Civilinė byla Nr. 3K-3-179/2011
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00187-2009-3
Procesinio
sprendimo kategorijos:
116.1;
127.6; 127.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 12
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Danske Bank A/S kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šeba“ administracijos vadovo P. Š.
ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Šeba“; atsakovas – restruktūrizuojama
UAB „Šeba“, trečiasis asmuo – Danske Bank A/S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I.
Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl įmonei iškeltos restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir vieno iš
įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo nepagrįsto patvirtinimo.
2009 m.
balandžio 15 d. UAB „Šeba“ administracijos vadovas P. Š. padavė teismui ieškinį,
kuriuo prašė iškelti UAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą ir paskirti restruktūrizavimo
administratorių.
Kauno apygardos
teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Šeba“ restruktūrizavimo
bylą; paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą administratoriumi
restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui iki plano patvirtinimo teisme. Ši teismo nutartis įsiteisėjo
2009 m. birželio 4 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos nutartimi palikus ją nepakeistą.
2009 m.
rugpjūčio 11 d. restruktūrizavimo administratorius – UAB Įmonių bankroto
administravimo ir teisinių paslaugų biuras – pateikė teismui prašymą
patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus UAB „Šeba“ restruktūrizavimo
byloje.
2010 m. sausio 25 d. atsakovo RUAB
„Šeba“ kreditorius – Danske Bank A/S – kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti iškeltą RUAB
„Šeba“ restruktūrizavimo bylą. Jis nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 15
straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog įmonės restruktūrizavimo planas šio
įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti pateiktas teismui ne vėliau
kaip per keturis mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą
įsiteisėjimo dienos; teismas turi teisę šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip
vieną mėnesį; jeigu
restruktūrizavimo planas nustatytu laiku nepateikiamas arba teismas jo
nepatvirtina, teismas priima sprendimą įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukti.
Atsakovo RUAB „Šeba“
restruktūrizavimo procesas trunka nuo 2009 m. birželio 4 d., tačiau, praėjus
daugiau kaip septyniems mėnesiams nuo teismo nutarties iškelti
restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, bendrovės kreditoriai parengtam restruktūrizavimo
plano projektui nepritarė ir planas teismui nepateiktas, todėl
restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos
teismas 2010 m. kovo 23 d. priėmė nutartį, kuria:
1) patenkino RUAB
„Šeba“ restruktūrizavimo administratoriaus prašymą: patvirtino kreditoriaus G.
V. ir kitų kreditorių finansinius reikalavimus, kurių restruktūrizavimo administratorius
neginčija; 31 kreditoriaus (tarp jų ir kreditoriaus Danske Bank A/S)
reikalavimus, kuriuos restruktūrizavimo administratorius ginčija, paskyrė
nagrinėti viešame teismo posėdyje 2010 m. balandžio 20 d.;
2) įtraukė į
bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kreditorių
Danske Bank A/S Lietuvos filialą;
3) atmetė trečiojo
asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Danske Bank A/S Lietuvos
filialo prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą.
Teismas nurodė,
kad byloje nustatyta, jog restruktūrizavimo administratorius deda visas
pastangas įmonei restruktūrizuoti. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17
d. nutartimi vienam mėnesiui pratęsė terminą įmonės restruktūrizavimo planui pateikti.
Apeliacinės instancijos teismui byla buvo išsiųsta 2009 m. gruodžio 3 d.,
grąžinta Kauno apygardos teismui 2010 m. vasario 10 d. Teismas, įvertinęs
nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo restruktūrizavimo bylai nutraukti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens Danske Bank A/S atskirąjį
skundą, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos
teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas RUAB „Šeba“
kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt reikalavimas ir kuria atmestas Danske Bank A/S
prašymas nutraukti RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad ĮRĮ 15
straipsnio 9 dalies norma yra imperatyvi, joje nustatytas terminas restruktūrizavimo
planui pateikti teismui yra naikinamasis. Jam pasibaigus, baigiasi tam tikra
teisė ar pareiga. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl
restruktūrizavimo bylos nutraukimo, būtina atsižvelgti į įstatymo keliamus
tikslus, termino praleidimo priežastis ir trukmę, patvirtinto restruktūrizavimo
plano buvimą (ar nebuvimą) ir kitas svarbias bylos aplinkybes, t. y. taikant ĮRĮ
15 straipsnio 9 dalį, turi būti siekiama teisingo, protingo ir sąžiningo
rezultato, visų kreditorių teisių ir interesų apsaugos. Teisėjų kolegija
nustatė, kad teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo
2009 m. birželio 4 d.; restruktūrizavimo plano projektas kreditorių
susirinkimui pateiktas 2009 m. spalio 2 d., tačiau nuspręsta atidėti jo svarstymą
dėl kreditoriaus – trečiojo asmens Danske Bank A/S – pareikštų pastabų; 2009 m.
lapkričio 3 d. kreditorių komiteto posėdyje balsuojant dėl pritarimo papildytam
ir patikslintam restruktūrizavimo planui, šiam nebuvo pritarta, nes trečiasis
asmuo Danske Bank A/S balsavo prieš; teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi vienam mėnesiui pratęsė
terminą restruktūrizavimo planui pateikti; nuo 2009 m. lapkričio iki 2010 m.
gegužės mėnesio vyko daug teisminių ginčų, trukdančių tinkamai ir operatyviai
vykdyti restruktūrizavimo procedūras, be to, keletą kartų buvo atidėtas
nutarčių priėmimas dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teisėjo
nedarbingumo. Teisėjų
kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad kreditoriai buvo aktyvūs ir
siekė laiku patvirtinti restruktūrizavimo planą, tačiau dėl objektyvių priežasčių to nepadaryta. Teisėjų
kolegija nustatė, kad 2010 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime buvo
pritarta patikslintam ir papildytam restruktūrizavimo planui ir jis buvo
pateiktas teismui. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi
patvirtino RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planą laikotarpiui iki 2013 m.
gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, siekiant teisingo, protingo ir
sąžiningo rezultato bei visų kreditorių teisių ir interesų apsaugos, nėra
pagrindo tenkinti trečiojo asmens Danske Bank A/S prašymo nutraukti
restruktūrizavimo bylą. Teisėjų kolegija nurodė, kad, nors trečiasis asmuo Danske
Bank A/S, kurio finansinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas
nepatvirtino (nutarė šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo
posėdyje), neįgijo teisės spręsti esminių klausimų restruktūrizavimo procese, tai
savaime nereiškia, kad jis neturi teisės skųsti teismo nutarties dėl kito
kreditoriaus G. V. patvirtinto finansinio reikalavimo teisėtumo. Teisėjų
kolegijos nuomone, trečiasis asmuo Danske Bank A/S turi teisę apeliacine tvarka
skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl kreditoriaus G. V.
finansinio reikalavimo patvirtinimo, nes, sumažinus G. V. reikalavimo dydį,
atitinkamai padidėtų kreditoriaus Danske Bank A/S galimybės daryti didesnę
įtaką restruktūrizavimo procesui, taip pat sprendžiant restruktūrizavimo plano
tvirtinimo klausimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino
kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt reikalavimą, neišsiaiškinęs duomenų apie jo
pagrįstumą, todėl šis klausimas turėtų būti perduodamas pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis, 338 straipsnis).
Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kreditorius G. V. 2010 m.
