Civilinė byla Nr. e2FB-910-618/2020
Proceso Nr. 2-06-3-09050-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.7.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,
sekretoriaujant Kornelijai Butkutei,
dalyvaujant pareiškėjų A. K. ir D. K. atstovei advokatei Juritai Repšienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir D. K. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, antstolė V. D..
Teismas
n u s t a t ė:
1. pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Bankroteka“. Nurodė, jog priežastys, sukėlusios nemokumą, yra tai, kad pareiškėjai 2004-01-23 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt). Pareiškėjai buto pardavėjui sumokėjo 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt), o likusius 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) turėjo sumokėti gavę paskolą iš banko. 2004-02-09 tarp pareiškėjų ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė pareiškėjams 11 584,80 Eur (40 000.00 Lt) kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. 2007 m. pareiškėjai nusprendė įsigyti didelį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, suskaidyti jį į mažesnius žemės sklypus, pakeisti jų paskirtį į gyvenamosios paskirties ir parduoti už ženkliai didesnę kainą nei įsigijo. 2007-04-19 pareiškėjai su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Luminor Bank AS Lietuvos skyrius suteikė jiems 140 465,71 Eur (485 000,00 Lt) kreditą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)., įsigyti. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008-11-27 pareiškėjai parengė žemės sklypų detalųjį planą Nr. T11-633, techninį projektą, pakeitė įsigyto žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamųjų namų ir suskaidė žemės sklypą į mažesnius sklypus, gavo leidimus statyboms, tačiau 2008 m. Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė. Dėl ekonominės krizės pareiškėjams nepavyko parduoti žemės sklypų ir jie neturėjo piniginių lėšų įmokoms pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti. 2009-10-15 pareiškėjai su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)/1 dėl 2007-04-19 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, pagal kurį pareiškėjams buvo papildomai suteiktas 4 948,78 Eur (17 087,14 Lt) kreditas, prievolių užtikrinimui buvo papildomai įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, nepaisant atlikto 2007-04-19 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) refinansavimo, dėl ekonominės krizės sustojus nekilnojamojo turto pardavimams, pareiškėjai nebeturėjo galimybės įvykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų, todėl bankui 2011-01-31 raštu Nr. 30.58.37/191 nutraukus sutartį, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Pareiškėjai nurodo, kad vykdant skolos išieškojimą iš varžytinių buvo parduotas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau gautų piniginių lėšų įsiskolinimui padengti nepakako. Pareiškėjai nurodo, kad jų skola kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui sudaro 268 028,05 Eur, antstolei V. D. – 8 838,41 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėjos A. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjas D. K. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėjai savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėjos A. K. vardu registruota A. K. IĮ, kuri veikos nevykdo, pareiškėjai taip pat priklauso 48 vnt. UAB „Audresta“ paprastųjų vardinių akcijų, iš viso 2 780,35 Eur vertės. Pareiškėjai dirba UAB „Pamario jėgainės“, pareiškėjos A. K. pajamas sudaro vidutiniškai 368,63 Eur darbo užmokestis per mėnesį, pareiškėjo D. K. pajamas sudaro vidutiniškai 378,09 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
2. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą, o teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti 1 MMA dydžio lėšų sumą, reikalingą abiejų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad pareiškėjai nesiekia atkurti savo mokumo, o iš esmės siekia nurašyti turimas skolas, jų pateikiama informacija nėra tiksli. Pareiškėjai nurodo, kad jų pajamas sudaro 766,51 Eur per mėnesį, būtinosios išlaidos taip pat sudaro 766,51 Eur per mėnesį. Tokiu būdu visos pareiškėjų gaunamos pajamos bus panaudotos jų būtinųjų poreikių tenkinimui. Pareiškėjai taip pat prašo patvirtinti 578,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjų bankroto byloje bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Taigi, patenkinus pareiškėjų prašymą kreditorių interesų apsauga nebūtų užtikrinta, kadangi pareiškėjai neskirs piniginių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, o pareiškėjų skolos padidės. Pareiškėjai taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų nurodytas būtinąsias išlaidas. Pareiškime nurodyta, jog nepilnametės dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikalinga 300,00 Eur suma per mėnesį, tačiau pareiškėjų dukra (duomenys neskelbtini) taps pilnamete ir turės pareigą pati save išlaikyti. Be to, nėra aišku, kokios išlaidos sudaro minėtą 300,00 Eur sumą, kadangi pačių pareiškėjų vertinimu, visos jų išlaidos, išskyrus išlaidas maistui, sudaro 166,51 Eur.
3. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, jog pareiškėjai nurodė netikslius duomenis apie savo gaunamas pajamas. Kaip matyti iš byloje pateiktų darbo sutarčių pareiškėjų darbo užmokestis sudaro MMA + 5 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2019-06-13 iki 2019-12-31 kiekvieno iš pareiškėjų darbo užmokestis sudarė po 560,00 Eur neatskaičius mokesčių (398,65 Eur atskaičius mokesčius), o nuo 2020-01-01 pareiškėjų darbo užmokestis sudarys 612,00 Eur neatskaičius mokesčių (428,55 Eur atskaičius mokesčius). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjų gaunamos pajamos yra didesnės nei nurodyta pareiškime ir nuo 2020-01-01 jos dar labiau padidės. Pareiškėjai pateikdami pareiškimą minėtų aplinkybių nenurodė, todėl laikytina, kad pareiškėjai elgiasi nesąžiningai. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas
4. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui.
5. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. <...> Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
6. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. <...> Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-02-09 tarp pareiškėjų ir Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (anksčiau – AB bankas „NORD/LB Lietuva“), sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, suteikė pareiškėjams 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2007-04-19 tarp pareiškėjų ir Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, suteikė pareiškėjams 140 465,70 Eur (485 000,00 Lt) kreditą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)., įsigyti. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų skola kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, sudaro 258 550,27 Eur pagal 2007-04-19 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 127,10 Eur pagal 2004-02-09 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), antstolei V. D. – 8 838,41 Eur vykdymo išlaidų.
8. Išanalizavus pareiškėjų pateiktą pareiškimą bei įrodymus apie turimus skolinius įsipareigojimus, matyti, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro apie 267 515,78 Eur. Pažymėtina, jog nors pareiškėjai nurodo, kad jų skolinių įsipareigojimų suma sudaro iš viso 276 866,46, t.y. 258 550,27 Eur pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 9 477,78 Eur pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 8 838,41 Eur vykdymo išlaidų antstolei V. D., tačiau kaip matyti iš pareiškėjų pateiktos 2019-07-21 Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pažymos, jų skola pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 127,10 Eur. Taigi, laikytina, kad bendra pareiškėjų skolinių įsipareigojimų suma sudaro apie 267 515,78 Eur.
9. Pareiškėjas D. K. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, pareiškėjos A. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas kreditorinių įsipareigojimų užtikrinimui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Pareiškėjų pateiktame 2019-07-12 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buto vidutinė rinkos vertė nurodyta 88 334,00 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ar kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-(duomenys neskelbtini)/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nurodytos nekilnojamojo turto vertės neginčijo, duomenų, pagrindžiančių kitą turto vertę, neteikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 88 334,00 Eur.
10. Pareiškėjai savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėjos A. K. vardu registruota A. K. IĮ, kuri veikos nevykdo, pareiškėjai taip pat priklauso 48 vnt. UAB „Audresta“ paprastųjų vardinių akcijų, iš viso 2 780,35 Eur vertės. Pareiškėjai dirba UAB „Pamario jėgainės“, pareiškėjos A. K. pajamas sudaro vidutiniškai 368,63 Eur darbo užmokestis per mėnesį, pareiškėjo D. K. pajamas sudaro vidutiniškai 378,10 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį. Pareiškėjai turi nepilnametį vaiką M. K., gim. (duomenys neskelbtini).
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA.
12. Teismas pažymi, jog suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, nurodo, kad elgiasi nesąžiningai, kadangi nurodė netikslius duomenis apie savo gaunamas pajamas. Kaip matyti iš byloje pateiktų darbo sutarčių pareiškėjų darbo užmokestis sudaro MMA + 5 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2019-06-13 iki 2019-12-31 kiekvieno iš pareiškėjų darbo užmokestis sudarė po 560,00 Eur neatskaičius mokesčių (398,65 Eur atskaičius mokesčius), o nuo 2020-01-01 pareiškėjų darbo užmokestis sudarys 612,00 Eur neatskaičius mokesčių (428,55 Eur atskaičius mokesčius). Akivaizdu, kad pareiškėjų gaunamos pajamos yra didesnės nei nurodyta pareiškime ir nuo 2020-01-01 jos dar labiau padidės.
13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015).
15. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjai elgdamiesi nesąžiningai nurodė netikslius duomenis apie savo gaunamas pajamas yra vertintina kaip nepagrįsta. Visų pirma, pareiškėjai kartu su pareiškimu pateikė teismui savo darbo sutartis, kuriuose nurodytas jiems nustatytas mokėtinas darbo užmokestis, bei jų darbovietės UAB „Pamario jėgainės“ pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kuriose nurodytas pareiškėjams faktiškai išmokėtas darbo užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai atsižvelgę į laikotarpį, praėjusį nuo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo parengimo iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, pateikė papildomus duomenis apie savo darbo užmokestį. Taigi, pareiškėjai pateikė teismui duomenis apie jų gaunamas pajamas, todėl laikytina, jog pareiškėjai elgėsi sąžiningai. Antra, kaip matyti, iš pareiškimo turinio, pareiškėjai jame nurodė duomenis savo vidutines pajamas atskaičius mokesčius, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai siekė suklaidinti teismą. Trečia, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, pareiškėjai pareiškime nurodė, jog nuo 2020-01-01 didės MMA, todėl jų pajamos taip pat padidės. Be to, vien ta aplinkybė, jog pareiškėjai nenurodė, jog nuo 2020-01-01 didės MMA, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumą. Pareiškėjai kartu su pareiškimu pateikė savo darbo sutartis, iš kurių matyti, jog pareiškėjų darbo užmokestis yra susietas su MMA (MMA + 5,00 Eur). Minimalios mėnesinės algos dydis yra nustatomas teisės aktais, todėl akivaizdu, kad teismui yra žinoma ir suprantama, jog pakitus MMA dydžiui, atitinkamai kinta ir pareiškėjų darbo užmokestis.
16. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkų, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai toliau liktų nemokūs, nes jų gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjų mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjų, tiek kreditorių interesus.
17. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjų nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjų mokumas, tai atitiks kreditorių interesus. Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).
18. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, nes pareiškėjai yra nemokūs ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.
19. Sutinkamai su FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai bankroto administratore pasiūlė skirti UAB „Bankroteka“, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Bankroteka“ bankroto administratore, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas UAB „Bankroteka“ sutikimas, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, teismui pagal FABĮ 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratorės profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas. Atsižvelgiant į tai, teismas bankroto administratore skiria UAB „Bankroteka“.
20. Įvertinus teismui pateiktą UAB „Bankroteka“ bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 578,00 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 578,00 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalis 4 punktas).
21. Pareiškėjai nurodė, kad jiems reikalinga 766,51 Eur suma jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, kurią sudaro 300,00 Eur maistui, 166,51 Eur rūbams, avalynei, medicininėms išlaidoms, higienos priemonėms, mokesčiams už komunalines ir kitas paslaugas, 300,00 Eur nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašo patvirtinti 1 MMA dydžio lėšų sumą, reikalingą abiejų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad pareiškėjų pajamas sudaro 766,51 Eur per mėnesį, būtinosios išlaidos taip pat sudaro 766,51 Eur per mėnesį, todėl bus pažeisti kreditorių interesai, kadangi pareiškėjai neskirs piniginių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti. Pareiškėjai nurodo, jog nepilnametės dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikalinga 300,00 Eur suma per mėnesį, tačiau pareiškėjų dukra (duomenys neskelbtini) taps pilnamete ir turės pareigą pati save išlaikyti. Be to, nėra aišku, kokios išlaidos sudaro minėtą 300,00 Eur sumą, kadangi pačių pareiškėjų vertinimu, visos jų išlaidos, išskyrus išlaidas maistui, sudaro 166,51 Eur.
22. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas pažymi, kad nuo 2018-12-01 pasikeitė CPK 736 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios išskaitų iš asmeniui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, dydį vykdymo procese. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad mažiausia išlaidų suma pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro po 424,90 Eur (607,00 Eur x 70 proc.), iš viso 849,80 Eur abiems pareiškėjams.
23. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 300,00 Eur. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nepilnametė M. K. (duomenys neskelbtini) taps pilnamete ir turės pareigą pati save išlaikyti. Teismas pažymi, kad nepilnametė M. K. pilnamete taps (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant klausimą dėl sumos, skirtinos pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismas turi įvertinti ir išlaidas pareiškėjų nepilnamečio vaiko išlaikymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-(duomenys neskelbtini)/2004). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri šiuo metu yra 607,00 Eur, per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog pareiškėjų nurodyta 300,00 Eur suma nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti yra pagrįsta. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjams iškelta bankroto byla neatleidžia pareiškėjų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Be to, pareiškėjų nurodyta 300,00 Eur suma nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti yra mažesnė už vieną MMA, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai šią sumą nustatė ne tik įvertinę savo nepilnamečio vaiko poreikius, tačiau ir atsižvelgę į savo turtinę padėtį.
25. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad patvirtinus 766,51 Eur sumą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti bus pažeisti kreditorių interesai, kadangi pareiškėjai neskirs piniginių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti. Vis dėlto, teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris bus parduotas bankroto proceso metu. Piniginės lėšos, gautos už minėto buto pardavimą, be kita ko, bus skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti. Be to, kaip nurodė suinteresuotas asmuo, nuo 2020-01-01 padidėjus MMA taip pat padidėjo pareiškėjų darbo užmokestis, kas sudaro prielaidas pareiškėjams skirti piniginių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti.
26. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tvirtintina 766,51 Eur suma kiekvieną mėnesį reikalinga pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
27. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
28. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų skaičių, dydį, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinti.
Iškelti pareiškėjams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.
Paskirti pareiškėjų A. K. ir D. K. bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovę „Bankroteka“, asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-JA181.
Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 578,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjų A. K. ir D. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti 766,51 Eur lėšų sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjų A. K. ir D. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti paskirtai bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroteka“, Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, antstolei V. D..
Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat biudžetinei įstaigai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei V. D., akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei SEB bankas, akcinei bendrovei Citadele bankas, valstybės įmonei „Registrų centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.
Teisėja Larisa Šimanskienė