Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-11-30][nuasmeninta nutartis byloje][1S-2117-348-2015].docx
Bylos nr.: 1S-2117-348/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d. ).
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Byla Nr. 1S-2117-348/2015;

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00061-2014-2;

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)



KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. lapkričio 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Š. (S. Š.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

 

n u s t a t ė :

 

S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Jungtinės Karalystės Karališkojo Blackfiars teismo 2007-06-08 nuosprendžiu – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-04 nutartimi Jungtinės Karalystės Karališkojo Blackfiars teismo 2007-06-08 paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir palikta paskirta bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo atlikti kalėjime. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-19 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-04 nutartis pakeista ir paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2007-06-08, bausmės pabaiga – 2019-02-08.

Komisijos 2015-09-14 nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 3 metų 4 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-09-10) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Raulynaitienė atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Š. nepritarė Komisijos priimtam nutarimui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-19 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015-09-14 nutarimą taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas konstatavo, jog išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Nuteistasis S. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nurodo, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas kompetentingų specialistų išvadomis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus. Padarytos nusikalstamos veikos sunkumas negali turėti nieko bendro su lygtiniu paleidimu ir jo vertinimas yra šiurkštus teisės aktų ir žmogaus teisių pažeidimas. Spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo teismas privalo vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-454-327/2013). Manoma, kad pirmos instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

Atsiliepimų negauta.

Nuteistojo S. Š. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymima, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 12 balų, tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji jam yra naudinga, 2 kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą gamybinių pareigų vykdymą, gerą elgesį, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, ši rizika yra visiškai nepakitusi (12 balų pagal OASys). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pataisos namuose nesimokė. Atvykęs į pataisos namus atsisakė dirbti mokamą darbą už ką jam buvo skirta  drausminė nuobauda. Be to, vertinant padaryto nusikaltimo sunkumą, paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė – 3 metai 4 mėnesiai 28 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-09-10). Šiame kontekste pažymima, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 12 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo ir cituoja sau palankios Kauno apygardos teismo nutarties motyvus. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą. Naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo S. Š. (S. Š.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėja                             Svetlana Jurgaitienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BVK
  • 1S-454-327/2013
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • BVK 164 str. Teikimas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų
  • BPK 360 str. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos