Civilinė byla Nr.2-1267-39 2008
Procesinio sprendimo kategorija:
21.4.1.5; .4; 116(S).1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė,
sekretoriaujant Astai Šarkuvienei,
dalyvaujant ieškovams V. L., S. L.,
ieškovų atstovui adv. D.Aleksandrovui,
atsakovės atstovui Dž.Joneliūnui,
vertėjai G.Lavrinovič,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L., S. L. ir V. L. ieškinį atsakovei
E. L. dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir nuosavybės teisės
į nekilnojamuosius daiktus pripažinimo,
n
u s t a t ė :
ieškovai A. L., S. L. ir V. L. patikslintu ieškiniu (b.l. 115-118) atsakovei E. L. (buvusiai
Krukovskajai) kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti galiojančia sutartį,
kuria ieškovai įsipareigojo išlaikyti mirusį atsakovės tėvą T. K. iki jo gyvos galvos, o T. K. perdavė ieškovei A. L. nuosavybės teise 6/24 dalis gyvenamajame name (unikalus
numeris: (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniuose (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)),
ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)) ir 284/1603 dalis žemės sklypo (unikalus numeris(duomenys neskelbtini)), esančius
(duomenys neskelbtini) bei pripažinti ieškovei A. L. 6/24 dalis
nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir
kiemo statinius (unikalus numeris: (duomenys
neskelbtini)), nuosavybės teisę į ūkinį
pastatą (unikalus numeris: (duomenys
neskelbtini)) ir 284/1603 dalis nuosavybės
teisėje į žemės sklypą (unikalus numeris: (duomenys
neskelbtini)), esančius Panevėžio g. 20,
Vilniuje, perduotus ieškovei A.
L. T. K. pagal sutartį dėl T.
K. išlaikymo iki gyvos galvos.
Nurodė, kad ieškovų šeima gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) 2001
m. šiame name apsigyveno T.
K. (a.k. (duomenys neskelbtini) Netrukus
ieškovai susipažino ir naujasis kaimynas papasakojo, kad gyvenamąją vietą jis
pakeitė, pardavęs butą, kurio negalėjo išlaikyti. Sakė, kad tikisi pragyventi
iš pinigų, likusių po buto pardavimo. Apie du metus T. K. neprašė
materialinės pagalbos, tačiau 2003-iųjų metų pabaigoje prasitarė, kad pinigai
baigiasi, įsidarbinti jis negali dėl amžiaus, iki pensijos dar dešimt metų, ir
jis nežino, kaip gyventi toliau. Galiausiai, kaimynas pasakė, kad artimesnių už
ieškovus žmonių jis neturi, todėl paprašė, kad ieškovai išlaikytų jį iki jo
mirties, už ką jis perduotų ieškovams nuosavybės teisę į jam priklausantį
nekilnojamąjį turtą. Matydami, kad kaimynui ištikrųjų niekas nepadeda, ieškovai
sutiko su Tadeušo pasiūlymu. 2003 m. žiemą T. K. perdavė ieškovei A. L. nuosavybės teise jam priklausiusias 6/24 dalis gyvenamajame
name (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniuose (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)),
ūkinį pastatą (unikalus numeris: (duomenys
neskelbtini)) ir 284/1603 dalis žemės sklypo
(unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančius Panevėžio g. 20, Vilniuje, o ieškovai
įsipareigojo išlaikyti T. K. iki gyvos galvos. Įgyvendindami savininkų teises, ieškovai
remontavo perduotą butą, taip pat prižiūrėjo ir tvarkė perduotą žemės sklypo
dalį. Vykdydami sutartį, ieškovai perėmė visus Tadeušo išlaikymo
rūpesčius: maitino jį kasdien, skalbė ir taisė jo drabužius, pirko naujus
drabužius, pirko malkas krosniai kūrenti, nupirko dvi mašinas juodžemio, pagerindami Tadeušo perduotą žemės sklypo dalį, S. L. padėjo
įsidarbinti Tadeušui įmonėje, kurioje pats dirbo.
