padaryti sutiko, nes tai buvo ne jo pinigai. Iš sąskaitos išėmė 10 000 Lt ir atidavė R. S.. Pinigus atidavė, nes manė, kad pinigai reikalingi apyvartai. Kaip buvo išgryninti kiti pinigai, išskyrus minėtus 10 000 Lt, jis nežino, nedalyvavo, jų su R. S. nesidalino. Kiek kartų išgrynino R. S. nežino. Prijungimai prie banko sąskaitų buvo pas R. S.. Jis R. S. išgryninti pinigų neprašė.  Kai išgrynino 10 000 Lt ir perdavė R. S. nieko nerašė ir nieko nepasirašė, buvo motyvuota, kad pinigai tolimesniam verslui, o iš jo nupirks įmonę. Atiduodamas R. S. 10 000 Lt neklausė kur jo (R. M.) dalis, nes norėjo greičiau atsipurtyti nuo tos įmonės, nes dėl PVM buvo tik pažadai, kad bus pervestas, o tų pinigų nebuvo. Jis nei iš įmonės, nei iš prekybos cukraus nieko neuždirbo. Nebuvo pinigų, nebuvo kuo net buhalterei sumokėti atlyginimo. Po kažkiek laiko jam paskambino R. S. ir pasakė, kad yra įmonės pirkėjas. Pirkėją surado R. S.. Apie pirkėjo suradimą nebuvo nieko paaiškinta, tik buvo pasakyta, kad yra pirkėjas ir data, valanda, kurią reikia susitikti. Moteris, kuri pirko buvo išvaizdi, ji sutiko su visomis sąlygomis, su esančiais įsiskolinimais perimti įmonę, neatrodė mažaraštė. Įmonę pardavė už 1 Lt, jam surašė dokumentus ir ji viską perėmė. Dėl jo kaip direktoriaus atsakomybės, jis galvojo, kad tie pinigai ankščiau ar vėliau bus įnešti. Manė, kad juos įnešti turėtų tas kas perėmė įmonę, tai ta moteris, kuri nupirko įmonę. Galvojo, jeigu vykdys veiklą, tai išsilygins. Ji pati suprato, kad perka, kad vykdys kažkokią veiklą. Perrašant įmonės dokumentus R. S. nedalyvavo, bent tame kabinete jo tikrai nebuvo. Su VMI ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis R. S. kaltu padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad jis R. M. įsigyti įmonę neįkalbinėjo. Jis papasakojo R. M., kad yra toks verslas ir gali padėti, nes pats tai yra praėjęs ir žino pas ką kreiptis. Pats šituo bizniu jau neužsiminėjo, nes pas jį buvo krizė, trūko pinigų. Aiškino, kad galima uždirbti užsimetus kelis centus ant 1 kg. cukraus, o per vieną automobilį gaunasi visai padorūs pinigai. R. M. kreipėsi pas L. Č. ir buvo atidaryta įmonė, o jis (R. S.) netgi nežinojo kokia konkrečiai. Šios įmonės pirkime dalyvavo, parodė kabinetą, buvo jame, kai formino dokumentus, bet tuo ir baigėsi. Matė kiek R. S. sumokėjo už įmonę, nes jis jam paskolino 1 200 Lt kaip indėlį į ateitį. Įmonės dokumentus pas jį (R. S.), R. M. paliko kai jiedu baliavojo, kad nereiktų naktį tampytis su diplomatu su dokumentais, o kas jame buvo nežino, nes netikrino. Į R. M. įmonės veiklą jis nesikišo. Tai ko R. M. nesuprasdavo jis jam paaiškindavo, parodė formą, kokia reikia daryti sąskaitas - faktūras, ir tuo jo funkcijos baigėsi. UAB „G.“ dokumentų neruošė, pavedimų neatliko. Iš kur pirkti ir kam parduoti cukrų R. M. pasakė jis. Davė savo buvusios įmonės turėtus kontaktus - UAB „A.", UAB „L.“ ir dar kelių įmonių. Šiam verslui pradėti pirmam užpirkimui reikėtų apie 50000 litų. Abejoja ar R. M. galėjo turėti tokius pinigus. Iš kur gavo R. M. apyvartinių lėšų neklausė, nežino. Jis padėdamas R. M. tikėjosi finansinės naudos. Pinigus grynino tik kartu su juo arba jo prašymu ir pinigai buvo perduodami R. M., o sau jokių pinigų jis nepasilikdavo. R. M. jis nesakė, kad eik nusiimk pinigus ir pan. Buvo keletas kartų, kai šis prašė būti kartu arba nuimti pinigus. Jis neklausė kam jam tokios paslaugos reikėjo, kodėl R. M. pats negalėjo nuimti pinigų. Jam pasakydavo kiek nuimti pinigų, duodavo kortelę, o PIN kodą pasakydavo. Jokios klastos neįtarė. Visus kartus, kai nuėmė pinigus, juos atidavė R. M.. Pinigų sumų, kurias išgrynino nepamena. Iš UAB „G.“ sąskaitos, R. M. prašymu, pinigus nuiminėjo skirtinguose „DNB“ bankomatuose. 10 000 Lt negavo. UAB „G.“ pinigų nepasisavino. Iš R. M. buvo vieną kartą pasiskolinęs 160 Lt ir juos grąžino. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams sakė, kad paskolino R. M. 1200 Lt, tik pareigūnai neužfiksavo. R. M. liko skolingas 1 200 Lt. Nors jam R. M. buvo skolingas 1200 litų, tačiau 160 Lt grąžino, nes jis pinigus skolino akcijoms įsigyti, o 160 litų buvo apskaitomi įmonės pinigai, iš įmonės sąskaitos pervesti į jo sugyventinės sąskaitą. Šitą pavedimą padarė R. M. arba buhalterė. Jis (R. S.) elektronine bankininkyste nesinaudojo ir neatliko UAB „G.“ labui elektroninės bankininkystės veiksmų. Su UAB „G.“ buhaltere bendrauti neteko. R. M. išsigryniant pinigus skolos neprašė grąžinti, kadangi suprato, kad tai buvo apyvartinės lėšos ir nenorėjo jo spausti veiklos pradžioje. Jis jokios naudos iš minimos veiklos neturėjo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi nusikaltimo nedarė. Įmonės pardavimo jis neorganizavo. L. F. nepažįsta, apie įmonės pardavimą sužinojo tik po metų ar kelių, iš FNTT pareigūnų. Iš liudytojo L. Č. skolinosi 200 Lt, bet tai ne tie pinigai kuriuos pervedė sugyventinei. Šių pinigų negrąžino, kadangi tuo metu jis buvo be darbo, buvo sunki padėtis.

