Civilinė byla Nr. 2-294/2012

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Palanga“ bankroto byloje Nr. B2-3147-395/2011,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2010 m. rugpjūčio 26 d. įvykęs UAB „Domus Palanga“ kreditorių susirinkimas nutarė UAB „Domus Palanga“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2011 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimas pripažino įmonę bankrutavusia.

2011 m. liepos 29 d. BUAB „Domus Palanga“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimti kreditorių nutarimai (protokolas Nr. 4), tarp kurių nutarta: nutarimu Nr. 3 – pakeisti 2010 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. patvirtinti mėnesinę BUAB „Domus Palanga“ administravimo išlaidų sąmatą bendros 5 000 Lt sumos pagal administratoriaus veiklos ataskaitoje pateiktą detalizaciją; nustatyti administratoriui 4 000 Lt (be PVM) mėnesinį atlyginimą už BUAB „Domus Palanga“ administravimą bankroto proceso metu, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo dienos; už suteiktas teisines paslaugas mokėti pagal faktinį poreikį, bet ne daugiau kaip 350 Lt (be PVM) už vieną darbo valandą; tvirtinti atskirai išlaidas įmonės dokumentų sutvarkymui, priduodant į savivaldybės archyvą (16-18 b. l.); nutarimu Nr. 5 – patvirtinti BUAB „Domus Palanga“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalinai įkeisto AB „SEB bankas“, pradinę pardavimo kainą bendros 14 650 000 Lt sumos; nekilnojamąjį turtą parduoti kartu iš varžytynių 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 831 nustatyta tvarka; nustatyti varžytynėse 3 proc. turto kainos didinimo intervalą; nustatyti 1 000 Lt dydžio mokestį varžytynių žiūrovui (18-20 b. l.).

Pareiškėjas AB „SEB bankas“ (kreditorius) 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti BUAB „Domus Palanga“ 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo ginčo nutarimus Nr. 3 ir 5 kaip neteisėtus ir įpareigoti bankrutuojančios įmonės administratorių paskirti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, siekiant nustatyti šio turto rinkos vertę (4-9 b. l.).

Pareiškėjas nurodė, kad BUAB „Domus Palanga“ bankroto byla yra nesudėtinga, atsakovui priklauso tik vienas nekilnojamojo turto kompleksas, įmonė veiklos nevykdo, teisme nagrinėjamas tik vienas teisminis ginčas, todėl negali būti nustatytos tokios didelės administravimo išlaidos. Be to, įmonė turi tik du debitorius, šių debitorinių įsiskolinimų specifika, administravimas nereikalauja nei specialių žinių, nei laiko ar papildomų išlaidų. Pažymėjo, kad bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bankroto administratoriaus išlaidas ir pagrindą reikalauti    ginčo nutarimu nustatytą atlyginimą. Teigė, jog turėjo būti palikta galioti 2010 m. gruodžio 10 d. vykusiame kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata: 20 000 Lt įskaitant PVM bankroto administratoriaus atlyginimui už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, 10 000 Lt įskaitant PVM administravimo išlaidoms už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos (5-7 b. l.).

Pareiškėjo teigimu, kreditorių susirinkime priimtas 5 nutarimas – administratoriaus pasiūlymas pardavinėti visą nekilnojamąjį turtą kaip kompleksą sudaro pagrindą atsirasti banko, kaip hipotekos kreditoriaus teisų pažeidimui, nes neaišku, už kiek bus parduodamas bankui įkeistas turtas. Banko kreditorinis reikalavimas šioje byloje kyla iš hipotekos lakšto, todėl būtina nustatyti bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertę. Pažymėjo, kad nevertinus banko pasiūlymo skirti ekspertizę dėl planuojamo parduoti nekilnojamojo turto vertės nustatymo, buvo sudarytos sąlygos atsirasti bankroto procedūrų neteisėtumui (7-8 b. l.).

Suinteresuotas asmuo  BUAB „Domus Palanga“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo AB „SEB bankas“ skundą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo skundą (43-47 b. l.), teismo posėdyje nurodęs, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundui (56 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo AB „SEB bankas“ skundą dėl BUAB „Domus Palanga“ 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo 3 bei 5 nutarimų panaikinimo (57-59 b. l.).