Nuo pat 2003 m. žiemos ieškovai kartas nuo karto primindavo
Tadeušui apie būtinybę įforminti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos pas
notarą, tačiau išlaikytinis vis nerasdavo laiko nueiti su ieškovais į notarinę
kontorą. Pasitikėdami Tadeušu, ieškovai į teismą nesikreipė. Tačiau 2006 m.
rugpjūčio 17 d. T. K. staiga mirė. Ieškovams palaidojus T. K., paaiškėjo, kad
jis turi dukrą E. L.. Abejodami, kad ieškovų nepažįstanti įpėdinė, ieškovams
neturint bent rašytinių susitarimo su T. K. įrodymų, sutiks
įforminti nuosavybės teisę į T. K. turtą A.
L. vardu, nutarė kreiptis į teismą. LR CK
1.93 str. 4 d. pagrindu prašo pripažinti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos
galiojančia. Nurodo, kad ieškovai įvykdė sutartį dėl T.
K. išlaikymo iki gyvos galvos visiškai,
teikdami jam iki pat jo mirties visas išlaikymo paslaugas, o Tadeušas šį
įvykdymą priėmė. Tadeušas šią sutartį taip pat visiškai įvykdė, perduodamas
ieškovei A. L. nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Kitai sutarties šaliai mirus ir ne dėl ieškovų kaltės nesant galimybės
įforminti sutartį notarine tvarka, prašo apginti ieškovų teises teisme,
pripažįstant sutartį galiojančia. Ieškovai, sutarties sudarymo faktą prašo
leisti įrodinėti liudytojų parodymais, remdamiesi LR CK 1.93 str. 6 d., ir
ieškinį pilnai tenkinti.
A. E. L. – mirusiojo T. K. dukra – su ieškiniu
nesutiko dėl atsiliepimuose (b.l. 69-71, 121-123) išdėstytų motyvų. Nurodė, kad
įstatymas imperatyviai nustato, jog išlaikymo iki gyvos galvos sandoris turi
būti sudarytas tik notarine forma, o pati sutartis, pagal kurią rentos gavėjas
turi perleisti rentos mokėtojui nekilnojamąjį daiktą, gali būti panaudota prieš
trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka
įregistruota viešame registre. Sutartis dėl T.
K. išlaikymo iki gyvos galvos notarine forma
nebuvo sudaryta ir nebuvo įregistruota viešame registre. LR CK 1.93 str. 3 d.
nustato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro
negaliojantį. Ieškovai ieškinyje pripažįsta, kad išlaikymo iki gyvos galvos
sandoris su ieškovės tėvu nebuvo sudarytas nei rašytine, nei notarine forma,
todėl akivaizdu, kad toks žodinis susitarimas išlaikyti T. K. iki gyvos galvos
yra negaliojantis. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad išvis buvo toks
susitarimas tarp jų ir T. K.. Byloje esanti 2006-11-10 UAB „ASG – Aukštaitijos skardos gaminiai“
pažyma ir VMI Vilniaus skyriaus pateikta Sodros pažyma patvirtina tai, kad T. K. išlaikymas nebuvo reikalingas, nes jis buvo darbingas asmuo
ir periodiškai dirbo laikotarpiu nuo 2004 iki 2006 metų.
Ieškovų teiginys, kad atsakovės tėvas T. K. buvo jiems perdavęs nuosavybės teise priklausantį
nekilnojamąjį turtą yra nepagrįstas, nes teismui nepateikti jokie įrodymai,
patvirtinantys šį faktą. Šią sutartį reikėtų laikyti rentos pirkimo-pardavimo
sutartimi ir jai taikyti pirkimo-pardavimo sutarčių normas. Sudarant
nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, jo perdavimas ir priėmimas turi
būti įformintas šalių pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje
numatytu dokumentu, o prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta
nuo atitinkamo dokumento, liudijančio apie daikto priėmimą-perdavimą
pasirašymo. Taip pat LR CK 6.398 str. nustato, kad jei viena iš šalių vengia
pasirašyti daikto priėmimą-perdavimą liudijantį dokumentą, laikoma, kad viena
sandorio šalis atsisako priimti, o kita šalis atsisako perduoti daiktą.
