Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-634/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00570-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nuosprendį neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 19 dienų ir 39 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 19 dienų ir 39 MGL dydžio, t. y. 1 950 Eur bauda.

R. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2022 m. vasario 28 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 18 d. apie 14.20 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), Alytaus pataisos namų teritorijoje, paslėpęs ruletėje (matavimo įrankyje), kurią nešė plastikinėje dėžėje su kitais savo asmeniniais daiktais, neteisėtai laikė, neturėdamas tikslo platinti, plastiko ryšulėlyje miltelių, savo sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos – 2,4168 g sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, taip padarydamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2.       Alytaus apylinkės teismas, priimdamas R. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į asmenį charakterizuojančias, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

3.       Nuteistasis R. S. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – sušvelninti apylinkės teismo paskirtą bausmę.

3.1.                      Skunde nurodoma, jog kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis pripažino, nuoširdžiai gailisi, dėl pagreitinto proceso sutiko, tačiau bausmė nebuvo sumažinta vienu trečdaliu.

3.2.                      R. S. teigia, kad prieš patekdamas į pataisos namus, dirbo legalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, nori siekti tikslų – įgyti vidurinį išsilavinimą, profesiją, teisę vairuoti transporto priemonę bei grąžinti susidariusias skolas antstoliams. Taip pat nurodo, kad ateityje nenusikals ir laikysis įstatymų.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rima Čitavičiūtė prašo nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį nepakeistą.

Apelianto R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama R. S. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, patikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6.       Sprendžiant klausimą dėl R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. S. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į R. S. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas, nusikalto atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje. Teismas atsižvelgė į jauną nuteistojo amžių, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, bei į sunkinančią aplinkybę, kad R. S. nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, jo teistumas neišnykęs, taigi yra recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Alytaus pataisos namų pateiktoje charakteristikoje R. S. apibūdinamas neigiamai, pažymėta, kad jis linkęs pažeisti vidaus tvarkos taisykles, yra konfliktiškas, į pastabas reaguoja nenoriai, linkęs pasiduoti kitų nuteistųjų neigiamai įtakai (b. l. 45).

9.       Kolegija sprendžia, kad parenkant bausmės dydį svaresnę reikšmę nagrinėjamu atveju turi atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas, kadangi asmuo nusikalto ne tik turėdamas neišnykusį teistumą, bet dar nusikalto ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose metu. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis negali savo reikšme nusverti sunkinančios aplinkybės svarbos, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo prisipažinimą lėmė ne savo veiksmų neteisėtumo suvokimas, o pataisos įstaigos pareigūnų veiksmais surinkti tiesioginiai ir nenuginčijami nuteistąjį kaltinantys įrodymai. Pažymėtina, jog kratos metu ruletėje radus paslėptą psichotropinę medžiagą, nuteistasis R. S. kaltės nepripažino, pareigūnams nurodydamas, kad „nežinau kas ten“ (b. l. 30–32).

10.       Taigi, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, įvertinus šių aplinkybių reikšmę, nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teismas pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas didesnį nei sankcijos vidurkis. Paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

11.       Nors R. S. apeliaciniame skunde teigia, jog kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailisi, dėl pagreitinto proceso sutiko, bet bausmė nebuvo sumažinta vienu trečdaliu, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutikti neturi pagrindo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo nurodytas aplinkybes, R. S. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

12.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės, taikant visišką bausmių subendrinimą, pridėjo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 19 dienų laisvės atėmimo bei nesumokėtą ir neišieškotą minėtu nuosprendžiu paskirtą 39 MGL (1 950 Eur) dydžio baudą. 

13.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. už jo padarytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį už sankcijos vidurkį, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėdamas neatliktos bausmės dalį. Valstybės taikomas poveikis asmeniui turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, galutinė R. S. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

14.       Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Albinas Antanaitis

                  Giedrius Endriukaitis

                  Vaidas Vasiliauskas