Liudytoja L. F. parodė, kad dėl tapimo UAB „G.“ direktore, jai paskambino jos pažstamas asmuo lietuvis, prisistatęs R., kuris sakė, kad reikia padėti žmogui nusipirkti pigiai įmonę, kad ji būsianti direktore. Ji sutiko ir su juo atvažiavo į K., prie didelio pastato, ant kurio yra nupieštas doleris, esančio netoli turgaus. Be jos buvo dar trys asmenys: R., R. S. ir asmuo vardu Ž., kurio ji nepažinojo. Su R. S. ji nekalbėjo, nes šis bendravo su R., o ji buvo automobilyje. R. S. tikrai matė, jis kalbėjo su tuo žmogumi, kuris jos prašė pasirašyti dokumentus. Vėliau ją vedė į bankus pasirašyti dokumentų, bet jokių dokumentų į rankas nepadavė. Viską tvarkė R. ir buvo dar Ž.. Paskui jie ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) esantį banką ten pasirašė dokumentus ir jų daugiau nematė. Į banką važiavo su R. dviese. R. S. banke nebuvo. R. S. matė tik toje vienoje vietoje. Nematė, kad R. S. kažką pasirašinėtų. Ar įmonę parduoda ar perka, nesuprato, todėl, kad ji nelabai moka skaityti, neturi jokio išsilavinimo. Kas tuose dokumentuose buvo surašyta ji nežino. Nežino kokia buvo įmonė. Pasirašant dokumentus dideliame pastate prie stalo sėdėjęs žmogus klausė ar ji sutinka su visomis paskolomis, skolomis, tada ji pasižiūrėjo į R., šis galva linktelėjo, ir ji pasirašė. Už šią paslaugą sakė, kad duos daug pinigų, bet iš tikrųjų nieko nedavė. Dėl dokumentų pasirašymo sakė duos apie 500 - 600 litų. Su R. buvo susisiekusi po to, kai policija ją iš (duomenys neskelbtini) buvo atvežusi į K.. Tada ji jam parašė žinutę, kad netylės, nes nenori nemalonumų. Po apklausos policijoje su ja niekas iš jų susisiekęs nebuvo. Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus, nes tuo metu prisiminė geriau. Ar matė R. M. negali tiksliai pasakyti. Kiek pamena buvo ir R. M., nes ta firma jam priklausė ir tikrai buvo savininkas kartu. Pamena, kad atpažindama iš nuotraukų, vieną iš asmenų atpažino. R. S. neatpažino todėl, kad jis nuotraukoje gal kitaip atrodė. R. S. matė praeitame teismo posėdyje ir dokumentų pasirašymo metu, daugiau nėra jo mačiusi. Tuo metu, kai buvo perrašoma įmonė R. S. tikrai dalyvavo. Dokumentus pasirašė R. M. ir ji. R. rodė kur pasirašyti ir ji nieko neskaičiusi pasirašydavo. R. pats niekur nepasirašinėjo. Kas mokėjo už dokumentų paruošimą ji nežino. Žino, kad už įmonę sumokėjo 1 litą, kurį kiek pamena davė R.. Gali būti, kad kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu, R. sumokėjo apie 100 litų. Dokumentų forminimo metu R. M. su ja nekalbėjo, nieko neprašė, nieko nesakė. Jis pasirašė dokumentus ir ji pasirašė. Pasirašytus dokumentus pasiėmė R.. Ji pas R. M. dokumentų nematė. R. S. matė ne prie dokumentų, jis buvo lauke prie automobilio. R. S. matė prieš įeinant į pastatą pasirašyti. Su kuo buvo atvykęs R. S. ji nežino. R. S. su akcijų pardavimu susiejo todėl, kad jis kalbėjo su R.. Atvykusi prieš dokumentų forminimą matė R. kalbantį su R. S. ir ten dar buvo Ž.. Ką jie visi lauke kalbėjo ji nežino, negirdėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. F. parodė, kad 2014 m. pavasarį (laiko tiksliai pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti balandžio mėn.) jai paskambino senas pažįstamas vardu R.. Jo pavardės ir kur gyvena nežino, tačiau žino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). R. paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur reikės pasirašyti kokius tai dokumentus. Jis sakė, kad jai už dokumentų pasirašymą sumokės. R. užgarantavo, kad dėl dokumentų pasirašymo nieko nusikalstamo nedaroma ir jokių problemų dėl to ji neturės. Atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), su R. susitiko prie prekybos centro „S.“ (duomenys neskelbtini) mikrorajone. R. buvo kartu su rusiškai kalbančiu asmeniu, kurį vadino „Ž.“. Jie buvo atvažiavę tamsios spalvos automobiliu MB, kurį vairavo „Ž.“. Visi kartu nuvažiavo į prie urmo bazės esantį pastatą, kuriame įsikūrę įvairūs biurai. Kadangi, kaip suprato, ankstesnis įmonės savininkas dar nebuvo atvažiavęs, todėl prie pastato jiems kurį laiką dar teko palaukti. Kuomet šis vyriškis atvažiavo visi nuėjo į trečią šio pastato aukštą, į vieną iš biurų. Visi užėjo į kabinetą, kur jos buvo paprašyta asmens dokumento  ir paklausta ar ji būsianti naujoji savininkė. Ji patvirtino, jog sutinka būti savininke bei sutinka pasirašyti dokumentus. Apie tai, jog ši įmonė jai perduodama su skolomis niekas neperspėjo ir neaiškino. Kol buvo paruošti dokumentai teko palaukti apie 20 min.. Kuomet dokumentai buvo atspausdinti dokumentus padavė pasirašyti jai ir buvusiam savininkui. Kiek prisimena ji pasirašė gal dešimtyje lapų. Taip pat, kai kuriuos iš tų dokumentų pasirašė ir buvęs savininkas. Po dokumentų pasirašymo, vieną egzempliorių atidavė buvusiam savininkui, o kitą pasiėmė R.. Matė, jog dokumentų rengimo ir pasirašymo metu R. dokumentus rengusiam vaikinui sumokėjo virš vieno šimto litų bei buvusiam savininkui perdavė 1 litą. Kai buvo pasirašyti dokumentai, R. ją nusivežė į Registrų centrą, kur buvo priduoti dokumentai ir jai taip pat reikėjo pasirašyti kokius tai dokumentus. Po to ji buvo nuvežta į autobusų stotį, kur privažiavo „Ž.“ kuris jai sumokėjo 200 litų. Sumokėję pinigus išvažiavo, o ji autobusu grįžo į (duomenys neskelbtini). Daugiau iki to momento kol sulaukė skambučio ir kvietimo į finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, jokių problemų dėl pasirašytų dokumentų neturėjo. Po pareigūnų skambučio, parašė žinutę R., pranešdama, kad yra kviečiama, tačiau iš jo atsakymo suprato, kad jis to nenori pripažinti apsimesdamas, jog nieko apie tai nežino. Sutikdama perimti (persirašyti) įmonę savo vardu buvo apgauta. Pati užsiimti kokia tai komercine veikla neketino, kai įmonė nebuvo reikalinga. Sutiko persirašyti įmonę įtikinta, jog tame jokio nusikaltimo nėra. Įmonę persirašė dėl pažadėto užmokesčio. Buvo žadėta sumokėti 3000 litų, tačiau sumokėjo 200 litų. Jokie įmonės dokumentai, banko kortelės ar įmonės anspaudas jai perduoti nebuvo. Apie tai, kad įmonė valstybei vien tik pridėtinės vertės mokesčio buvo įsiskolinusi virš 67000 litų jai pasakyta nebuvo. Buvusio UAB „G.“ direktoriaus nepažįsta, tačiau tai turėjo būti tas pats asmuo kaip ir nurodyta akcijų pirkimo pardavimo sutartyje, bei kuris dalyvavo pasirašant dokumentus, t. y. R. M. (1 t. b. l. 57-58).

Liudytoja I. Č. parodė, kad 2013-2014 metais dirbo „L.“ buhaltere. Tuo metu direktorius buvo V. Š.. Bendrovė buvo tarpininkai tarp pirkėjo ir pardavėjo, nes į jų įmonės sąskaitą ėjo pinigai. Tarp kokių įmonių buvo tarpininkai nepamena. Įmonės savininkai buvo „I.“. UAB „G.“ jai negirdėta, tokios nepamena. Įplaukus į sąskaitą pinigams direktorius skambindavo ir leisdavo važiuoti kroviniui. Kroviniai buvo aliejaus ir cukraus. Kiek pamena „L.“ nebuvo PVM mokėtojas. Pas juos pajamos buvo tik tokios, kad jų patirtas išlaidas (darbo užmokesčiai, direktoriaus kuras, telefono sąnaudos) padengdavo „I.“. Kodėl „L.“ veikdavo, kaip tarpininkas nežino. Įmonėje buvo du darbuotojai, tai ji ir direktorius. Nepamena kokios pinigų sumos figūruodavo, bet didelės. Iš pavdedimų, banko sąskaitų išrašų matydavosi už ką pinigai. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais nebūdavo. Krovinių gabenimo dokumentų ji nematė. Pinigai įplaudavo į „L.“ sąskaitą, o ji pinigų toliau nepervedinėdavo, nes neturėjo prieigos prie banko. Pavedimus darydavo direktorius. Kaltinamųjų R. S., R. M. matyti niekada neteko.

Liudytojas V. Š. parodė, kad kaltinamųjų R. M. ir R. S. nepamena. Įmonė „G.“ jam girdėta, UAB „A.“ - negirdėta. 2013-2014 m. dirbo „L.“. „L.“ buvo dukterinė estų firma, kuri atlikdavo operatoriaus paslaugas, darydavo mokėjimus, kad būtų greičiau, operatyviau, pigiau. „L.“ buvo „I.“ dukterinė firma. Jis priimdavo prekes, atžymėdavo dokumentus, sumokėdavo už prekes. Prekes priimdavo iš vairuotojų, kurie atveždavo prekes. Dokumentus perduodavo estų firmai. Įprastai prekės buvo cukrus ir aliejus. Šiuo metu įmonių pavadinimų nepamena. Cukrus atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini). Suderindavo vietą, laiką, paimdavo dokumentus, juos sutvarkydavo, sudalyvaudavo iškrovime. Prekes pristatydavo pirkėjams. Pagal sąskaitas gavėjas būdavo „I.“, o kitame punkte būdavo nurodyta iškrovimo vieta. „L.“, kaip gavėjas niekada nefigūruodavo, gavėjas visada būdavo „I.“. Cukrus būdavo perkamas už gavėjų pinigus, nes jie pervesdavo į „L.“ sąskaitą, o jis pervesdavo į gamyklą. Pinigus gaudavo iš pirkėjų prieš pristatant cukrų. Automobiliai stovėdavo ant sienos ir kol pinigai neįkrisdavo į gamyklą nevažiuodavo. Pirkėjai per „L.“ sumokėdavo (duomenys neskelbtini) įmonėms. Kokios pinigų sumos reikia laukti pranešdavo „I.“. Gauti pinigai būdavo pervedami į gamyklos sąskaitą. O kada atvažiuoja automobiliai pranešdavo estų firma. Kas toliau buvo daroma su cukrumi ir aliejumi jam nėra žinoma. Jeigu būdavo suplyšę maišai fotografuodavo, kad brokas yra. Cukrus (kroviniai) realiai būdavo gabenamas, nes jis priimdavo CMR. Jis nežino kas turėjo pareigą už nupirktą cukrų sumokėti PVM. „L.“ PVM nemokėjo, nes buvo tik operatorius, atlikdavo paslaugą. Nebuvo, kad būtų tik viena įmonė kuri pirktų. Prekes iškrauti veždavo į (duomenys neskelbtini). Iškraunant dalyvaudavo pirkėjo sandėlininkas ar koks atstovas. Pinigams įplaukiant į „L.“ sąskaitą matydavosi kokios įmonės perveda pinigus. Grynaisiais pinigais atsiskaitoma nebūdavo. Ar teko bendrauti su R., su direktoriumi R. šiuo metu nepamena. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 81-82) juos patvirtino kaip teisingus. Galėjo būti, kad vykdant mokėjimus viena įmonė mokėdavo už kitą. Nurodė, kad apklausiamas tyrėjų telefonų numerius turėjo savo telefone. Jis pats tyrėjui nurodė telefonų kontaktus, žmonių vardus, įmonių rekvizitus. Sąskaitose nebūdavo nurodytų direktorių telefonų numerių. Tyrėjas jam šių duomenų, dokumentų nenurodė. CMR sąskaitas jis matydavo, nes jam atiduodavo jas vairuotojas. Jam pranešdavo estų firma, kad tą dieną, tą valandą atvažiuoja cukrus ir nurodydavo kokiu adresu. Jis nuvažiuodavo tuo adresu ir sutvarkydavo. R. ir R. telefonų numerius turėjo, nes jie jam skambindavo ir klausdavo, ar automobilis jau atvažiavo, kada bus, nes visko būdavo. Pokalbių garso įrašų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. be aukščiau nurodytų aplinkybių buvo nurodęs ir tai, kad pagal pinigų pervedimus į „UAB „L.“ sąskaitą galima buvo spręsti, kad prekės buvo įgyjamos Lietuvoje registruotų įmonių, nes į sąskaitą įplaukdavo pinigai iš UAB „O.“, UAB „B.“, UAB „G.“ ir UAB „T. K.“. Kas išrašinėjo sąskaitas faktūras ir koks buvo tolimesnis prekių judėjimas nežino. Su pinigus pervedusių įmonių atstovais pagrinde teko bendrauti tik telefonu. Matyti teko tik UAB „T. K.“ atstovą vardu G. ir UAB „B.“ atstovą vardu M.. UAB „O.“ ir UAB „G.“ atstovų nematė, tačiau pagal balsą galima spręsti, kad tai vienas ir tas pats asmuo. Su UAB „O.“ direktoriumi prisistačiusiu vardu R. bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o su UAB „G.“ direktoriumi R. prisistačiusiu asmeniu - Nr. (duomenys neskelbtini). Pervedimų, į su prekių tiekimu nesusijusias įmones, niekuomet neatlikinėjo. Sąskaitoje esantys pinigai niekuomet išgryninami nebuvo. Visi atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais (1 t. 81-82). Šiuos parodymus patvirtino kaip teisingus.

Liudytoja J. J. parodė, kad 2013 m. dirbo ir šiuo metu tebedirba UAB „J.“, tvarko buhalteriją. Su R. M. teko susitikti, nes tvarkė UAB „G.“ buhalteriją. Kiek pamena UAB „G.“ vertėsi veikla susijusia su cukrumi. Dokumentai buvo pateikiami el. paštu. R. M. pas juos buvo vieną kartą. Nepamena kiek buvo pateikta sąskaitų įtraukimui į apskaitą, bet apklausos metu visus atšviestus dokumentus pateikė. Teko ieškoti UAB „G.“ direktoriaus, nes liko skolingas, kelis mėnesius ji dirbo už dyką. Žmonės dingo, kaip į vandenį, o po kažkiek laiko susiekė pareigūnai, kad yra iškelta byla. Sutarties sudarymo datą pasakė iš turėtų dokumentų. Nei karto nebuvo sumokėta už buhalterines paslaugas, nes atvyko, susitarė dėl paslaugų ir dirbo, o paskui dingo. Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, kad dirba UAB „J.“, kurios veikla susijusi su įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymu, vyr. buhalterės  pareigose. Apie įmonės UAB „J.“ teikiamas paslaugas skelbėsi internetiniuose puslapiuose. Dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo UAB „G.“ į ją kreipėsi UAB „G.“ direktorius R. M.. Kuomet buvo aptartos sąlygos, su R. M., 2014 m. sausio 13 d. buvo pasirašyta standartinė (tipinė) paslaugų teikimo sutartis Nr. 201401/30. Kad tai buvo R. M. įsitikino pagal jo pateiktus dokumentus. Per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo jų įmonės iniciatyva (2014 m. balandžio 24 d. išsiunčiant pranešimą) UAB „G.“ direktorių R. M. matė tik du kartus. Pirmą kartą pasirašant sutartį ir antrą, kai buvo pristatyti buhalterinės apskaitos dokumentai (sąskaitos - faktūros) už 2014 m. sausio mėn. vykdytus pirkimus - pardavimus. Kada  R. M. jai pateikė sąskaitas įtraukimui į buhalterinę apskaitą tiksliai neprisimena, tačiau pagal tai, jog pirminę „nulinę“ PVM deklaraciją už 2014 m. sausio mėn. VMI buvo pateikusi 2014 m. vasario 24 d., o 2014 m. vasario 25 d. VMI buvo pateikusi jau patikslintą deklaraciją su įtrauktu mokėtinu 67334  Lt PVM, gali spręsti, kad PVM sąskaitos faktūros jai buvo pateiktos vasario mėn. 24-25 dienų laikotarpiu. Be šių dviejų susitikimų, su R. M. teko dar keletą kartų kalbėtis jo nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo duotas ir elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties sąlygas įmonė įsipareigoja pateikti dokumentus jų įtraukimui į buhalterinę apskaitą ir pati atsako už pateikiamos informacijos tikrumą.  Kitaip tariant jie („J.“) už nesavalaikį ar neteisingų duomenų pateikimą neatsako. Po PVM deklaracijos pateikimo už 2014 m. sausio mėn. ji dar ne kartą bandė su R. M. susisiekti, tačiau šis į telefoninius skambučius, nors kvietimo signalas buvo geras, neatsakinėjo. Taip pat neatsakė ir į laiškus siunčiamus elektroniniu paštu. Jokių dokumentų, susisijusių su mokėjimais per kasą bei bankiniais pavedimais, nepateikė. Kadangi jai nebuvo pateikti atsiskaitymus patvirtinantys dokumentai, pagal pas ją turimą informaciją, tiekėjui -  (duomenys neskelbtini) įmonei SIA M. C. UAB „G.“ buvo skolinga 320654,63 Lt, o pirkėjas UAB „A.“ buvo nesumokėjęs 387974,40 Lt.  Taip pat UAB „G.“ neatsiskaitė, liko skolinga už tris mėnesius 750 litų ir jų įmonei UAB „J.“. Su kitais asmenimis  dėl UAB „G.“ veiklos jai bendrauti neteko. Kaip jau minėjo bendravo tik su R. M. (1 t. 78-80).

