Administracinė byla Nr. A-2331-552/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00302-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,
sekretoriaujant L. V.,
vertėjaujant N. G.,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. G., jo atstovui advokatui R. S.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. G.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. G. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2024 m. lapkričio 11 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo.
2. Centras teikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d., veikdamas asmenų grupėje, su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą.
2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) išnagrinėjo prieglobsčio prašymą skubos tvarka ir 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21S40939 nesuteikti jam prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės šalį. Užsienietis nesutiko su Migracijos departamento sprendimu ir jį apskundė. Migracijos departamento 2-oji skundų komisija dėl prieglobsčio 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu
Nr. 6K-2529 atmetė skundą.
2.3. Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. kovo 14 d. sprendimu iš dalies tenkino Užsieniečio skundą, sutrumpinus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų bei perspėjimo įvedimą į Šengeno informacinę sistemą terminą iki 2 metų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi Užsieniečio skundą dėl Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo atmesti, šį sprendimą paliko nepakeistą. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu.
2.4. Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 22S61433 nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
2.5. VSAT 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 4T-420 Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. liepos 27 d.
2.6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. sprendimu pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 25 d.
2.7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroniniu paštu pranešti VSAT Migracijos valdybos Tyrimų skyriui apie savo buvimo vietą.
2.8. Užsienietis apie savo buvimo vietą pranešdavo elektroniniu paštu, tačiau, patikrinus jo deklaruotą gyvenamąją vietą, buvo nustatyta, kad Užsienietis ten negyvena. 2023 m. spalio 18 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai patikrino Užsieniečio darbo vietą, jį aptiko dirbantį, tačiau, pradėjus bendrauti su Užsieniečiu, šis pabėgo. 2023 m. spalio 24 d., patikrinus Užsieniečio deklaruotą gyvenamąją vietą, buvo nustatyta, kad jis tuo adresu negyvena, t. y. Užsienietis nevykdė Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo.
2.9. 2024 m. rugpjūčio 1 d. iš Migracijos departamento buvo gautas pranešimas, kad Užsienietis atvyko atsiimti užsieniečio registracijos pažymėjimo. Užsienietis VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. ir pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą.
2.10. Užsieniečiui prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje yra galutinai baigta, nesuteikiant jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šiuo metu Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, Užsienietis ne kartą buvo supažindintas su teisine padėtimi bei tvarkos taisyklėmis, tačiau, būdamas Lietuvos Respublikoje, Užsienietis nesilaikė įstatymų ir nevykdė teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Toks Užsieniečio elgesys parodo, jog jis visais įmanomais būdais bando išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.
3. Užsienietis atsiliepime į teikimą prašė teikimą atmesti.
4. Užsienietis atsiliepimą į teikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teikimas riboti Užsieniečio judėjimo laisvę yra neproporcingas, atsižvelgiant į jo šeimos interesą, neteisėtas ir nepagrįstas, nes Užsieniečio išsiuntimas nėra vykdomas nuo 2022 m. gegužės 4 d. ir nėra jokios informacijos, kad jis yra objektyviai įmanomas ir vykdomas.
4.2. Nėra Užsieniečio kelionės dokumento, o galimo išsiuntimo data nėra ir negali būti žinoma. Užsieniečio išsiuntimas pažeistų prioritetinį vaikų interesą.
4.3. Užsieniečio laisvė neribojama nuo 2022 m. gegužės 31 d., Užsienietis nebandė išvykti iš Lietuvos, čia gyvena ir rūpinasi savo šeima, Užsieniečio asmenybė nustatyta ir patvirtinta vaikų gimimo liudijimuose, nėra pagrįstas teiginys, kad Užsienietis nebendradarbiauja ar gali slapstytis.
4.4. Užsieniečiui (duomenys neskelbtini) gimė dvynukai – sūnus V. L. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis) ir dukra G. L. (asmens kodas –(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė). Vaikų motina S. K. – Lietuvos Respublikos pilietė. Šeima gyvena kartu, Užsienietis ir jo vaikų motina dvynukus prižiūri kartu, Užsieniečio laisvės apribojimas būtų neproporcingas ir pažeistų prioritetinį vaikų interesą.
4.5. Užsienietis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsniu, prašymą Migracijos departamentui persvarstyti sprendimą dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti, tačiau atsakymo negavo.
4.6. Nagrinėjamu atveju užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas nėra tikslingas ir būtinas, o teikimas apriboti užsieniečio laisvę nėra proporcingas siekiamiems tikslams – sprendimo dėl prieglobsčio įvykdymui. Šiuo atveju Įstatyme įtvirtintų tikslų galima pasiekti neribojant vienos pagrindinių užsieniečio teisių, judėjimo laisvės, dėl to užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140-19 str. 1 d. 2 p.).
4.7. Nėra aplinkybių, patvirtinančių nelegalios migracijos riziką. Tolesnis laisvės ribojimo taikymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neobjektyvus ir neproporcingas.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 1 mėnesį, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
6. Teismas, įvertinęs Centro nurodytas aplinkybes (šios nutarties 2 p.), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose, 5 dalies 6, 10 punktuose, nes Užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, nes ne visada pranešdavo apie savo buvimo vietą, o pareigūnams atvykus į jo darbovietę, pasišalino iš ten, neinformavo pareigūnų apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl ilgą laiko tarpą nebuvo žinoma jo buvimo vieta ir nebuvo galimybė įvykdyti sprendimo dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
7. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, kad užsieniečio atžvilgiu nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 27 d. buvo taikomi judėjimo suvaržymai, savaime nereikia, kad jam negali būti taikomi judėjimo suvaržymai, nes nesuėjo maksimalus terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 5 dalimi, suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečių sulaikymo terminui, jis privalo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu.
