Teikimas (Skundas) Nr. TS-25-564/2022
Teisminio proceso numeris:1-01-1-42538-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. balandžio 6 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo skundą dėl 2022 m. kovo 10 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-312 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Nuteistasis A. G. prašo panaikinti 2022 m. kovo 10 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-312 ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymi, kad Komisija svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, vadovavosi jau anksčiau lygtinio paleidimo taikymo svarstyme nustatytomis aplinkybėmis- nuteistojo praeitimi. Pažymi, kad po paskutinio jo atžvilgiu svarstomo lygtinio paleidimo taikymo klausimo, jis iki šiol tęsė pataisos procesą, dirbo, nepažeidinėjo nustatytos tvarkos reikalavimų, buvo paskatintas. Pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, jis ieškosis darbo- kreipsis į Užimtumo tarnybą, turi gyvenamąją vietą, ketina dengti priteistus ieškinius.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.
Nuteistojo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nustatyta, jog A. G. nuteistas 2016 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 3 mėnesiai 18 dienų.
Nuteistasis kritikuoja Komisijos argumentus, prašo panaikinti priimtą nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nustatyta, kad Komisija visiems jos nariams balsavus prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, priimdama skundžiama nutarimą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Tačiau savo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis 3 kartus baustas drausmine tvarka, turi neapmokėtų įsiskolinimų, nuteistojo nuostatos iš dalies palaikančios kriminalinį elgesį, nuteistajam anksčiau buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusikaltimus. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys – atitinka vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos manymu nuteistojo pažanga nesudaro pagrindo lygtiniam paleidimui ir negalima padaryti išvados, kad jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, tačiau ankstesni teistumai bei taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai, o nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą sunkinančiomis aplinkybėmis, jis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų. Nuteistasis šį naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, ypač pavartojus alkoholio. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu už grubius nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas 3 kartus. Tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra 3 kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą programose, dirba, mokėsi, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nuteistajam nustatyta vidutinė- 93 balus pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą (2021-06-18 vertinimas) atitinkanti- pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, kartoja tas pačias klaidas, negalėdamas surasti alternatyvų. Susidarius jam nepalankiai situacijai, galimos impulsyvios situacinės reakcijos, ypač pavartojus alkoholio. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys tiek statiniai, tiek dinaminiai 3 kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija- atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, dominuoja smurtiniai nusikaltimai, lėšų trūkumas- turi priteistų ieškinių; netinkamas gyvenimo stilius ir draugai- įvykdyto nusikaltimo priežastis alkoholio vartojimas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys rizikai pakartotinai nusikalsti, kuris neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti.
Taigi, aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta vidutine (netgi artima aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.
Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Nuteistojo A. G. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Audronė Šiupšinskaitė