Ieškovai su T. K. nebuvo sudarę
jokio atitinkamo rašytinio dokumento, liudijančio apie rentos gavėjui
priklausančio nekilnojamojo daikto perdavimą ir jo priėmimą, todėl turi būti
laikoma, kad, nesant tokio dokumento, T. K. jam nuosavybės
teise priklausančio nekilnojamojo daikto ieškovams neperdavė. LR CK 1.93 str. 2
d. nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas
atima iš šalių teisę kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo
fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Atsakovė nurodė, kad
remtis LR CK 1.93 str. 6 d. norma nėra pagrindo, nes ieškovai nenurodė nei
vienos iš įstatymo reikalaujamų aplinkybių ir nepateikė įrodymų apie šių
aplinkybių egzistavimą. Todėl atsakovė prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei A. L. nuosavybės teise priklauso 3/24 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) 3/24
kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys
neskelbtini). Mirusiam 2006-ųjų rugpjūčio 17
d. (b.l. 42) T. K. nuosavybės teise priklauso 6/24 to paties pastato Nr. (duomenys neskelbtini) bei
6/24 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – ūkinis pastatas – Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.
34-37). Taip pat ieškovei A.
L. nuosavybės teise priklauso 419/1603
žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys
neskelbtini). Mirusiam T. K. nuosavybės teise
priklauso 284/1603 to paties žemės sklypo Nr. (duomenys
neskelbtini). T. K. mirus, Vilniaus
36-ame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje įstatyminė turto
paveldėtoja yra mirusiojo dukra atsakovė E. L. (b.l. 101-102, 107).
Ieškovai, nesutikdami su ta aplinkybe, kad mirusiojo T. K. turtą paveldėti
pretenduoja jo dukra, prašo pripažinti galiojančia 2003 metais žodžiu sudarytą A. L. ir T. K.
sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos.
Ieškovai remiasi LR CK 1.93 str. 4 d. įtvirtinta norma, nustatančia, kad, jeigu
viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro
patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka,
teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį
galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
Ieškovai, patvirtindami tą aplinkybę, kad jokių rašytinių įrodymų,
patvirtinančių išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo faktą nėra, prašo
leisti sutarties sudarymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais, remdamiesi LR
CK 1.93 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, kad teismas gali netaikyti LR CK 1.93
str. 2 d. įtvirtinto draudimo remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant
paprastos rašytinės formos sandorio buvimą, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo,
teisingumo ir protingumo principams, būtent kai:
1)
yra kitokių rašytinių, nors ir
netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;
2)
sandorio sudarymo faktą patvirtinantys
rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės;
3)
atsižvelgiant į sandorio sudarymo
aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;
4)
atsižvelgiant į šalių tarpusavio
santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas
panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir
protingumo principams.
LR CK XXVI skyrius, reguliuojantis rentos ir vieno iš jos
porūšių – išlaikymo iki gyvos galvos – teisinius santykius, imperatyviai
nustato, kad išlaikymo iki gyvos galvos sandoris turi būti sudarytas tik
notarine forma, o pati sutartis pagal kurią rentos gavėjas turi perleisti
rentos mokėtojui nekilnojamąjį daiktą, gali būti panaudota prieš trečiuosius
asmenis tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame
registre (LR CK 6.443 str.).