Liudytojas L. Č. parodė, kad 2013 m. balandžio 10 d. buvo įregistruota jo įmonė MB „L. P. C.“, kurioje jis dirba vadovu. Ši įmonė užsiima įmonių steigimu. R. S. buvo jų klientas. Nepamena ar jis pirko, ar steigė įmonę. UAB „O.“ jam yra girdėta gali būti, kad ji yra jų įsteigta. UAB „G.“ irgi girdėta. Parduodant įmones tikrina pirkėjų dokumentus, nes nesudėtinga juos patikrinti, o kadangi kartu su pirkėju pristato dokumentus į Registrų centrą, tai dokumentus tikrina ir Registrų centras. Nuo 2014-2015 m. atsirado prievolė sandorius tvirtinti pas notarą, tai duomenis tikrina ir notaras. Kai dėl įmonės pirkimo atvyksta keli asmenys, vienas kalba, kitas sėdi ir tyli, o įmonė forminama ant tylinčio asmens, tai praktikoje yra buvę visokių variantų. Bet kuriuo atveju asmenų dokumentai būna patikrinami. L. F. nepamena. Nurodė, kad perskaičius parodymus prisiminė L. F. išvaizdą, kad ji buvo panaši į romų tautybės asmenį, bet ji tikrai neatrodė asociali. Buvo paskolinęs R. S. 200 Lt. Datas tiksliai nurodė pagal dokumentus. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Č. parodė, kad MB „L. P. C.“, kurios steigėjas ir direktorius yra jis, veikla susijusi su įmonių steigimo dokumentų parengimu, įmonių steigimu ir pardavimu, dokumentų, akcijų pardavimui parengimu bei kitų dokumentų susijusių su įmonių duomenų pakeitimų parengimu. R. S., kuris yra naudojęsis jo vadovaujamos įmonės paslaugomis, žino nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., kuomet R. S. savo vardu įsigijo UAB „O.“. Jau vėliau R. S. domėjosi ir sakė, kad atves draugų, kurie taip pat norėdami pradėti verslą, ketina įsigyti įmonę. Pagal R. S. rekomendaciją, prieš tai susitarus, 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje, atvyko R. M., kuris įsigijo UAB „G.“. Jeigu tiksliai prisimena, įgyjant UAB „G.“ R. M. buvo atvykęs kartu su R. S.. UAB pardavimo paslauga tuo metu kainavo 1098 litai (į šią sumą įeina įmonės steigimo sąnaudos, PVM registravimas ir jų įmonės paslaugos atlygis). Už įmonės įgijimą sumokėjo R. S.. Pasiėmę visus įmonės registracijos dokumentus jie išėjo. Kadangi R. S. jam paliko verslaus ir dalykiško asmens įvaizdį, dažnai skambindavo, konsultuodamasis vienu ar kitu juridiniu klausimu, R. S. jis asmeniškai buvo paskolinęs 200 litų, kurių R. S. iki šiol negražino. R. S. vos ne kas dieną jam skambindavo, žadėdamas užeiti ir pinigus grąžinti, tuo pačiu klausdamas konsultacijų vienu ar kitu klausimu susijusiu su įmonių registravimu, anspaudų gamyba ar kt.. 2014 m. kovo mėn. R. S. užsiminė, jog kreipsis dėl UAB „G.“ pardavimo, tačiau atvykimą vis atidėliojo. Galiausiai  pranešė, kad R. M. pats pasiskambins ir susitars. Iš tiesų neužilgo R. M. pasiskambino ir susitarė dėl atvykimo įmonės pardavimo dokumentų įforminimui. Tiksliai dienos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2014 m. balandžio 23 d., R. M. kartu su pirkėja L. F. atvyko į jų įmonę (duomenys neskelbtini), kur buvo parengti ir pasirašyti dokumentai dėl akcijų pardavimo ir direktorių kaitos. Taip pat buvo surašytas dokumentų perdavimo - priėmimo aktas, į kurį buvo surašyti visi dokumentai, kurie tuo metu buvo perduoti. Klientai su savimi jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo dėl to į perduodamų dokumentų sąrašą įtraukti nebuvo. Apie UAB „G.“ esamus finansinius įsipareigojimus akcijų pardavimo metu jokios informacijos neturėjo, dėl to pardavimo dokumentuose tai paminėta nebuvo. Klientai pareiškė, jog jiems apie įmonės finansinius įsipareigojimus yra žinoma. Jis nėra įpareigotas tikrinti įmonių finansinės būklės įmonių akcijų pardavimo metu. Visą atsakomybę dėl to prisiima pirkėjas, pasirašydamas dokumentus. L. F. jokių klausimų dokumentų pasirašymo metu nekilo. Kartu su L. F. ir R. M. buvo atvykęs dar vienas jam nepažįstamas vyriškis, kuris į dokumentų forminimą nesikišo. Galima sakyti visą laiką tylėjo. Kas sumokėjo už dokumentų parengimą ar L. F., ar tas vyriškis, tiksliai pasakyti negali. Tačiau tiksliai prisimena, kad mokėjo tikrai ne R. M.. Po UAB „G.“ pardavimo R. S. dar keletą kartų skambino ir vis žadėjo grąžinti skolą, tačiau vėliau kai jo pasiteiravo ar jis negalėtų pasiūlyti darbo, suprato, kad skolos neatgaus (1 t. b. l. 65-67).

Liudytoja V. B. parodė, kad su R. S. gyvena nuo 2006 m. rugsėjo mėn. Apie nagrinėjamą nusikaltimą nieko nežino. Su R. S. pragyvendavo iš jo gaunamų pajamų bei jos negalios išmokų, pensijos, kol leido sveikata – jos gauto uždarbio dirbant valytoja. R. S. dirbo saugos struktūrose, paskui buvo registruotas Darbo biržoje, šiuo metu dirba „S. T.“ vairuotoju. Jai žinoma, kad R. S. turėjo įmonę „E. L.“, buvo įmonės vadovas ir užsiėmė langų gamyba, prekyba. Žino, kad yra dirbęs įmonėje, kuri prekiavo cukrumi. Bendrovė „O.“ jai girdėta, R. S. joje dirbo, bet kuo - nežino. UAB „G.“, UAB „A.“, „L.“ jai nėra žinomos. R. M. neteko matyti, L. F. jai negirdėta. R. S. nei savo draugų ir pažįstamų, nei darbuotojų ar verslo partnerių į namus niekada neparsivesdavo. Ji cukrų pirkdavo parduotuvėje, R. S. namo cukraus neparnešdavo. R. S. nepasakojo nei ką perka, nei kur perka, nes jis neturi įpročio kažką pasakoti. Kažkada paklausė kuo užsiima įmonė, jis atsakė, kad cukraus prekyba ir viskas, iš kur pirkdavo cukrų jai nesakė. Nematė pas R. S. didelių pinigų sumų, nes jų visada stokojo. Jos ir R. S. sąskaitos yra atskiros. Gali būti, jog į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai iš įmonės kai jai buvo paskirti brangūs vaistai, nes ji R. S. prašė, o šis žadėjo paprašyti, kad pervestų pinigų. Kas ir iš kur pervedė pinigus ji nežino, jai jų grąžinti nereikėjo. R. S. jai sakė, kad pavedimą padarė įmonės direktorius ir sakė, kad jis pats (R. S.) pinigus jam grąžins. Buhalterinių jo įmonės dokumentų ji netvarkė, namuose jų nematė. Be R. S. pagalbos ji sunkiai pragyventų, kadangi jai reikalinga jo psichologinė ir fizinė pagalba.