balandžio 30 d. rašytiniu pareiškimu sutiko sumažinti savo reikalavimą iki 250
000 Lt su sąlyga, kad šis bus patenkintas tik po to, kai bus atsiskaityta su kreditoriais
AB DnB NORD banku, Danske Bank A/S Lietuvos filialu ir visais pirmosios bei
antrosios eilės kreditoriais, taip pat į tai, kad Kauno apygardos teismas 2010
m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planą,
kuriame numatyta, jog G. V. reikalavimas sumažintas iki 250 000 Lt bei įtvirtinta
pirmiau nurodyta sąlyga, sprendė, kad šio klausimo perdavimas pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo neatitiktų protingumo bei proceso
koncentruotumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis
asmuo Danske Bank A/S prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Kauno
apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas
kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt reikalavimas ir atmestas trečiojo asmens
Danske Bank A/S prašymas nutraukti RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą; priimti
dėl šios dalies naują sprendimą – RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą nutraukti.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl kreditoriaus
G. V. finansinio reikalavimo neteisėto patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas
patvirtino G. V. finansinį reikalavimą neišsiaiškinęs šio teisėtumo, tačiau nepagrįstai sprendė, jog tokio klausimo perdavimas nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teismui neatitiktų
protingumo bei proceso koncentruotumo principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: restruktūrizavimo
bylos yra susijusios su viešuoju interesu; teismas, spręsdamas
dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės
normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį
interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininkas V. M.
v. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“, bylos Nr. 3K-3-264/2010); teismai restruktūrizavimo bylose yra saistomi pareigos veikti ex
officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus; tai reiškia, kad teismas privalo nagrinėti
įmonės finansinius duomenis, sandorius, kurių pagrindu kreditoriai įgijo
finansinius reikalavimus, taip pat kreditorių teises dalyvauti ir balsuoti įmonės kreditorių
susirinkime, sprendžiant su įmonės restruktūrizavimo byla susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos
žuvys“ direktorius A. Ž. v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-69/2006); tinkamas ir teisėtas
kreditorių reikalavimų nustatymas teisiškai reikšmingas jau siūlymui kelti restruktūrizavimo bylą, nes tai lemia kreditorių
teises dalyvauti priimant tolimesnius sprendimus
ir kartu patvirtina kiekvieno veiksmo restruktūrizavimo procese teisėtumą; visais atvejais įmonės vadovas privalo
pateikti įmonės dokumentus, atitinkančius
kreditorių sąrašą, nes, paaiškėjus, kad teismui pateikti duomenys neatitinka
realios padėties, teismas tokius veiksmus gali kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą teise, tai gali lemti atsisakymą
kelti restruktūrizavimo bylą, o išaiškėjus
faktams vėliau – restruktūrizavimo
proceso nutraukimą ( 2010 m.
birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „RANGA IV, bylos Nr. 3K-3-270/2010). Kasatoriaus nuomone,
teismai pažeidė pareigą veikti ex officio, nes nenagrinėjo kreditoriaus G. V. finansinio
reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tinkamas
kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui,
bet ir tolimesniam restruktūrizavimo
proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus vieno kreditoriaus finansinį
reikalavimą, atitinkamai mažėja kitų
kreditorių galimybės patenkinti savo
reikalavimus. Neišnagrinėjus kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo
ir teisėtumo, pažeidžiamos kitų
kreditorių, tarp jų ir kasatoriaus, teisės. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be protingumo
principo, taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo ir sąžiningumo principais. Kasatoriaus
nuomone, restruktūrizavimo
procese būtina vadovautis bendruoju sąžiningumo principu, įpareigojančiu civilinių teisinių santykių
subjektus įgyvendinti savo teises rūpestingai, teisingai, atsižvelgiant į teisėtus bei pagrįstus kitų
asmenų interesus. Apeliacinės
instancijos teismas, palikdamas
nepakeistą pirmosios
instancijos teismo nutartį motyvuojant tik protingumo
ir proceso koncentruotumo principais, pažeidė
CPK 3 straipsnį, ĮRĮ normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės
aiškinimo ir taikymo praktikos.
2. Dėl Įmonių
restruktūrizavimo įstatymo 15, 24 straipsnių netinkamo taikymo. Pirmosios instancijos teismas netenkino kasatoriaus
prašymo nutraukti restruktūrizavimo
bylą, nutartyje nenurodęs jokių tai pagrindžiančių argumentų bei aplinkybių,
leidžiančių manyti, jog restruktūrizavimo procesas gali tęstis toliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad restruktūrizavimo planas įstatyme nustatytu
terminu nebuvo patvirtintas dėl
objektyvių priežasčių, todėl taip pat netenkino kasatoriaus prašymo.