Kita imperatyvi norma – LR CK 1.93 str. 3 d. nustato, kad
įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
Ieškovai siekia pasinaudoti LR CK 1.93 str. 4 d. įtvirtinta
galimybe teismo tvarka pripažinti sandorį galiojančiu. Tačiau tam ieškovai turi
įrodyti (LR CPK 178 str.), kad jie visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam
būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine
tvarka. Ieškovai be pagrindo teismo prašo vadovautis LR CK 1.93 str. 6 d. ir
leisti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo faktą įrodinėti liudytojų
parodymais. Sistemiškai aiškinant LR CK 1.93 straipsnį, darytina išvada, kad
šio straipsnio 6 d. nuostatos gali būti taikomos tik įrodinėjant įstatymo
reikalaujamos paprastos rašytinės, bet ne notarinės formos sandorio sudarymo
faktą. LR CK 1.93 str. 6 d. imperatyviai, be išlygų nurodyta, kad teismas gali
netaikyti tik šio straipsnio 2 dalies nuostatų. Gi 1.93 str. 2 dalyje kalbama
tik apie paprastą rašytinę formą, nesiejant 1.93 str. antrosios ir šeštosios
dalių su trečiąja dalimi, kuri kalba apie imperatyviai įstatymų reikalaujamą
notarinę formą. Priešingu atveju, logiška, kad LR CK 1.93 str. 6 dalyje būtų nurodyta
ne tik 2-oji, bet ir 3-ioji šio straipsnio dalis. Taigi, seka logiška išvada,
kad notarinės formos reikalaujančio sandorio sudarymo faktą galima įrodinėti
tik rašytiniais ir kitokiais įrodymais, bet ne liudytojų parodymais. Nei vieno
įrodymo, išskyrus liudytojų kaimyno J. G. bei ieškovo S. L. ir mirusiojo
T. K. bendradarbių B. S. bei K. G. parodymus (b.l. 148-150) ieškovai nepateikė (CPK 178 str.).
Taigi - neįrodė ieškinio.
Be to, apie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties tarp
ieškovų ir mirusiojo T. K. nebuvimą liudija ir tos faktinės bylos aplinkybės, kad
mirusysis T. K. buvo darbingas asmuo ir iki pat savo mirties dienos dirbo
(b.l. 41, 78), todėl išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Kad mirusysis buvo
sveikas, jaunas vyras patvirtino ir prisiekusi (b.l. 139) ieškovė V. L. (b.l. 145). Kad ieškovai suprato esant išlaikymo iki gyvos
galvos sutartį nesudarytą, patvirtino ieškovė V. L. (b.l. 145),
nurodžiusi, kad kai T. K. mirė, šeima buvo Palangoje ir nematė reikalo grįžti, nes
tai buvo svetimas žmogus, sutarties pasirašytos nebuvo. Esant sutartiniams
santykiams, taip elgtis būtų neprotinga ir nesąžininga (LR CK 1.5 str. 1 d.).
Ta aplinkybė, kad ieškovai, būdami svetimi žmonės,
palaidojo mirusįjį T. K. (b.l. 134) ir turėjo papildomų išlaidų (b.l. 135, 136) gali
būti svarbi tik ieškovams reikalaujant iš paveldėtojos atsakovės E. L. atlyginti turėtus nuostolius, bet ne atsirasti nuosavybes
teisei į T. K. nekilnojamąjį turtą.
Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas ieškinį atmeta.
Žyminis mokestis už pareikštą ieškinį sudaro 4308,38 Lt.
Kadangi ieškovai sumokėjo tik 200 Lt žyminio mokesčio (b.l. 28-30), teismas
2006-12-20 nutartimi (b.l. 14-15), kuri buvo palikta galioti Lietuvos
apeliacinio teismo 2007-03-01 nutartimi (b.l. 61-62) atidėjo ieškovams A. L., S. L. ir V. L. 4.108,38 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo
sprendimo priėmimo.
Kadangi nuosavybės teisę į mirusiojo T. K. nekilnojamąjį turtą
siekė įgyti tik ieškovė A. L., todėl, ieškinį atmetus, atidėtoji žyminio mokesčio dalis
priteisiama į valstybės pajamas iš ieškovės A. L. (LR CPK 96 str. 2
d.).
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 96, 259, 263, 270 str.,
n
u s p r e n d ė :
ieškinį
atmesti.
Iš ieškovės
A. L. (a.k. (duomenys
neskelbtini) į valstybės pajamas priteisti
4.108,38 Lt žyminio mokesčio ir 45,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų,
viso – 4.153,48 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris Lt, 48
ct.).
Sprendimas
per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus
apygardos teismą.
Teisėja Ona
Gasiulytė