2014 m. rugpjūčio 20 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. F. atpažino R. M. kaip buvusį UAB „G.“ savininką pasirašiusį dokumentus perrašant įmonę jos vardu (1 t. 59-61).

2014 m. rugpjūčio 20 d. protokole užfiksuota, kad liudytoja L. F. iš jai pateiktų atpažinti nuotraukų, R. S. (nuotrauka Nr. 2) neatpažino (b. l. 62-63, t. 1).

2014 m. sausio 23 d. kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą pas R. S., svetainėje esančioje sekcijoje (baro lentynoje) surasti įvairūs dokumentai, tame tarpe UAB „G.“ dokumentai ir spaudas (b. l. 22-23, t. 1). 

2014 m. sausio 24 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad tarp kratos metu paimtų dokumentų rasti UAB „G.“ dokumentai sunerti į skaidrias įmautes ir susegti mėlynos spalvos segtuve skaidriu viršeliu: 1. banko sąskaitos ir jos valdymo sutartis su susitarimu dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. IL4-6119421-0-1, pasirašyti tik banko atstovo, be kliento parašų- 1, 2 lapai; 2. VĮ Registrų centras 2013-12-09 elektroninis sertifikuotas išrašas dėl UAB „G.“- 3,4 lapai; 3. VĮ Registrų centras 2013-11-08 elektroninis sertifikuotas išrašas dėl UAB „G.“- 5,6 lapai; 4. 2014-01-13 PVM mokėtojo registracijos pažymėjimas Nr. 20150973 ir sprendimas Nr. AA3-32 - 7,8 lapai; 5.Įstatai ir steigimo aktas, 9-11 lapai; 6. dokumentai susiję su įmonės steigimu,  akcijų pirkimu pardavimu ir dokumentų perdavimu naujam akcijų įgijėjui, 12-22 lapai; 7. sutartis su Tele 2, 23-25 lapai; 8. paslaugų teikimo sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, 26-31; 9. kasos pajamų orderis Nr. 0007, 32 lapas; 10. UAB G.“ PVM sąskaitos faktūros 2014 sausio 14-16 d. nuo Nr. 1 iki Nr. 7 po du egzempliorius išrašytos dėl cukraus pardavimo UAB „A.“  ir pasirašytos tik pardavėjo, 33 – 46 lapai; 11. 2013-11-18 banko sąskaitos valdymo sutartis, 47 lapas, UAB DNB kreditinė kortelė išduota UAB „G.“, vokas su prisijungimo kodu ir čekių knygelė (1 t. 24-56).

2014 m. balandžio 23 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad R. M. pardavė, o L. F. nusipirko už 1 litą UAB „G.“ akcijas (b. l. 53, t. 1).

Iš 2014 m. balandžio 23 d. Operacijų akcijomis žurnalo matyti, kad R. M. UAB „G.“ akcijas iš MB „L. P. C.“ įsigijo 2013 m. gruodžio 6 d. (b. l. 54, t. 1).

2015 m. gegužės 9 d. daiktų (CD esančių vaizdo įrašų) apžiūros protokole nurodyta, kad: 1 - ame kompaktiniame diske yra informacija iš trijų D. B. aptarnaujamų bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš jų (duomenys neskelbtini) trys vaizdo įrašai užfiksuoti 2014 m. sausio mėn. 16, 20 ir 22 dienomis, (duomenys neskelbtini) – 2014-01-16 ir (duomenys neskelbtini) – 2014-01-17.  Pagal vaizdo kameromis užfiksuotus įrašus 2014-01-16 išgryninant pinigus (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate kartu dalyvavo R. S. ir R. M., o visais kitais atvejais pinigus išgrynino R. S.. 2 - ame kompaktiniame diske yra 12 nuotraukų iš N. B. AB Lietuvos skyrius bankomato esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotų 2014-01-20 pinigų išgryninimo (išėmimo metu). Visose nuotraukose užfiksuotas R. S. (1 t. b. l. 118 - 130).

2015 m. birželio 1 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota, kad vykdant R. S.mobiliojo telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę, laikotarpiu nuo 2014-02-03 iki 2014-04-22  R. M. paskambino ne mažiau kaip 24 kartus R. S.. Pokalbių metu tarpusavyje kalbama apie įmonės vykdytą veiklą, mokesčių sumokėjimą, parašus ant sąskaitų, jų perdavimą buhalterijai. R. M. klausia R. S. dėl sąskaitų pateikimo buhalterei, nes ši jų reikalauja, į ką R. S. atsako, kad sakyti, jog sąskaitas pateiks vėliau. Kalbama apie PVM, siūloma R. S. pačiam paskambinti buhalterei. R. M. nuogastauja, kad PVM reikės sumokėti jam, į ką R. S. atsako, kad nieko neatsitiks, nes už viską atsako bendrovė. Pokalbiuose minima ir tai, kad tai pokalbiai ne telefonu. Vėlesniuose pokalbiuose R. M. prašo susitikti su R. S., abejoja juo (1 t. b. l. 93-106).

2014-10-17 specialisto išvada Nr. 5-2/167 dėl UAB "G." ūkinės finansinės veiklos nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., nustatyta:

·       jog tiriamuoju laikotarpiu įmonės UAB „G.“ akcininku ir direktoriumi buvo: nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. – R. M., nuo 2014 m. balandžio 24 d. – L. F..