Kasatorius nesutinka su
apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais. Atsakovo RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo
plano patvirtinimo procesas užtruko nepateisinamai ilgai (tai neatitinka restruktūrizavimo proceso tikslų ir kreditorių interesų). Tai rodo, kad kreditoriai nesutarė dėl bendrovės
restruktūrizavimo galimybės. ĮRĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo byla nutraukiama,
jeigu yra nors viena iš
šio straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. ĮRĮ 15 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planas
teismui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo nutarties iškelti
restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip vienam
mėnesiui. Jeigu nustatytais terminais restruktūrizavimo planas teismui nepateikiamas arba teismas jo nepatvirtina, restruktūrizavimo byla
nutraukiama. Šios teisės
normos yra imperatyviosios
ir jose nustatyti terminai yra naikinamieji – jiems pasibaigus, baigiasi tam
tikra teisė ar pareiga, įstatymas nesuteikia teismui teisės pratęsti naikinamuosius terminus. Kadangi
per ĮRĮ nustatytą terminą nebuvo
išspręstas restruktūrizavimo
plano teisme patvirtinimo klausimas,
tai restruktūrizavimo byla privalėjo būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė
ĮRI 15, 24 straipsnius.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas RUAB „Šeba“ prašo pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas, skundą atmesti. Atsiliepime
nurodoma, kad:
1) kasatorius,
prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas G. V. finansinis reikalavimas, nenurodė jokių
argumentų ir nepateikė įrodymų, kodėl, jo
nuomone, šis yra nepagrįstas ir netvirtintinas. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas finansinį reikalavimą, neišsiaiškino
visų aplinkybių dėl jo pagrįstumo, turėtų
būti sprendžiamas ne šio finansinio reikalavimo, kaip nepagrįsto, atmetimo klausimas,
bet jo tvirtinimo klausimo perdavimas
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi kasatorius tokio
prašymo nepareiškė (skunde jis prašo panaikinti nutarties dalį, kuria finansinis
reikalavimas buvo patvirtintas), tai darytina išvada, kad skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti teismo nutarties dalies, nes jis nepateikė jokių įrodymų dėl G. V.
finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Atsakovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 3 straipsnio, nes, nagrinėdamas
bylą, vadovavosi teisingumo,
sąžiningumo ir protingumo principais: įvertino tai, kad teismo nutartimi patvirtintame bendrovės
restruktūrizavimo plane
numatyta, jog G. V. finansinis reikalavimas sumažintas iki 250 000 Lt, bus patenkintas tik po to, kai bus
atsiskaityta su kreditoriais AB DnB NORD banku, Danske Bank A/S ir visais pirmosios bei
antrosios eilių kreditoriais. Taigi nei
kasatoriaus, nei kitų kreditorių interesai
nepažeidžiami, nes restruktūrizavimo plane numatytas kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo sumažinimo teisinis
mechanizmas, taip pat kitų kreditorių interesų nepažeidžianti šio reikalavimo tenkinimo eilė;
2) bendrovės restruktūrizavimo planui nebuvo pritarta laiku dėl
to, kad vienintelis kasatorius neišreiškė pritarimo (visi kiti
kreditoriai balsavo už pritarimą planui). Kasatorius, siekdamas neaiškių ir galimų nesąžiningų tikslų, nemotyvuotai nepritarė planui.
Tai rodo, kad jis trukdė tinkamai restruktūrizavimo procedūros eigai. 2009 m. lapkričio 17 d. teismas vienam mėnesiui
pratęsė terminą restruktūrizavimo planui pateikti. Tačiau nuo 2009 m.
lapkričio iki 2010 m. gegužės mėnesio vyko daug teisminių ginčų, kurie objektyviai neleido tinkamai ir operatyviai
vykdyti restruktūrizavimo procedūrų, taip pat keletą
kartų buvo atidėtas nutarčių priėmimas dėl teisėjo nedarbingumo. Svarbi
aplinkybė yra ir ta, kad tik teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi (kai jau buvo
pasibaigęs ĮRĮ 15 straipsnio 9 dalyje
nustatytas terminas) buvo patvirtinti pirmieji kreditorių finansiniai reikalavimai.
