Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1747-253/2011
Teisėjas Valdas Alška (Proceso Nr. 2-25-3-01957-2010-7)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
21.4.2.7; 22.3.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 28 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-07-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovui B. J. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4 000 Lt skolą, taip pat 29,17 Lt palūkanų, 120,87 Lt žyminį mokestį, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2009-11-23 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 4 000 Lt iki 2010-11-23. Šios prievolės atsakovas neįvykdė, ieškovui šios pinigų sumos nesumokėjo ir praleido terminą įvykdyti prievolę.
Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2009-11-23 paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo, kaip vekselio davėjo, veiksmai neatitiko jo vidinės valios, kadangi vekselį pasirašė dėl realaus grasinimo ir 4 000 Lt negavo. Nurodė, kad jo su vekselio turėtoju nesiejo jokie asmeniniai santykiai, dėl kurių galėjo būti išduotas vekselis. Atsakovo teigimu, jis su ieškovu dirbo UAB „Žemaitijos granitas“, 2007 m. darbdavys ieškovo pareikalavo padengti susidariusį 8 000 Lt trūkumą, o ieškovas pradėjo reikalauti atsakovo kompensuoti jam pusę trūkumo sumos, kadangi abu dirbo toje aikštelėje. Nurodo, kad 2009-11-23 tamsiu paros metu į jo namus atvažiavo trys nepažįstami vyrai, kurie panaudojo psichologinį spaudimą ir, realiai grasindami susidorojimu ir sudeginti namus, liepė pasirašyti ginčijamą vekselį; dėl šios veikos jis kreipėsi į Kretingos rajono policijos komisariatą. Nurodo, kad ieškovas jokios paskolos nesuteikė bei atliko tyčinį veiksmą jo nenaudai, todėl yra pagrindas vekselį pripažinti negaliojančiu.
Dublike ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovo versija, kuria remdamasis jis ginčija sandorį, yra nepagrįsta – atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vekselis pasirašytas prieš atsakovo valią, ar kad ieškovas tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Prašo priešieškinį atmesti ir ieškinį tenkinti visiškai.
Tripliku atsakovas prašė ieškovo dublike išdėstytus teiginius laikyti nepagrįstais ir nurodė, kad atvejais, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios, vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-07-14 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančiu 2009-11-23 paprastąjį vekselį, kuriuo vekselio davėjas A. J. įsipareigojo sumokėti 4 000 Lt vekselio turėtojui B. J.. Teismas darė išvadą, kad atsakovas turi teisę reikšti ieškovui prieštaravimus dėl įsipareigojimo pagal ginčo vekselį, remdamasis jiems žinomais asmeniniais santykiais. Teismas konstatavo, kad šalių nesiejo asmeniniai paskolos teisiniais santykiai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kitą dieną po vekselio surašymo atsakovas kreipėsi į policiją rodo, kad vekselį išrašęs atsakovas veikė prieš savo valią. Teismas nustatė, kad atsakovo prievolės ieškovui atsiradimo pagrindo nebuvo, nes atsakovas nebuvo materialiai atsakingas darbuotojas ir jo atleidimo dieną jis įmonei žalos nepadarė. Teismas nustatė, kad 2009-11-23 vekselis buvo pasirašytas atsakovui nurodant, kas turi būti įrašyta, surašant vekselį dalyvavo trys atsakovui nepažįstami asmenys, kurie liepė jį surašyti, vekselio surašymas vyko tamsiu paros metu į atsakovo namus atvykus keliems nepažįstamiems asmenims. Teismas vertino, kad atsakovas turėjo realų pagrindą manyti, kad prieš jį bus panaudotas smurtas.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti visą Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-07-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas faktines aplinkybes, pažeidė civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi nustatęs, kad B. J. nuostoliai atsirado iš darbo santykių bei pripažinęs, kad atsakovas iš tikrųjų yra skolingas ieškovui, neatnaujino įrodymų tyrimo byloje bei nepasiūlė ieškovui pakeisti ieškinio pagrindo ir dalyko. Pažymi, kad atsakovas neįrodė, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja. Nurodo, kad atsakovui negrasino, atsakovas vekselį surašė savo ranka, sąmoningai pripažino 4 000 Lt skolą, prieš pasibaigiant vekselyje nurodytos pinigų sumos grąžinimo terminui ieškovas nustatyta tvarka du kartus ragino atsakovą šią sumą sumokėti. Taip pat pažymi, kad dėl realaus grasinimo pasirašyti vekselį ikiteisminis tyrimas E. V. ar B. J. atžvilgiu inicijuotas nebuvo. Apelianto teigimu, tarp ginčą inicijavusio atsakovo ir ieškovo, padengusio darbdaviui atsakovo padarytus trūkumus, vėliau laisva valia susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kurie reglamentuoti tinkamu prievolių, kylančių iš nuosavų pinigų perdavimo kito asmens nuosavybėn fakto.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-07-14 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad susiklosčiusioje situacijoje, dėl ieškovo pasamdytų asmenų realaus grasinimo susidoroti su A. J. bei pakenkti jo turtui, atsakovo valia pasirašyti vekselį susiformavo esant realiam pavojui, kad jo nepasirašius atsiras neigiamų pasekmių, todėl jis neturėjo kitos alternatyvos – tik pasirašyti vekselį. Dėl atvykusių asmenų neteisėtų veiksmų bei vekselio surašymo grasinimo pagrindu atsakovas kreipėsi į policijos pareigūnus, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl paprastojo vekselio galiojimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-11-23 atsakovas A. J. savo ranka užpildė iš anksto parengtą paprastojo vekselio formą ir taip įsipareigojo sumokėti ieškovui B. J. 4 000 Lt (b. l. 55). Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.
LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. numato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Ši įstatymo nuostata apriboja skolininko galimybę reikšti prieštaravimus pagal vekselį dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą – skolininkas gali reikšti tik reikalavimus, susijusius su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Taigi vekselio davėjui išlieka teisė pirmajam vekselio turėtojui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui, reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remiantis jiems žinomais santykiais. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens (vekselio davėjo), veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, įrodinėjimo pareiga, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, tenka skolininkui (vekselio davėjui).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas B. J. (ginčo vekselio pirmasis įgijėjas ir turėtojas) ir atsakovas A. J. (vekselio davėjas) yra tiesioginiai vekselio teisinio santykio dalyviai. Atsakovas jokių prieštaravimų, susijusių su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), nereiškė, tačiau prašė pripažinti jo 2009-11-23 išduotą vekselį negaliojančiu LR CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, nurodydamas, kad sandoris sudarytas dėl realaus grasinimo. LR CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas neįrodė tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių trūkumų – grasinimo, jo realumo bei ieškovo veiksmų, lėmusių atsakovo valios trūkumus sudarant sandorį. Iš bylos nagrinėjimo metu šalių bei liudytojo E. V. duotų parodymų nustatyta, kad ieškovas kartu su žentu E. V. bei dviem pastarojo draugais tamsiu paros metu atvyko į atsakovo namus, esančius vienkiemyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas minėtą vakarą atvykdamas pas atsakovą atsivežė vekselio formą. Ieškovas, atvažiavus pas atsakovą, liko laukti mašinoje, o E. V. ir du jo draugai, kurių atsakovas nepažinojo, užėjo į atsakovo namus. E. V. nurodė, kad pažinojo atsakovą, tačiau taip pat nurodė, kad šiam atidarius duris prisistatė bei paklausė, kur pinigai; atsakovas patvirtino, kad buvo nejauku, viskas vyko oficialiai, rimtai. Atsakovui rašant vekselį buvo diktuojama, ką rašyti. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovas vengė bendrauti bei patvirtino, kad pas atsakovą važiavo ne vienas, o su pašaliniais asmenimis, kadangi jo vieno atsakovas būtų neįsileidęs į namus. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovas kartu su trimis pašaliniais asmenimis vyko pas atsakovą tamsiu paros metu siekdamas atsakovą įbauginti. Byloje nėra duomenų, kad prieš pareiškėją buvo panaudotas smurtas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsakovui jausti realią grėsmę jo sveikatai ar turtui. Tai, kad ginčijamo vekselio išrašymas neatitiko vidinės atsakovo valios patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas dėl ieškovui grasinimo pagrindu išrašyto vekselio kreipėsi į policiją, buvo nukreiptas į Kretingos rajono policijos komisariatą, siekė susigrąžinti vekselio originalą. Šią aplinkybę patvirtina ieškovui B. J. kaip liudytojui adresuotas šaukimas atvykti 2009-12-02 į Kretingos rajono policijos komisariatą (b. l. 72). Ieškovas patvirtino, kad policijos tyrėjas reikalavo jo pateikti vekselio originalą, o ieškovas pateikė vekselio kopiją, kuri ir buvo suplėšyta. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai vertino, kad ieškovas atliko tyčinius veiksmus ieškovo nenaudai, o atsakovas įrodė savo valios trūkumus (LR CK 1.91 str. 1 d. nurodytas aplinkybes) vekselio sudarymo metu.
Apeliantas nurodo, kad pagrindas vekseliui išduoti buvo ieškovo darbdaviui UAB „Žemaitijos granitas“ atsakovo neteisėtais veiksmai padarytos turtinės žalos atlyginimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas B. J. iki 2008-02-04 dirbo UAB „Žemaitijos granitas“ meistro pareigose, A. J. šioje įmonėje dirbo iki 2007-11-28, nuo 2007 m. jie kartu dirbo Klaipėdos aikštelėje. Atsakovas buvo pavaldus ieškovui ir nebuvo materialiai atsakingas, tai patvirtina ir buvusio šalių darbdavio 2011-06-03 raštas Nr. 165, patvirtinantis, kad ieškovas, dirbdamas Klaipėdos aikštelėje, padarė 8 719,91 Lt materialinių vertybių trūkumą, minėtą sumą ieškovas įmonei atlygino (b. l. 56). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas, manydamas, jog iš darbo santykių atsiradę nuostoliai taip pat padaryti ir atsakovo, gali savo teises ginti ir kitais pagrindais. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad atsakovas iš tikrųjų yra skolingas ieškovui. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nepasiūlė ieškovui pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, kadangi tokios pareigos LR CPK 141 str. teismui nenustato. Pažymėtina, kad pripažinus 2009-11-23 vekselį negaliojančiu, jeigu teisme nebuvo nuginčytas jo išdavimo pagrindu buvusio sandorio egzistavimas ir galiojimas, ieškovas nepraranda teisės kreiptis į teismą bendra tvarka su ieškiniu dėl skolos, kilusios iš paskolos ar kito sandorio, priteisimo remdamasis sutartinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. ne vekselio pasirašymo faktu ir su juo susijusius santykius reglamentuojančiomis normomis.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl dėl šių išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teismas nepasisako (LR CPK 98 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-07-14 sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Albina Pupeikienė