Teismas nurodė, kad šio ginčo atveju skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimui taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 ir 36 straipsnių nuostatos. Konstatavo, kad atlyginimą administratoriui nustato kreditorių susirinkimas ir šio atlyginimo, kaip ir administravimo išlaidų, dydis priklauso nuo kreditorių susirinkimo valios ir nuo pavedimo sutartyje su administratoriumi sutartų apmokėjimo už įmonės administravimą sąlygų. Teismas pažymėjo, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti atsižvelgiant į ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administratoriaus atlyginimo nustatymo kriterijus, nes, išanalizavęs kreditorių susirinkimo protokole užfiksuotus kreditorių pasisakymus, nustatė, kad už pareiškėjo ginčijamus nutarimus, priimtus šio kreditorių susirinkimo metu, balsavo didžioji dauguma bankrutuojančios bendrovės kreditorių (už nutarimą Nr. balsavo 67,10 % visų kreditorių susirinkimo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, o už nutarimą Nr. 5 balsavo 99,97 % visų kreditorių susirinkimo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos). Teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis ginčo atveju neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijams ir nepažeidžia administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros.

Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pažymėjo, jog BUAB „Domus Palanga“, sušaukdamas kreditorių susirinkimą pagal iš anksto kreditoriams žinomą darbotvarkę, nepažeidė ĮBĮ 22 - 24 straipsniuose nustatytos tvarkos, o pareiškėjas, ginčydamas skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, siekia sau palankesnių sąlygų prieš kreditorius. Be to, pabrėžė, kad 2011 m. liepos 29 d. BUAB „Domus Palanga“ kreditorių susirinkimui pirmininkavo ir šio susirinkimo protokolą Nr. 4 pasirašė AB „SEB bankas“ įgaliotas atstovas, todėl pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą tik 2011 m. rugpjūčio 29  d., praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų nutarimo apskundimo terminą, kas taip pat sudaro savarankišką pagrindą skundui atmesti.

Pasisakydamas dėl skundžiamo nutarimo dalies, kuria buvo nustatyta nekilnojamojo turto pradinių pardavimo kainų tvirtinimo ir pardavimo tvarka, teismas konstatavo, kad minėta dalis neprieštarauja 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintai bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkai bei neužkerta kelio kreditoriams nustatyti šio turto vertę visais teisėtais metodais pasirinktinai. Be to, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjo atstovai skundo reikalavimo dėl ekspertizės paskyrimo nepalaikė, jie tik nurodė, jog, nustatant bankrutuojančiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto vertę, atskirai turėtų būti įvertinta parduodamų pastatų ir bankui įkeistos žemės kaina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas AB „SEB bankas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „Domus Palanga“ 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 3 ir Nr. 5 (62-68 b. l.). Be to, prašo įpareigoti administratorių paskirti ekspertizę BUAB „Domus Palanga“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad susirinkimo protokole Nr. 4 nustatytas administratoriaus atlyginimas nepažeidžia administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų, nes už jį balsavo dauguma bankrutuojančios bendrovės kreditorių, nes daugumą sudarė tarpusavyje susiję asmenys, todėl priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais. Be to, yra pagrįstas įtarimas, kad didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius AB „Linas“ veikia išvien su bendrovės administratoriumi.

2) 2010 m. gruodžio 10 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nustatytas pagrįstas atlyginimas bankroto administratoriui bei pagrįsto dydžio administravimo išlaidos. Nuo minėto kreditorių susirinkimo situacija bendrovėje nepasikeitė taip, kad būtų tikslinga nustatyti žymiai didesnį administratoriaus atlyginimą. Įmonė per visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos gavo tik 1 500 Lt pajamų, bankroto administratorius nevykdo jokios ūkinės - komercinės veiklos, todėl nėra pagrindo didinti administravimo išlaidas.

3) Vienas iš administratoriaus atlyginimo nustatymo kriterijų yra bendrovei pareikštų ieškinių sudėtingumas ir kiekis. BUAB „Domus Palanga“ dalyvavo tik vienoje byloje, kurioje skundą pateikė net ne įmonės administratorius, o AB „Linas“. Taigi bankroto administratoriui darbo nepadaugėjo taip ženkliai, kad būtų reikalingas net kelis kartus didesnis atlyginimas.

4) BUAB „Domus Palanga“ administratorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2010 m. gruodžio 10 d. taip pasikeitė su įmonės administravimu susijusios aplinkybės, kad neišvengiamai būtina didinti administratoriaus atlyginimą.

5) Pirmosios instancijos teismas netyrė apelianto argumentų dėl per didelio administratoriaus atlyginimo, nenurodė, kodėl atmesti apelianto pateikti argumentai, susiję su bankroto administratoriaus atlyginimo ydingumu, tik nurodęs, kad bendrovės kreditoriai yra laisvi nustatyti bet kokį atlyginimą administratoriui. Tai yra akivaizdus CPK normų pažeidimas.

6) Teismo išvada, kad apeliantas, ginčydamas kreditorių susirinkimo nutarimą, siekia sau palankių sąlygų prieš kreditorius, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, apeliantas, matydamas pakankamai paprastą bankroto procedūrų vykdymo procesą, siekia kaip įmanoma labiau apsaugoti ne tik savo, bet ir kitų bendrovės kreditorių interesus. Nesuprantamas kreditoriaus AB „Linas“ siekis gauti mažesnį reikalavimo patenkinimą, nes iš lėšų, gautų pardavus bendrovės turtą, pirmiausiai bus dengiamos bankroto administravimo išlaidos.

7)  Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas praleido terminą skundui dėl protokolo paduoti. Teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad kreditorius sužino apie kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą nuo tos dienos, kai gauna kreditorių susirinkimo protokolą. Todėl aplinkybė, jog apelianto atstovas pirmininkavo susirinkimui ir pasirašė protokolą, neturi reikšmės. Apeliantas protokolą gavo 2011 m. rugpjūčio 12 d., todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas 14 d. terminas skundui dėl protokolo pateikti.

8) Kai kreditoriai nesutaria dėl bankroto proceso metu parduodamo turto vertės, turėtų būti atliekamas turto vertinimas. Teismas be pagrindo nevertino apelianto argumentų, susijusių su bendrovės bankroto proceso metu parduodamo turto vertinimu ir nepagrįstai teigė, kad turtą bus galima įvertinti vėliau.

9) Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjo atstovai nepalaikė skundo reikalavimo dėl ekspertizės paskyrimo. Tokia išvada prieštarauja visiems byloje esantiems įrodymams.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Domus Palanga“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (73-77 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Jau bankroto procedūros ne teismo tvarka pradžioje 2010 m. gruodžio 10 d. BUAB „Domus Palanga“ kreditorių susirinkime buvo siūlyta kreditoriams patvirtinti skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir administratoriaus atlyginimą, tačiau  tame susirinkime AB „SEB bankas“ nesutiko su tokiu administratoriaus pasiūlymu.

2) Bankroto procedūra užsitęsė ne dėl bankroto administratoriaus neveiklumo, bet dėl dviejų kreditorių – AB „SEB bankas“ ir AB „Linas“ ginčo dėl AB „SEB bankas“ finansinio reikalavimo dydžio. Todėl administratorius operatyviai ir tinkamai vykdo savo funkcijas, o bankroto procedūra užsitęsė dėl kreditorių ginčo.

3) 2010 m. gruodžio 10 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu nebuvo žinoma, ar BUAB „Domus Palanga“ bankroto procedūroje bus teisminių ginčų, tačiau po to buvo pradėta byla dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (dėl banko finansinio reikalavimo dydžio). Administratorius turėjo pareigą nuolat domėtis šiuo procesu, maksimaliai gilintis į bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, kas reikalavo papildomų lėšų ir laiko sąnaudų.

4) Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo kreditorių susirinkimo protokolo gavimo, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 d. nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Taigi apskundimo terminas yra skaičiuojamas ne nuo kreditorių susirinkimo protokolo gavimo dienos, bet nuo sužinojimo apie nutarimo priėmimą, o AB „SEB bankas“ dalyvavo 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime, bankas buvo šio susirinkimo pirmininku, todėl šią dieną sužinojo apie minėto susirinkimo nutarimus. Taigi apeliantas, pateikdamas skundą teismui 2011 m. rugpjūčio 26 d., praleido 14 dienų terminą skundui paduoti. Apeliantas neprašė šio termino atnaujinti, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą skundui atmesti.

6) Apeliantas 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo metu balsavo už skundžiamą nutarimą Nr. 5, nes už administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą balsavo 99,97 proc. visų kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, o apelianto skundą galima vertinti kaip piktnaudžiavimą teise bei sąmoningą bankroto procedūros vilkinimą.