Pažymėtina, kad tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui dar 2009 m. rugsėjo mėnesį, tačiau Kauno
apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti
kreditorių reikalavimus iki tol, kol nebus patvirtintas
restruktūrizavimo planas teisme. Šią nutartį administratorius skundė apeliacine
tvarka, ir apeliacinės instancijos teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi iš
dalies patenkino atskirąjį skundą. Taigi šiuo atveju net iki 2010 m.
kovo 23 d. nutarties įsiteisėjimo dienos nebuvo teisinių sąlygų tam, kad
kreditoriai galėtų pritarti
restruktūrizavimo planui, o šių nebuvimas iš esmės buvo nulemtas to, kad teismas netinkamai taikė teisės normas ir nepagristai atsisakė patvirtinti kreditorių reikalavimus
iki restruktūrizavimo plano teisme
patvirtinimo. Taigi dėl teismo netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo
klaidos būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga konstatuoti, kad yra
pagrindas restruktūrizavimo bylai nutraukti. 2010 m. balandžio 30 d.
kreditoriai vienbalsiai pritarė patikslintam ir papildytam bendrovės restruktūrizavimo planui, t. y. pritarė greičiau,
nei per mėnesį nuo nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditorių
finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planą laikotarpiui iki 2013 m.
gruodžio 31 d. Atsakovas yra
didelė įmonė, turinti daug turto ir daugiau kaip 270 kreditorių. Restruktūrizavimo
procedūros metu praktiškai su visais kreditoriais pavyko susitarti ir jie
vienareikšmiškai pritarė restruktūrizavimo procedūros tolesniam vykdymui (iš
esmės tik kasatorius nebuvo suinteresuotas tinkama restruktūrizavimo procedūros
eiga). Taigi daugumos kreditorių valia yra toliau tęsti restruktūrizavimo procesą,
o kasatorius, veikdamas prieš kreditorių daugumos valią ir šiuo metu turintis
tik potencialaus kreditoriaus teisinį statusą, savo veiksmais trukdo šios
restruktūrizavimo procedūros eigai. RUAB
„Šeba“ restruktūrizavimo planas šiuo metu yra tinkamai vykdomas, todėl restruktūrizavimo bylos nutraukimas pakenktų kreditorių
interesams, nes, nutraukus
restruktūrizavimo bylą ir įmonei iškėlus bankroto bylą, atsirastų pagrįsta
tikimybė, jog su kreditoriais nebus visiškai atsiskaityta. Restruktūrizavimo bylos nutraukimas padarytų daugiau
žalos nei tariamos naudos;
3) atsakovo nuomone, kasatorius apskritai neturi teisės skųsti
kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo bei reikšti reikalavimo
dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Pagal ĮRĮ nustatytą
tvarką trečiaisiais asmenimis restruktūrizavimo byloje gali būti tik tikrieji
kreditoriai (kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti teismo) ir tik jie įgyja šio
procesinio teisinio statuso saistomas teises ir pareigas. Kasatorius neturi teismo patvirtinto finansinio reikalavimo, todėl nelaikytinas tikruoju kreditoriumi ir
negali naudotis tokio statuso suteikiamomis teisėmis, tarp jų – teise ginčyti kitų kreditorių finansinius
reikalavimus ar jų dydį, teikti prašymus nutraukti restruktūrizavimo bylą.
Apskritai kvestionuotina net ir tikrojo kreditoriaus
teisė ginčyti kitų kreditorių finansinius
reikalavimus, nes ĮRĮ 19 straipsnyje, kuriame nustatytos kreditorių teisės,
tokios teisės nėra. Taigi, atsižvelgiant tik į šią aplinkybę, kasacinis skundas atmestinas (paliktinas nenagrinėtas).