·       Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis sudaryta 2014 m. sausio 13 d. ir pasirašyta UAB „J.“ direktoriaus V. J. bei UAB „G.“ direktoriaus R. M.;

·       Cukraus įsigijimo dokumentuose (7 PVM sąskaitos – faktūros, lentelė nr. 3) pirkėju nurodyta UAB „G.“ pasirašęs asmuo – R. M., pardavėjas SIA „M. C.“;

·       UAB „G.“ į valstybės biudžetą 2014 m. balandžio 23 d. buvo nesumokėjusi 67334,40 litų PVM, kurį turėjo sumokėti iki 2014 m. vasario 25 d.;

·       UAB „L.“ pervedė 342779,85 litus UAB „G.“ , tačiau kokiu pagrindu ir už ką nustatyti negalima;

·       UAB „G.“ buvo įvykdyti 2 bankiniai pavedimai V. B.: 2014 m. sausio 15 d. – 100 litų, 2014 m. vasario 6 d. - 60 litų, kurių pervedimo pagrindimui dokumentai nepateikti, todėl negalima nustatyti kokiu tikslu pavedimai buvo padaryti;

·       UAB „G.“ gavo tris bankinius pavedimus viso už 387974,40 litų iš UAB „A.“, tačiau pagal kokį dokumentą buvo vykdoma operacija nurodyta nebuvo, todėl negalima nustatyti kokios PVM sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos, pavedimai UAB „G.“ apskaitoje fiksuoti nebuvo;

·       nuo UAB “G.” banko sąskaitos įvykdyti 27 nurašymai išimant grynuosius pinigus per bankomatą viso už 45160 Lt, tačiau ši suma nebuvo apskaityta UAB „G.“ kasoje bei nebuvo įtraukta į buhalterinę bendrovės apskaitą. Nepateikti pinigų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai, todėl negalima nustatyti jų panaudojimo; 

·       tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai), kuriais būtų įformintas lėšų (45160 Lt) gavimas. Dėl to bendrovė nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 10 ir 16 straipsnių reikalavimais; 

·       UAB “G.” neįformindama buhalterinėje apskaitoje banko sąskaitose vykusių ūkinių operacijų, buhalterinės apskaitos dokumentais neįformindama piniginių lėšų gavimo ir išlaidavimo, bei buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįsdama piniginių lėšų panaudojimo nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 str., 6 str. 2 p., 12 str. 1 p. ir 16 str. 1 p. nuostatomis;

·       Pagal 2001 m. lapkričio 6 d.  Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 punkto nuostatas už apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas; 

·       Dėl buhalterinėje apskaitoje neįformintų ir dokumentais nepagrįstų ūkinių operacijų iš dalies negalima nustatyti UAB “G.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t. b.l. 1-118).

2015 m. lapkričio 10 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje nustatytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir specialisto išvadoje (b. l. 123-132, t. 1).

Dėl organizuotos grupės ir organizatoriaus 

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Taikant šią normą būtina nustatyti atitinkamą bendrininkų susitarimą, nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį bei tam tikrą organizuotumo lygį. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-210/2009, 2K-140/2014 ir kt.).

Kaip matyti iš kaltinamojo R. M. parodymų, įmonę UAB „G.‘ jis įsigijo įkalbėjus R. S., šio pasiūlytam neva verslo planui įgyvendinti, jie abu sutarė, kad direktoriumi bus R. M.. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir pats R. S., tačiau teigė, kad jo vaidmuo tuo ir apsiribojo, be to, jis dar kartais patardavo R. M. verslo bei dokumentų forminimo klausimais. Tačiau kaip matyti iš R. M. parodymų visumos, jo veiksmai iš esmės apsiribojo direktoriaus funkcijų vykdymu, o organizacinę prekyba cukrumi veiklą vykdė R. S.. Šiais R. M. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi iš aukščiau paminėtų įrodymų visumos seka, kad R. S. dalyvavo tiek įmonę įsigyjant, tiek ją parduodant (L. F. parodymai), dokumentai susiję su įmonės veikla bei banko kortelė buvo rastos kratos metu pas jį, šią aplinkybę patvirtina ir pokalbių užfiksuotų tarp R. M. ir R. S. turinys, iš esmės atskleidžiantis aktyvų R. S. vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kas visumoje leidžia teigti, kad kaltinamieji, darant paminėtą veiką, veikė organizuotoje grupėje, kiekvienas iš jų atlikdamas jam priskirtą užduotį ir vaidmenį. Iš įsigyto ir parduoto cukraus kiekio ir vertės, laikotarpio kuriuo vyko paminėtos ūkinės operacijos akivaizdu, kad paminėta veikla pasižymėjo aukštu organizuotumo lygiu.

Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu. Būtent tokiais veiksmais teismo įsitikinimu pasižymėjo R. S. veiksmai. Nors R. S. teigė, jog jis jokios nusikalstamos veikos neorganizavo, tačiau, aptariant organizuotos grupės požymius atskleidžiančius požymius, paminėtų įrodymų visuma leidžia teigti, jog būtent jis buvo šios nusikalstamos veiklos organizatorius. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad būtent R. S. turėjo tokios veiklos patirties, įmonių, susijusių su prekyba cukrumi kontaktus, ką neabejotinai patvirtina ne tik kaltinamųjų parodymai, bet ir byloje esančių nuosprendžių R. S. turinys. Nors R. S. teigimu įmonės „G.“ dokumentus jo namuose paliko R. M., po jų abiejų išgertuvių, tačiau šią aplinkybę paneigė R. M.. Jo parodymus šioje dalyje iš esmės patvirtina ir paminėtų dokumentų suradimo vieta R. S. gyvenamojoje vietoje, liudytojos V. B. parodymai, kad R. M. jai neteko matyti, R. S. į namus nei savo draugų ir pažįstamų, nei darbuotojų ar verslo partnerių niekada neparsivesdavo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu R. M. buvo UAB „G.“ vadovas. Specialisto išvadoje nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad iš UAB “G.” sąskaitų viso buvo išgryninta 45160 litų, kurių panaudojimas dokumentais nepagrįstas. Vaizdo įrašai bei nuotraukos patvirtina, kad tik vienu atveju pinigų išgryninimą kaltinamieji vykdė kartu, kitais atvejais tai darė R. S., kas neabejotinai patvirtina, jog jis turėjo banko kortelę bei PIN kodą, reikalingus pinigų išgryninimui, kas visumoje leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nurodytą pinigų sumą, veikdami organizuotoje bendrininkų grupėje pasisavino kaltinamieji. Nors abu kaltinamieji neigia pasisavinę paminėtas lėšas ir tuo kaltina vienas kitą, tačiau teismas tai vertina tik kaip jų siekį sumažinti savo kaltę padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kadangi byloje nesurinkta jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šis turtas nebuvo pasisavintas, o panaudotas įmonės reikmėms, ar tai išvaistytas perduodant kitiems asmenims. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, jog įmonės lėšomis disponavo tiek R. M., tiek R. S., todėl reikšmės, kur šias lėšas kaltinamieji panaudojo ir kaip pasidalino ar išleido kitais tikslais, esminės reikšmės neturi. Nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai jie bendrovei priklausantį turtą pasisavino, ir tai, kad objektyviai nenustatyta, kokiems asmeniniams poreikiams tenkinti jie tai padarė, neturi reikšmės kvalifikuojant šią veiką. Pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL, todėl veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, R. S. kaip organizatoriaus  - su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį (BK 26 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame BK straipsnyje nustatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. BK 222 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniuose apgaulingas apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, arba pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015).