7) Nei ĮBĮ, nei CPK normos nenumato, kad nustatant iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto kainą, turi būti atliekama ekspertizė to nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Be to, ne administratorius, o kreditoriai priima sprendimą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau kreditoriai nepritarė apelianto pasiūlymui skirti ekspertizę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, jį atmetė tiek tuo pagrindu, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą, tiek motyvais dėl skundo esmės.

Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą“.

Pagal bylos duomenis skundžiami BUAB „Domus Palanga“ kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti 2011 m. liepos 29 d., o kreditoriaus AB SEB bankas skundas Kauno apygardos teisme gautas 2011 m. rugpjūčio 29 d. (skundo data nurodyta 2011 m. rugpjūčio 26 d.). Bylos duomenimis, pareiškėjas (kreditorius AB SEB bankas) dalyvavo 2011 m. liepos 29 d. BUAB „Domus Palanga“ kreditorių susirinkime ir jam pirmininkavo, todėl akivaizdu, kad apie šiame susirinkime priimtus ginčo nutarimus jam tapo žinoma jau susirinkimo dieną, t. y. 2011 m. liepos 29 d., taigi terminas AB SEB bankas skundui paduoti baigėsi 2011 m. rugpjūčio 12 d. (penktadienį). Pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti ženkliai praleistą terminą.

Neturi pagrindo apelianto argumentas, kad apie 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimus AB SEB bankas sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio 12 d., kai iš bankroto administratoriaus gavo susirinkimo protokolą, todėl terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo protokolo gavimo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto procese viešasis interesas operatyviai patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, taip pat garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą reikalauja bankroto procese kilusius ginčus tarp kreditorių spręsti nedelsiant. Kaip minėta, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinama, kad kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas neužtęs bankroto proceso ilgiau nei būtina ir, esant trumpiems apskundimo terminams, suteikia realias galimybes ginti savo teisėtus interesus visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo kreditorių susirinkime. Tie kreditoriai, kurie nedalyvavo susirinkime, apie jame priimtus nutarimus dažnai sužino vėliau, t. y. ne susirinkimo dieną, taigi susirinkime nedalyvavusiems kreditoriams terminas apskųsti nutarimus skaičiuojamas nuo sužinojimo apie nutarimą dienos. Neretai sužinojimo diena būna nutarimo gavimo dieną, jeigu pagal bylos aplinkybes negalima daryti išvados, kad realiai apie bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą kreditorius sužinojo anksčiau nei nutarimo gavimo dieną. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių nutarimų apskundimo terminus, įtvirtina ir pareigą kreditoriui elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl nutarimo apskundimo termino pradžia siejama su momentu, kai kreditorius turėjo sužinoti apie priimtą ginčo nutarimą.

Nors apeliantas teigia, kad teismų praktikoje terminas apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus skaičiuojamas nuo nutarimo gavimo dienos, tačiau jo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-2277/2011) nėra duomenų, ar pareiškėjas dalyvavo kreditorių susirinkime, tad negalima daryti išvados, kad situacija tapati nagrinėjamai. Pažymėtina, kad pagal formuojamą praktiką, terminas skundui paduoti dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo kreditoriui, kuris dalyvavo susirinkime, skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2796/2011, 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2068/2011).

Šios bylos aplinkybių kontekste, turint omenyje, kad pareiškėjas dalyvavo skundžiamame kreditorių susirinkime ir jame pirmininkavo, nėra pagrindo sužinojimo apie kreditorių susirinkimo nutarimą diena laikyti kitą dieną nei įvyko susirinkimas. Taigi terminas apskųsti 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimą kreditoriui AB SEB bankas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po susirinkimo (CPK 73 str. 3 d.), kuris baigėsi 2011 m. rugpjūčio 12 d. (penktadienį).

Apeliantas, net ir atstovaujamas profesionalios atstovės – advokatės, kuriai žinomi apskundimo terminai, nei pirmosios instancijos, nei Apeliaciniame teisme neprašė atnaujinti praleisto kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo termino, atskirajame skunde nurodydamas tik nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėtas terminas yra praleistas, jo pradžią skaičiuojant nuo skundžiamo kreditorių susirinkimo dienos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog žymus termino praleidimas paduoti skundui dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų yra pakankamas pagrindas netenkinti pareiškėjo skundo. Taigi kiti atskirojo skundo argumentai dėl skundo esmės nebeturi reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

             n u t a r i a:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Teisėjai                                                                  Audronė Jarackaitė

         Danutė Milašienė

         Nijolė Piškinaitė