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
restruktūrizavimo bylos nutraukimo
Nagrinėjamos
bylos atveju restruktūrizavimo byla UAB „Šeba“ Kauno apygardos teisme buvo
iškelta 2009 m. balandžio 20 d. Teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos
iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d. Taigi kasaciniame skunde yra keliamas
klausimas dėl teisme esančios ir nagrinėjamos bylos nutraukimo, t. y. iš esmės
procesinis klausimas.
CPK 3 straipsnio
8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo,
atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu
galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kita vertus, net ir esant įstatyme
įtvirtintam civilinio proceso normų prioritetui prieš kitus įstatymus (CPK 1
straipsnio 2 dalis), CPK įtvirtinti ir kai kurių kategorijų, tarp jų ir
restruktūrizavimo, bylų nagrinėjimo ypatumai, kuriuos gali nustatyti kiti
įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad
įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio
įstatymo išimtis (nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojanti ĮRĮ redakcija).
Bendrieji bylos
nutraukimo pagrindai įtvirtinti CPK 293 straipsnyje. Pagal šios straipsnio 9
punktą bylos nutraukimo atvejai apribojami reikalavimu, kad jie būtų nustatyti
šiame kodekse. CPK nustatyti ir bylos nutraukimo padariniai, pagal kuriuos,
nutraukus bylą, neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių
šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
ĮRĮ nustatyti specialūs restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai (iki 2010
m. spalio 1 d. galiojusios ĮRĮ redakcijos 24 straipsnis; nuo 2010 m. spalio 1
d. galiojančios ĮRĮ redakcijos 28 straipsnis). Kasaciniame skunde
restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindu įvardyta aplinkybė, kad per
įstatymo nustatytus terminus teismui nebuvo pateiktas, taigi ir teismo
nepatvirtintas, įmonės restruktūrizavimo planas. Pagal iki 2010 m. spalio 1 d.
galiojusios ĮRĮ redakcijos 15 straipsnio 9 dalį įmonės restruktūrizavimo planas
nustatyta tvarka turėjo būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per keturis
mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo
dienos. Teismas šį terminą turėjo teisę pratęsti, bet ne ilgiau kaip vienam
mėnesiui. Jeigu įmonės restruktūrizavimo planas šiais terminais
nepateikiamas teismui arba teismas jo nepatvirtina, teismas priima sprendimą nutraukti įmonės restruktūrizavimo
bylą. Pagal nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančios ĮRĮ redakcijos 14
straipsnio 5 dalį restruktūrizavimo plano projekto pateikimo tvirtinti teismui
terminas nustatytas iki šešių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo
bylą priėmimo dienos bei nustatyta galimybė teismui pratęsti šį terminą, bet ne
ilgiau kaip vienam mėnesiui. Pagal IRĮ 14 straipsnio 9 dalį ir 28 straipsnio 1
dalies 1 punktą nustatytais terminai nepateikus teismui įmonės restruktūrizavimo
plano, teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia. Vertindama pirmiau
nurodytas įstatymo nuostatas kasacinio teisimo teisėjų kolegija atsižvelgia į
tam tikrus aspektus. Viena vertus, ĮRĮ pakeitimo įstatymo projekto
aiškinamajame rašte pažymėta, kad tuo atveju, kai restruktūrizavimo byla
nutraukiama nustatytais terminais nepateikus restruktūrizavimo plano (ĮRĮ 28
straipsnio 1 dalies 1 punktas), įmonei atsiranda tokių teisinių padarinių, kad
netenka galios visi įmonės ir kreditorių susitarimai dėl įmonei taikomų
nuolaidų, atnaujinamas palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimas pagal
vykdomuosius dokumentus. Kita vertus, galiojančios ĮRĮ redakcijos 4 straipsnio
nuostatos nedraudžia, esant atitinkamam poreikiui bei sąlygoms, vėl pradėti įmonės
restruktūrizavimo procesą. Tuo tarpu nutraukus restruktūrizavimo bylą (pvz., pagal
ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai visi kreditoriai atsisako savo
reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus), restruktūrizavimo procesas
galėtų būti pradėtas tik tuo atveju, jei nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo
bylą įsiteisėjimo dienos būtų praėję ne mažiau kaip penkeri metai (ĮRĮ 4
straipsnio 5 punktas). Vertinant įstatyme nustatytų restruktūrizavimo plano
pateikimo teismui terminų pobūdį, kai yra iškelta restruktūrizavimo byla,
pažymėtina, kad, nors šie terminai nustatyti ne procesiniame įstatyme, jie
pagal savo pobūdį atitinka procesinio termino sampratą. Procesiniu terminu
laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas ar byloje
dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius
veiksmus. Savo ruožtu aptariami restruktūrizavimo plano teismui pateikimo
terminai nėra naikinamieji, nes jie neeliminuoja restruktūrizavimo proceso
galimybės ateityje. Įstatyme nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų
nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis,
praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamos
bylos atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo,
kad RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planas įstatymo nustatytais terminais teismui
nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių. Šią bylą nagrinėjant apeliacinės
instancijos teisme, RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planas jau buvo patvirtintas Kauno
apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi. Nurodytos teismų išvados
kasacinis teismas kvestionuoti neturi pagrindo (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kartu
konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju restruktūrizavimo bylos
nenutraukimas dėl bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių neprieštarauja
galiojantiems įstatymams.