8. Teismas konstatavo, kad paties Užsieniečio veiksmai rodo, jog būtina taikyti griežtesnes priemones, ribojančias jo judėjimo laisvę, kad Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog S. K. (Užsieniečio vaikų motina) patirs tam tikrų sunkumą dėl to, Užsienietis negalės būti kartu su ja, savaime nesudaro pagrindo netaikyti jam jokių judėjimo suvaržymų.
9. Teismas, įvertinęs Centro atstovės paaiškinimus, kad kelionės dokumentų gavimas neturėtų užtrukti ilgiau nei 1 mėnesį, nustatė trumpesnį alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą nei prašoma teikimu.
III.
10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
11. Užsienietis pažymi, kad nurodytas laisvės apribojimo tikslas (išsiuntimas) nėra vykdomas nuo 2022 m. gegužės 4 d. ir nėra jokios informacijos, kad jis yra objektyviai įmanomas ir vykdomas. Nėra kelionės dokumento, o galimo išsiuntimo data nėra ir negali būti žinoma. Užsieniečio išsiuntimas pažeistų prioritetinį vaikų interesą.
12. Užsienietis akcentuoja, kad jo laisvė neribojama nuo 2022 m. gegužės 31 d., Užsienietis paskirtos alternatyvios sulaikymo priemonės nepažeidė (paskutinė paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė baigėsi 2023 m. spalio 27 d.), nebandė išvykti iš Lietuvos, čia gyvena ir rūpinasi savo šeima, Užsieniečio asmenybė nustatyta, nėra pagrindo teigti, kad Užsienietis nebendradarbiauja ar gali slapstytis.
13. Užsienietis teigia, kad jo judėjimo laisvės apribojimas nėra tikslingas ir būtinas, o teikimas apriboti užsieniečio laisvę nėra proporcingas siekiamiems tikslams – sprendimo dėl išsiuntimo įvykdymui. Šiuo atveju Įstatyme įtvirtintų tikslų galima pasiekti neribojant vienos pagrindinių užsieniečio teisių, judėjimo laisvės, dėl to Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
14. Užsienietis akcentuoja, kad jam (duomenys neskelbtini) gimė dvynukai – sūnus V. L. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis) ir dukra G. L. (asmens kodas –(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė). Vaikų motina S. K. – Lietuvos Respublikos pilietė. Šeima gyvena kartu, Užsienietis ir jo vaikų motina dvynukus prižiūri kartu, Užsieniečio laisvės apribojimas būtų neproporcingas ir pažeistų prioritetinį vaikų interesą. Užsienietis, vadovaudamasis Įstatymo 128 straipsniu, pateikė prašymą Migracijos departamentui persvarstyti sprendimą dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti, tačiau atsakymo negavo.
15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą.
16. Centras pažymi, kad, atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, galima manyti, kad jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti ir vėl pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, vengdamas išsiuntimo sprendimo, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms įvykdyti sprendimus užsieniečio atžvilgiu. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečio judėjimo laisvės ir VSAT bei Šengeno erdvės integralumo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietis apgyvendintas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. rugsėjo 2 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, kadangi, to nepadarius, jis gali pasislėpti, vengdamas sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įvykdymo.
19. Užsienietis apeliaciniame skunde, akcentuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, kad šiuo metu jis šeimoje augina du mažamečius vaikus, turi pastovią gyvenamąją vietą, teigia, jog yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant jo judėjimo laisvės.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).
21. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas inter alia (be kita ko) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.
22. Nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija, kad jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.
23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
24. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju VSAT nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, jog Užsieniečio išsiuntimas yra operatvyiai ruošiamas, t. y. byloje nėra jokių įrodymų (susirašinėjimo su Užsieniečio kilmės valstybe, Užsieniečio kelionės dokumentų ir pan.), kad Užsieniečio išsiuntimo procedūra yra realiai vykdoma, nors sprendimas, kuriuo nuspręsta išsiųsti Užsienietį, įsiteisėjo 2022 m. gegužės 4 d., todėl Užsieniečio laisvės apribojimas, nesant konkrečios išsiuntimo datos, nagrinėjamu atveju yra neproporcingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad Užsienietis atsisakytų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, slapstytųsi ar kitaip trukdytų įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal bylos duomenis, Užsienietis yra 2 mažamečių vaikų tėvas, todėl nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į geriausius vaikų interesus.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslas (Užsieniečio išsiuntimo užtikrinimas), įvertinus byloje esančius įrodymus, tiek charakterizuojančius Užsienietį, tiek ir apibūdinančius jo ankstesnį elgesį, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, konstatuotina, jog yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. tel. +37070742174 arba el. paštu janina.brovko@vsat.vrm.lt) kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 iki 17.00 val. pranešti Centrui apie savo buvimo vietą iki 2024 m. rugsėjo 2 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo.
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Užsienietis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
29. Užsienietis prašo priteisti jam iš Centro bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 300 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2024 m. rugpjūčio 4 d. sąskaita Nr. 0242). Iš byloje Užsieniečio pateiktų dokumentų nustatyta, kad advokatui už suteiktas teisines paslaugas pagal nurodytą sąskaitą 300 Eur buvo sumokėta 2024 m. rugpjūčio 8 d.
30. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
31. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į Užsieniečio atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį (Užsieniečio apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies), vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, Užsieniečiui priteisia 150 Eur atstovavimo išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio L. M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Taikyti (duomenys neskelbtini)piliečiui L. M. G. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. tel. +37070742174 arba el. paštu janina.brovko@vsat.vrm.lt) kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 iki 17.00 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą iki 2024 m. rugsėjo 2 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. G. išsiuntimo į kilmės šalį.“
Priteisti (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. G. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Iveta Pelienė