Kaltinamasis R. M. būdamas UAB „G.“ direktoriumi, vieninteliu akcininku ir bendrovės vadovu, buvo atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau šią savo pareigą tyčia vykdė apgaulingai. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek specialisto išvadoje dėl UAB „G.“ nurodyti duomenys, kurie leidžia daryti išvadą, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai buvo pažeisti ir tai lėmė, jog iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Aukščiau aptartų veiksmų visuma patvirtina, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Tarp Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jo nusikalstama veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į gana ilgą proceso trukmę iki kol byla buvo perduota teismui.

Kaltinamieji savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje neigė. Nors R. M. iš dalies pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo parodymų visuma leidžia teigti, jog jo prisipažinimas yra nulemtas byloje esančių rašytinių įrodymų, objektyviai patvirtinančių jį buvus įmonės direktoriumi, bet ne nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikaltimą, todėl daroma išvada, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Abiejų kaltinamųjų, dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymo, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė organizuota grupė. Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių padarant veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.

Kaltinamasis R. M. priklausomybės ligų centre neregistruotas, dėl psichikos sutrikimų į gydytojus nėra kreipęsis ar gydęsis (b. l. 76, 77, t. 3). Jo parodymai nuoseklūs ir logiški, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra. Analogiška išvada darytina ir dėl R. S., kadangi jo parodymai logiški ir nuoseklūs, jis taip pat nėra registruotas priklausomybės ligų centre, nėra lankęsis pas gydytoją dėl psichikos sutrikimų ar dėl to gydytas (b. l. 53, 54, t. 3).

Nusikaltimo padarymo metu R. S. Lietuvoje teistas nebuvo (b. l. 2-45, t. 3). Administracinėmis nuobaudomis baustas, tačiau jos nėra susiję su inkriminuojama jam veika, dauguma iš jų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 45-51, t. 3). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 2, t. 4).

Nusikaltimų padarymo metu R. M. teistas nebuvo (b. l. 69-70, t. 3). Administracinėmis nuobaudomis nebaustas (nuobaudos negaliojančios, b. l. 71-74, t. 3).

Už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, numatyta tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose už nusikalstamą veiką, numatytą 183 straipsnio 2 dalyje kaltinamiesiems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatyta. Skiriant bausmę už šį nusikaltimą kaltinamiesiems atsižvelgtina ir į jų vaidmenį padarant nusikaltimą, įvertintina ir tai, kad R. S. už analogiškas veikas, padarytas artimu nagrinėjamai nusikalstamai veikai metu, yra teistas 2 kartus, kas visumoje jį charakterizuoja labiau neigiamai, todėl jam skirtina 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o R. M. – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nors už nusikaltimą numatytą BK 222 straipsnyje įstatymas numato galimybę skirti ir švelnesnes bausmes, tačiau įvertinus visumą kaltinamojo R. M. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, padarytų veikų pavojingumą ir kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertinus ir tai, jog ši veika gan glaudžiai susijusi su veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymu, jam ir už šią veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė. Be to, turtinė R. M. padėtis nesudaro pagrindo manyti, kad paskyrus jam baudą, jis turėtų galimybę ją sumokėti. Tuo tarpu įstatymas nenumato galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą, kas svarstytina nagrinėjamu atveju, paskyrus R. M. laisvės atėmimo bausmes. Skiriant laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, jos dydis parenkamas artimesnis minimaliam. Nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, tarpusavyje sudaro realią nusikaltimų sudėtį, todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, R. M. paskirtos bausmės bendrintinos taikant kaltinamajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą.

        Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato, kad asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą būtų galima atidėti bausmės vykdymą, tačiau nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), kuri numatė galimybę bausmės vykdymą atidėti ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, todėl vien tai, kad bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas minimos įstatymo redakcijos galiojimo metu, neužkerta kelio spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, jei yra kitos tam reikalingos sąlygos. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus kaltinamuosius charakterizuojančių duomenų visumą, atsižvelgiant į ilgą proceso trukmę, į tai, jog duomenų apie naujai kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, nėra, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamiesiems dirbti ir atlyginti žalą. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamieji bus pakankamai nubausti, jiems skirti įpareigojimai, jų teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jie laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jų socialiniai ryšiai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į kaip minėta kiekvieno iš kaltinamųjų atliktų veiksmų apimtį bei indėlį darant nusikaltimus, R. S. bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, R. M. – 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamuosius per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

R. M. buvo sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 10 d., 16 val. 05 min. paleistas 2017 m. rugpjūčio 11 d. 12.20 val. (t. 3, b. l. 129, 130-131). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., (viena diena) vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

R. M. 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 130-131, t. 3) paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikintinos (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kaltinamajam R. S. 2015 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62, t. 3), paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti byloje pareikštą civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Kauno apskrities VMI kaltinamiesiems byloje yra pareiškusi 13079 eurų ieškinį, kurie turėjo būti sumokėti kaip PVM į valstybės biudžetą (b. l. 134-135, t. 2). Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas. Ištirtais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji nurodytą pinigų sumą, kurią UAB „G.“ turėjo sumokėti kaip PVM valstybės biudžetui pasisavino, todėl Kauno apskrities VMI civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, žalos atlyginimą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 -6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

 Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „G.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „J.“ pateikti dokumentai – grąžintini UAB „J.“, du CD diskai, su bankomatų vaizdo kamerų įrašais, saugotini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

-       pagal BK 183 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-       pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. M. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktus ir R. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. M. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., (viena diena) vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo.

R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktus ir R. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

R. M. 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti.

Kaltinamajam R. S. 2015 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) 13079 (trylika tūkstančių septyniasdešimt devynis) eurus žalos atlyginimo valstybės biudžetui (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 7290).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „J.“ – grąžinti UAB „J.“, du CD diskus, su bankomatų vaizdo kamerų įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                          Albinas Antanaitis