Dėl kreditoriaus
finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizavimo byloje
Tiek iki 2010 m.
spalio 1 d. galiojusios ĮRĮ redakcijos, tiek ir dabar galiojančios ĮRĮ
redakcijos normose įtvirtinta iš esmės ta pati įstatymo paskirtis, t. y. siekis
sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir
nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiką,
sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis).
Iškėlus
restruktūrizavimo bylą įmonės restruktūrizavimas tampa galimas tik sudarius bei
patvirtinus restruktūrizavimo planą, kurio neatskiriama dalis yra kreditorių
sąrašas bei jų reikalavimų sumos. Tam, kad restruktūrizavimo planą būtų galima
teikti tvirtinti teismui, šiam turi pritarti kreditoriai. Taigi, kad restruktūrizavimo
proceso procedūros vyktų sėkmingai, jau teismo nutartyje iškelti įmonei
restruktūrizavimo bylą turi būti nurodomas laikotarpis, ne trumpesnis kaip 30
ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo nutarties priėmimo dienos, iki
kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki
įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo administratorius,
sutikrinęs kreditorių pateiktus finansinius reikalavimus su įmonės buhalterinės
apskaitos dokumentais, pateikia juos tvirtinti teismui. Jeigu iki 2010 m spalio
1 d. ĮRĮ redakcijoje buvo tam tikras neišsamus įstatyminis kreditorių
reikalavimų tvirtinimo reglamentavimas, tai šios spragos užpildytos dabar galiojančios
ĮRĮ redakcijos 22 straipsnyje. Tačiau ir iki naujo reglamentavimo atsiradimo
buvo situacijų, kada dėl tam tikrų kreditorių reikalavimų reikdavo išnagrinėti
ginčą. Nepriklausomai nuo to, kurioje stadijoje šis klausimas tapdavo aktualus,
t. y. tiek restruktūrizavimo administratoriui ginčijant kreditoriaus reikalavimą
dar pateikimo jį tvirtinti teismui stadijoje, tiek patvirtinto ar nepatvirtinto
kreditoriaus reikalavimo klausimą skundžiant instancine tvarka, teismo
nutarčiai, kuria išsprendžiami kreditorių finansinių reikalavimų klausimai,
besąlygiškai taikomi pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai. Bendrąja prasme
teisėta laikytina tokia teismo nutartis, jeigu ji priimta nepažeidus ir
tinkamai taikius materialiosios ir proceso teisės normas. Pagrįsta teismo
nutartimi gali būti pripažinta nutartis, jeigu joje padarytos išvados yra pagrindžiamos
atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis.
Nagrinėjamos
bylos atveju, kai yra ginčijamas kreditoriaus G. V. finansinis reikalavimas,
apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad šis reikalavimas
pirmosios instancijos teismo buvo patvirtintas neišsiaiškinus duomenų apie jo
pagrįstumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neištaisė šio pirmosios
instancijos teismo padaryto esminio proceso teisės normų pažeidimo, o
apsiribojo informacija apie tai, kad kreditorius G. V. sutiko gerokai sumažinti
savo reikalavimo sumą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad
nagrinėjamu atveju kreditoriaus vienašališkas pareiškimas dėl finansinio
reikalavimo sumažinimo nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą, ar
kreditoriaus G. V. finansinis reikalavimas apskritai yra pagrįstas. Pabrėžtina,
kad teismo nutarties pagrįstumo reikalavimo pažeidimas reiškia ir besąlygišką
neatskiriamai su tuo susijusį nutarties teisėtumo reikalavimo pažeidimą (CPK 3
straipsnio 1 dalis).
Dėl asmens,
pareiškusio finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, teisės ginčyti
tokioje byloje priimtą teismo sprendimą (nutartį), kai jo finansinis reikalavimas
dar nepatvirtintas teismo nutartimi
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas RUAB „Šeba“ apskritai kvestionuoja kasatoriaus teisę
skųsti šioje byloje priimtus teismo sprendimus (nutartis) tol, kol jo
reikalavimas nepatvirtintas teisme. Pažymėtina, kad ĮRĮ prasme įmonės
kreditoriais laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti
iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (iki 2010 m. spalio 1 d.
galiojusios ĮRĮ redakcijos 2 straipsnio 5 dalis; nuo 2010 m. spalio 1 d.
galiojančios ĮRĮ redakcijos 3 straipsnis). Viena vertus, asmens teisę kreiptis
į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (30 straipsnio 1 dalis)
bei civilinio proceso įstatymas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, teisė
kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti tapatinama su šios teisės
gynimo patenkinimu, nes tik teisme nustatoma, ar atitinkamas teisės pažeidimas
objektyviai egzistuoja bei pasitvirtino. Nagrinėjamos bylos atveju kasatoriaus
teisę į teisminę gynybą tam tikru mastu patvirtina aplinkybė, kad jo pareikštas
finansinis reikalavimas iki šiol nepatvirtintas teisme tik todėl, kad vyksta
ginčas dėl jam priklausančių iš restruktūrizuojamos įmonės netesybų dydžio,
nekvestionuojant kitos jo finansinio reikalavimų dalies (Teismų informacinės
sistemos LITEKO duomenys; žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d.
nutartį, civilinė byla Nr. 2-124/2011).
Apibendrindama
nutartyje išdėstytus išaiškinimus ir motyvus, kasacinio teismo teisėjų kolegija
konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl restruktūrizavimo bylos
nutraukimo sąlygų egzistavimo nagrinėjamu atveju nepasitvirtino, todėl skundžiamos
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalys, kuriomis atmestas
trečiojo asmens Danske Bank A/S prašymas nutraukti RUAB „Šeba“
restruktūrizavimo bylą, paliktinos galioti kaip teisėtos ir pagrįstos. Teisėjų
kolegija konstatuoja ir tai, kad skundžiamos teismų nutarčių dalys, kuriomis
patvirtintas RUAB „Šeba“ kreditoriaus G. V. finansinis reikalavimas
restruktūrizavimo byloje, yra priimtos esmingai pažeidus proceso teisės normas
(CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl naikintinos ir klausimas dėl šio
kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo grąžintinas nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).
Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. balandžio 12 d. pažymą kasacinis teismas turėjo
96,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi dalis bylos grąžinama
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai šioje proceso stadijoje nėra
galimybės nurodytų išlaidų priteisti valstybei (CPK 96 straipsnis). Šių išlaidų
priteisimo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs
bylos dalį iš naujo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a
:
Kauno
apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas RUAB
„Šeba“ kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt reikalavimas, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios
instancijos teismo nutarties dalis palikta nepakeista, panaikinti ir klausimą dėl
RUAB „Šeba“ kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo grąžinti
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kitas
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
rugsėjo 23 d. nutarčių dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Janina
Januškienė
Česlovas Jokūbauskas
Vincas Verseckas